A-492-1158-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1158/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01481-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B., Z. L., T. B., J. V., J. N. ir S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B., Z. L., T. B., J. V., J. N. ir S. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos J. B., Z. L., T. B., J. V., J. N. ir S. R. 2013 m. gegužės 7 d. skundu (I t., b. l. 1-4), kurį vėliau patikslino (III t., b. l. 1-3), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 26 d. sprendimus Nr. 49SJ-(14.49.105)-26 bei Nr. 49SJ-(14.49.105)-25; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimus Nr. 1SS-(7.5)-902 ir Nr. 1SS-(7.5)-901; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. kovo 18 d. pateiktus skundus.

Pareiškėjos paaiškino, jog vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimus, joms buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį neatkurtos žemės pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, tačiau pagal šį įsakymą joms nuosavybės teisės nėra pilnai atkurtos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 30-1684 buvo suformuotas 0,1918 ha ploto žemės sklypas, esantis „duomenys neskelbtini“, o 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329 – 0,2200 ha ploto sklypas, esantis „duomenys neskelbtini“. Paaiškėjo, kad šiuose sklypuose planuojama atkurti nuosavybes teises visiems „duomenys neskelbtini“ rėžinio kaimo pretendentams, nors pareiškėjoms yra neatkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217.

Nurodė, jog, nesutikdamos su šia aplinkybe, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, tačiau pastarasis ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjų prašymų ir atkurti nuosavybės teisių suformuotuose sklypuose, kol vyksta teisminis ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-4998-171/2012). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pareiškėjų skundus tenkinti atsisakė nurodydamas tą patį pagrindą. Pareiškėjų nuomone, nors jų ir kito pretendento skundas iš esmės yra panašūs, atsisakymas tenkinti prašymą, motyvuojant tuo, kad vyksta teisminis ginčas, yra nepagrįstas.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, nesutikdami su pareiškėjų skundu, pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 156-160), kurį, gavus patikslintą skundą, patikslino (III t., b. l. 8-11). Atsiliepimuose atsakovai prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog nors pareiškėjos siekė pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka, jų skundų Nacionalinės žemės tarnybos direktorius iš esmės nenagrinėjo ir jokio sprendimo dėl reikalavimų įpareigoti atkurti nuosavybės teises nepriėmė, o pradėtą administracinę procedūrą sustabdė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja S. R. į Vilniaus miesto skyrių su prašymu, kurį būtų skundusi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, nesikreipė, o pareiškėja J. N. nesikreipė nei prašymu į Vilniaus skyrių, nei skundė šį sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui.

Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti iš esmės išnagrinėti skundus nurodė, jog įvertinus tai, kad administracinėje byloje Nr. I-1464-171/2013 priimtas sprendimas turės įtakos visų „duomenys neskelbtini“rėžinio kaimo pretendentų teisėms ir teisėtiems interesams, atsakovų nuomone buvo pagrįstai nuspręstą administracinę procedūrą sustabdyti ir pareiškėjų skundų iš esmės nenagrinėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškėjų skundą (III t., b. l. 13) nurodė, kad su juo sutinka ir prašo tenkinti jį pilna apimtimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu (III t., b. l. 21-25) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius ir Nacionalinės žemės tarnybos direktorius dėl pareiškėjų prašymų (skundų) teisėtus ir pagrįstus sprendimus galėtų priimti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, priimtam Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1464-171/2013, todėl atsakovai tinkamai aiškino ir taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pagrįstai sustabdė pradėtą administracinę procedūrą. Pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti ginčijamus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus bei Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus nenustatė. Sprendė, jog reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. kovo 18 d. pateiktus skundus yra išvestinio pobūdžio, todėl netenkinus reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo taip pat atmetė ir šį reikalavimą.

III. Pareiškėjos, nesutikdamos su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 28-29), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Pareiškėjos pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jų skundą, be pagrindo nurodė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1464-171/2013 pagal V. J. skundą, priimtas sprendimas turės tiesioginę įtaką sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi šioje byloje bus nustatyta, ar pretendentai, kuriems nuosavybės teisės nebuvo atkurtos pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, turi pirmumą prieš likusius pretendentus, tačiau toks išaiškinimas jau yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. A261-2317/2011. Ši faktinė aplinkybė jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl papildomai jos aiškintis ir dėl to stabdyti skundo nagrinėjimo pagrindo nebuvo.

Atsakovai, nesutikdami su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (III t., b. l. 35-37), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius ir Vilniaus miesto skyrius dėl pareiškėjų skundų teisėtus ir pagrįstus sprendimus galėtų priimti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-1464-171/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 26 d. sprendimų Nr. 49SJ-(14.49.105)-26 ir Nr. 49SJ-(14.49.105)-25 bei atitinkamų atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimų Nr. 1SS-(7.5)-902 ir Nr. 1SS-(7.5)-901, kuriais iš esmės buvo sustabdyta administracinė procedūra pagal pareiškėjų J. B., Z. L., T. B., J. V. ir S. R. skundus, kol ginčas nagrinėjamas teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinėje byloje ginčijamais sprendimais – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 26 d. sprendimais Nr. 49SJ-(14.49.105)-26 ir Nr. 49SJ-(14.49.105)-25, bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2013 m. gegužės 2 sprendimais Nr. 1SS-(7.5)-902 ir Nr. 1SS-(7.5)-901, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjų prašymai buvo palikti nenagrinėtais, iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-4998-171/2012.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad, kai pradėjus administracinę procedūrą paaiškėja, jog skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą ne teismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14).

Pareiškėjos J. B., Z. L. ir T. B. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-1329 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 16, esantį „duomenys neskelbtini“ (0,2200 ha), remdamosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2965-189/2010, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusį grąžinti žemės plotą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217. Pareiškėja J. V., remdamasi tais pačiais pagrindais bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-251-171/2010, kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 30-1684 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 6, esantį „duomenys neskelbtini“, Vilniuje (0,1918 ha).

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs prašymus, konstatavo, kad negali būti priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-1329 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 16, esantį „duomenys neskelbtini“ (0,2200 ha), nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-4998-171/2012 yra iškeltas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvusiame „duomenys neskelbtini“ rėžiniame kaime ir grąžinimui suprojektuotų žemės sklypų, ir nutarė prašymų nenagrinėti iki teismo sprendimas įsiteisės. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba sutiko su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimais, nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, skundų nagrinėjimas bus atnaujintas. Pažymėjo, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti reikšmę „duomenys neskelbtini“ rėžinio kaimo pretendentų teisėms, nes pretendentams atkuriamų nuosavybės teisių į žemę gali nebūti proporcingos kiekvieno pretendento likusiam grąžinti žemės plotui.

Pareiškėjos, apeliaciniu skundu ginčydamos pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad tiek atsakovai, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 pateiktus išsamius išaiškinimus, jog tie pretendentai, kuriems nėra atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, turi pirmumą prieš likusius pretendentus, mano, kad ginčui išspręsti reikšminga aplinkybė yra nustatyta.

Pirmosios instancijos teismas neginčytinai nustatė, kad pareiškėjos kelia atsakovui reikalavimą atkurti joms (ir kitiems pretendentams – A. K., H. D. ir S. J.) nuosavybės teises suformuotuose žemės sklypuose Nr. 6 („duomenys neskelbtini“) ir Nr. 16 („duomenys neskelbtini“) ne proporcingai su visais kitais „duomenys neskelbtini“ rėžinio kaimo pretendentais, bet pirmumo teise remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-217. Vilniaus apygardos administracinis teismas tik 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1464-171/2013 (I-4998-171/2012), kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas nuo 2012 m. lapkričio 29 d., tik pagal kito pretendento, V.

J., skundą. Tiek pareiškėjos, tiek ir V. J. kelia ginčą dėl to, kad jie, kaip pretendentai, kuriems nuosavybės teisės nėra visiškai atkurtos pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, turi pirmumą prieš likusius „duomenys neskelbtini“ rėžinio kaimo pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklypuose Nr. 6 ir Nr.

16. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT direktorius, atsižvelgdami į Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį ir pareiškėjų prašymų bei skundų turinį, vadovaudamiesi VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėjo pagrindą sustabdyti administracinę procedūrą ir iš esmės pareiškėjų reikalavimų nenagrinėti. Galutiniu teismo sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą nustatytos faktinės aplinkybės turės tiesioginę įtaką sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjoms, t. y. byloje bus nustatyta, ar pretendentai, kuriems nuosavybės teisės nebuvo pilnai atkurtos pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d.

įsakymą Nr. V-217, turi pirmumą prieš likusius pretendentus, taip pat, ar tokiems pretendentams nuosavybės teisės bus atkuriamos proporcingai pagal likusį grąžinti žemės plotą. Be to, administracinėje byloje Nr. I-1464-171/2013 pareiškėjos dalyvauja kaip tretieji suinteresuoti asmenys, todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl jų teisių apimties atkuriant nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus – žemės sklypą Nr. 6 („duomenys neskelbtini“) ir žemės sklypą Nr. 16 („duomenys neskelbtini“).

Apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 pateiktais išaiškinimais sprendžiant dėl pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į suprojektuotus žemės sklypą Nr. 6 („duomenys neskelbtini“) ir žemės sklypą Nr. 16 („duomenys neskelbtini“) nėra pagrindo remtis, nes skiriasi faktinės aplinkybės, minėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 19 d.

įsakymu Nr. 30-1684 suprojektuoto žemės sklypas Nr. 6, esančio „duomenys neskelbtini“, Vilniuje (0,1918 ha), bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-1329 suprojektuoto žemės sklypas Nr. 16, esančio „duomenys neskelbtini“, Vilniuje (0,2200 ha).

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. B., Z. L., T. B., J. V., J. N. ir S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė