AS-261-960-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-960/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00886-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B., V. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., V. M., V. G. ir A. P. prašymus atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai R. L., A. P., M. T., I. Č., A. B., S. S., I. A., V. M., E. P., V. G. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 35-37) priimtas pareiškėjų R. L., A. P., M. T., I. Č., A. B., S. S., I. A., V. M., E. P., V. G. ir A. P. prašymas. Išskirtas pareiškėjų A. B., V. M., V. G. ir A. P. prašymas į atskirą bylą ir suteiktas jai Nr. I-3200-414/2014. Išskirtas pareiškėjų S. S., I. A. ir E. P. prašymas į atskirą bylą ir suteiktas jai Nr. I-3201-414/2014. Administracinės bylos Nr. I-3191-414/2014, Nr. I-3200-414/2014, Nr. I-3201-414/2014 pagal pareiškėjų R. L., A. P., M. T., I. Č., A. B., S. S., I. A., V. M., E. P., V. G. ir A. P. prašymus sustabdytos iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Pripažinta, jog pareiškėjų skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl priimtas (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas pažymėjo, jog nors visi pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokesčio dalį iš to paties atsakovo ir remiasi tais pačiais teisės aktais, tačiau iš pateikto prašymo bei jo priedų matyti, jog skirsis prašomos priteisti sumos, todėl susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką bei kitas reikšmingas aplinkybes kiekvienam pareiškėjui reikės nustatyti individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens reikalavimui taikytiną teisinį reguliavimą. Dėl to teismas vertino, kad nagrinėjant visus reikalavimus vienoje byloje, jos apimtis būtų labai didelė, būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas, todėl tam, kad pareiškėjų reikalavimai būtų išnagrinėti visapusiškai bei siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, tikslinga: 1) pareiškėjų A. B., V. M., V. G. ir A. P. prašymą išskirti į atskirą administracinę bylą, suteikiant jai Nr. I-3200-414/2014; 2) pareiškėjų S. S., I. A. ir E. P. prašymą išskirti į atskirą administracinę bylą, suteikiant jai Nr. I-3201-414/2014.

Remdamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5648-437/2013, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą ir pareiškėjos (statutinės valstybės tarnautojos) skundą tenkino iš dalies, priteisdamas jai iš Lietuvos valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., atmesdamas pareiškėjos skundo dalį dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo iš darbo užmokestį mokėjusios institucijos, ir ši byla šiuo metu yra perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Nr. A602-1327/2014), kuris yra sudaręs išplėstinę teisėjų kolegiją nurodytai bylai nagrinėti, teismas padarė išvadą, kad būsimu procesiniu sprendimu, priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A602-1327/2014, bus suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl jis yra aktualus ir nagrinėjamoms byloms. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A261-521/2013), administracines bylas stabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5), kurioje sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 40-43), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3200-414/2014, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad analogiško pobūdžio bylomis yra laikomos tokios bylos, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos ir, sprendžiant ginčą, yra taikoma ta pati teisės norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-7/2014). Taigi, norint nustatyti, ar bylos yra analogiškos, būtina, kad sutaptų ne tik faktinės bylų aplinkybės, bet ir šioms byloms išspręsti turi būti taikoma ta pati teisės norma.

Pažymi, kad teikė skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dėl priedo už rangus (koeficientų) sumažinimo, kuris buvo atliktas, vadovaujantis 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.). Taikant minėtu įstatymu nustatytą priedo už rangą dydį, buvo apskaičiuojamas ir pareiškėjui mokamas darbo užmokestis. Tačiau pareiginės algos koeficientai valstybės tarnautojams buvo mažinti priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937) bei priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918). Priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai buvo mažinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.

Teigia, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aiškiai nurodoma, kokia apimtimi nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3200-414/2014 ir byla Nr. A602-1327/2014 yra analogiškos. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ne tik, ar sutampa faktinės abiejų minimų bylų aplinkybės, bet ir ar šioms byloms išspręsti yra taikoma ta pati teisės norma. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra išsami ir argumentuota.

Pareiškėjas V. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo taip pat prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3200-414/2014, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjas A. B. savo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria administracinė byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas kitoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas administracinę bylą Nr. I-3200-414/2014, pripažino, jog būsimu procesiniu sprendimu, priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, bus suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl jis yra aktualus ir nagrinėjamai administracinei bylai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai visgi reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas ir atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, siekiant teisingo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką atitinkančio bylos išsprendimo (žr., pvz., 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje A525-281/2014, 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-824/2014, 2014 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-600/2014, 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-482/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-5648-437/2013 pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir skundą patenkino iš dalies. Šioje administracinėje byloje pareiškėja, statutinė valstybės tarnautoja, taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovų darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. inter alia dėl sumažintų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases dydžių, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas ir tolimesnį šio įstatymo straipsnių pakeitimą sąlygoję įstatymai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas ir tolimesnį šio straipsnio pakeitimą sąlygoję įstatymai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliaciniam skundui išnagrinėti 2014 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 sudarė išplėstinę teisėjų kolegiją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo reikalavimą priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio taip pat sieja su Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pastebėtina, jog minėtame Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime buvo tiriamas ir kitų teisės aktų, tarp jų ir Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto, bei Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, pakeitimų valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai konstitucingumas.

Taigi, remiantis minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais bei padarytomis išvadomis, Lietuvos teismuose inicijuota daugybė bylų dėl valstybės tarnautojams (tarp jų ir statutiniams pareigūnams) bei teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad visus minėtų asmenų tarnybos ir darbo santykius ypatingu kriziniu laikotarpiu reglamentavo atitinkamai pakeisti jų teisinį statusą reglamentavę specialūs (skirtingi) teisės aktai, vėliau Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, ginčai, kilę dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, yra tos pačios teisinės prigimties ir vieno kurio nors iš jų išsprendimas yra aktualus ir kitiems.

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos sustabdymo klausimu bei į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, bus sukurtas naujas teisinis precedentas bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, sumažinus valstybės tarnautojų (statutinių pareigūnų) darbo užmokestį valstybėje tam tikru laikotarpiu susidarius sunkiai ekonominei situacijai, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 keliamas analogiškas ginčas kaip ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos minėtoje administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 iškeltų klausimų išnagrinėjimas turės įtakos ir tikrinamai analogiško pobūdžio administracinei bylai Nr. I-3200-414/2014, todėl tikslinga palaukti, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. B. ir V. G. atskirųjų skundų netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys