A-502-1146-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1146/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03723-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. T.-B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 3R-269(AG-241/02-2013), kuriuo panaikintas NMA 2013 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1009 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau –ir Sprendimas).

Skunde (b. l. 1–3) atsakovas paaiškino, kad J. T.-B. 2009 m. birželio 6 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 11,80 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 11,80 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Pagal 2009 m. Paraišką jai buvo išmokėta 5 739,47 Lt parama. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Vadovaujantis minėta Centro informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, įbraižydama deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ skyrimą reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų, bei į tai, kad pareiškėja pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas Paraiškos administracinis patikrinimas ir nustatyta, kad Paraiškoje pareiškėja prašė išmokų ir už paramai netinkamus plotus.

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie pareiškėjos deklaruotą netinkamą paramai plotą buvo gauti po to, kai parama pagal Paraišką jau buvo išmokėta, susidarė 5 739,47 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos deklaruotas plotas tiesioginei išmokai ir programos priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės“ (toliau – MPŪV) išmokai gauti buvo 11,80 ha o faktiškai nustatytas – 10,19 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 1,61 ha arba 15,80 proc., todėl tokiais atvejais minėtos išmokos neskiriamos.

NMA, būdama atsakinga už tinkamą – teisėtą bei teisingą – valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. 2011 m. birželio 6–10 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais.

Atlikto tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžios institucijų prašyta pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris, atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.), nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui.

NMA pabrėžė, kad neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. Paraiškoje nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes minėta institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-4549 deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti, taigi Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėja J. T.-B. su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 21–25) paaiškino, kad atsakovas Sprendime nepateikė jokių argumentų, kaip apskaičiavo ir išskyrė netinkamą paramai plotą. Faktinis pritaikytų sankcijų pagrįstumas taip pat neaptartas, nėra suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis. Remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis pareiškėja pabrėžė, jog NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktos nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas paraiškų vertinimui siejamas su NMA pareiga einamaisiais metais kreiptis į Centrą, t. y. su NMA sprendimu, vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus.

Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų nusprendęs Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus, taip pat nepateikė duomenų, kad jis paraišką būtų atrinkęs patikrinti ir atlikti jos patikrą vietoje. Tai, kad Centras pateikė atsakovui sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo (paruoštoje 2011 m. deklaravimui), nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti Paraišką, nesilaikant kitų su šios paraiškos vertinimu susijusių būtinų procedūrų.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. kovo 16 d. mirus jos tėvui, kuris padėjo jai prižiūrėti žemės ūkio naudmenas, ji pardavė visus galvijus, atsakovo nurodomame netinkamame paramai plote krūmų nebepjovė ir pradėjo planuoti visą žemės plotą apsodinti mišku. Pažymėjo, kad pagal 2012 m. sausio 2 d. leidimą Nr. 28L-(14.28.37)-l įveisti mišką 2012 m. pavasarį 12,46 ha žemės plotas buvo apsodintas mišku. Pareiškėjos nuomone, NMA neįrodė tyčinio neteisingo deklaravimo fakto, kadangi einamaisiais metais nebuvo atlikta pareiškėjos deklaruoto lauko patikra, kaip tai numatyta Taisyklių 34.2 ir 34.5 punktuose, o praėjus ketveriems metams po paraiškos pateikimo galimybė įrodyti tokį faktą apskritai tapo neįmanoma, juolab, kad šiuo metu šiame sklype jau yra užsodintas miškas, todėl atsakovas, teigdama, jog iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-4549 deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti, Sprendimą susigrąžinti išmokėtas sumas grindžia ne objektyviais faktais, bet prielaidomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmetė (b. l. 38–44).

Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 34 ir 36 punktais, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (toliau – ir reglamentas (EB) Nr. 796/2004), 28, 32 straipsniais, 73 straipsnio 1 dalimi, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 punktu pritarė Komisijos išvadai, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, nors ir turi teisę naudotis Centro atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių naudojimas siejamas su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Toks paraiškų duomenų tikrinimo planavimas neatsiejamai susijęs ir su pareiškėjos teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jos atžvilgiu nustatytų pažeidimų. NMA, kreipdamasi į Centrą, turi raštu nurodyti pastarajam nuotolinės patikros zonas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NMA būtų nusprendusi Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Taip pat nėra duomenų, jog apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis pareiškėja, prieš priimant skundžiamą sprendimą, buvo informuota. Taigi vien ta aplinkybė, kad Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nesudaro pagrindo NMA padaryti priešingos išvados nei buvo padaryta įvertinus Paraišką 2009 m., o kaip minėta, kitokių argumentų NMA savo Sprendime nenurodė.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 3R-269(AG-241/02-2013).

Apeliacinis skundas (b. l. 51–54) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 dalį. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisykles, susijusias su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas.

2. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra atsakinga už tinkamą – teisėtą bei teisingą – valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jos panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją.

3. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 34 straipsnis numato, kad išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus. Taigi pareiškėjų deklaruojami laukai privalo būti tinkami paramai gauti visus kalendorinius metus, kuriais pateikta paraiška.

4. Neteisingo deklaravimo faktą Paraiškoje Agentūra nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes minėta institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų ortografinių duomenų matyti, jog 2009 m. kontroliniame žemės sklype deklaruoto lauko Nr. 1 dalis buvo netinkama paramai gauti.

Pareiškėja J. T.-B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 64–68) pareiškėja paaiškina, kad atsakovas Centro atliktus nuotolinės patikros rezultatus galėjo naudoti tikrindamas tik einamaisiais metais teiktų paraiškų teisingumą, ir tik toks nuotolinės patikros rezultatų naudojimas užtikrina pareiškėjų teisę (galimybę) laiku apsiginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad nesant ginčo dėl per didelės išmokos išmokėjimo, ji gali būti susigrąžinta laikantis terminų, nustatytų reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnyje, įrodžius pernelyg didelės išmokos išmokėjimą, tačiau nagrinėjamu atveju Agentūra tokių aplinkybių neįrodė. Agentūra, 2013 m. liepos 16 d. priimdama sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1009, nepateikė įrodymų apie tai, kokio aukščio yra nuotraukoje nufotografuoti krūmai, nepaaiškino, kuo vadovaudamasi padarė išvadą, kad krūmai toje vietoje galėjo būti ir 2009 m. ir per kiek laiko jie užaugo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1009, kuriuo atsakovas, pripažinęs, kad J. T.-B. Paraiškoje pateikė neteisingus duomenis apie žemės ūkio naudmenas, t. y. iš 11,80 ha ganyklos-pievos (iki 5 m) neišskyrė apleistų, nedirbamų ir neprižiūrimų (medžiais, krūmais apaugusių) plotų, įpareigojo ją grąžinti 5 739,47 Lt neteisėtai gautų tiesioginių išmokų, panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės ir ją detalizuojančių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) žemės ūkio fondų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, išieškojimo procedūras, nuostatas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad pagal reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnį pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas yra galimas per ketverius metus. Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

Pareiškėja, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai skųsdama Sprendimą paaiškino, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-4549 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas pasėlio kodas 5GP-1) tinkamai vykdė iš Paraiškos kylančius reikalavimus, t. y. šias pievas ganė, šienavo. Atsikirsdamas į tai, neteisminei ir teisminėms administracinių ginčų nagrinėjimo institucijoms atsakovas nurodė, jog 1,61 ha netinkamas paramai gauti plotas buvo nustatytas vadovaujantis Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės informacija, kurią Centras atnaujino 2011 m. Taigi darydama išvadą, kad J. T.-B. gavo didesnę nei priklauso paramą, NMA rėmėsi įrodymais, gautais iš vienintelio šaltinio, prieš tai neatlikusi jokių papildomų Centro pateiktų faktinių aplinkybių patikrinimo bei įvertinimo veiksmų.

Iš Komisijos byloje esančių 2 ortofotografijų ir lentelės apeliacinės instancijos teismui neaišku, kaip buvo apskaičiuotas medžiais ir (ar) krūmais apaugęs žemės plotas, kokio amžiaus yra nuotraukose užfiksuota augalija, kas ypač svarbu norint kuo tiksliau atkurti 2009 m. realybėje buvusį vaizdą. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo administracinės procedūros metu NMA ėmėsi protingų priemonių informuoti ir išklausyti asmenį, įtariamą dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytus pažeidimus Komisija pagrįstai pripažino esminiais, todėl jos sprendimas panaikinti NMA 2013 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1009 yra teisėtas bei teisingas. Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo atmestas atsakovo skundas, paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas