2K-588/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-588/2014

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00106-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.22.1;

1.2.23.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. (O. J.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu O. J. nuteistas laisvės atėmimu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį – devyneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams trims mėnesiams.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį O. J. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, O. J. turtas – 5851 Lt – konfiskuotas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas V. K. (V. K.) ir išteisintas M. P., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistojo O. J., nuteistojo V. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

O. J. nuteistas už tai, kad nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paslėpęs už nuotekų vamzdžio apdailos prie savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį – 47,808 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos, 3,402 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 14,094 g psichotropinės medžiagos MDMA, o 9,483 g narkotinės medžiagos kanapių dervos laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. liepos 25 d. 12.15 val. minėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, O. J. nuteistas už tai, kad nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, revolverio „ME 38 Compact-G“ būgnelio kamerose laikė 3 vnt. guminių šratų, o ant viršaus 3 vnt. 9 mm kalibro garsinių revolverio šovinių, t. y. laikė tris savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių iššautų šratų kinetinė energija yra ne mažesnė kaip 19,7 J ir viršija šaudmenų, skirtų „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus; šiuos šaudmenis laikė, kol 2012 m. liepos 25 d. 12.15 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis O. J. prašo teismų sprendimus panaikinti ir nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 259 straipsnio 1 dalį, grąžinti konfiskuotus 5851 Lt, o pagal 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti švelnesnę bausmę bei grąžinti konfiskuotus 5851 Lt.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Visa tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Pasak nuteistojo, kaltu jis pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai, jam paskirta per griežta bausmė. Teismai įrodymus vertino nesilaikydami BPK 20 straipsnio reikalavimų, taip pat nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų nuosprendyje išdėstyti ne tik įrodymus, bet ir atlikti išsamią jų analizę, atskleidžiant turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, nepaliekant nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų. Todėl teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra pagrįstos tik prielaidomis, abejonės neaiškintos jo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes išnagrinėjo ne visus jo skundo argumentus, iš esmės jų neanalizavo, o apsiribojo nuosprendyje nurodytų aplinkybių perrašymu.

Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad bendro naudojimo koridoriuje buvo rasti juodos spalvos plastikiniai maišai, o 2012 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad jo pirštų pėdsakai rasti ant dviejų tamsių plastikinių paketų. Specialistė R. Jasiuvėnienė teisme paaiškino, kad buvo tiriami juodos spalvos šiukšlių maišai. Teisme maišai buvo apžiūrėti ir nustatyta, kad vienas maišas yra tamsiai žalios, o kitas šviesiai žalios spalvos. Be to, specialistė R. Jasiuvėnienė teisme paaiškino, kokia yra tyrimų eiga, specifika (pagal nustatytą vidaus tvarką pirmiausia darbą atlieka cheminių tyrimų specialistai, paskui – biologinių tyrimų ir galiausiai daktiloskopinių tyrimų specialistai; pagal specialistų tarpusavio susitarimą nuoplovos daromos ne nuo visų maišų paviršių, o tik nuo dalies), tačiau specialistų išvadose tai neatsispindi. Taigi specialistų išvados neatitinka faktinių atliktų tyrimų aplinkybių. Jo kaltė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagrįsta tik specialistų išvadomis. Tokios aplinkybės, kasatoriaus manymu, kelia pagrįstų abejonių dėl specialistų išvadų patikimumo. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Kasatorius nurodo, kad jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo prašė atlikti įrodymų tyrimą, t. y. specialistų išvadų patikimumui patikrinti paskirti tiek biologinę, tiek daktiloskopinę ekspertizes. Tačiau teismas prašymą nemotyvuotai atmetė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Taip pat kasatorius nurodo, kad jis buvo kaltinamas tuo, jog didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijo iš V. K.. Nuo tokio kaltinimo jis ruošėsi gynybai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią kaltinimo dalį panaikino nesant nusikaltimo sudėties ir jis liko nuteistas tik už tai, kad neteisėtai laikė didelį kiekį šių medžiagų. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nepranešta. Akivaizdu, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jam apie tai nepranešus. Taip pažeista teisė į gynybą.

Be to, kasatorius nurodo, kad tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas teismai paprasčiausiai preziumavo remdamiesi šių medžiagų radimo faktu, o ne surinktais įrodymais. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Abejotini įrodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys kaltininko kaltę, priešingai, jei tie duomenys negali neabejotinai patvirtinti aplinkybių, susijusių su įvykiu, jie apskritai negali būti vertinami kaip įrodymai. Tą nustato ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas įrodymų liečiamumo reikalavimas. Anot nuteistojo, teismų motyvai dėl 5851 Lt konfiskavimo visiškai nepagrįsti, nes byloje nėra nė vieno fakto, kad jis būtų kam nors pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas ar taręsis jas parduoti.

Dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kasatorius nurodo, kad ginklą kartu su šaudmenimis jis rado atsitiktinai. Nors kaltinimo dalis dėl šovinių pagaminimo panaikinta (šis faktas paprasčiausiai buvo preziumuojamas remiantis šaudmenų radimo faktu ir specialisto išvada), tačiau, kasatoriaus nuomone, jis turėjo būti visiškai išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių, t. y. tyčios. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis galėjo žinoti, jog šie šaudmenys yra savadarbiai. Juk dėl revolverio radimo jam nebuvo pateiktas kaltinimas, nes jis buvo fabrikinės gamybos. O šį revolverį jis rado kartu su jo būgne esančiais šoviniais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos jo skundo argumentus nemotyvuotai atmetė.

Be to, kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BK 63 straipsnio nuostatas, nes jam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis, pateikdamas argumentus dėl byloje esančių specialistų išvadų turinio prieštaringumo, jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikavimo nepagrįstumo ir neteisėto pinigų konfiskavimo, akcentuoja įrodymų pakankamumo ir jų kokybės klausimus. Šie argumentai nepagrįsti. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai pasisakė dėl BK 253 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo, šiose normose numatytų nusikaltimų požymių tinkamo nustatymo, juos pagrindžiančių įrodymų pakankamumo bei 2012 m. liepos 25 d. atliktos kratos metu rastų pinigų konfiskavimo teisėtumo. O. J., ginčydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, neiškėlė jokių klausimų, liečiančių BK 72 straipsnio, 253 straipsnio 1 dalies bei 260 straipsnio 2 dalies netinkamą taikymą ar su jų taikymu susijusius BPK pažeidimus, o apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, t. y. jis akcentavo išimtinai bylos įrodymų neatitikimą jo pateiktam aplinkybių vertinimui, gilinosi į faktų turinį, jų peržiūrėjimą, analizę, bet ne teisės taikymo klausimus.

O. J. argumentai, kad teismas, jam nepranešęs, pakeitė byloje nustatytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nuo kaltinamajame akte nustatytųjų ir taip pažeidė jo teisę į gynybą, aptarti apeliacinėje nutartyje ir pripažinti nepagrįstais bei neatitinkančiais bylos turinio. Kasaciniame skunde O. J. išreikšta pozicija dėl neva visiškai skirtingų BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių inkriminavimo negali būti vertinama kaip kaltinimą iš esmės keičianti aplinkybė, juolab kaip nuteistajam tenkančių teisių pažeidimas. Sprendžiant iš teismų sprendimų turinio, negalima teigti, jog teismai, vertindami padarytos nusikalstamos veikos požymius, prie jos pridėjo naujus epizodus, iš esmės pakeitė apimtį, nustatė, jog ji padaryta kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu būdu, ar nurodė kitas, kaltininko padarytą veiką individualizuojančias bei prieš tai kaltinime neminėtas aplinkybes. Šioje byloje nebuvo nustatyta, jog vieno iš BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto ir kaltinime pateikto alternatyvaus požymio panaikinimas lemtų kitą veikos kvalifikaciją, bausmės dydį ar kitų kaltinamajam tenkančių teisių suvaržymą.

O. J., kasaciniame skunde teigdamas, kad teismai padarė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nepateikia jokių aiškių, konkrečių, įtikinamų ir tinkamai argumentuotų teiginių, suteikiančių galimybę pripažinti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, lėmę netinkamą įrodymų vertinimą ar ydingą įrodinėjimo procesą apskritai. Kasatoriaus argumentai šiuo atveju gali būti pripažinti tik kaip selektyvus byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, paremtas išimtinai subjektyvia aplinkybių interpretacija. Klaipėdos apygardos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs visus įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pagrįstai pripažino, jog teismo nuosprendyje padarytos išvados yra teisingos. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje aiškiai išdėstė ir atskleidė konkrečių įrodymų turinį, aptarė galimus jų prieštaravimus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų ir nuteistojo pakartotinai kasaciniame skunde ginčijamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų O. J. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kiekvieną įrodymą vertino ne tik atskirai, analizuodamas tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, bet ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę.

Dėl bausmių bendrinimo būdo prokuroras nurodo, kad teismas, paskirdamas O. J. bausmę, atsižvelgė į BK bendrosios dalies normų reikalavimus, suformuotą teismų praktiką ir pagrįstai pritaikė dalinį bausmių sudėjimą. O. J. inkriminuoti nusikaltimai priskirtini panašioms nusikalstamų veikų kategorijoms: nuteistajam inkriminuotas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnį yra laikomas apysunkiu tyčiniu nusikaltimu, o BK 260 straipsnio 2 dalyje – sunkiu tyčiniu nusikaltimu. Tuo atveju, jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms, teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186/2012). Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, pagrįstai vadovavosi anksčiau aptartomis nuostatomis ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, o nuteistojo apeliavimas į bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų pažeidimą yra nepagrįstas.

Nuteistojo O. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų

BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys šio Kodekso 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, nevertina ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taigi, vadovaujantis minėtomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, nuteistojo O. J. kasaciniame skunde keliamas klausimas, kuris nebuvo nurodytas jo apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėjamas apeliacine tvarka (dėl bausmės griežtumo), taip pat skundo teiginiai, nepagrįsti teisiniais argumentais, kuriais tiesiog nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kuriuose teigiama, kad jis nuteistas nepagrįstai, bendro naudojimo koridoriuje rasti maišai su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jam nepriklauso, 5851 Lt konfiskuotas nepagrįstai, paliekami nenagrinėti.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, esminių BPK nuostatų pažeidimų nepadarė, visi reikšmingi bylos išsprendimui įrodymai yra ištirti ir analizuoti, teismų išvados dėl reikšmingų bylos aplinkybių pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis, padarytos išvados pakankamai motyvuotos.

Kasatoriaus argumentai dėl specialistų išvadų patikimumo nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad šalia O. J. gyvenamosios vietos bendro naudojimo koridoriuje, paslėpti už nuotekų vamzdžio apdailos, buvo rasti juodos spalvos plastikiniai maišai, kuriuose buvo užspaudžiami permatomi plastikiniai paketai, „Omnitel Extra“ telefono SIM kortelės laikiklis ir kt. Visi šioje vietoje rasti ir paimti daiktai supakuoti į atskirus vokus, kurie pažymėti skirtingais numeriais, aprašyti ir užklijuoti. Kratos metu fotografuota. Taigi šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo tinkamai saugomi (supakuoti į atskirus vokus, aprašyti ir užklijuoti). 2012 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje minėti maišai iš tikrųjų aprašyti kaip tamsios spalvos, tačiau tai nėra pagrindas abejoti išvados patikimumu, nes, kaip matyti tiek iš kratos protokolo, tiek iš 2012 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados, prie jų pridėtų nuotraukų, tuose maišuose buvę daiktai (užspaudžiami permatomi plastikiniai paketai, „Omnitel Extra“ telefono SIM kortelės laikiklis) yra tie patys (beje, maišų turinio neginčija ir pats kasatorius), paketuose buvo tos pačios rūšies narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios buvo rastos ir O.

J. bute, be to, teisme apžiūrėjus maišus, tik O. J. gynėjas advokatas A. Surblys teigė, kad jų spalva žalia ir tamsiai žalia. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorius, specialistų išvadose nurodytas atliktų tyrimų eiliškumas (2012 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo objektai gauti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriaus, 2012 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad objektai tyrimui pateikti po cheminio ir biologinio tyrimo). Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti šias išvadas davę specialistai R.

Jasiuvėnienė ir V. Sajevičius, apžiūrėti daiktai (maišai ir juose buvę daiktai). Specialistė R. Jasiuvėnienė paaiškino, kad nuoplovas, prieš tai pasitarę su daktiloskopais, daro ten, kur netinkamos vietos daktiloskopams tirti; paliktas ant objekto kontūras (pėdsakas) dar nereiškia, kad ten yra pakankamai DNR. Abejonių dėl specialistų išvadų patikimumo teismui nekilo. Apeliacinės instancijos teisme O. J. gynėjas A. Surblys prašė atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti daktiloskopinę ekspertizę nustatyti, ar ant maišų iš tikrųjų yra O.

J. pirštų pėdsakai, nes, anot gynėjo, rimtų abejonių kelia ne tik skirtinga aprašytų maišų spalva, bet ir tai, kad biologai O. J. DNR ant maišų nerado, o po to daktiloskopinį tyrimą atlikęs specialistas – ant dviejų maišų rado O. J. pirštų pėdsakus. Apeliacinės instancijos teismas šį gynėjo prašymą pagrįstai atmetė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas dėl specialistams pateiktų tirti objektų atliko labai išsamų tyrimą ir šiuo aspektu ištyrė visas reikšmingas aplinkybes. Minėti bylos duomenys šią teismo išvadą tik patvirtina.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad specialistų išvados atitinka BPK 20, 90 straipsnių nuostatų reikalavimus, abejoti jų patikimumu nėra jokio teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistojo O. J. apeliacinio skundo argumentus yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Konstatuotina, kad esminių BPK pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorius teigia, kad jo veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, turi būti perkvalifikuota į 259 straipsnio 1 dalį, nes tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas preziumuotas remiantis šių medžiagų radimo faktu, o ne surinktų įrodymų pagrindu. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paslėpęs už nuotekų vamzdžio apdailos, prie savo gyvenamosios vietos laikė didelį kiekį – 47,808 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos, 3,402 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 14,094 g psichotropinės medžiagos MDMA, o bute laikė 9,483 g narkotinės medžiagos kanapių dervos.

Teismai teisingai konstatavo, kad O. J. turėjo tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas, nes jų laikė trijų skirtingų rūšių, kanapių dervos kiekis buvo didelis (didelis kanapių dervos kiekis yra daugiau kaip 25 gramai), šias medžiagas laikė skirtingose vietose, t. y. bute ir paslėpęs bendro naudojimo koridoriuje, jo bute rastos elektroninės svarstyklės, ant kurių aptikta amfetamino, MDMA ir kanapių bei jų dalių pėdsakų. Iš šių aplinkybių taip pat darytina išvada, kad nuteistasis O. J. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog neteisėtai laiko didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir norėjo taip veikti. Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismas, panaikindamas dalį kaltinimo (narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą iš V. K.), nesilaikė BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pažeidė jo teisę į gynybą. Šią kaltinimo dalį teismas motyvuotai panaikino, padaręs išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog O. J. ir V. K. tarėsi dėl šių medžiagų įsigijimo. Panaikinus dalį kaltinimo kasatoriaus procesinė padėtis buvo palengvinta, todėl nėra pagrindo teigti apie BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Beje, O. J. teisme neigė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo iš V. K., ir nurodė, kad jas įsigijo iš nepažįstamo asmens turguje.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatoriaus prašymas išteisinti jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį grindžiamas tuo, kad jo veikoje nėra tyčios, t. y. byloje nėra jokių duomenų, jog jis galėjo žinoti, kad šaudmenys yra savadarbiai.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad O. J. bute, neturėdamas leidimo, revolverio „ME 38 Compact-G“ būgnelio kamerose laikė 3 vnt. guminių šratų, o ant viršaus 3 vnt. 9 mm kalibro garsinių revolverio šovinių, t. y. laikė tris savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių iššautų šratų kinetinė energija yra ne mažesnė kaip 19,7 J ir viršija šaudmenų, skirtų „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus. Teismai konstatavo, kad šį nusikaltimą O. J. padarė tiesiogine tyčia, t. y. atsitiktinai pas jį pakliuvusius šaudmenis laikė žinodamas, kad juos laikyti draudžiama dėl šaudmenų keliamo padidinto pavojaus, ir norėjo taip veikti. Jis suvokė, kokį ginklą rado, nes duodamas parodymus nurodė, kad revolverį rado su guminiais šratais – kulkomis. Priešingu atveju O. J. galėjo pasidomėti tokių šaudmenų laikymo tvarka.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes O. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų taikymo

Taip pat kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas jam paskirtas bausmes pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį turėjo subendrinti apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Nuteistojo O. J. padaryti nusikaltimai labai nesiskiria pagal pavojingumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra apysunkis, o BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Taigi, priešingai nei tvirtina nuteistasis O. J., jo padarytos nusikalstamos veikos pagal baudžiamąjį įstatymą savo pavojingumu iš esmės nesiskiria, priskiriamos panašioms nusikaltimų kategorijoms.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo O. J. kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė

Alvydas Pikelis