A-143-328-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-328/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01097-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 29; 58 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–6) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2012 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 64-10-IL-670 „Dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 16 d. atsakovas išdavė jam leidimą Nr. 671 laikyti B ir C kategorijų ginklus: „Toz-34“ kl. 12 x 70/12 x 70 Nr. 9422082, „Browning Gold Luxas“ kl. 12 x 76 Nr. K51NP12949 ir „Browning“ kl. 308 Win Nr. 207NT15704. Leidimas laikyti ginklus galiojo iki 2013 m. gruodžio 16 d. Pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-010070-12 pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2012 m. rugsėjo 20 d. jam buvo pareikštas įtarimas, jog smurtaudamas savo namuose (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 18 val. nežymiai sutrikdė R.

M. sveikatą (būdamas neblaivus, asmeninio konflikto su žmona metu, išvadino ją necenzūriniais žodžiais bei tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į kairę ranką, padarydamas jai kraujosruvą kairio žasto srityje, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu). Apklausta kaip liudytoja R. M. nurodė, kad Z. M. ne pirmą kartą prieš ją naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra priėmė 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. KT-7219 baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01070-12, kuriuo nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 64-1-01070-12 dėl Z.

M. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Vėliau žmona jam prisipažino, kad kokių nors pretenzijų neturi, kadangi pats įvykis buvo jos išprovokuotas, o sužalojimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ji tik siekė jam pakenkti. Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, prieš savo valią sutiko prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Gavęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. KT-7219 baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01070-12 suprato, kad baudžiamosios bylos nutraukimas vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, pažeidžia jo teisėtus interesus, kadangi toks bylos nutraukimas turi tam tikras teisines pasekmes, nes tuomet jis nėra nepriekaištingos reputacijos.

Kaip paaiškėjo vėliau, tokios kategorijos bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo bylose. Atsakovas savo sprendimą grindė išskirtinai tuo, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys yra pakankamas pagrindas teigti, kad pareiškėjas nėra itin aukštos reputacijos, o jo veika žmonos atžvilgiu yra pavojinga, ir tai pakankamas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikyti ginklus. Teigė, kad prieš žmoną smurto niekada nėra naudojęs, tą patvirtino pati žmona, jis charakterizuojamas itin gerai, niekada nėra nusikaltęs. Be to, jo veiksmuose nebuvo nustatyta nei grėsmės žmonių gyvybei, nei sveikatai, nei visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 18–19) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupė gavo pranešimą dėl to, jog Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-010070-12 pagal nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio l dalyje, požymius dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Paminėtoje byloje 2012 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas, jog smurtaudamas savo namuose (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 18 val. nežymiai sutrikdė žmonos sveikatą. Apklausta kaip liudytoja R. M. nurodė, kad jos vyras ne pirmą kartą prieš ją naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, nuolat girtauja, po to puola ją mušti. Į policiją dėl vyro elgesio ji niekuomet anksčiau nesikreipė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-010070-12, 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui priklausantys ginklai ir šaudmenys buvo paimti laikinam saugojimui į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklinę. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-010070-12 surinkti duomenys yra pakankamas pagrindas teigti, kad pareiškėjas nėra itin aukštos reputacijos, o jo veika žmonos atžvilgiu pavojinga ir buvo pakankamas pagrindas panaikinant jam išduotą leidimą laikyti ginklus. Be to, valstybės ir savivaldybių institucijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi tiksliai apibrėžtų prevencijos priemonių, tarp kurių yra ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavimas arba turimų leidimų panaikinimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 77–81) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 64-10-IL-670 „Dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo“ pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas Nr. 671 laikyti ginklus. Leidimas panaikintas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šio atsakovo sprendimo teisėtumo. Teismas vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojanti 2012 m. rugsėjo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-164/2011.

Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2012 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 64-1-01070-12, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 214 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 216 straipsniu bei BK 38 straipsniu, dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja R. M. Pareiškėjas skunde teigė, jog, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes kaltininkas, t. y. pareiškėjas, prieš savo valią sutikdamas prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, ir nukentėjusioji, t. y. jo sutuoktinė R. M., susitaikė.

Teismas pažymėjo, jog byloje nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo panaikinimo, esminę reikšmę įgyja aplinkybės – ar policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nustatymas. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 93 punktą, institucija tokiais atvejais yra įpareigota ištirti bei įvertinti aplinkybes patvirtinančią medžiagą, dėl kurių gali būti panaikintas leidimas Taisyklių 92.3 punkte nurodytu pagrindu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai numato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, todėl pagrįstai, vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, panaikino pareiškėjui leidimą laikyti ginklus. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Argumentai, jog pareiškėjas ginklus visuomet laiko seife ir su jais jokių neteisėtų veiksmų neatlieka, kad aplinkiniams nėra pavojingas ir jiems grėsmės nekelia bei tai, jog sutuoktinė jau negyvena kartu, ir jo nepriekaištingą reputaciją patvirtina kredito įstaigos duomenys, savivaldos institucijų padėkos ir charakteristikos, nelaikytini svarbiais argumentais, dėl kurių turėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas. Šiuo atveju svarbu yra nustatyti tai, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę, ir remdamasis jais priėmė sprendimą. Duomenys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra. Įvertinus rašytinius įrodymus, pripažintina, jog pareiškėjo tyčiniai veiksmai spiriant sutuoktinei R. M. į ranką ir šiais veiksmais sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme yra pakankami duomenys, kurių pagrindu ir buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti ginklus.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, teismo vertinimu, pareiškėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme neatitinka reikalavimų, suteikiančių jam teisę laikyti (nešiotis) ginklus, t. y. policija turi duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų (sutuoktinės) sveikatai, todėl pripažintina, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. 64-10-IL-670 yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 87–91) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra vienpusis ir neteisėtas bei pagrįstas tik dalimi teisme ištirtų įrodymų, nes ikiteisminio tyrimo metu jis visokeriopai buvo verčiamas duoti parodymus prieš save (Konstitucijos 31 str. 3 d. pažeidimas), o teisme liko neištirti ir neįvertinti administracinės bylos duomenys, teisinantys jį. Teismas iš esmės palaikė (atmesdamas skundą) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą, todėl priėmė jį tarp medžiotojų diskriminuojantį sprendimą.

2. Tik jam padarius nusikalstamą veiką ir įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje dėl R. M. sužalojimo, leidimo laikyti ginklus panaikinimą būtų galima pateisinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuluojamo proporcingumo principo požiūriu, nes bet koks žmogaus teisių ribojimas galimas tik tiek, kiek to reikia siekiamam tikslui pateisinti. Todėl vien 2012 m. rugsėjo 2 d. įtarimo, padarius nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pareiškimas negali būti pakankamas pagrindas jo konstitucinėms teisėms apriboti ir sąmoningai klaidingai konstatuoti, kad jo veika žmonos R. M. atžvilgiu yra pavojinga, t. y. tęsiasi iki šiol. Teismas nepagrįstai pritaikė tik dalį teisės normų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą), tačiau neatkreipė dėmesio į niekieno neginčijamą faktą, kad pagal paminėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas jis buvo ir yra nepriekaištingos reputacijos, o jam – nepateikus jokio kaltinimo – buvo pritaikytas leidimo anuliavimas ir turimų medžioklinių ginklų atėmimas, savo sankcijos griežtumu prilygstantis kriminalinei bausmei. Nukentėjusiosios R. M. pozicija dėl jo veikos dabar kardinaliai pasikeitė, tačiau atsakovas ir teismas vertino pirminius (nustatyta tvarka nepatikrintus) ikiteisminio tyrimo duomenis.

3. Viešojo administravimo įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Teismas neįvykdė pareigos, įtvirtintos ABTĮ 4 straipsnyje. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą – tam tikros kategorijos – nusikalstamą veiką, atsakovo ir teismo priimti ginčijami administraciniai aktai neabejotinai reiškia jo pripažinimą kaltu padarius nusikalstamą veiką. Tai šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą.

4. Net ir esant dabartiniam ginčijamos situacijos teisiniam sureguliavimui, teismas turėjo pakankamai teisinių instrumentų tinkamai užtikrinti objektyvumo, administracinio sąžiningumo, proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų laikymąsi administracinėje byloje. Taikant normų konkurencijos taisykles ir atsižvelgiant į proporcingumo principą, konstatuotina, jog atsakovo sprendimas ir teismo sprendimas yra neteisingi bei neteisėti.

5. Yra charakterizuojamas tik teigiamai, nebaustas ar neteistas, todėl pagrįstai yra įsitikinęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs administracinę bylą ir prie jos pridėtą baudžiamąją bylą įrodymų viseto bei objektyvumo ir proporcingumo principų laikymosi aspektu, konstatuos, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Kauno apygardos administracinis teismas sprendimus – dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo – priėmė grubiai pažeisdami jo konstitucines teises ir proporcingumo principą. Šiuo skundu prašo vienintelio – panaikinti skundžiamus sprendimus ir leisti naudotis Konstitucijos garantuotomis teisėmis ir laisvėmis.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104–106) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-010070-12 surinkti duomenys yra pakankamas pagrindas teigti, kad pareiškėjas nėra itin aukštos reputacijos, o jo veika žmonos atžvilgiu pavojinga ir buvo pakankamas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikyti ginklus. Atkreipia dėmesį į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 64-10-IL-670 „Dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo“, kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 671. Pirmosios instancijos teismas pripažino šį sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nustatęs, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas asmeninio konflikto su žmona R. M. metu, būdamas neblaivus, savo gyvenamojoje vietoje tyčia spyrė savo žmonai į ranką, tuo padarydamas jai nežym7 sveikatos sutrikdymą. Kolegija pažymi, kad nurodytas smurto panaudojimo faktas teismo yra nustatytas remiantis Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. KT-7219, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01070-12 dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Pasisakydama dėl nurodyto nutarimo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes pagal šį punktą (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Šis faktas yra reikšmingas bylai ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo požiūriu, nes pagal šią teisės normą, tai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas taikyti pareiškėjui smurto artimoje aplinkoje prevencinę priemonę – leidimo laikyti ginklą panaikinimą.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Todėl kolegija daro išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga.

Kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti šią apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka nepatenkinimo, pažymi, jog aplinkybės, kad byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme dalyvaujant pareiškėjo atstovui ir kad teisės taikymo požiūriu ši byla nėra sudėtinga, leido apeliaciniam teismui pasinaudoti ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Z. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė