AS-525-195-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-195/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01255-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 73

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. S. dėl sprendimo pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) pakeisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. SP-2983(7.2688) sprendimą sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų reikalavimais;

2) pakeisti advokatę G. S. kitu advokatu, kurio darbo vieta būtu Klaipėdos mieste;

3) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinėje byloje Nr. I-1019-386/2013;

4) priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidas;

5) priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 40 000 litų neturtinę žalą.

Paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4244-730/2013, kurioje jam buvo reikalinga kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Klaipėdos valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-309-13 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (paskirtas advokatas R. S.). Pareiškėjas teigė, kad advokatas su juo nebendravo, neruošė procesinių dokumentų, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Dėl to pareiškėjas pasirašė nenaudingą taikos sutartį civilinėje byloje, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalą. 2013 m. rugsėjo 4 d. su prašymu Nr. ATP-1508 suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-1019-386/2013 kreipėsi į Klaipėdos valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 9 d. aktu Nr. (1.7)-SR-3163 išsiuntė pareiškėjo prašymą Šiaulių valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pareiškėjas teigė nei iš vienos tarnybos negavęs oficialios informacijos dėl prašymo nagrinėjimo aplinkybių. Nurodė, kad tik neoficialiai buvo pranešta, jog antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė G. S., tačiau ji su pareiškėju nebendravo, reikiamų funkcijų neatliko. Teigė, kad Šiaulių valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendime Nr. SP-2983(7.2688) nėra nurodytos advokatės įgaliojimų ribos. Sprendime konstatuota, kad jis galioja tol, kol asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas, o tai, pareiškėjo manymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normoms.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. S. dėl sprendimo pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo nutarė laikyti nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų reikalavimų, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2013 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi šis terminas pratęstas iki 2013 m. lapkričio 28 d. Iš Lietuvos pašto siuntų įteikimo pranešimo matosi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria buvo pratęstas terminas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumams pašalinti iki 2013 m. lapkričio 28 d., pareiškėjui įteikta 2013 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas per nurodytą terminą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėjas neturi kompetencijos savarankiškai vesti bylą, todėl be valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos ar trečiųjų asmenų pagalbos neturi galimybės įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nutarus, kad pareiškėjo skundas paduotas su trūkumais, jis (pareiškėjas) darė visus galimus veiksmus, kad įgyvendintų konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu teikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, tačiau klausimas liko neišspręstas, todėl pareiškėjas teismo nurodytų trūkumų pašalinti negalėjo. 2013 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas gavo 2013 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria skundas grąžintas. Su šia nutartimi nesutinka ir mano, kad dėl susidariusių aplinkybių jo skundas atitinka bent minimalius reikalavimus ir gali būti nagrinėjamas teisme.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes jis per teismo nustatytą terminą, kuris buvo ir papildomai pratęstas iki 2013 m. lapkričio 28 d. teisės aktų reikalavimus atitinkančio skundo teismui nepateikė. Sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kad skundo reikalavimai yra nekonkretūs ir neaiškūs. Be to pareiškėjas privalo pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio, todėl teismo pasiūlymas pateikti tokius įrodymus taip pat yra pagrįstas. Mano, kad pareiškėjo argumentas, jog jis pats be valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ar trečiųjų asmenų pagalbos negali realizuoti teisės kreiptis į teismą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas pakeisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. SP-2983(7.2688) sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų reikalavimais yra abstraktus ir akivaizdžiai nekonkretus, nes pareiškėjas nenurodo, kaip turėtų būti keičiamas minėtas sprendimas ar jo dalis. Taip pat paaiškina, kad prašymai dėl advokato keitimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, t. y. gavus motyvuotą pareiškėjo prašymą ir esant 18 straipsnio 7 dalyje nustatytiems advokato keitimo pagrindams. Šiuo atveju pareiškėjas siekia įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti advokatą, kurio darbo vieta yra Klaipėdoje. Pažymi, kad tarnyba neturi sudariusi Antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, kurių darbo vieta yra Klaipėdoje bei veiklos teritorija atitinka Šiaulių apygardos administracinio teismo teritoriją. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesiekia skųsti tarnybos konkretaus veiksmo (neveikimo) ar administracinio akto dėl advokato pakeitimo. Įvertinus reikalavimo pobūdį manytina, kad jis yra abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio, todėl nenagrinėtinas teismų. Primena, kad 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. SP-3972(7.3282) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ tarnyba atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. 1-1019-386/2013 ir šį sprendimą išsiuntė pareiškėjui. Sprendimas yra galiojantis. Todėl neskundžiant konkretaus veiksmo (neveikimo) ar administracinio akto, tačiau siekiant įpareigoti tarnybą teikti teisinę pagalbą akivaizdu, kad toks reikalavimas nėra konkretus. Taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra konstatavęs, kad pareiškėjas turi realius gebėjimus savarankiškai ginti savo interesus nepadedant kvalifikuotam teisininkui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis Nr. A556-129/2013). Todėl pareiškėjas turėjo pakankamai kompetencijos nurodyti jo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes ir sukonkretinti skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo A. L. skundą laikyti nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog administracinėse bylose asmenų pateikiami skundai (prašymai) turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog šio instituto normomis negalima naudotis siekiant dėl nepagrįstų priežasčių laikyti pareiškėjų skundus nepaduotais. Aplinkybės, kurios gali būti išsiaiškinamos rengiant bylą nagrinėjimui arba nagrinėjant bylą iš esmės nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011).

Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vertindamas pareiškėjo pateikto pirminio skundo turinį, nurodė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai yra suformuoti neaiškiai ir netiksliai: skundo aprašomosios dalies 1 punkte suformuluotas prašymas pakeisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. SP-2983(7.2688) sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų reikalavimais bei skundo aprašomosios dalies 3 punktas, kuriame prašoma įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinėje byloje Nr. I-1019-386/2013 yra abstraktūs ir neapibrėžti, todėl juos būtina konkretizuoti. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 40 000 litų neturtinę žalą, patirtos neturtinės žalos fakto bei jos dydžio nepagrindžia jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas per Klaipėdos apygardos administracinio teismo nustatytą laiką net nebandė šalinti teismo nurodytų jo skundo trūkumų ir atitinkamai Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiama 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nurodytą pareiškėjo skundą trūkumą, susijusį su neaiškaus skundo reikalavimo pateikimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 23, 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, kaip minėta, asmens procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. nenurodė aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo teismui paduotą skundą, sutinka su teismo išvada, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pareiškėjo paduotas skundas (bendrąja prasme) neatitinka įstatymo keliamų (ABTĮ 23, 24 str.) minimalių reikalavimų, kad pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti skundo priėmimo klausimą. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia (galima suprasti, ko jis reikalauja), jog solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos būtų priteista 40 000 litų neturtinė žala, tačiau nenurodo aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančių įrodymų. Neturtine žala pareiškėjas įvardijo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų neveikimą teikiant jam antrinę teisinę pagalbą, t. y. kad ir Klaipėdos, ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų jam paskirti advokatai atsisako teikti antrinę teisinę pagalbą, nes iki šiol neatliko jokių veiksmų. Tačiau pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatytos pareiškėjo pareigos, inter alia bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų pagrindžiančių pareiškėjo argumentą, kad jis buvo kreipęsis į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad pats pareiškėjas nebuvo aktyvus, nesikreipė į atitinkamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl jo reikalavimas užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinėje byloje nėra pagrįstas.

Asmens procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, svarbu, kad asmens inicijuojas ginčas atitiktų teismų kompetencijas. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Taigi šiuo atveju pareiškėjas prašydamas pakeisti advokatą turėtų kreiptis į atitinkamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o ne į teismą. Pareiškėjo reikalavimas pakeisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. SP-2983(7.2688) sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų reikalavimais yra abstraktus, iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kaip turėtų būti keičiamas minėtas sprendimas ar jo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nebuvo aktyvus – pirmosios instancijos teismui 2013 m. spalio 24 d. nutartimi nustačius terminą skundo trūkumams šalinti ir vėliau jį pratęsus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi, nurodytų skundo trūkumų neištaisė, pakartotinai į teismą prašydamas pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti nesikreipė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtus skundo trūkumus, ir pareiškėjui nustatytu laiku jų nepašalinus, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas