eAS-460-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-460-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00019-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo SAS Floval atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo SAS Floval skundą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas SAS Floval (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (teisme gautas 2015 m. sausio 6 d.), prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Kauno AVMI) 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-RA-372 ir 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (11.3‑03.3.5)‑K‑8329 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimai), taip pat įpareigoti atsakovą atlikti mokestinį patikrinimą bei grąžinti jam 302 775 Lt PVM permoką.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad ginčydamas Kauno AVMI sprendimą su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kuri kvalifikavo pateiktą skundą ne kaip mokestinį ginčą. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, kad ginčas yra administracinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas vertino, kad ginčas dėl permokos buvimo ar nebuvimo yra mokestinis, nes PVM permoka yra išlikusi ir turi būti grąžinta, todėl padarė sąžiningą vertinimo klaidą. Be to, skundžiamame sprendime apskundimo tvarka buvo nurodyta abstrakčiai, t. y. buvo pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), tačiau nebuvo nurodyta konkreti institucija, kuriai turėjo būti paduotas skundas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl Kauno AVMI sprendimų buvo paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui tik 2015 m. sausio 6 d., t. y. žymiai praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Iš prie skundo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą klaidingai kreipėsi į Komisiją, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kuri 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. PP‑296 (7-226/2014) pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimo paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjo keliamas ginčas nėra mokestinis, bei nurodė, kad pareiškėjas ginčijamą sprendimą turėjo skųsti Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydamas ir Komisijos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą, ir Kauno AVMI sprendimus, bei prašydamas įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti PVM permoką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad Komisijos sprendimas jam teisinių pasekmių nesukelia, o dėl Kauno AVMI priimtų sprendimų teisėtumo pareiškėjas turėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjas skundžia teismui Kauno AVMI sprendimus, kuriais jis buvo informuotas, jog jo prašymas grąžinti 302 775 Lt PVM permoką už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nebus nagrinėjamas, nes pareiškėjas PVM permokos už šį laikotarpį neturi. Nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nenumato, kad tokie sprendimai gali būti skundžiami Komisijai. Pareiškėjo keliamas ginčas nepriskiriamas mokestiniams ginčams, kuriuos apibrėžia Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis, ar kitiems šio įstatymo 145 straipsnio numatytiems ginčams, kuriems taikoma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra. Nagrinėjamu atveju Komisijos sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau pareiškėjas, gavęs minėtą sprendimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriam 2014 m. gruodžio 29 d. išaiškinus teismingumo klausimą dar kartą, pareiškėjas 2015 m. sausio 6 d. skundą padavė Kauno apygardos administraciniam teismui. Be to, Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimas pirmą kartą buvo ginčijamas kreipiantis su skundu, pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. žymiai praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą šiam sprendimui ginčyti. Toks pareiškėjo elgesys, juo labiau, jog veikė atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali būti atnaujintas (ABTĮ 34 straipsnis).

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti jo skundą.

Nurodo, kad jis kreipėsi į mokesčių administratorių dėl PVM permokos gražinimo už 2010 m. Mokesčių administratorius atsakyme nurodė, jog pagal jų duomenis PVM permokos už nurodytą laikotarpį nėra, todėl grąžino pareiškėjo prašymą nenagrinėtą. Pateikta sprendimo esmė buvo teiginys, jog permokos nėra, t. y. sprendimas galėjo būti vertinamas ir kaip atsisakymas. Šiuo atveju pareiškėjas vertino, kad jo prašymas (įvertinus sprendimo turinį ir motyvus) nebuvo tenkintas, todėl inicijavo mokestinio ginčo procesą. Teismas, atsisakęs atnaujinti terminą, nurodė, kad jis yra žymiai praleistas, tačiau neįvertino, jog pareiškėjas nuo pat sprendimo gavimo sąžiningai naudojosi savo teise jį ginčyti. Net jei ir būtų nustatyta, kad kilęs ginčas yra administracinio, o ne mokestinio pobūdžio, tai negali būti nustatyta, jog kreipimasis dėl neprivalomos ikiteisminės procedūros atima šaliai teisę inicijuoti savo teisių gynimą teismine tvarka.

Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, jog pareiškėjas, gavęs Komisijos sprendimą, galėjo inicijuoti administracinę bylą ankščiau, tačiau neįvertino, kad skundas dėl šio sprendimo buvo pateiktas per 20 dienų Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris savo nutartimi nustatė, jog ginčijamas Komisijos sprendimas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. skundas turi būti teikiamas pagal Kauno AVMI buveinės vietą.

Pažymi, kad teismas kaip pagrindinį termino neatnaujinimo motyvą nurodė aplinkybę, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato. Tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma kaip sankcija asmeniui. Pareiškėjas veikė sąžiningai, jis prašė teisinės pagalbos ir inicijavo akto skundimą, t. y. jo elgesyje nėra neveikimo ar netinkamo delsimo (kaltės).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą dėl Kauno AVMI sprendimų panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad, atlikus SAS Floval mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. (mokestinis patikrinimas atliktas po atlikto SAS Floval PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinio tyrimo pagal SAS Floval pateiktą 2011 m. spalio 3 d. prašymą grąžinti 302 755 Lt mokesčio permoką (skirtumą) už 2010 m. gruodžio mėnesį) Kauno AVMI 2012 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-K3-142, kuriuo, be kita ko, nebuvo tenkintas SAS Floval prašymas grąžinti 302 755 Lt PVM permoką, taip pat patvirtinta mokėtina 305 651 Lt PVM suma (b. l. 19–27). Kauno AVMI 2012 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. (04.7.2)-AP-4, kuriuo įskaitė SAS Floval turėtą 302 755 Lt PVM permoką už 2010 m. gruodžio mėnesį į nustatytą PVM nepriemoką (b. l. 18). Byloje duomenų, kad šie Kauno AVMI priimti sprendimai būtų buvę apskųsti, nėra. SAS Floval taip pat nenurodo aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog šie sprendimai nėra įsiteisėję. Taigi darytina išvada, kad mokestis ginčas dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo grąžinti SAS Floval 302 755 Lt PVM permoką už 2010 m. gruodžio mėnesį nekilo, ši permoka buvo įskaityta į turėtą PVM nepriemoką, todėl jos nebeliko.

SAS Floval nagrinėjamoje administracinėje byloje siekia apskųsti Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-RA-372 (b. l. 9) ir 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329 (b. l. 8), taip pat įpareigoti atsakovą atlikti mokestinį patikrinimą bei grąžinti 302 775 Lt PVM permoką. Iš šių Kauno AVMI sprendimų turinio matyti, kad jais buvo atsisakyta pakartotinai nagrinėti SAS Floval prašymus grąžinti tą pačią 302 755 Lt PVM permoką už 2010 m. gruodžio mėnesį. Nors pareiškėjas, pateikdamas Kauno AVMI prašymus, į kuriuos gavo šioje administracinėje byloje siekiamus nuginčyti sprendimus, siekė inicijuoti mokestinį ginčą dėl atsisakymo grąžinti 302 755 Lt PVM permoką už 2010 m. gruodžio mėnesį, tačiau, kaip minėta prieš tai, administracinė procedūra dėl PVM permokos grąžinimo buvo baigta Kauno AVMI 2012 m. birželio 8 d. priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), kurių mokesčių mokėtojui nustatyta tvarka ir terminais neapskundus, mokestinis ginčas nekilo. Iš to darytina išvada, kad SAS Floval Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-RA-372 ir 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329 turėjo skųsti bendra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (taip buvo nurodyta ir siekiamuose nuginčyti Kauno AVMI sprendimuose), t. y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (ABTĮ 35 straipsnis). Manytina, kad aplinkybė, jog siekiamuose nuginčyti Kauno AVMI sprendimuose nebuvo nurodytas konkretus šių sprendimų apskundimo terminas ir teismas, į kurį reikia kreiptis, SAS Floval, atstovaujamam profesionalaus teisininko, neturėjo sutrukdyti įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą.

Nagrinėjamu atveju skundas Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5)-RA-372 ir 2014 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329 buvo pateiktas 2015 m. sausio 6 d., t. y. žymiai praleidus prieš tai paminėtą vieno mėnesio terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

SAS Floval teigimu, jis aktyviai siekė apskųsti Kauno AVMI sprendimus ir apginti savo pažeistas teises, tačiau sąžiningai klydo dėl minėtų sprendimų apskundimo tvarkos ir savo teises gynė netinkamais būdais (skundė Komisijai, nes manė, jog kilo mokestinis ginčas), todėl tai yra pakankamas pagrindas atnaujinti skundo teismui padavimo terminą. Šiuo aspektu, visų pirma, pasisakytina, kad, kilus mokestiniam ginčui, vietos mokesčių administratoriaus sprendimas privalomai turi būti skundžiamas centiniam mokesčių administratoriui, kaip ikiteisminei mokestinius ginčus nagrinėjančiai institucijai, tačiau nė vienas Kauno AVMI sprendimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskųstas nebuvo, todėl, nesant centrinio mokesčių administratoriaus atitinkamo sprendimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis ir į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Be to, ginčijamais Kauno AVMI sprendimais buvo atsakyta į iš esmės analogiškus (reikalavimo prasme) SAS Floval prašymus grąžinti 302 755 Lt PVM permoką už 2010 m. gruodžio mėnesį, ir abiem Kauno AVMI sprendimais buvo atsisakyta šiuos prašymus nagrinėti. Tačiau nagrinėjamu atveju SAS Floval pirmojo Kauno AVMI sprendimo, priimto 2014 m. rugsėjo 17 d., Komisijai net neskundė (b. l. 12), o skundą dėl šio Kauno AVMI sprendimo pateikė tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. gruodžio 22 d. (b. l. 14), t. y. jau praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po administracinio akto priėmimo dienos. Dėl šių priežasčių SAS Floval teiginiai dėl jo sąžiningo klydimo pasirinkus netinkamą gynybos būdą atmestini kaip nepagrįsti. Nors SAS Floval Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimą buvo apskundęs tiek Komisijai, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šis sprendimas savo turinio esme yra analogiškas Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimui, tai priešingos išvados dėl SAS Floval sąžiningos klaidos nesuponuoja.

Iš to, kas išdėstyta prieš tai, darytina išvada, kad SAS Floval nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Kauno AVMI sprendimų apskundimu, neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, todėl tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. SAS Floval praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas administraciniams sprendimams apskųsti pagrįstai nebuvo atnaujintas, atitinkamai pagrįstai ir teisėtai nebuvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo SAS Floval atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo SAS Floval atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys