AS-898-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-898-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02253-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orakulas“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba, atsakovas) 2015 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. DI-204 „Dėl atlikto UAB „Orakulas“ neplaninio specialaus tikrinimo pagal 2014 m. gruodžio 19 d. pavedimą tikrinti Nr. PT-61“ (toliau – ir Įsakymas); 2) paskirti Lošimų priežiūros tarnybai baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Orakulas“ skundą.

Įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, teismas padarė išvadą, kad Įsakymu Lošimų priežiūros tarnyba siekia pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną prieš Bendrovės atsakingą asmenį dėl pažeidimų, nustatytų Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo metu. Todėl teismas sprendė, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) normos, o tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti kaip išvestinį iš pirmojo.

II. Pareiškėjas UAB „Orakulas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal teisės nuostatas ir nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, Lošimų priežiūros tarnybos įsakymai, kuriais pripažįstami tariami pažeidimai ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose – ATPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS556-951/2014, ir teigia, kad teismų praktikoje pripažinta, jog Lošimų priežiūros tarnyba yra viešojo administravimo institucija, kurios veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Taip pat pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3136-764/2015, 2013 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1073-331/2013, 2013 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1096-95/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-826/2013 ir teigia, jog Lošimų priežiūros tarnybos įsakymai, kuriais pripažįstami pažeidimai ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį būtų galima apskųsti bendrosios kompetencijos teismui pagal ATPK 296 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3136-764/2015 ir pažymi, kad nuginčijus Įsakymą, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negalės būti priimtas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lošimų priežiūros tarnyba 2013 m. birželio 27 d. priėmė įsakymą Nr. DI-216, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas savo veikloje neva padarė tuos pačius kaip ir šioje byloje skundžiamame Įsakyme konstatuotus Azartinių lošimų įstatymo 10 bei 19 straipsnio pažeidimus. Dėl šio įsakymo pareiškėjas yra padavęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. I-318-244/2015) ir šis skundas buvo priimtas bei nagrinėjamas. Pareiškėjas teigia, kad ši administracinė byla ir administracinė byla Nr. I-318-244/2015 turėtų būti nagrinėjamos kartu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas UAB „Orakulas“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – kad vadovaujantis teisės nuostatomis ir administracinių teismų praktika ginčai dėl Lošimų priežiūros tarnybos sprendimų nagrinėtini administraciniuose teismuose. Įvertinusi pareiškėjo nurodytą teismų praktiką bei atsižvelgusi į taikytinas proceso teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pareiškėjo atskirajame skunde dėstomais argumentais nesutinka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta įstatymų, šiuo atveju – ABTĮ, nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Pareiškėjas teisus teigdamas, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra viešojo administravimo institucija. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo pobūdį apsprendžia ne atsakovas, o teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis, todėl ne kiekvienas šios institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. Šios institucijos vykdomos viešojo administravimo funkcijos nustatytos Azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnyje. Tačiau be šių funkcijų, ATPK 2591 straipsnyje Lošimų priežiūros tarnybos direktoriui ir jo tam įgaliotam valstybės tarnautojams suteikti įgaliojimai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris yra vada administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai pradėti. Vadinasi, Lošimų priežiūros tarnyba vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, tačiau turi įgaliojimų ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos 2015 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. DI-204. Šio įsakymo rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad Bendrovė organizavo lošimus Azartinių lošimų įstatyme nenustatyta tvarka ir pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Įsakymu taip pat nutarta Bendrovės atsakingam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 17318 straipsnyje nustatyto pažeidimo atsižvelgiant į konstatuotą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą bei nutarta pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje ginčijamas Lošimų priežiūros tarnybos sprendimas yra vada pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ATPK, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008; 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis ATPK įtvirtintomis proceso teisės normomis, o ne ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-912/2004).

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose priimtais sprendimais (2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3136-764/2015, 2013 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1073-331/2013; 2013 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1096-95/2013) ir teigia, kad šiose bylose priimti sprendimai patvirtina, jog Lošimų priežiūros tarnybos įsakymai, kuriais pripažįstami pažeidimai ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodytose administracinėse bylose priimtų teismo sprendimų turiniu, su minėtu pareiškėjo argumentu nesutinka. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl šio teismo nesaisto apygardos administracinių teismų nagrinėtose bylose suformuotos taisyklės. Antra, skiriasi pareiškėjo nurodytų administracinių bylų ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės. Nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-1073-331/2013 buvo ginčijamas Lošimų priežiūros tarnybos įsakymas, kuriuo ne tik buvo konstatuotas UAB „Lošimų strateginė grupė“ padarytas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas, bet ir ši bendrovė įspėta apie galimą licencijos sustabdymą ir nustatytas terminas pašalinti nustatytą pažeidimą bei nutarta bendrovės atsakingam asmeniui už nustatytus pažeidimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinėje byloje Nr. I-1096-95/2013 buvo ginčijamas Lošimų priežiūros tarnybos įsakymas, kuriuo taip pat buvo konstatuotas UAB „Lošimų strateginė grupė“ padarytas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas, bendrovė įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustatytas terminas pašalinti nurodytus licencijuojamos veiklos pažeidimus. Iš administracinėje byloje Nr. I-3136-764/2015 priimto sprendimo turinio negalima nustatyti skundžiamo Lošimų priežiūros tarnybos priimto įsakymo turinio, o administracinėje byloje Nr. I-318-244/2015 nagrinėjamas UAB „Orakulas“ skundas dėl Lošimų priežiūros tarnybos 2013 m. birželio 27 d.

įsakymo Nr. DI-216 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto lažybų organizavimo reglamento 26, 27, 28, 30, 32 ir 55 punktų ir V skyriaus 1 ir 2 skirsnių bei priedo prie reglamento Nr. 1 panaikinimo“. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika nepaneigia šioje nutartyje padarytos išvados, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti bylų, kuriose ginčijami aktai, priimti valstybės institucijoms įgyvendinant funkcijas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS602-826/2013 buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, todėl šioje byloje padarytos išvados taip pat nepatvirtina pareiškėjo atskirojo skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčai dėl Lošimų priežiūros tarnybos sprendimų, kuriais konstatuojamas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenagrinėtini administracinių teismų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-141/2010).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai bei motyvuotai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė