AS-602-188-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-188/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02435-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai (toliau – ir atsakovas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai (toliau – ir KMAP), kuriame prašoma:

1. Skundą patenkinti ir atsakovą įpareigoti į pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymą atsakyti iš naujo; 1) įpareigoti Kauno apylinkės prokuratūroje prokurorais įdarbintus asmenis A. M. ir J. B. pasitikrinti sveikatą ir pareiškėjui bei Kauno apylinkės prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas vadovaujantis sveikatos tikrinimo tvarka ir medicininius reikalavimus, kuriuos nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

2) pareiškėjui pateikti išsamius duomenis apie pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus, kuriuos nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

3) pareiškėjui tiksliai ir konkrečiai nurodyti visus nuo 2011 m. pradžios galiojusius teisės aktus, reglamentuojančius prokurorais įdarbintų asmenų sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus, kuriuos nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru ir pranešti, ar prokuratūros įstaigos juos taikė Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore įdarbintiems asmenims A. M., J. B., jei taip – kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, pateikti tinkamai patvirtintą medicinos komisijos išvadą dėl A. M., J. B. tinkamumo eiti prokuroro pareigas;

4) pareiškėjui pateikti tinkamai patvirtintus visų medicinos komisijos išvadų dėl A. M., J. B. tinkamumo eiti prokuroro pareigas patvirtintus nuorašus;

5) pareiškėjui pranešti jo teisėms ir pareigoms ginti, nuomonei formuoti teisiškai ir faktiškai reikšmingus duomenis apie A. M., J. B.:

a) tautybę, ankstesnes pilietybes;

b) gimimo vietą ir metus, socialinę kilmę;

c) tarnavimą okupacinėje Sovietų Sąjungos armijoje, karinius laipsnius, bendradarbiavimą su sovietinės Rusijos imperijos – Sovietų Sąjungos – specialiosiomis tarnybomis (buvimas informatoriais, „operatyvinių grupių“ nariais, agentūriniais ar kadriniais darbuotojais ir pan.);

d) bendradarbiavimą su posovietinės Lietuvos Respublikos specialiosiomis tarnybomis;

e) bendradarbiavimą su sovietinės Rusijos imperijos komunistų partija ir komjaunimu;

f) išsilavinimą ir jo gavimo vietą, metus, trukmę, aukštąją mokyklą, mokslinius laipsnius ir jų gavimo vietą bei metus; nuo kada ir kieno paskirti prokurorais, kas organizavo asmens kaip pretendento į prokurorus egzamino laikymą, kurie asmenys buvo komisijos nariai; kas rekomendavo asmenį skirti prokuroru; nuo kada ir kieno paskirtas KMAP prokuroru; kokie asmens kaip pretendento į prokurorus egzamino laikymo rezultatai;

g) partiškumą sovietinės Rusijos imperijos vykdytos Lietuvos Respublikos okupacijos metais;

h) apie A. M. ir J. B. artimųjų giminaičių (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 str.) duomenis pagal c, d, e punktuose nurodytą veikimą;

i) A. M. ir J. B. artimųjų giminių buvimą „liaudies gynėjais“ – stribais, Rusijos imperijos smogikų būrio nariais (naikinant Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio kovotojus pokario metu);

l) KMAP nuožiūra – kitus duomenis galinčius turėti reikšmės pareiškėjo diskriminacijai dėl jo politinių įsitikinimų bei žmogaus ir pilietinių teisių pažeidinėjimui KMAP;

m) pranešti duomenų tvarkytoją, įgaliotą tvarkyti A. M. ir J. B. asmens duomenis.

2. Inicijuoti ir organizuoti ambulatorinės psichiatrinės, psichologinės ekspertizės paskyrimą Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore įdarbintiems asmenims A. M. ir J. B., prašyti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pavesti šią ekspertizę atlikti Respublikiniame teismo psichiatrijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Ekspertui (-ams) pateikti šiuos klausimus: 1) ar iki nusikalstamų veikų paradymo ir nusikalstamų veikų padarymo 2011 m. birželio 22/23 d. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00280-11 metu A. M. bei iki nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamų veikų padarymo 2011-07-15 J. B. sirgo kokia nors psichine liga ar laikinu psichinės sveikatos sutrikimu? Jei taip, tai kokia (-iu) ir nuo kada? 2) ar A. M. ir J. B. dėl savo psichinės sveikatos būklės nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti? 3) ar A. M. ir J. B. dabartiniu metu neserga psichine liga ar psichinės veiklos sutrikimu? Jei taip, tai kokia (-iu)? 4) ar A. M. ir J. B. dėl savo psichinės sveikatos būklės šiuo metu gali visiškai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti? 5) ar A. M. ir J. B. geba iš atminties atkurti aplinkybes, turinčias reikšmės baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00280-11 ir jiems iškeltoje/iškelsimoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 str., 155 str., 169 str., 228 str., 229 str., 231 str., 233 str., 237 str. nustatytus nusikalstamų veikų požymius? 6) ar A. M. ir J. B. dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo dalyvauti baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00280-11 ikiteisminiame tyrime/ J. B. – jo priežiūroje ir kontrolėje, ar galės dalyvauti bylos nagrinėjime Kauno apylinkės teisme metu, būti įdarbintais prokurorais? 7) ar A. M. ir J. B. dėl savo psichinės sveikatos būklės gali/galės dalyvauti ir duoti parodymus jiems iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal BK 154 str., 155 str., 169 str., 228 str., 229 str., 231 str., 233 str., 237 str. nustatytus nusikalstamų veikų požymius, ikiteisminiame tyrime, ar galės atlikti bausmę? 8) ar pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pagal psichinę būklę A. M., J. B. yra pavojingi visuomenei ir ar jiems taikytinos priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės, jeigu taip, tai kokios? Išvadas pateikti pareiškėjui ir į baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00280-11, baudžiamosios bylos Nr. I-67-738/2013 medžiagą.

3. Atlyginti V. J. Kauno apylinkės prokuratūros veiksmais V. J. padarytą 200 000,00 Lt neturtinę žalą, 2 912,40 Lt turtinę žalą.

4. Dėl pažeidimo, tarnybinio nusižengimo bei prokuroro vardą žeminančių poelgių turinčių A. M., J. B. veikų atlikti tarnybinį patikrinimą, o taip pat kreiptis į generalinį prokurorą prašant priimti sprendimą Kauno apylinkės prokuratūros prokurorais įdarbintiems asmenims A. M., J. B. nedelsiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir skirti tarnybines nuobaudas (Prokuratūros įstatymo 41 str.).

5. Kauno apylinkės prokuratūros prokurorais įdarbintus asmenis A. M., J. B. nušalinti nuo pareigų (Prokuratūros įstatymo 43 str. 1 d., 2 d.).

6. Šį skundą su įrodymais pateikti ir Prokurorų etikos komisijai, jos paprašyti, kad ji operatyviai ir išsamiai Nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl prokurorais įdarbintų A. M., J. B. padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių, Etikos kodekso pažeidimų ir pareiškėjui bei generaliniam prokurorui pateiktų išvadas.

7. Jei Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, generalinis prokuroras mano, kad dalis 2013 m. spalio 13 d. skunde, reg. Nr. P-8435, keliamų reikalavimų yra ne jų atsakomybės ir įgaliojimų srityje, pareiškėjas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu prašo tuos skundo reikalavimus perduoti viešojo administravimo subjektui, kuris tuos viešojo administravimo įgaliojimus turi.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas patikslintas pareiškėjo V. J. skundas atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai, kuriame, susisteminus keliamus reikalavimus, prašoma: 1) panaikinti atsakovo 2013 m. spalio 28 d. raštą Nr. (P-8435)2-83956 (pareiškėjo patikslinto skundo 1 reikalavimas); 2) įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į papildytą pareiškėjo 2013 m. spalio 13 d. skundą (pareiškėjo patikslinto skundo 2 reikalavimas); 3) inicijuoti (organizuoti) prokurorų A. M. ir J. B. sveikatos patikrinimą dėl jų tinkamumo eiti tarnybines pareigas ir skirti jų atžvilgiu ambulatorinę, psichiatrinę, psichologinę ekspertizę (pareiškėjo patikslinto skundo 3, 8 reikalavimai); 4) pateikti pareiškėjui informaciją, susijusią su minėtų prokurorų sveikatos tikrinimo tvarka, nurodyti teisės aktus, reglamentuojančius prokurorais įdarbintų asmenų sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus, pateikti medicinos komisijos išvadas, pateikti teisiškai ir faktiškai reikšmingus duomenis apie prokurorus A. M. ir J. B. (pareiškėjo patikslinto skundo 4, 5, 6, 7 reikalavimai); 5) įpareigoti atsakovą pareiškėjui atlyginti 200 000 Lt neturtinę ir 2 912,39 Lt turtinę žalą (pareiškėjo patikslinto skundo 9 reikalavimas); 6) prokurorų A. M. ir J. B. atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą (pareiškėjo patikslinto skundo 10 reikalavimas); 7) įpareigoti atsakovą prokurorus A. M. ir J. B. nušalinti nuo pareigų (pareiškėjo patikslinto skundo 11 reikalavimas); 8) įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą su papildomais įrodymais pateikti Prokurorų etikos komisijai (pareiškėjo patikslinto skundo 12 reikalavimas); 9) įpareigoti atsakovą ne atsakovo atsakomybės ir įgaliojimų srityje papildytame 2013 m. spalio 13 d. skunde Nr. P-8435 keliamus reikalavimus perduoti viešojo administravimo subjektui, kuris tuos viešojo administravimo įgaliojimus turi (pareiškėjo patikslinto skundo 13 reikalavimas).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio.

Dėl pareiškėjo pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, devintojo, dešimtojo, dvyliktojo, tryliktojo patikslinto skundo reikalavimų teismas nurodė, kad kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Nors pareiškėjas prie patikslinto skundo pateikė skundžiamą atsakovo 2013 m. spalio 28 d. administracinį aktą Nr. (P-8435)2-83956, tačiau patikslintame skunde aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, išdėstytos neaiškiai, painiai, nekonkrečiai. Prašant panaikinti minėtą raštą bei įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, nurodomi abstraktaus pobūdžio pažeidimai, tačiau nenurodoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, nenurodomos konkrečios ir aiškios faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų įpareigotas atlikti jo prašomus veiksmus. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo neišdėstytas skundo pagrindas, t. y. aplinkybės dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų aplinkybes dėl pareiškėjo kildinamos turtinės ir neturtinės žalos.

Be to, teismas pažymėjo, kad patikslintame skunde keliami painiai formuluojami, neaiškūs, prieštaringi reikalavimai, kuriuose prašoma įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą su papildomais įrodymais pateikti Prokurorų etikos komisijai, įpareigoti atsakovą ne atsakovo atsakomybės ir įgaliojimų srityje papildytame 2013 m. spalio 13 d. skunde Nr. P-8435 keliamus reikalavimus perduoti viešojo administravimo subjektui, kuris tuos viešojo administravimo įgaliojimus turi. Minėti reikalavimai neatitinka ABTĮ 23 straipsnyje nurodytų reikalavimų skundo dalykui ir galimų administracinės teisenos proceso metu priimti teismo sprendimų rūšių, kurių pagrindu būtų galima vykdyti reikalavimus priverstine tvarka tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą (ABTĮ 88 str.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai skundo turiniui ir formai. Pagal ABTĮ 22, 23 ir 52 straipsnius, teisė ir pareiga suformuluoti skundo dalyką (skundo reikalavimą) ir skundo pagrindą (skundo aplinkybes) priklauso pareiškėjui. Teismas negali už pareiškėją to padaryti. Pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, kurie apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pareiškėjui tinkamai nesuformulavus skundo pagrindo ir dalyko, teismas neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu skundu, darė išvadą, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų, nurodytų 2013 m. lapkričio 19 d. teismo nutartyje, nepašalino, todėl skundas dalyje dėl patikslinto skundo pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, devintojo, dešimtojo, dvyliktojo, tryliktojo reikalavimų laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo trečiojo, aštuntojo, vienuoliktojo patikslinto skundo reikalavimų teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslinto skundo trečiuoju, aštuntuoju, vienuoliktu reikalavimais prašo inicijuoti (organizuoti) prokurorų A. M. ir J. B. sveikatos patikrinimą dėl jų tinkamumo eiti tarnybines pareigas ir skirti jų atžvilgiu ambulatorinę, psichiatrinę, psichologinę ekspertizę, įpareigoti atsakovą prokurorus A. M. ir J. B. nušalinti nuo pareigų. Kaip matyti iš prie patikslinto skundo pateikto Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013 m. spalio 28 d. rašto Nr. (P-8435)2-83956, pareiškėjui dėl analogiškų reikalavimų atsakyta minėtu raštu.

Iš pateiktų duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjas reikalavimus dėl prokurorų sveikatos patikrinimo, jų nušalinimo reiškia dėl prokurorų tarnybinės veiklos atliekant ikiteisminį tyrimą. Darytina išvada, kad ginčas keliamas yra dėl prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, teisėtumo bei pagrįstumo ir šiame skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami Baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl pareiškėjo patikslinto skundo trečias, aštuntas, vienuoliktas reikalavimai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, nes administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus, taip pat neturi teisės spręsti prokurorų sveikatos patikrinimo, jų nušalinimo pareiškėjo prašomu būdu, nes šie klausimai nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.).

Todėl pareiškėjo patikslinto skundo trečias, aštuntas, vienuoliktas reikalavimai atsisakyti priimti kaip nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakius priimti skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 11 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį ir persiųsti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirajame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino patikslinto skundo pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, devintojo, dešimtojo, dvyliktojo, tryliktojo reikalavimų pagrįstumą – jie yra aiškūs ir konkretūs. Skundo pagrindas išdėstytas, įrodymai pateikti, todėl skundas atitinka ABTĮ reikalavimus.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo trečiojo, aštuntojo, vienuoliktojo patikslinto skundo reikalavimų pagrįstumą. Jei trečias reikalavimas yra tik generalinio prokuroro kompetencija, atsakovas įpareigotinas kreiptis į jį. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nepasisakė dėl 8 skundo reikalavimo. Ekspertizė atliekama nebūtinai baudžiamajame procese, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą inicijuoti ir organizuoti ambulatorinės psichiatrinės, psichologinės ekspertizės paskyrimą A. M. ir J. B., o ne ją paskirti.

3. Atsakovo pažeistų teisės normų nereglamentuoja baudžiamojo proceso teisė, pareiškėjas reiškia reikalavimus viešojo administravimo srityje.

4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad 12 skundo reikalavimas yra susijęs su prokurorų padarytais pažeidimais (prokuroro vardą žeminančiais poelgiais) baudžiamojo proceso srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. skundas atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas patikslintas pareiškėjo V. J. skundas, kuriame išdėstyta 13 reikalavimų.

Skundžiama 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu skundu, darė išvadą, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų, nurodytų 2013 m. lapkričio 19 d. teismo nutartyje, nepašalino, todėl skundas dalyje dėl patikslinto skundo pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, devintojo, dešimtojo, dvyliktojo, tryliktojo reikalavimų laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Pareiškėjo patikslinto skundo trečias, aštuntas, vienuoliktas reikalavimai atsisakyti priimti kaip nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisė kreiptis į administracinį teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-217/2007 konstatavo, jog iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 82 straipsnio 7 dalies, 72 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies analizės teigtina, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. administracines bylas Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.) tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Aiškinant šią normą sisteminiu loginiu metodu, pažymėtina, kad teismo nutartis grąžinti skundą pareiškėjui yra priimama nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagrindu, kaip procesinė pasekmė, kylanti pareiškėjui nepašalinus ar netinkamai pašalinus teismo nurodytus trūkumus. Todėl sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nes iš byloje esančio pirminio skundo matyti, kad jame reikalavimai buvo suformuluoti neaiškiai, pagal keliamus reikalavimus ir dėstomas abstrakčias aplinkybes neįmanoma tiksliai apibrėžti keliamą ginčą ir bylos ribas, prašymas dėl žalos atlyginimo pateiktas nenurodant nei kokie neteisėti veiksmai ją sukėlė, nei kaip ši žala pasireiškė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas terminas iki 2013 m. gruodžio 3 d. pašalinti nurodytus trūkumus.

Vertindama pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl tos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo patikslintas skundas laikytas nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų. Dėl pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, devintojo, dešimtojo, dvyliktojo, tryliktojo reikalavimų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepašalino nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytų trūkumų ir tinkamai nesuformulavo skundo elementų (skundo dalyko ir pagrindo). Pareiga tinkamai suformuluoti skundo elementus tenka pareiškėjui ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismas negali už pareiškėją to padaryti. Pareiškėjas iš esmės nurodo abstraktaus pobūdžio pažeidimus ir nenurodo, kaip konkrečiai pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, nenurodomos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų įpareigotas atlikti prašomus veiksmus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo išdėstytas nenurodant šio reikalavimo pagrindo (nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų). Kaip matyti iš aptartos teismų praktikos, tik tiksli pareiškėjo reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Be to, tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paduotas skundas atitinka ne visus ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, savo skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino, todėl skundas dalyje dėl pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, devintojo, dešimtojo, dvyliktojo, tryliktojo reikalavimų pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjo paduotas pirminis skundas, tiek jo patikslintas skundas paminėtų įstatymo nuostatų neatitinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą skundą, sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra pakankamai aiškūs, tačiau pareiškėjo skundo turinys yra išdėstytas neaiškiai ir nesuprantamai, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nėra tinkamai išdėstytos, todėl pagal tokį pareiškėjo suformuluotą skundą nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko tinkamas tokio pareiškėjo skundo išnagrinėjimas teisme yra neįmanomas. Taigi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jo skundo pirmasis, antrasis, ketvirtasis, penktasis, šeštasis, septintasis, devintasis, dešimtasis, dvyliktasis, tryliktasis reikalavimai yra aiškūs ir atitinka ABTĮ reikalavimus, atmetami kaip nepagrįsti.

Toliau pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo patikslinto skundo trečias, aštuntas, vienuoliktas reikalavimai atsisakyti priimti kaip nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka. Šiais reikalavimas pareiškėjas iš esmės siekė inicijuoti (organizuoti) prokurorų A. M. ir J. B. sveikatos patikrinimą skiriant jų atžvilgiu ambulatorinė psichiatrinę, psichologinę ekspertizę ir įpareigoti atsakovą nušalinti minėtus prokurorus nuo pareigų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamame 2013 m. spalio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Prokuratūros įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras turi kas penkeri metai nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį tik generalinis prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas. Detaliau prokurorų sveikatos patikrinimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-639/1V-487/I-154 patvirtintu Prokurorų ir asmenų, pateikusių prašymus tarnauti prokurorais, sveikatos tikrinimų tvarkos aprašu.

Prokurorų nušalinimas nuo pareigų reglamentuotas Prokuratūros įstatyme. Šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras gali būti nušalintas nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių. Prokurorą nuo pareigų nušalina generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje (Prokuratūros įstatymo 43 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-261/2007, Nr. AS146-669/2009, Nr. AS146-20/2012).

Nagrinėjamu atveju jau bylos priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus, realiai nebūtų apgintos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, todėl tokie reikalavimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo reiškiami reikalavimai susiję su kitų asmenų, kurie net nėra įtraukti į nagrinėjamą administracinę bylą, teisėmis, o ne pareiškėjo teisėmis. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimų patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, tokie reikalavimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šioje dalyje (dėl pareiškėjo patikslinto skundo trečio, aštunto, vienuolikto reikalavimų) pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad dalis pareiškėjo reikalavimų yra kilę iš baudžiamojo proceso, todėl dėl tokių reikalavimų negali būti pradedamas kitas atskiras procesas, būtent administracinis procesas, nes tai prieštarautų įtvirtintoms bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar specializuotiems teismams taisyklėms bei bylų priskirtinumo nagrinėti teismams taisyklėms, taip pat protingumo ir teisingumo principams.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius