AS-556-620-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-620/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01917-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „AVVA“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Eteris“, uždarosios akcinės bendrovės „Horda“, uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Ilora“, J.

J. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Kavamedia“, uždarosios akcinės bendrovės „Marsatas“, uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų radijas ir televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Radijo elektroninės sistemos“, uždarosios akcinės bendrovės „Rakaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Remo televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Roventa“, uždarosios akcinės bendrovės „Satela“, uždarosios akcinės bendrovės „Socius“, uždarosios akcinės bendrovės „Splius“, uždarosios akcinės bendrovės „Taurų dvaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos komunikacijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Transteleservis“, uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“, uždarosios akcinės bendrovės „Patrimpas“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija HANSA“, uždarosios akcinės bendrovės „Viltuva“, TEO LT, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „AVVA“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Eteris“, uždarosios akcinės bendrovės „Horda“, uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Ilora“, J.

J. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Kavamedia“, uždarosios akcinės bendrovės „Marsatas“, uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų radijas ir televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Radijo elektroninės sistemos“, uždarosios akcinės bendrovės „Rakaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Remo televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Roventa“, uždarosios akcinės bendrovės „Satela“, uždarosios akcinės bendrovės „Socius“, uždarosios akcinės bendrovės „Splius“, uždarosios akcinės bendrovės „Taurų dvaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos komunikacijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Transteleservis“, uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“, uždarosios akcinės bendrovės „Patrimpas“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija HANSA“, uždarosios akcinės bendrovės „Viltuva“, TEO LT, AB skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos kabelinės televizijos asociacijai ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijai dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AVVA“, UAB „Balticum TV“, UAB „Cgates“, UAB „Eteris“, UAB „Horda“, UAB „Ignalinos televizija“, UAB „Ilora“, J. J. individuali įmonė, UAB „Kavamedia“, UAB „Marsatas“, UAB „Molėtų radijas ir televizija“, UAB „Radijo elektroninės sistemos“, UAB „Rakaras“, UAB „Remo televizija“, UAB „Roventa“, UAB „Satela“, UAB „Socius“, UAB „Splius“, UAB „Taurų dvaras“, UAB „Televizijos komunikacijos“, UAB „Transteleservis“, UAB „Ukmergės televizija“, UAB „Parabolė“, UAB „Patrimpas“, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, viešoji įstaiga „Teleradijo kompanija HANSA“, UAB „Viltuva“, TEO LT, AB (toliau – ir pareiškėjai) su skundu 2014 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pakeisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46, įpareigojant pareiškėjus laikinai, 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą. Pareiškėjai taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – leisti jiems neretransliuoti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ iki bus išnagrinėtas skundas ir priimtas teismo sprendimas arba iki iš televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ bus pašalintos programos, kurių retransliavimą Komisija sustabdė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodė, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams. Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.

Teismas pažymėjo, jog iš minėto reglamentavimo matyti, kad Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 12 dalyje yra nustatyta privaloma priimto Komisijos sprendimo dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje sankcionavimo tvarka, kurios metu patikrinamas Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-7268-484/2014 sankcionavo Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46, kurį pareiškėjai prašė pakeisti. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje, kuri yra neskundžiama, nurodė, kad minėtas Komisijos sprendimas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalies reikalavimus, numatyta taikyti priemonė proporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, patikrinęs Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. KS-46 teisėtumą ir pagrįstumą, 2014 m. kovo 21 d. nutartimi sankcionavo Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą, teismas konstatavo, jog pakartotinė Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisminė kontrolė negalima. Sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.)

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 47 straipsnio 14 dalimi, Komisijos sprendimus jie gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą ir Komisijos priimtame bei teismo sankcionuotame sprendime papildomai nurodyta, kad jis per 30 dienų nuo įsigaliojimo gali būti skundžiamas būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat nurodo, jog nors VIĮ 31 straipsnio 15 dalis numato, jog Komisijos sprendimus turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau įstatymas nenumato, kad sankcionuotų Komisijos sprendimų nebegalima apskųsti įstatymuose numatyta tvarka. Teismai negali numatyti teisės kreiptis į teismą apribojimo, kuris pernelyg suvaržo asmenų teises ir kurio tiesiogiai įstatymai nenumato.

Paaiškina, kad teismų praktikos analizė rodo, kad teismo sprendimas sankcionuoti Komisijos sprendimą dažniausiai pasižymi labai trumpa motyvuojama dalimi, kurioje tiesiog nurodoma tik tai, jog sprendimas formaliai atitinka įstatymo reikalavimus, ir nėra detaliau analizuojama, kokius materialinius teisinius padarinius toks sankcionavimas sukelia. Visiškai kitokia tvarka teismas nagrinėja pareiškėjų skundus pagal ABTĮ numatytas taisykles. Todėl sankcionavimo procesas nepanaikino pareiškėjų teisės apskųsti Komisijos sprendimą, kadangi tai yra dvi visiškai skirtingos procedūros.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis akivaizdžiai prieštarauja ir iki tol galiojusiai administracinių teismų praktikai, pagal kurią nekvestionuota teisė apskųsti Komisijos sprendimus. Administracinių teismų praktikoje skundai dėl Komisijos sprendimų, nors šie sprendimai būna jau Vilniaus apygardos administracinio teismo sankcionuoti, yra nagrinėjami administracinio proceso tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-1056-13; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1619-602/2009).

Pareiškėjai akcentuoja tai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti jų skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kuri administraciniame procese įgyvendinama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46, įpareigojant pareiškėjus laikinai, 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-7268-484/2014 sankcionavo Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46, kurį pareiškėjai prašė pakeisti. Taigi konstatavo, kad pakartotinė Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisminė kontrolė negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatose įtvirtina, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Teisminės gynybos principo svarba akcentuojama ir tarptautinių teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios dalis teisė kreiptis į teismą, t. y. inicijuoti teisminį procesą, sudaro tik vieną aspektą. Tačiau šis aspektas iš esmės lemia, ar suinteresuotas asmuo galės pasinaudoti kitomis garantijomis, numatytomis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę §§ 34-36, Series A Nr. 18; 2001 m. gegužės 10 d. didžiosios teisėjų kolegijos sprendimo byloje Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę §§ 91-93, ECHR 2001-V; 2001 m. birželio 19 d. sprendimo byloje Kreuz prieš Lenkiją § 52, Recueil des arrêts et décisions 2001 VI).

Pažymėtina, jog VIĮ 341 straipsnio 11 dalis numato, kad iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams. Toks Komisijos priimtas sprendimas dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją (VIĮ 341 str. 12 d.). Vadovaujantis VIĮ 31 straipsnio 15 dalimi, Komisija, priimdama sprendimą dėl laikino licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas.

Šis terminas negali būti trumpesnis, negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino transliavimo ar retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Komisijos sprendimą dėl laikino transliavimo ar retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar jos galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, jos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.

Pagal VIĮ 47 straipsnio 14 dalį, Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka ir kitas funkcijas, kai Komisijos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešųjų konsultacijų būdu. Viešųjų konsultacijų tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams yra privalomi, juos šie asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą bei tai, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7268-484/2014, kuria buvo sankcionuotas Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. KS-46, negali užkirsti kelio suinteresuotiems asmenims ginti savo galbūt pažeistas teises ir interesus. Susidūrus asmenų skirtingoms teisėms ar skirtingiems interesams galimi įvairūs jų derinimo ar gynimo būdai. Viena svarbiausių pažeistų teisių ar laisvių gynimo būdų yra jų gynimas teisme. Tokia situacija, kai nepaliekama galimybių sprendimą ginčyti teisme, nesiderina su teisinės valstybės koncepcija ir konstitucine asmens teisių apsaugos doktrina. Palikus galioti skundžiamą nutartį būtų paneigtos pastarosios nuostatos. Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktas Komisijos sprendimo sankcionavimas nepanaikino pareiškėjų teisės apskųsti minėto sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pakartotinė Komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisminė kontrolė negalima, nepagrįstai sprendė, kad tai yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis naikintina, o pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „AVVA“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Eteris“, uždarosios akcinės bendrovės „Horda“, uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Ilora“, J. J. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Kavamedia“, uždarosios akcinės bendrovės „Marsatas“, uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų radijas ir televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Radijo elektroninės sistemos“, uždarosios akcinės bendrovės „Rakaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Remo televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Roventa“, uždarosios akcinės bendrovės „Satela“, uždarosios akcinės bendrovės „Socius“, uždarosios akcinės bendrovės „Splius“, uždarosios akcinės bendrovės „Taurų dvaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos komunikacijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Transteleservis“, uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“, uždarosios akcinės bendrovės „Patrimpas“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija HANSA“, uždarosios akcinės bendrovės „Viltuva“, TEO LT, AB atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „AVVA“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Eteris“, uždarosios akcinės bendrovės „Horda“, uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Ilora“, J. J. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Kavamedia“, uždarosios akcinės bendrovės „Marsatas“, uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų radijas ir televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Radijo elektroninės sistemos“, uždarosios akcinės bendrovės „Rakaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Remo televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Roventa“, uždarosios akcinės bendrovės „Satela“, uždarosios akcinės bendrovės „Socius“, uždarosios akcinės bendrovės „Splius“, uždarosios akcinės bendrovės „Taurų dvaras“, uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos komunikacijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Transteleservis“, uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės televizija“, uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“, uždarosios akcinės bendrovės „Patrimpas“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija HANSA“, uždarosios akcinės bendrovės „Viltuva“, TEO LT, AB skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius