A-143-967-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-967/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00854-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nibrė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nibrė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Nibrė“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 9–14) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. T-437 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-437 apribojo įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. kavinėje Vaidoto g. 141 ir bare A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaune. Pareiškėjo nuomone, paskirtas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas yra neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams, šiuo apribojimu siekiama kompensuoti policijos pareigūnų darbo trūkumus ir taip užtikrinti viešąją tvarką. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – ir Panemunės policijos komisariatas) 2013 m. liepos 2 d. raštu, informuojančiu apie prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus, bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. birželio 12 d. raštu, kuriame nurodyta, jog kavinės ir baro prieigose dažnai įvykdomos nusikalstamos veikos ir administraciniai teisės pažeidimai. Tačiau policijos komisariatas, pateikdamas paminėtą statistiką, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nusikaltimai ar administraciniai pažeidimai padaryti išskirtinai asmenų, vartojančių alkoholinius gėrimus įmonei priklausančioje kavinėje ar bare. Taikyta sankcija sąlygotų pareiškėjo prekybos vietų – kavinės, esančios Vaidoto g. 141, ir baro, esančio A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaune, apyvartos sumažėjimą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatos savivaldybės tarybai suteikia diskrecijos teisę reguliuoti jos veiklos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų prekybos alkoholiu tvarką ir laiką, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinant turi būti paisoma bendrųjų teisės principų. Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos ir proporcingos siekiamiems tikslams, todėl ginčijamas sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 37–40) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, taip pat atsižvelgus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. 20-S-1731 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2013 m. liepos 2 d. raštą Nr. 20-23-S-3578. Priimant sprendimą, buvo laikomasi objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų, nebuvo nei piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, nei pažeidžiami viešojo administravimo principai. Remiantis paminėtais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštais, užregistruoti įvykiai, susiję su adresu: A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaunas: 10 viešosios tvarkos pažeidimų, 5 kūno sužalojimai, 2 muštynės ir kt.; pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai. Atlikus patikrinimus, šioje prekybos vietoje nustatyti 2 prekybą alkoholiu reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Dėl kavinės-baro, adresu: Vaidoto g. 141, Kaunas, užregistruoti 8 viešosios tvarkos pažeidimai, 4 kūno sužalojimai ir kt.; pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai. Atlikus patikrinimus, nustatytas 1 prekybą alkoholiu reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. 2013 m. balandžio 11 d. prie kavinės-baro Kaune, Vaidoto g. 141, muštynių metu buvo nužudytas žmogus. Prekyba alkoholiu šiose vietose, ypač tamsiu paros metu, turi įtakos nusikaltimams ir teisės pažeidimams, daromiems gretimose gatvėse, nes girti asmenys nekontroliuoja savo emocijų ir veiksmų, o trūkstant pinigų alkoholiui įsigyti vykdo vagystes bei plėšimus, tai blogina kriminogeninę situaciją rajone. Dėl paminėtų maitinimo įstaigų veiklos gauti Kauno Švenčiausiosios Jėzaus Širdies parapijos klebono kun. V. B., Šančių seniūnijos seniūno, Panemunės seniūnijos seniūnės raštai prašant imtis priemonių. Taigi akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės taryba apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. pareiškėjo kavinėje Vaidoto g. 141 ir bare A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaune, reaguodama į policijos ir bendruomenės išreikštą poziciją, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, tokių konstitucinių vertybių, kaip visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos apsaugos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu (b. l. 84–87) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė nesutikdamas su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-437, kuriuo Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apribojo UAB „Nibrė“, turinčiai licencijas Nr. 1880/3 ir Nr. 1880/4, laiką verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais – kavinėje Vaidoto g. 141, Kaune, ir bare A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaune, nuo 22 val. iki 8 val.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą vietos savivaldos tarybų diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra nurodęs, kad ši teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai). Šių įstatyme numatytų sąlygų visetas reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, jei išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais liko neįvertintos tam tikros aplinkybės, kurios vėliau lėmė visuomenės viešųjų interesų pažeidimą. Taigi, savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2798/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2814/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. A63-3245/2011; 2011 m. gruodžio 12 d. Nr. A525-3390/2011; 2012 m. kovo 12 d. Nr. A261-382/2012 ir kt.). Tokios sąlygos nagrinėjamu atveju nustatytos.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą aktą, rėmėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. 20-S-1731, kuriame nurodyta, jog 2012–2013 m. Panemunės policijos komisariate užregistruoti šie įvykiai, susiję su adresu: A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaunas: 10 viešosios tvarkos pažeidimų, 5 kūno sužalojimai, 2 muštynės ir kt.; pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai. Atlikus patikrinimus, šioje prekybos vietoje nustatyti 2 prekybą alkoholiu reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

Dėl kavinės-baro, adresu: Vaidoto g. 141, Kaunas, užregistruoti 8 viešosios tvarkos pažeidimai, 4 kūno sužalojimai ir kt.; pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai. Atlikus patikrinimus, nustatytas 1 prekybą alkoholiu reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. 2013 m. balandžio 11 d. prie kavinės-baro Kaune, Vaidoto g. 141, muštynių metu buvo nužudytas žmogus. Prekyba alkoholiu šiose vietose, ypač tamsiu paros metu, turi įtakos nusikaltimams ir teisės pažeidimams, daromiems gretimose gatvėse, nes girti asmenys nekontroliuoja savo emocijų ir veiksmų, o trūkstant pinigų alkoholiui įsigyti vykdo vagystes bei plėšimus, tai blogina kriminogeninę situaciją rajone.

Rašte taip pat nurodyta, kad dėl paminėtų maitinimo įstaigų veiklos gauti Kauno Švenčiausiosios Jėzaus Širdies parapijos klebono kun. V. B., Šančių seniūnijos seniūno, Panemunės seniūnijos seniūnės raštai prašant imtis priemonių. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2013 m. liepos 12 d. rašte Nr. 20-23-S-3578, papildant pirmiau paminėtą raštą, nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiose kavinėse Vaidoto g. 141, Kaune, ir A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaune, buvo nustatyti 4 pažeidimai, kuriais buvo pažeistas ATPK 164 straipsnis (prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas).

Remdamasis byloje esančiais įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo nutarimais, teismas nustatė, kad UAB „Nibrė“ darbuotojai pažeidinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, t. y. prekiavo alkoholiu išsinešti po 22 val. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti šių nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu, užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais ir UAB „Nibrė“ priklausančio baro ir kavinės veikla. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti tokių faktinių duomenų objektyvumu, jais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat kilo ginčas dėl to, ar skundžiamame Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime pareiškėjui nustatytas apribojimas nepažeidžia proporcingumo reikalavimo ir nesudaro kliūčių lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-162/2012). Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi riboja UAB „Nibrė“ ūkinę-komercinę veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra nurodęs (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai), kad riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Šiuo atveju nei viena iš sąlygų nebuvo pažeista. Ginčijamas sprendimas yra priimtas vadovaujantis įstatymu, pagrįstas ir motyvuotas, prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas griežtai apibrėžtas laiko ir vietos atžvilgiu ir ūkinė veikla nėra ribojama labiau negu būtina saugomoms ir ginamoms vertybėms – viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui užtikrinti. Be to, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad kavinėse sumažės apyvarta (pažymėtina, kad šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas pateikė kasos knygą už labai trumpą laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 28 d.), bus atleisti darbuotojai, nėra aktualūs, nes ginčo atveju yra svarbiau visuomenės interesų ir saugumo užtikrinimas, o ne vieno verslo subjekto galbūt gautinas pelnas.

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką bei įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas atitinka proporcingumo reikalavimą. Taikyti apribojimai, nustačius bendruomenės interesų pažeidimą ir siekiant jį suderinti su verslo interesais, negali būti kvalifikuojami kaip ribojantys pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, laisvę lygiomis sąlygomis konkuruoti su kitais rinkos dalyviais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012 m. spalio 1 d. Nr. A146-2759/2012; 2012 m. liepos 4 d. Nr. A261-2066/2012). Kauno miesto savivaldybės taryba šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės, apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 93–97) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai neįvertino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti. Šią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008). Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Nagrinėjamu atveju šių pagrindų ir būtinumo nebuvo.

2. Teismas tinkamai neįvertino, kad informacija, kuria buvo remiamasi priimant sprendimą, nesudaro ir negalėjo sudaryti teisėto pagrindo priimti sprendimą. Policijos raštuose pateikta informacija yra deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsta, neatitinka tikrovės. Tokia informacija negalėjo būti pagrindas prekybos laikui apriboti.

3. Lietuvos Respublikos teismų sprendimai taip pat patvirtina, kad sprendime nurodyta informacija nėra pagrindas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-817-163/2010; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Ik-2861-562/2011). Sprendimas yra neproporcingas ir neteisėtas.

4. Sprendimo priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie galėtų sudaryti teisėtą pagrindą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Sprendimas buvo priimtas nesant jokių tinkamai pagrįstų objektyvių duomenų (faktų), kurie galėtų būti teisėtu pagrindu riboti alkoholinių gėrimų prekybos laiką.

5. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, nes yra nemotyvuotas. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013 buvo nagrinėjamas analogiško Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumas ir buvo pripažinta, kad sprendimas su tokia pat motyvacija yra neteisėtas.

6. Sprendimas neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir jį diskriminuoja, lyginant su kitais kavinių ir barų savininkais, veikiančiais tiek greta įmonės, tiek kitose Kauno miesto vietose. Kauno miesto savivaldybė apskritai neatliko net vertinimo, kokią įtaką sprendimas turės viešojo maitinimo įmonių, veikiančių toje pačioje rinkoje, konkurencijai. Sprendime nustatyti ribojimai yra amžini ir nėra numatyta sąlygų, kurioms esant jie galėtų būti panaikinti, tai akivaizdžiai yra neproporcinga.

7. Ginčijamas sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104–109) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Kauno miesto savivaldybės taryba apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. pareiškėjo kavinėje Vaidoto g. 141 ir bare A. Juozapavičiaus pr. 49, Kaune, reaguodama į policijos ir bendruomenės išreikštą poziciją, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, tokių konstitucinių vertybių, kaip visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos apsaugos. Kad toks prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui, pagrįstai nustatė ir teismas, skundžiamame sprendime pasisakęs, kad ginčo atveju yra svarbiau visuomenės interesų ir saugumo užtikrinimas, o ne vieno verslo subjekto gautinas pelnas.

2. Viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo atsižvelgti į visuomenės nuomonę, užtikrinti jos interesus, saugoti ir ginti viešąjį interesą, todėl ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimas ne tik paneigtų išimtinę tarybos kompetenciją, jai suteiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, bet ir prieštarautų policijos, vietos bendruomenės valiai.

3. Kauno miesto savivaldybės taryba, būdama atsakinga už gyventojus, gyvenančius jos teritorijoje, žinanti naktinės prekybos Kauno mieste problemas, įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą ir pasiūlymus bei visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, neretai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o kai kuriais atvejais ir patys tampa nusikaltimo aukomis, jau nekalbant apie tai, kad alkoholio vartojimas kelia didelę riziką sveikatai, šeimos ir visuomenės gerovei, t. y. siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos ir vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, priėmė ginčijamą teisės aktą. Ginčijamose prekybos vietose prekyba alkoholiu apribota tik nuo 22 val. iki 8 val. ryto, o likusiu laiku prekyba alkoholiu yra galima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje administracinėje byloje administracinis ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-437 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu pareiškėjo kavinei (esančiai Vaidoto g. 141, Kauno mieste) ir barui (esančiam A. Juozapavičiaus pr. 49, Kauno mieste) buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, teigia, kad priimti tokį sprendimą nebuvo objektyvaus faktinio pagrindo, jis neatitinka proporcingumo, lygiateisiškumo principų, sudaro ta pačia ūkine veikla besiverčiantiems subjektams nelygias konkurencijos sąlygas.

Pasisakydama dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir jo pagrįstumo, kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra reglamentuojami specialios Alkoholio kontrolės įstatymo normos – 18 straipsnio 9 dalies. Pagal šią dalį (2010 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XI-909 redakcija), savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šioje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.).

Atsižvelgdama į nurodytą nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems įrodymų įvertinimo argumentams, daro išvadą, kad byloje esantys (pirmosios instancijos teismo aptarti) įrodymai ir jų šaltinių įvairovė patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Šiuo atveju skundžiamas sprendimas priimtas, atsižvelgus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Panemunės seniūnijos, Šančių seniūnijos, Kauno Švč. Jėzaus Širdies parapijos raštus, kuriais, inter alia, siūloma atsižvelgti ir į gyventojų pageidavimus. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą.

Apeliantas remiasi Klaipėdos bei Vilniaus apygardos administracinių teismų sprendimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiška, apelianto nuomone, byla bei nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų. Kolegija, įvertinusi šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje Sprendimas yra motyvuotas, iš sprendimo turinio matyti, kokiomis teisės aktų nuostatomis bei kokiais įrodymais remiamasi apribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, todėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos nėra pažeistos.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl jam pritaikytos priemonės neproporcingumo bei galimybės lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo, kolegija pažymi, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Be to, byloje nėra ir pareiškėjas teismui nenurodė duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad pavojingai kriminogeninei padėčiai šalia kavinės, esančios Vaidoto g., ir baro, esančio A. Juozapavičiaus pr., panašią neigiamą įtaką daro ir kitos netoli jų esančios prekybos alkoholiniais gėrimais vietos.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Nibrė“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė