AS-858-479-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-479/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00030-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir L. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – L. R., R. R.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. sausio 8 d. buvo gautas (2014 m. sausio 6 d. išsiųstas paštu) pareiškėjų G. J. ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundas (b. l. 2-21) atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, sujungimo, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo, sujungtų sklypų padalijimo į du sklypus, šių sklypų naudojimo būdo/pobūdžio patikslinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymo, detalusis planas.

Pareiškėjai nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00165-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje, dėl didelės vertės turto įgijimo apgaule bei žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, sujungimo detaliojo plano pataisymų brėžinyje esančių parašų klastojimo. Pareiškėjų advokatė L. D. 2013 m. gruodžio 6 d. nuvykusi susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga sužinojo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto rašysenos ir parašų tyrimo metu buvo nustatytas pareiškėjų G. J. bei L. J. parašų, esančių detaliojo plano adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pataisymų brėžinyje, klastojimo faktas.

Pabrėžė, jog skundą teismui teikia nepraleisdami 30 dienų termino, skaičiuojant nuo tos dienos, kai pareiškėjų atstovė sužinojo apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir šio sprendimo panaikinimo pagrindus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi (b. l. 11-12) atsisakė priimti pareiškėjų G. J. ir L. J. skundą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nenurodo konkrečios datos, kada sužinojo apie ginčijamą aktą, tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti, jog apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, buvo paskelbta 2007 m. gruodžio 14 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė‘. Be to, iš teismui pateiktos informacijos taip pat buvo matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius pareiškėjų atstovui advokatui G. Č. (kuris atstovavo pareiškėją G. J. 2012 m. gegužės 2 d. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 52/2011 pagrindu) 2012 m. birželio 11 d. pateikė vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, techninio projekto archyvinės bylos Nr. 26459 patvirtintą kopiją, kurioje yra ginčijamas sprendimas. Taigi iš pareiškėjų pateikto Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. liepos 10 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. P-777 matyti, jog minėtas nutarimas buvo priimtas atlikus patikrinimą pagal G. J. pareiškimą, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų (detaliojo plano brėžinių ir detaliojo plano sprendinių viešojo svarstymo su visuomene protokolo) klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo. Taigi pareiškėjai jau 2012 m. (vėliausiai 2012 m. liepos mėn.) kreipdamiesi į Kauno apygardos prokuratūrą suvokė, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia jų teises, t. y. pareiškėjams buvo žinoma informacija apie skundžiamą aktą ir esminius jo turinį sudarančius elementus bei apie tai, jog jie nepasirašė detaliojo plano pataisymų brėžinyje, nurodant, jog neprieštarauja, kad būtų formuojamas užstatymo plotas, besiribojantis su jų sklypo riba. Nurodė, jog skundą teismui pareiškėjai pateikė 2014 m. sausio 6 d., t. y. praleidę terminą jam paduoti.

G. J. ir L. J. praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašė jo atnaujinti, todėl pareiškėjų skundą teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.) ir grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Teismas taip pat nurodė, jog priimta nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai paduoti skundą teismui, kartu su skundu pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str.).

III. Pareiškėjai G. J. ir L. J. atskiruoju skundu (b. l. 14-16) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti jų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjams ginčijamo administracinio akto turinys buvo žinomas jau 2012 metais, kada pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Pažymi, jog būtent tada pareiškėjams buvo aiškus tas faktas, kad gretimo sklypo savininkai R. R. ir L. R. pasistatė namą ant valstybinės žemės dalies.

Pareiškėjams tikrasis administracinio akto turinys buvo žinomas 2013 m. gruodžio 6 d., t. y. kada, pareiškėjų atstovė advokatė L. D. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra buvo nustatytos ir užfiksuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios skundžiamo administracinio akto neteisėtumą. Iki tol ginčijamas administracinis teisės aktas realiai buvo taikomas, šio akto pagrindu pareiškėjai turėjo atitinkamas teises ir pareigas, kurias vykdė iki pat 2013 m. gruodžio 6 d.

Pabrėžia, jog pareiškėjai nuo pat ginčijamo akto patvirtinimo dienos laikėsi detaliuoju planu patvirtintų (duomenys neskelbtini) sklypų ribų. R. R. ir L. R. vadovaudamiesi detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas skundžiamu administraciniu teisės aktu, leidžiančiu statybas arčiau pareiškėjams priklausančios žemės sklypo ribos, pasistatė statinius, kurių egzistavimui pareiškėjai neprieštaravo iki tol, kol jiems nebuvo žinoma apie aplinkybes, draudžiančias šių statinių statybą šioje vietoje. Kartu su skundu pareiškėjai pateikė Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas L. R. prašymas dėl savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo iki 2016 m. kovo 27 d. Iš šio Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo turinio akivaizdu, jog pareiškėjai, pateikdami atsiliepimą į L. R. prašymą dėl savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, nenurodė aplinkybių, susijusių su savavališkos statybos įteisinimo negalimumu. Taigi tai dar kartą patvirtina, jog iki 2013 m. gruodžio 6 d. pareiškėjams nebuvo žinomas ginčijamo administracinio akto turinys, priešingu atveju, pareiškėjai pateikdami teismui atsiliepimą į L. R. prašymą būtų nurodę šią aplinkybę. Šiuo atveju pareiškėjai teismui informaciją apie šioje vietoje statinių statybas draudžiančias aplinkybes pateikė tik skųsdami Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą, nes tik tada buvo žinomas ginčijamo administracinio akto neteisėtas turinys.

Nurodo, jog iki pat 2013 m. gruodžio 6 d. pareiškėjai šiuo ginčijamu administraciniu aktu vadovavosi, vykdė teises ir pareigas, kylančias šio ginčijamo akto pagrindu, kas rodo, jog jiems nebuvo žinomas tikrasis ginčijamo administracinio akto turinys. Pareiškėjai, nežinodami ginčijamo administracinio akto turinio, negalėjo nustatyti, ar nurodytu aktu pažeidžiamos jų teisės.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar pareiškėjai kreipėsi į teismą nepraleidę termino skundui pateikti, turėjo nustatyti, kada pareiškėjai objektyviai sužinojo apie ginčijamo administracinio akto turinį ir juo pažeidžiamas teises, t. y. kada jiems tapo žinomas ginčijamo akto turinys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų G. J. ir L. J. skundą praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė jų skundo priėmimo klausimą ir nepagrįstai nurodė, jog kreipdamiesi į administracinį teismą jie praleido skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjų teiginiais nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

Pareiškėjų ginčijamas administracinis aktas yra priimtas teritorijų detaliojo planavimo srityje. Teritorijų planavimą reglamentuojantis specialusis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) sprendimų, kuriais tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai, apskundimo terminų nereglamentuoja. Atitinkamai, paduodant skundą dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, apskundimo turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006).

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualioje Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2007 m. balandžio 27 d. redakcija) (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 56 punkte. Taigi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai pagal nurodytą teisinį reguliavimą privalo būti viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į nurodytą reguliavimą pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad, kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros. Administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009 teisėjų kolegija pabrėžė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalis numato privalomą patvirtinto detaliojo plano viešą paskelbimą, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009). Šiuo aspektu paminėtina ir 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamo sprendimo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia.

Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog paprastai asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-668/2008). Tačiau aiškinantis kada skundą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, pateikęs asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamą ne jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, turi būti vertinama bylai reikšmingų aplinkybių visuma (ar savivaldos viešojo administravimo subjektas paskelbė teritorijų detaliojo planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, kada pareiškėjas galėjo sužinoti, kada faktiškai ir kokiu būdu sužinojo apie viešai paskelbtą detalųjį planą, ar asmuo dalyvavo procedūrose ir kt.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjai pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, sujungimo, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo, sujungtų sklypų padalijimo į du sklypus, šių sklypų naudojimo būdo/pobūdžio patikslinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymo, detalusis planas (b. l. 2-21).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti, jog 2006 m. rugsėjo 23 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė” buvo paskelbta apie tai, kad pradedamas rengti nurodytos vietovės detalusis planas, nurodant, be kita ko, detaliojo planavimo tikslą (t. I, b. l. 101). Informacija apie parengtą detalųjį planą, jo ekspoziciją ir viešą svarstymą buvo paskelbta 2006 m. spalio 24 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė” (t. I, b. l. 102). Apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, buvo paskelbta 2007 m. gruodžio 14 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė” (t. I, b. l. 110). Be to, ši informacija buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje, be kita ko, pateikiant detaliojo plano brėžinius (t. I, b. l. 111). Kita vertus, pastebėtina, jog iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2006 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, taigi iš esmės jie tik pradinėse detaliojo plano rengimo procedūrose nedalyvavo (t. I, b. l. 81-82).

Pareiškėjai teigia, apie detaliojo plano pakeitimus, kurie buvo patvirtinti skundžiamu sprendimu, jie nežinojo, tokiems pakeitimams sutikimo nedavė, pabrėžia, kad detalusis planas buvo rengtas, be kita ko, klastojant dokumentus (taip pat jų parašus) ir vėliau juos panaudojant (t. I, b. l. 2-21). Pareiškėjai taip nurodo, jog iki pat 2013 m. gruodžio 6 d. jie ginčijamu administraciniu aktu vadovavosi, vykdė teises ir pareigas, kylančias šio ginčijamo akto pagrindu, kas rodo, jog jiems nebuvo žinomas tikrasis ginčijamo administracinio akto turinys. Paaiškina, jog Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-5-00165-12 dėl detaliojo plano brėžinyje esančių parašų klastojimo. Pareiškėjų advokatė L. D. 2013 m. gruodžio 6 d. nuvykusi susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga sužinojo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto rašysenos ir parašų tyrimo metu buvo nustatytas pareiškėjų G. J. bei L. J. parašų, esančių detaliojo plano adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pataisymų brėžinyje, klastojimo faktas ir, pareiškėjų nuomone, nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui pateikti (t. I, b. l. 2-21).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokiems pareiškėjų teiginiams nepritaria.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė apie skundžiamo akto viešą paskelbimą, kurio metu buvo galima susipažinti su detaliojo plano sprendiniais (t. I, b. l. 110-111). Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius pareiškėjų atstovui advokatui G. Č. (kuris atstovavo pareiškėją G. J. 2012 m. gegužės 2 d. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 52/2011 pagrindu) 2012 m. birželio 11 d. pateikė vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, techninio projekto archyvinės bylos Nr. 26459 patvirtintą kopiją, kurioje buvo ginčijamas sprendimas (t. I, b. l. 113-118). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog iš pareiškėjų pateikto Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. liepos 10 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. P-777 matyti, jog minėtas nutarimas buvo priimtas atlikus patikrinimą pagal G. J. pareiškimą, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų (detaliojo plano brėžinių ir detaliojo plano sprendinių viešojo svarstymo su visuomene protokolo) klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo. Pažymėtina, jog 2012 m. liepos 10 d. nutarimu prokuroras atsisakė ginti viešąjį interesą (t. I, b. l. 15-21). Tačiau net ir šiuo atveju pareiškėjai suvokdami apie jų pažeistas teises ir žinodami esminę informaciją apie skundžiamą akto, jo turinį sudarančius elementus bei apie tai, jog jie nepasirašė detaliojo plano pataisymų brėžinyje, nurodant, jog neprieštarauja, kad būtų formuojamas užstatymo plotas, besiribojantis su jų sklypo riba, kad yra atsisakoma kreiptis dėl viešo intereso gynimo, jie į pirmosios instancijos teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio 6 d. (t. I, b. l. 107), t. y. žymiai praleidę ABTĮ nustatytą terminą skundą administraciniam teismui paduoti.

Teisėjų kolegija pastebi, jog net ir įvertinus tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškinęs, kad proceso ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principai suponuoja, kad esant tikram ar tariamam ir viešojo, ir privačių interesų pažeidimui dėl detaliojo plano patvirtinimo, šio detaliojo plano teisėtumą būtų siekiama patikrinti abiem šiais aspektais vienoje byloje, o ne keliose viena po kitos iškeliamose administracinėse bylose, taip elgiantis, t. y. esant galimybei koncentruojant iš privačių ir viešųjų interesų gynimo kylančius reikalavimus dėl to paties administracinio akto panaikinimo vienoje byloje, būtų taupomi riboti proceso šalių, taip pat valstybės resursai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-58/2012), pareiškėjai šiuo atveju uždelsė ir kreipėsi į teismą praleidę ABTĮ nustatytą terminą.

Pastebėtina, jog pareiškėjų argumentai dėl susipažinimo su Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto rašysenos ir parašų tyrimo rezultatais neleidžia nurodytų aplinkybių vertinti priešingai. Teisės aktai gana aiškiai reglamentuoja kreipimosi į teismą terminus, kurių turi būti laikomasi. Be to, pareiškėjai kėlė klausimą būtent dėl jų parašų klastojimo, nepagrįsto jų buvimo atitinkamuose dokumentuose, todėl kreipimuisi į teismą užteko vertinimo dėl jų teisių pažeidimo, nurodant šias aplinkybes, pateikiant ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, o ne surinkti išimtinai visus įrodymus, patvirtinančius pagrindą tenkinti pareiškėjų pateiktą skundo reikalavimą ar skundžiamo akto neteisėtumą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo praleidę ABTĮ nustatytą skundo pateikimo teismui terminą. Dėl šių priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų G. J. ir L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis