A-502-1828-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1828/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03110-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, V. C., V. Ž., R. Č., E. J.-N., E. M., G. N., T. A. N., H. B., S. O., uždarajai akcinei bendrovei „Admi Group“, A. K., A. S., V. M., A. M., A. P., G. P., D. Ž., S. T. (S. T.), K. T., A. G., S. J., L. E., R. K., J. K., S. R., V. R., V. A., R. T., V. A. T., E. L., A. R., G. R., A. O. Ū., V. G., R. G., L. A., D. M., I. G., A. M. (A. M.), E. M., I. R., Z. K., E. L., O. E., G. Š., I. A., J. M., M. B. B., J. P., J. M., V. L. (V. L.), A. L., Vilniaus miesto savivaldybei, R. V., A. K., G. K., M. T., I. K., I. J., T. M., H. B., V. B., J. G., V. G., L. K., A. B., I. J., D. M., V. P., K. Ž., M. J., A. B., V. V., A. V. (A. V.), J. A., S. B., S. G., E. J., M. I., V. V., P. Ž. (P. Ž.), T. Ž., D. P., G. K., A. L., V. P., J. R. D., J. G., A. M., G. M., J. Š., Z. M., V. Č., I. L., M. L., R. S., Z. J. S., V. S., K. S., A. K., A. P., V. P., V. N., I. B., A. B., M. Š., J. Š., P. F. J., R. A., M. A., A. B., L. M., N. M., E. J., N. B., J. R., O. R., L. S., A. S. (A. S.), V. S. (V. S.), A. V., A. Š., A. J., A. V., J. V. (J. V.), R. M., A. U., R. J., A. J., L. T., G. G., D. M. S., V. P., D. R., A. B., L. K., A. C., G. P., M. R., V. I., A. I., A. B., V. Z., G. V., R. K., L. K., A. G., R. M., R. R., H. R., V. K., J. K., G. A., V. A., V. K., L. M., S. M., R. M., P. P., J. Z., A. A. Ž., L. V., N. F., R. M., J. R., R. R., uždarajai akcinei bendrovei „Tvirtybė“, uždarajai akcinei bendrovei „Turbovėžlys“, uždarajai akcinei bendrovei „Greičio kontrolė“, S. K., J. B., T. D., J. B., K. G., V. J., A. J., L. J., K. J. (K. J.), L. P., L. V., J. P. (J. P.), R. B., L. R., A. R.-B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujoji Pilaitė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 195 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-14343, ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas) butų savininkų (6 ir 7 korpusai, butai Nr. 1–70) 2012 m. gruodžio 5 d. sudarytą bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis).

Skunde (I t., b. l. 1–5, 32–37) pareiškėjas paaiškino, kad teritorinis registratorius nepagrįstai teigia, jog Jungtinės veiklos sutartį dėl namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros nėra galimybės sudaryti kuriai nors namo daliai, kadangi tariamai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) apeliuoja į viso daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, kadangi bendro naudojimo objektų nuosavybės teisės turinys lemia, kad jie tarnauja konkrečiam nekilnojamojo turto objektui ir tik jiems funkciškai priskirtų butų (patalpų) savininkai turi teisę valdyti, naudotis ir prižiūrėti šiuos jiems priklausančius bendro naudojimo objektus.

Butų savininkai negali valdyti, prižiūrėti ir naudotis bendro naudojimo objektais, kurie funkciškai jų butams nėra priskirti ir kuriais jie nesinaudoja. Toks aiškinimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir Bendrijų įstatymas). CK neskiria daugiabučių namų butų savininkų bendrosios nuosavybės įgyvendinimo formų skirtumo, laiko jas lygiomis, todėl tai, kas daugiabučio namo 1 ir 2 laiptinių (korpusai 6 ir 7) savininkams leidžiama įgyvendinti viena forma steigiant daugiabučių namų pastatų savininkų bendriją remiantis Bendrijų įstatymu, nėra draudžiama daugiabučio namo butų savininkams įgyvendinti ir kita forma, t. y.

Jungtinės veiklos sutartimi. Teritorinis registratorius sprendime nepagrįstai teigia, kad dauguma daugiabučio gyventojų neišreiškė valios dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, kadangi dauguma namo gyventojų (korpusai 6-7, butai 1–70) dėl jų butams Nr. 1–70 funkciškai atskirai priskirtų bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros tokią valią balsų dauguma išreiškė. Be to, buvo pateikta ir to paties namo 3 ir 4 laiptinės 2012 m. lapkričio 27 d. sudaryta bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis, kurioje dauguma butų savininkų tokią valią taip pat išreiškė.

Teritoriniam registratoriui taip pat buvo pateikti ir kadastrinių matavimų duomenys, iš kurių matyti, kad namas susideda iš 4 laiptinių (6–9) korpusai. Namo 6 ir 7 bei 8 ir 9 korpusai turi savo atskirus inžinierinių tinklų įvadus bei atskiras autonomines inžinierines sistemas, kurios yra šių laiptinių butų savininkų valdomos atskirai, todėl turi teisę sudaryti Jungtinės veiklos sutartį. Butų savininkai negali valdyti, prižiūrėti ir naudotis bendro naudojimo objektais, kurie funkciškai jų butams nėra priskirti. Atsakovas nepagrįstai formaliai aiškina, kad Jungtinės veiklos sutartyje esantys duomenys neatitinka nekilnojamojo turto registre įrašytų kadastro duomenų.

Atsakovas pats nustatė, kad Jungtinės veiklos sutartis, kaip ir prieš tai pateikta 2012 m. lapkričio 27 d. jungtinės veiklos sutartis, yra dėl Namo. Jungtinės veiklos sutartyse pasirašę butų ir kitų patalpų savininkai atitinka nekilnojamojo turto registre registruotus asmenis. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi tik kai kuriais viso gyvenamojo namo kadastriniais matavimais. Registro tvarkytojas negali kištis į materialinius teisinius santykius, kurie liečia daikto savininko santykį su daiktu, šiuo atveju, argumentai, kuriais atsisakyta registruoti juridinį faktą, reiškia būtent tokios jam nepriskirtos funkcijos faktinį įgyvendinimą.

Jungtinės veiklos sutarties pataisymai, kopijos nepateikimas ir kt. negali būti pagrindu neregistruoti minėtos sutarties, todėl atsakovas nepagrįstai sprendime remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Įstatymas) 23 straipsnio 4 dalimi.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 65–67; II t., b. l. 95–96) paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Namas, kurį 1997 m. birželio 5 d. nustatytais kadastro duomenimis sudaro 138 gyvenamosios paskirties patalpos ir 4 negyvenamosios paskirties patalpos. Taip pat įregistruoti juridiniai faktai apie UAB „Naujoji Pilaitė“ vykdomą namo administravimą. Pareiškėjas pateikė registruoti Jungtinės veiklos sutartį, kurią 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-14343 buvo atsisakyta registruoti, kadangi ji nepasirašyta butų (patalpų) savininkų daugumos, sutarties pirmojo lapo kopija nepatvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, o trečiame puslapyje neaptartas datos įrašo taisymas.

Komisija 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 195 patvirtino teritorinio registratoriaus sprendimą, taip pat nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartyje nėra išreikšta daugumos namo butų ir patalpų savininkų valia bei sutartis neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo teigimu, jokie duomenys, esantys pateiktoje registruoti Jungtinės veiklos sutartyje ir 2012 m. lapkričio 27 d. sutartyje, nepatvirtina, kad tai atskiros namo dalies, turinčios atskirus inžinierinių tinklų įvadus ir autonomines inžinierines sistemas, butų ir patalpų savininkų pasirašytas dokumentas.

Pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią pastatuose, turinčiuose atskirus inžinierinių tinklų įvadus ir autonomines inžinierines sistemas, galima steigti daugiau kaip vieną bendriją, ir teigia, kad namo butų ir patalpų savininkų teisė sudaryti ir atskiras jungtinės veiklos sutartis. Atskirų bendrijų steigimo atveju bendrijos turėtų ir atskirus steigimo dokumentus, šiuo atveju Jungtinės veiklos sutartys pasirašytos namo dalies butų ir patalpų savininkų, nesudarančių daugumos, todėl jokių teisinių pasekmių nesukuria.

Pareiškėjas neskundė centrinio registratoriaus 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2013 m. balandžio 5 d. sprendimas atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie 2012 m. lapkričio 27 d. Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, todėl nei ši sutartis, nei Jungtinės veiklos sutartis nepatvirtina, kad namo butų ir patalpų savininkų dauguma išreiškė valią sudaryti kurią nors iš teiktų jungtinės veiklos sutarčių. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pateikiamas dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas nuorašas, o 4 dalyje – kad įregistravimo pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų trūkumų, todėl tokių reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti įregistruoti juridinius faktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I t., b. l. 63–64) nurodė, kad argumentai, kuriais remiantis buvo netenkintas pareiškėjo prašymas, išdėstyti skundžiamame sprendime, taip pat ir teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas nepagrįstas, atmestini. VĮ Registrų centras nesutiko su pareiškėju, kad registro tvarkytojas formaliai ir pažodžiui aiškina CK nuostatas, kadangi teisė aiškinti, interpretuoti įstatymo normų turinį plečiamai jam nėra suteikta. Šiuo atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo, kadangi yra konkrečios normos, reguliuojančios ginčo santykį, kuriomis ir buvo vadovaujamasi priimant sprendimus. Pažymėjo, kad dokumentai, kurių pagrindu atsiranda juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, kadangi jų pagrindu yra įregistruojamas juridinis faktas, šiuo atveju faktas apie Jungtinės veiklos sutarties sudarymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymais nėra pavesta nustatinėti faktus, tikrinti aplinkybes ir pan.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. V., V. V., K. T. ir S. T., E. J. – N., E. M., J. V., A. G., S. B., A. K., E. J., J. B., O. E., D. P., R. K., J. R., R. R., L. M., I. B., A. O. Ū., E. L., J. R., R. B., A. B., A. K., G. N., A. U., A. B., G. G., P. P., M. R., A. B., K. Ž., F. J., T. M., M. B., L. V., R. M., M. J., J. M., J. M., V. P. ir D. Ž. atsiliepimuose palaikė pareiškėjo skundo reikalavimais (II t., b. l. 42–87).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. su pareiškėjo skundu nesutiko (II t., b. l. 88).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Naujoji Pilaitė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 95–103).

Teismas nurodė, kad tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek po šios datos galiojančios redakcijos CK, kurio nuostatos turi būti taikomos esant CK ir kitų įstatymų prieštaravimams (CK 1.3 str. 2 d.), nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma – kitokia tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarka iki 2013 m. sausio 1 d. galėjo būti nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje, o po 2013 m. sausio 1 d.

– tik įstatymuose; tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, tiek po šios datos įsigaliojusi CK 4.83 straipsnio 3 dalies redakcija nustato, kad namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai, nesteigiantys butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka nesirenkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, sudaro jungtinės veiklos sutartį, t. y. vieną jungtinės veiklos sutartį dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai atsisakė registruoti pareiškėjo pateiktą Jungtinės veiklos sutartį motyvuodamas tuo, kad ja nėra išreikšta daugumos, ko pareiškėjas ir neginčija, šio namo butų ir patalpų savininkų valia, atitinkamai – atsisakyti registruoti tokį juridinį faktą (Nekilnojamo turto registro įstatymo 29 str. 7 p.) Teismas pažymėjo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Bendrijų įstatymui, reglamentuojančiam kitą butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendriją, nedraudžiant viename pastate steigti daugiau kaip vieną tokią bendriją, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, kitu lygiaverčiu bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdu – sudarant jungtinės veiklos sutartį – savo teises įgyvendinantiems butų ir patalpų savininkams nėra draudžiama analogiškai įgyvendinti savo teises:

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, reglamentuojantis, kaip nustato šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, nenumato, kad jo nuostatos taikomos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkams pasirenkant kitus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus. Kadangi kiti įstatymai nenumato, kad vieno daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai gali sudaryti daugiau nei vieną jungtinės veiklos sutartį dėl tokio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, tokiu būdu savo teisių įgyvendinti ir nėra galima, kadangi, kaip nustatė ir nustato CK 4.85 straipsnio 1 dalis, nesant įstatymuose įtvirtintam priešingai, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, t. y. iš esmės netiesiogiai yra įtvirtintas draudimas sudaryti kelias jungtinės veiklos sutartis dėl atskirų daugiabučio gyvenamojo namo dalių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Kadangi UAB „Naujoji Pilaitė“ pateiktoje Jungtinės veiklos sutartyje dalis nurodytų Namo duomenų neatitiko Nekilnojamojo turto registre registruotų duomenų apie šį nekilnojamąjį daiktą, t. y. apie bendrą plotą, gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų skaičių, šį juridinį faktą, kaip pagrįstai nurodė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. liepos 10 d. sprendime, buvo pagrindas atsisakyti registruoti ir Nekilnojamo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu – kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą.

Kiti skundžiamame sprendime nurodyti trūkumai – pateikta pirmo sutarties lapo kopija, o trečiame jos lape yra neaptarti trūkumai, teismo įsitikinimu, savaime nėra pagrindas atsisakyti registruoti juridinį faktą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktą – kai dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų: sutarties pirmas lapas per nustatytą terminą gali būti pateiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. 3 p.), o sutarties trečiame lape esantis neaptartas datos taisymas nėra reikšmingas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi, datai esant nurodytai pirmame puslapyje, galima spręsti apie sutarties sudarymo datą.

III. Pareiškėjas UAB „Naujoji Pilaitė“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (III t., b. l. 185–188) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvados yra formalios, prieštarauja civilinių santykių esmei, dispozityvumo principui, reiškiančiam, kad leidžiama viskas, kas nėra draudžiama (CK 1.2 str.).

2. Butų savininkai negali valdyti, prižiūrėti ir naudotis bendro naudojimo objektais, kurie funkciškai jų butams nėra priskirti. Jei šie objektai būtų valdomi, naudojami ir prižiūrimi tų butų ar patalpų savininkų, kuriems tie objektai funkciškai nepriklauso, kiltų klausimas dėl nuosavybės teisės pažeidimo, kadangi tik daikto savininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu daiktu (CK 4.37 str.).

3. Tam, kad daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė (bendro naudojimo objektai) būtų tinkamai prižiūrima ir išlaikoma, t. y. atitiktų socialiai teisėtus butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir interesus, turi būti pasirinkta viena iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir 4.84 straipsnyje numatytų bendrosios nuosavybės įgyvendinimo formų.

4. Pareiškėjo pateikti įrodymai (pažymos, rūsio planai, namo statybos ir priėmimo naudoti dokumentacija) patvirtina, kad paminėtos laiptinės turi savo atskirus bendro naudojimo objektus, atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines inžinerines sistemas, todėl butų savininkai, kuriems šie bendro naudojimo objektai yra priskirti, turi teisę į jų priežiūrą ir administravimą kaip šių bendro naudojimo objektų savininkai.

5. Namo butų Nr. 1–70 savininkai (6 ir 7 korpusai) sudarė 2012 m. gruodžio 5 d. jungtinės veiklos sutartį dėl bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jų laiptinėse bei butų Nr. 71–138 savininkai (8 ir 9 korpusas) sudarė 2012 m. lapkričio 27 d. jungtinės veiklos sutartį dėl Namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros savo laiptinėse. Pagal šias jungtinės veiklos sutartis butų savininkai ir priima sprendimus balsų dauguma dėl jiems priskirtų bendro naudojimo objektų.

6. Jungtinės veiklos sutartis yra sukelianti teisines pasekmes ir registruotina registre. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

7. Iš 2013 m. birželio 26 d. pažymos Nr. R2-163 ir daugiabučio namo priėmimo perdavimo po du korpusus dokumentų matyti, kad Name yra dvi atskiros šildymo, karšto bei šalto vandens, elektros energijos tiekimo sistemos, t. y. Namo 6 ir 7 korpusas turi bendrą inžinerinę įrangą ir 8 bei 9 korpusas taip pat turi savo bendrą inžinerinę įrangą (bendro naudojimo objektus). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, tarp jų ir statinio vidaus įrangos charakteristikos.

8. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo argumentai, kuriais jis atsisakė registruoti juridinį faktą (galima tik viso Namo jungtinės veiklos sutartis), vertintini kaip jam nepriskirtos funkcijos įgyvendinimas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 1–5).

Tretieji suinteresuoti asmenys A. O. Ū., J. R., R. K., R. M., P. P., S. J., E. J.-N., M. J., J. M., A. K., G. N., A. B., A. G., S. B., T. M., R. B., Z. K., A. K., J. M., R. M. ir A. B. atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti (IV t., b. l. 6–27).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, siekdamas įregistruoti juridinį faktą apie 2012 m. gruodžio 5 d. sudarytą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, 2013 m. gegužės 10 d. prašymu Nr. R2-125 kreipėsi į atsakovą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo (1 d.). Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (2 d.). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 d.). Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio (4 d.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriais Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiuo atveju 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą neregistruoti minėto juridinio fakto VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priėmė motyvuodamas 29 straipsnio 2 punktu, nustatančiu, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo) reikalavimų bei 7 punktu, nustatančiu, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama nurodytų atsisakymo ribų, pažymi, jog pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, Nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai – sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išvada, kad įstatymai nenumato galimybės Nekilnojamojo turto registre registruoti tokio juridinio fakto, dėl kurio įregistravimo kreipėsi UAB „Naujoji Pilaitė“ (Įstatymo 29 str. 7 p.). Kita vertus teisinga pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nustatęs aplinkybes, trukdančias įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus, atsakovas, vadovaudamasis viešojo administravimo principais, privalėjo sprendimo priėmimą atidėti, nes 2013 m. gegužės 27 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-14343 nurodyti Jungtinės veiklos sutarties formos trūkumai (Įstatymo 23 str. 2 ir 4 d.) nėra esminiai. Šiame kontekste pažymėtina, jog teritorinis registratorius savo sprendime nesirėmė Įstatymo 29 straipsnio 8 punktu (ir atitinkamai Įstatymo 23 str. 3 d.), todėl pripažindamas, kad prieš atsisakydamas atlikti įregistravimo veiksmus Įstatymo 29 straipsnio 2 punkto pagrindu atsakovas turėjo pareiškėjui sudaryti galimybę juos ištaisyti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl individualaus administracinio akto motyvacijos, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas papildė savo iniciatyva.

Apibendrinant išdėstytus motyvus Komisijos 2013 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 195 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. VILIN(12.5.13.)-14343 naikinami, ir atsakovas įpareigojamas pakartotinės administracinės procedūros metu iš esmės įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei priimti jas atitinkantį sprendimą.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 195 ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-14343, ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 10 d. prašymą Nr. R2-125, gautą 2013 m. gegužės 13 d.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas