AS-874-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-874-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02135-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. B. 2015 m. balandžio 13 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2700 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (2 903,06 Eur). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo R. B. skundo dalį dėl pensijos nepriemokos, kuri susidarė taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, taip pat 2010-2011 metais taikant 4 straipsnio nuostatas, priėmė skundo dalį dėl neišmokėtos pensijos dalies, kuri susidarė taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas 2012-2013 metais.

Teismas pažymėjo, kad ginčuose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokų yra taikomas 3 metų skundo padavimo terminas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis byloje Nr. A552-519/2013; 2013-11-07 nutartis byloje Nr. A444-2232/2013). Šis terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą – tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę ginti savo teises teisme nuo sužinojimo apie tai, kad jam paskirta pensija yra perskaičiuota – 2010 m. vasario mėn. Įstatymų nuostatas, kurių pagrindu buvo perskaičiuota paskirta pensija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai 2012 m. vasario 6 d., šis nutarimas paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ 2012 m. rugsėjo 21 d. Po šio nutarimo priėmimo skundo padavimo termino klausimas buvo išaiškintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartimi byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartimi byloje Nr. A444-2232/2013. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę ginti savo teises nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą momento, ši galimybė buvo aiškiau atskleista Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje 2012 m. vasario 6 d., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d., tačiau pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo šių Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas ir reikalavimą dėl pensijos nepriemokos, kuri susidarė taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas 2010-2011 metų laikotarpiu, taip pat taikant 5 straipsnio nuostatas, priteisimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Skundo dalį dėl neišmokėtos pensijos dalies, kuri susidarė taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas 2012-2013 metais (2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 pagrindu), teismas priėmė nagrinėti.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti ir priimti skundą.

Pareiškėjas mano, kad priėmus Laikinąjį įstatymą valstybėje esant sunkiai ekonominei situacijai buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas bus laikinas ir valstybė, išgyvenusi sunkmetį, panaikins laikinus ribojimus. Pareiškėjas remiasi savo 2003 metų patirtimi, kuomet Konstitucinis Teismas pripažino nepagrįstu pensijų sumažinimą ir vadovaujantis jo nutarimu visiems pensininkams, netgi tiems, kurie nebuvo kreipęsi į teismą, pensijos nepriemoka buvo kompensuota. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos išmokėjimo klausimų, o momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojamas terminas kreipimuisi dėl pensijos nepriemokos nurodytas tik LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje. Be to, teismų praktika dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas ir teismus terminų iki šiol yra nevienoda. Tokioje situacijoje piliečiams objektyviai yra sudėtinga suvokti, kada sueina terminas kreiptis į teismą. Mano, kad šiuo atveju taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas 5 metų ieškinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir dalį skundo reikalavimų atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties dalies teisėtumo nagrinėja ta apimtimi, kuri nurodyta atskirajame skunde, t.y. pasisakys tik dėl apskųstosios nutarties dalies.

Pareiškėjas R. B. 2015 m. balandžio 10 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2700 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (2 903,06 Eur). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad šiuo atveju pareiškėjas siekia inicijuoti teisinį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais jo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821; atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Iš į bylą pateiktos pažymos apie 2010–2013 m. pensijos dydį (b. l. 9-10) matyti, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimui taikyta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d., Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimui taikyta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. birželio 31 d. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmąją pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio susidariusios nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2015 m. balandžio 10 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti per 2010 m. sausio mėnesio – 2011 m. gruodžio mėnesio laikotarpį dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią nepriemoką ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio laikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio – 2012 m. birželio mėnesio susidariusią pensijos nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.).

Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

Šiuo klausimu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, kurioje akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d.

Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į LVAT praktiką bei įvertinusi tai, kad į teismą pareiškėjas R. B. dėl sumažintos pensijos priteisimo kreipėsi tik 2015 m. balandžio 10 d., prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek jis susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (taikant Laikinojo įstatymo 4 str.) ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 31 d. (taikant Laikinojo įstatymo 5 str.), atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (taikant Laikinojo įstatymo 4 str.) ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 31 d. (taikant Laikinojo įstatymo 5 str.), paliktina nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė