2K-285/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-285/2014

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00955-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.27.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio B. N. baudžiamojoje byloje.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu B. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 290 straipsnį septyniasdešimt aštuonių parų areštu.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendis panaikintas ir B. N. pagal BK 290 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

B. N. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 30 d., apie 3.35 val., Tauragėje, Vytauto gatvėje, viešai, girdint Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių policijos būrio patrulei E. B. bei Lietuvos policijos mokyklos R10-2 mokymo grupės kursantui B. L., žodžiais įžeidė tarnybos metu savo pareigas einantį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresnįjį patrulį R. R., užtikrinantį eismo saugumą bei viešąją tvarką Tauragės mieste, išvadindamas jį „bambuku“, „snargliu“, taip pat jam sakydamas kitus necenzūrinius, valstybės tarnautoją įžeidžiančius žodžius.

Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad nuteistojo veiksmuose yra ne nusikaltimo, o administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendį

Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, jog B. N. veiksmai nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų atsakomybę pagal BK 290 straipsnį, bet atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatyta, kad B. N. ne tik agresyviai elgėsi su policijos pareigūnais, bet ir įžeidinėjo ir žemino juos, taip išreikšdamas savo požiūrį į jų atliekamas tarnybines pareigas, nors kiekvieno piliečio pareiga yra paklusti teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas vykdančio asmens reikalavimams ir elgtis su jais korektiškai bei pagarbiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-228/2013). Sakydamas įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius B. N. neabejotinai suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, taigi jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neaišku, kokiais būtent kitais necenzūriniais žodžiais buvo įžeisti policijos pareigūnai ir už ką nuteistas B. N., nors kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tie žodžiai nurodyti išdėstant nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus. Teismų praktika rodo, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose visų instancijų teismams pakanka kaltinimo formuluotės – kitais necenzūriniais žodžiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119/2008). BK 290 straipsnyje numatytas nusikaltimas nuo ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo atribojamas įvertinus veikos pobūdį, padarymo aplinkybes. Šioje byloje BK 290 straipsnio nuostatų taikymas motyvuotas tuo, kad įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti ne kaip į stresą sukeliančią padėtį patekusio B. N. momentinė reakcija, ne abstrakčiai, o ilgą laiko tarpą daug kartų kartojami konkretiems policijos pareigūnams. Be to, B. N. ne atsitiktinai pareigūnams nepaklusęs, o keturiasdešimt šešis kartus baustas administracine tvarka, tarp jų ir už nepaklusimą teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams asmuo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 290 straipsnio taikymo

BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009). Tačiau ir pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu, kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš šių teisės normų turinio matyti, kad tiek ATPK 187, tiek BK 290 straipsnių paskirtis yra ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Teismai, spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010).

BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veiką, tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Be to, vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, be to, svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo B. N. atliktų veiksmų, juos įvertino ne kaip nusikaltimą, o kaip administracinį teisės pažeidimą. Kolegija, turėdama omenyje ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

B. N. buvo inkriminuotas tarnybos metu savo pareigas ėjusio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniojo patrulio R. R., užtikrinusio eismo saugumą bei viešąją tvarką Tauragės mieste, įžeidimas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis, nakties metu pastebėjęs pro šalį važiuojančiame automobilyje keleivio vietoje sėdintį B. N., kuris jo žiniomis buvo reikalingas organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnui dėl šaukimo įteikimo, sustabdė automobilį ir liepė jam sėsti į policijos automobilį. Taigi automobilio sustabdymas nebuvo susijęs nei su jo vairuotojo padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nei su tuo metu automobilio keleivio B. N. daromu viešosios tvarkos pažeidimu. B. N. nebuvo paaiškintas policijos pareigūnų veiksmų teisinis pagrindas, ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės iš viso nebuvo tirtos, teismai jų irgi iki galo neišsiaiškino. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo nuostatas, apsiribojo neišplaukiančiu iš šių nuostatų teiginiu, kad kaltinamasis ignoravo teisėtus pareigūnų reikalavimus vykti į policijos komisariatą ir pabėgo nuo pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai, tačiau konkretaus tų veiksmų vertinimo nepateikė. Teismas konstatavo, kad B. N. turi nuoskaudų dėl policijos pareigūnų veiksmų prieš jį bendrąja prasme, jis buvo žinomas pareigūnams, buvo siekiama jį surasti. Teismas suabejojo, ar nuteistajam tikrai buvo netikėti policijos pareigūnų veiksmai prieš jį, nepaaiškindamas, kokią tai turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto teismas vertino paties B. N. veiksmus kaip nepasiekusius pavojingumo laipsnio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę, todėl paminėti įrodymų tyrimo ir vertinimo trūkumai neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisingumui. Prokuroro kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pateiktą ne viename nutarime, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis. Šių nuostatų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Kasatoriaus nuoroda į B. N. pirmiau padarytus teisės pažeidimus apibūdina B. N. asmenybę ir negali būti siejama su šioje byloje nustatytų jo veiksmų teisiniu vertinimu.

Kasatoriaus ginčijama papildoma apeliacinės instancijos teismo argumentacija dėl kaltinimo B. N. nekonkretumo, nenurodant, kokiais kitais necenzūriniais žodžiais buvo įžeistas policijos pareigūnas, nelėmė B. N. išteisinimo ir nesusijusi su tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nagrinėjamoje byloje klausimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Albinas Sirvydis

Vladislovas Ranonis