A-217-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-217-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00056-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir V. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M. ir V. M. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. Š. ir V. Š. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–15) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-400 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013-01-11 sprendimo Nr. 39L-(14.39.36.)-4, 2013-01-11 rašto Nr. 39SD-(14.39.104.)-37, 2013-01-15 rašto Nr. 395D-(14.39.104.)-46 ir 2013-01-11 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 39KAM-3292 panaikinimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) 2013 m. sausio 15 d. raštą Nr. 395D-(14.39.104.)-46 „Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo“ (toliau – ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimas) ir jame nurodytą sprendimą nederinti pareiškėjų pateiktos UAB „Markai“ kadastrinių matavimų bylos; 3) įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir priimti sprendimą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ parengtą sklypo kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjai nurodė, jog jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 3,17 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. sav. (toliau – ir Sklypas), kurį įsigijo 2005 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 435 pagrindu iš savininko V. L. paveldėtojų. Pastarajam po mirties nuosavybės teisės į 11 ha žemės, tame tarpe ir Sklypą (plane pažymėtą numeriu 269-1), buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-05-449 bei sprendimu Nr. 62448-45-7680.

Į šiuo metu pareiškėjams priklausantį Sklypą yra įsiterpęs 0,1273 ha ploto sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsiterpęs sklypas), į kurį prieš tai nurodytu Utenos apskrities viršininko įsakymu ir sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės V. L. (plane pažymėtas numeriu 269-2) ir kuris nuo 2005 m. sausio 20 d. nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. ir V. M.. Per Sklypą eina 6 m pločio kelias, kuris į dvi dalis dalija ir Įsiterpusį sklypą. Iki priimant Utenos apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą, ir Sklypas, ir Įsiterpęs sklypas, buvo valstybinė žemė, tačiau Įsiterpusiu sklypu naudojosi AB „Mėsa“, kuri užsakė kadastrinius Įsiterpusio sklypo matavimus, kurių pagrindu Įsiterpęs sklypas buvo išskirtas iš aplink šį sklypą esančios valstybinės žemės, Įsiterpęs sklypas buvo padalintas į dvi dalis, kadangi per Įsiterpusį sklypą, kaip ir Sklypą, ėjo kelias.

Tačiau, pareiškėjų teigimu, kadastriniais matavimais per Įsiterpusį sklypą einantis kelias nebuvo suformuotas kaip atskiras sklypas, ir tokiu būdu jis (kelias) liko kitos aplink Įsiterpusį sklypą esančios (tuo metu valstybei priklausiusios žemės) dalimi. Atkuriant nuosavybės teises V. L., pareiškėjų nuomone, žemė, užimta keliu, buvo įskaičiuota į Sklypo plotą, o Sklypą nuosavybės teise įsigijus pareiškėjams, šiuo metu priklauso pareiškėjams. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, prašydamas pakeisti nustatytus Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą ir Sklypo planą, kuriame kelias, dalijantis Įsiterpusį sklypą į dvi dalis, pažymėtas kaip Sklypo dalis, taip pat pažymėti kiti Sklypo servitutai ir apribojimai, tačiau NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius ginčijamu sprendimu atsisakė derinti parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą, motyvuodamas tuo, jog planuose parodytos Sklypo ribos neatitinka paženklintų ir nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruoto Sklypo ribų.

Nesutikdami su tokiu NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimu, pareiškėjai pateikė skundą NŽT, kuri pareiškėjų skundo netenkino. Pareiškėjų nuomone, NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimas ir NŽT sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl turi būti panaikinti ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius turėtų būti įpareigotas suderinti UAB „Markai“ parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjų atstovas pabrėžė, jog byloje neegzistuoja jokie dokumentai, kokie nors kiti duomenys, kurie gali būti laikomi įrodymais ir kurie leidžia teigti, kad ginčijama kelio dalis, tai yra einanti per Įsiterpusį sklypą, nebūtų buvusi grąžinta pačiam V. L. ir būtų likusi valstybine žeme. Tam, kad būtų nustatyta, jog žemė yra valstybės, visų pirma, turi būti išskirta iš Sklypo kaip atskira žemė, kuri nėra perduodama atkuriant nuosavybės teises, antra, turi būti atitinkami dokumentai, patvirtinantys, kad ta žemės dalis, t. y. ginčijama kelio atkarpa, priklauso valstybinei žemei.

Pabrėžė, jog atkūrus nuosavybės teises, V. L. įpėdiniai tapo tiek Sklypo, tiek Įsiterpusio sklypo savininkais, tuo pačiu viršininko įsakymu ir sprendimu buvo nustatytas kelio servitutas, kuris servitutas buvo nustatytas ne tik Sklypui ar Įsiterpusiam sklypui, tačiau apskritai visam keliui, kuris eina tiek per sklypą Nr. 269-1, tiek per sklypą Nr. 269-2, tačiau nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog kelias buvo priskirtas Įsiterpusiam sklypui. Įsiterpusį sklypą V. L. įpėdiniai pardavė tretiesiems suinteresuotiems asmenims G.

M. ir V. M., o likusį Sklypą, kurį sudarė visa likusi žemė, kadastriniais matavimais nepriskirta Įsiterpusiam sklypui, V. L. įpėdiniai pardavė pareiškėjams. Įsiterpęs sklypas buvo išskirtas iš didžiojo sklypo, kuris dabar priklauso pareiškėjams, tačiau Įsiterpusį sklypą dalinantis kelias nebuvo priskirtas pačiam Įsiterpusiam sklypui ir liko Sklypo sudedamąja dalimi. Neegzistuoja byloje jokie įrodymai, kadastriniai matavimai, kiti dokumentai ar duomenys, kuriais ginčijama kelio dalis, dalinanti Įsiterpusį sklypą į dvi dalis, būtų atskirta nuo pareiškėjų Sklypo, todėl ginčijama kelio dalis visą laiką buvo Sklypo dalimi.

Šią poziciją patvirtina NTR išrašai, servituto teisiniai ir techniniai duomenys, registruoti nekilnojamojo turto kadastre, Utenos apskrities viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymas dėl servituto ir žemės sklypų planai. Ginčijamo kelio daliai nesant išskirtai iš Sklypo, nėra pagrindo jos išskirti ir registruoti kaip atskiro sklypo, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti, kad ji nepriklauso pareiškėjams, o priklauso valstybei. Pabrėžė, jog būtent J. B. įmonės atlikti Įsiterpusio sklypo matavimai yra vienas iš akivaizdžiausių įrodymų, kad ginčijama kelio dalis su pareiškėjų Sklypu sudaro vientisą žemės plotą ir ši kelio dalis yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Sklypo neatskiriama dalis.

J. B. įmonės atliktais matavimais Įsiterpęs sklypas buvo išskirtas iš kitos nuosavybės, kuri tuo metu priklausė V. L., siekiant formuoti sklypą aplink tuo metu AB „Mėsa“ nuosavybės teise priklausiusius pastatus. Tokiu būdu, visa žemė, kuri nebuvo atliktais matavimais išskirta iš V. L. žemės į atskirą Įsiterpusį sklypą, ir toliau liko V. L. žemės sudedamąja dalimi. Galiausiai atstovas pažymėjo, jog byloje nepaneigta, kad pareiškėjų žemė apsunkinta 0,07 ha kelio servitutu, šis apsunkinimas yra nuoseklus istoriškai ir buvo tiek atkuriant nuosavybės teises įpėdiniams, tiek viešai registruojant tas nuosavybės teises įpėdiniams, tiek perleidžiant nuosavybės teisę pareiškėjams, tiek tą nuosavybės teisę įregistruojant.

Viešo registro duomenys įrodo, kad minėtu kelio servitutu apsunkinta būtent pareiškėjų nuosavybė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ginčijama kelio atkarpa nepriklauso pareiškėjams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 73–79) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog NTR išrašas patvirtina, jog Įsiterpęs sklypas suformuotas pirmiausia atliekant kadastrinius matavimus, ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal J. B. įmonės 2001 m. gegužės 21 d. parengtą žemės sklypo planą bei kadastro duomenis. Pagal šiame plane nurodytas gretimybes (1-3-5, 13-10-12) Įsiterpęs sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu. Tai reiškia, kad atlikus šio sklypo tikslius matavimus, pirmiausia jis buvo įregistruotas kaip atskiras objektas, naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis. Pabrėžė, jog pareiškėjų nuosavybės teise valdomas Sklypas ribojasi su tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiu žemės sklypu (Įsiterpusiu sklypu), o 6 m kelias dalina Įsiterpusį sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjų pozicija, kad per pareiškėjams priklausantį Sklypą yra išsidėstęs 6 m pločio kelias, kuris į dvi dalis dalija ir Įsiterpusį sklypą, yra neteisingas. A. B. individualios įmonės 2001 m. lapkričio 15 d. atlikti preliminarūs matavimai ir ortofotografinio žemėlapio ištrauka patvirtina, kad Įsiterpusio sklypo kaip atskiro objekto kadastriniai matavimai atlikti ir ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos iki nuosavybės teisių atkūrimui V. L. sklypų formavimo, t. y. pagal J. B. įmonės parengtą 2001 m. gegužės 21 d. planą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė pabrėžė, jog 2001 m. lapkričio 28 d. buvo įregistruotos Įsiterpusio sklypo ribos pagal atliktus kadastrinius matavimus ir pažymėtos kadastro žemėlapyje. V. L. atkuriant nuosavybės teises, Įsiterpusio sklypo ribos jau buvo pažymėtos, jos nebuvo nuginčytos. Be to, pažymėjo, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos. Pareiškėjas atsakovui 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą pakeisti Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą. Atsakovas, patikrinęs pateiktą kadastro duomenų bylą, nustatė, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, t. y. prie Sklypo ribų ir ploto prijungiamas papildomas plotas – įsiterpusi kelio dalis, todėl atsisakė tenkinti tokį pareiškėjo prašymą.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir V. M. su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

G. M. teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. rugsėjo 9 d., paaiškino, jog iškilus ginčui dėl kelio, jis prašė pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ginčijama kelio atkarpa priklauso būtent pareiškėjų Sklypui, tačiau pareiškėjai tokių dokumentų nepateikė. Tuomet jis pateikė prašymą išsipirkti ginčijamą kelio atkarpą iš valstybės, kadangi būtent valstybinei žemei yra priskirtas kelias, dalinantis Įsiterpusį sklypą (priklausantį tretiesiems suinteresuotiems asmenims) į dvi dalis. G. M. taip pat nurodė, jog 2001 m. Įsiterpusiam sklypui buvo padaryti kadastriniai matavimai, kadangi šis žemės sklypas buvo išnuomotas AB „Mėsa“. Pabrėžė, jog 2005 m., kuomet Įsiterpusį sklypą įsigijo iš V. L. paveldėtojų, buvo pateiktas šio sklypo planas, padarytas J. B. įmonės, ir iki šiol tas planas nebuvo keistas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu (II t., b. l. 152–158) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog Įsiterpęs sklypas iki nuosavybės teisių atkūrimo V. L. priklausė laisvos valstybinės žemės fondui. Šis žemės sklypas 2001 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N 45/01‑0243 pagrindu buvo išnuomotas AB „Mėsa“. Įsiterpusio sklypo kadastriniai matavimai buvo parengti 2001 m. gegužės 21 d., parengtas šio sklypo planas, Įsiterpusio sklypo ribos nustatytos ir pažymėtos valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastro žemėlapyje Įsiterpusio sklypo ribos pažymėtos būtent pagal J.

B. įmonės parengtą žemės sklypo planą bei kadastro duomenis. Pagal šiame plane nurodytas gretimybes (1-3-5, 13-10-12) Įsiterpęs sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu, t. y. Įsiterpusį sklypą į dvi dalis dalijantis kelias neįtrauktas į Įsiterpusio sklypo ribas ir ši dalis priklauso laisvos valstybinės žemės fondui. Tai reiškia, kad, atlikus Įsiterpusio sklypo tikslius matavimus, pirmiausia buvo įregistruotas Įsiterpęs sklypas kaip atskiras nekilnojamasis objektas, neįtraukiant į šio sklypo ribas ginčijamos kelio atkarpos.

Šiuos duomenis patvirtina NTR išrašas, kuriame nurodyta, jog šio sklypo kadastro duomenys nustatyti 2001 m. rugsėjo 11 d. Tuo tarpu pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal 2001 m. lapkričio 15 d. A. B. įmonės parengtą žemės sklypų Nr. 269, 269-1, 269-2, 269-3 planą pagal preliminariuosius matavimus (t. y. vėliau nei Įsiterpusio sklypo). Šiame plane į pažymėtas Sklypo (Nr. 269-1) ribas ginčijama kelio dalis nėra įtraukta, ką patvirtina žemės sklypų planas, nurodytos Sklypo gretimybės, t. y. nuo taško 11 iki taško 7 Sklypas ribojasi su AB „Mėsa“ poilsio namais.

Aplinkybę, kad ginčijama kelio atkarpa neįtraukta į Sklypo ribas, patvirtina ir kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios aiškiai matyti, jog Sklypas sudaro vientisą masyvą, o jo ribos ties šiaurine ir pietine Įsiterpusio sklypo ribomis yra nepertraukiamos, t. y. nenutrūksta ties ginčijamu keliu. Todėl pareiškėjų ir jų atstovo teiginiai, kad ginčijama kelio dalis priklauso Sklypui, yra nepagrįsti. Nurodyti faktiniai duomenys teismui leido daryti išvadą, kad nei atkuriant nuosavybės teises V. L. ginčijama kelio atkarpa (einanti per Įsiterpusį sklypą) pagal A.

B. įmonės parengtą planą nebuvo priskirta Sklypui, nei pagal J. B. įmonės parengtą planą ji nebuvo įtraukta į Įsiterpusio sklypo ribas, o 6 m pločio kelio atkarpa (ginčijama kelio dalis) liko valstybine žeme. Nors 2001 m. lapkričio 5 d. A. B. įmonės parengtuose žemės sklypų Nr. 269, 269-1, 269-2, 269-3 planuose šis kelias yra pažymėtas kaip servitutinis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijama kelio atkarpa priklauso Sklypui ir yra jo dalimi, nes Įsiterpusio sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal J.

B. įmonės 2001 m. gegužės 21 d. parengtą žemės sklypo planą. Šios aplinkybės nepaneigia ir pareiškėjų nurodytas argumentas, jog Sklypo plotas natūroje yra mažesnis nei nustatytas pagal preliminariais matavimais nustatytą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą Sklypo plotą (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Iš UAB „Markai“ parengtos Sklypo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčijama kelio atkarpa įtraukta į Sklypo plotą, t. y. pakeistos preliminariais matavimais nustatytos Sklypo ribos, todėl NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius pagrįstai atsisakė patikslinti Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ parengtą Sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis.

Nagrinėjamu atveju apie tai, kad buvo nustatyti neatitikimai ir kad žemės sklypo kadastro duomenų byla grąžinta UAB „Markai“ taisymui, pareiškėjas V. Š. buvo informuotas skundžiamu NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. 39SD-(14.39.104.)-46.

Teismas pažymėjo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 39L-(14.39.36)-4 „Dėl žemės sklypo formavimo valstybinėje žemėje Ignalinos rajono savivaldybėje“ nusprendė pradėti rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų laisvos valstybinės žemės plotą ir parduoti jį besiribojančių sklypų savininkams, kai nėra galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti atskiro žemės sklypo. Apie šį sprendimą pareiškėjas V. Š. informuotas NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. raštu Nr. 39SD-(14.39.104.)-37.

Teismas padarė išvadą, jog NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo pakeisti nustatytus Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą, todėl tenkinti pareiškėjų reikalavimus, panaikinti skundžiamus administracinius aktus bei įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių pakeisti Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ parengtą kadastro duomenų bylą, teismas neturėjo pagrindo.

III. Pareiškėjai, nesutikdami su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 160–176), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Nurodo, jog Sklypo preliminarių matavimų pagrindu sudarytas Sklypo planas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė skundžiamą sprendimą, yra nedetalus ir nekokybiškas, kad juo remiantis būtų galima konstatuoti, jog apie 0,01 ha ploto ginčijama kelio dalis yra atskirta nuo Sklypo. Sistemiškai įvertinus šiuos preliminarius Sklypo matavimus matyti, kad jie patvirtina ne teismo sprendime padarytas išvadas, o būtent pareiškėjų poziciją. Net jei Sklypo preliminarių matavimų pagrindu sudarytame plane iš tikrųjų būtų pažymėtas ginčijamos kelio dalies atskyrimas nuo Sklypo, šis planas dėl savo netikslumo ir nedetalumo negalėtų būti pagrindu konstatuoti tokį Sklypo atskyrimą, nes net pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog Sklypo preliminarūs matavimai ir minėtas planas yra netikslūs. Remiantis pagrindinių sklypų kadastrinius matavimus ir sklypų duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tikslesniais Sklypo ir aplinkinių sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, kurie patvirtina, jog ginčijama kelio dalis yra Sklypo dalis, o ne atskiras sklypas, ir remiantis šiais tikslesniais duomenimis, turėjo būti nustatyta tvarka patikslinti Sklypo kadastro duomenys. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sistemiškai vertinant visus Sklypo preliminarių matavimų metu nustatytus duomenis (kelio plotą, jo plotį, Sklypui nustatytus apribojimus bei patį Sklypo brėžinį) ir kitus gretimų sklypų bei paties Sklypo vėlesnius kadastrinius matavimus, ginčijama kelio dalis neabejotinai priklauso pareiškėjų Sklypui.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino fakto, jog ginčijamos kelio dalies priklausomybę Sklypui įrodo Sklypo atžvilgiu nustatyto kelio servituto duomenys, pagal kuriuos ginčijama kelio dalimi naudotis kitiems asmenims suteikiantis teisę servitutas yra nustatytas ir įregistruotas pareiškėjų Sklypo kaip tarnaujančiojo daikto atžvilgiu.

Pažymi, kad ginčijamos kelio dalies priklausomybę Sklypui įrodo Įsiterpusio sklypo kadastro duomenys, jog ginčijama kelio dalis nėra priskirta Įsiterpusiam sklypui ir tuo pačiu nėra atskirta nuo pareiškėjų Sklypo. Be to, ginčijamos kelio dalies priklausomybę Sklypui įrodo ir pirmosios instancijos teismo visiškai nevertinti nuosavybės teisių atkūrimo į Sklypą bei vėlesnio Sklypo pardavimo pareiškėjams dokumentai. Ginčijamos kelio dalies priklausomybė Sklypui patvirtinta prima facie įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepaneigė. Be to, teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų papildomų pareiškėjams priklausančių sklypų kadastrinių matavimų, kurie įrodo pareiškėjų pozicijos byloje pagrįstumą.

Nurodo, kad jokie Sklypo ar aplinkinių sklypų matavimai, kuriais ginčijama kelio dalis būtų atskirta nuo Sklypo, niekada nebuvo atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi kadastro žemėlapiu, numatančiu tokį ginčijamos kelio dalies atskyrimą ir neatitinkančiu jokių iki tol atliktų Sklypo bei gretimų sklypų matavimų. Vien kadastro žemėlapyje pažymėtos ribos tarp ginčijamos kelio dalies ir Sklypo, jų niekada nepažymėjus jokiais sklypų matavimais, negali būti tokių ribų atsiradimo Sklype pagrindu.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčijama kelio dalis jokiais matavimais niekada nebuvo atskirta nuo Sklypo, prašydami suderinti UAB „Markai“ parengtus Sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjai neprašė keisti jokių Sklypo ribų ar Sklypo konfigūracijos. Visi Sklypo ribų koordinačių duomenys po šių kadastrinių matavimų liktų nepakitę ir Sklypo ribų konfigūracija atitiktų dar preliminariais matavimais nustatytas pirmines Sklypo ribas, o pakeitimai būtų padaryti tik klaidingai suformuotame kadastro žemėlapyje, kuriame klaidingai pažymėtos ribos tarp ginčijamos kelio dalies ir Sklypo, kurios niekada nebuvo nustatytos jokiais matavimais.

Teigia, kad skundžiamu sprendimu iš Pareiškėjų buvo faktiškai nusavinta jų Sklypo dalis, netaikant jokios tokiam nusavinimui numatytos privalomos procedūros. Be to, skundžiamas sprendimas sudaro prielaidas neteisėtam ginčijamos kelio dalies suformavimui kaip atskiro sklypo ir jo pardavimui, nors galiojantis teisinis reglamentavimas tokio sklypo formavimo ir pardavimo šioje teritorijoje (miško teritorijoje, esančioje nacionaliniame parke) nenumato.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (II t., b. l. 183–191) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Papildomai akcentuoja, kad kadastro duomenų nustatymas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustačius žemės sklypo ribas, jos dažniausiai yra aiškios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje. Vertindamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį konstatuoja, kad tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos. Taip pat pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu, kurio 2 punktas reglamentuoja, jog vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai pateikė atsakovui 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą pakeisti nustatytus Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ matininko S. L. 2012 m. lapkričio 26 d. parengtą žemės sklypo ir kadastro duomenų bylą. Atsakovo specialistas, patikrinęs šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatė, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo (natūra grąžinamo žemės sklypo plano) dokumentų, prie šio žemės sklypo ribų ir ploto prijungiamas papildomas 141 kv. m plotas, t. y. įsiterpusi kelio dalis į žemės sklypą. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktu nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, yra formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-400 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 15 d. rašto Nr. 395D-(14.39.104.)-46 „Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Šiais sprendimais buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjams priklausančio 3,17 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. sav., kadastrinių matavimų bylos duomenis, tai motyvuojant tuo, kad rengiamame žemės sklypo plane, suprojektuotos sklypo ribos neatitinka paženklintų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio sklypo ribų.

Nesutikimą su šiais sprendimais pareiškėjai iš esmės grindžia tuo, kad per trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G. ir V. M. 0,1273 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eina 6 m. pločio kelias (toliau – ginčo kelias), kuris priklauso jiems, pareiškėjams, nuosavybės teise ir kuris yra jiems nuo 2005 m. priklausančio 3,17 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtinė dalis. Šį teiginį grindžia tuo, kad 2002 m. atkuriant nuosavybės teises V. L., ginčo kelias buvo priskirtas 3,17 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ką patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai bei 3,17 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planai ir kt.. Dėl ko atsakovų teiginiai apie 3,17 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimą vietovėje paženklintų ribų bei teritorijų planavimo dokumentų, yra nepagrįsti ir neteisingi. Kadangi 3,17 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jie 2005 m. įsigijo iš V. L. palikuonių, todėl turi teisę į minėto dydžio bei ribų žemės sklypą.

Byloje nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises V. L. į jam priklausančią žemę, tame tarpe į 3,17 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus. Pareiškėjai 2012 m. 3,17 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Markai“ parengtą sklypo kadastro duomenų bylą – į šio žemės sklypo sudėtį įtraukiant ginčo kelią.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Tokiu būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką." O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad "Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka."

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), <...> „Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.“

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.

Kita vertus, šioje teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas, o būtent, viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas šių teisinių santykių srityje bei sąlygas, kurioms esant viešojo administravimo subjektui (žemėtvarkos skyriui) atsiranda teisė priimti sprendimus dėl klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo.

Minėta, kad pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba tikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Šiuo atveju pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Nuostatų 21 punkto ribas.

Vienas iš tokių atvejų, kuris nepatenka į Nuostatų 21 punkto veikimo sritį, yra numatytas Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, kuris reglamentuoja ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo tvarką ir sąlygas, kai ginčai kyla tarp sklypų savininkų dėl sklypo ribų, o šios ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio pobūdžio ginčus yra pavesta spręsti bendros kompetencijos teismams.

Byloje nustatyta, kad šiuo metu tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. ir V. M. priklausantis 0,1273 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas 2001 m. rugsėjo 11 d., atlikus kadastrinius (ne preliminarius) matavimus (t. 1, b. l. 35), o pareiškėjams priklausantis 3,17 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2001 m. lapkričio 16 d., atlikus preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 32), t. y., G. ir V. M. priklausantis 0,1273 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas anksčiau nei pareiškėjams priklausantis minėtas žemės sklypas.

Iš šių žemės sklypų kadastrinių bylų duomenų matyti, kad ginčo kelias į G. ir V. M. priklausančio žemės sklypo sudėtį nebuvo įtrauktas, o šį sklypą dalijo į dvi dalis. Atkuriant nuosavybes teises į šį žemės sklypą V. L., buvo remiamasi tais kadastro duomenimis, kurie buvo nustatyti šiam sklypui, jį suformavus 2001 m. rugsėjo 11 d. (t. 1, b. l. 40). Tačiau sutinkant iš dalies su pareiškėjų argumentais, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad formuojant žemės sklypą, priklausantį pareiškėjams, ginčo kelias (juo užimtas žemės plotas) buvo įskaitytas į bendrą žemės plotą (11 ha), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės V. L..

Tai, kad formuojant žemės sklypus V. L. nuosavybės teisių atkūrimui, įskaitant žemės sklypą šiuo metu priklausantį pareiškėjams, buvo padaryta klaida, kuri pasireiškė tuo, jog ginčo kelio atžvilgiu buvo nustatyti tokie duomenys, kurie neatitiko prieš tai suformuoto žemės sklypo kadastro duomenų, pripažino ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčijamame 2013 m. vasario 28 d. sprendime (t. 1 b. l. 19).

Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja kiti teritorijų planavimo dokumentai ar papildomi duomenys apie šiuos žemės sklypus, kuriais būtų išspręstas aptariamos ribos tarp šių žemės sklypų klausimas nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir šalys.

Iš šių aplinkybių matyti, kad tarp žemės sklypų savininkų – pareiškėjų ir trečiųjų asmenų G. ir V. M. iš esmės vyksta ginčas dėl žemės sklypo ribų ginčo kelio atžvilgiu, kurios pagal esamus šių žemės sklypų dokumentus (duomenis) yra prieštaringos, t. y., neaiškios bei kad šių ribų klausimą pareiškėjai siekia išspręsti, remdamiesi Nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka.

Minėta, kad tokio pobūdžio ginčai nepatenka į Nuostatų 21 punkto veikimo sritį, kas savo ruožtu lemia, kad iš esmės buvo teisingai atsisakyta patvirtinti pareiškėjams priklausančio 3,17 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. sav., kadastrinių matavimų bylos duomenis.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų V. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys