A-858-351-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-351/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01249-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 11.4.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., V. Č. dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 6-10), prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-85;

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono skyrių papildyti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintą sąrašą asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai, vykdant Alytaus apskrities Varėnos rajono Vedenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, X lentelėje įrašant pareiškėją kaip 12 eilės pretendentą;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono skyrių papildyti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintą Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektuoti pareiškėjui S. L. jo naudotus žemės sklypus: 2,80 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj., ir 0,86 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj.;

4) panaikinti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintą Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą dalyje dėl suprojektuoto žemės sklypo Nr. 5/211;

5) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono skyrių suformuoti pareiškėjui žemės sklypą Nr. 209 pagal jo 12,45 ha naudoto žemės sklypo ribas.

Paaiškino, kad 2005 m. balandžio 10 d. pareiškėjas sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 62, kuria išnuomojo 2,80 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r. Sutartis buvo pratęsta iki 2011 m. balandžio 6 d. 2011 m. liepos 7 d. dėl šio žemės sklypo buvo sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 3SŽN-590, kuri galiojo iki metų pabaigos. Analogiškos sutartys (2006 m. birželio 12 d. Nr. 24 ir 2011 m. liepos 7 d. Nr. 3SŽN-588) buvo sudarytos dėl 12,45 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r. 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3VĮ-( 14.3.2.)-610 šiais sklypais pareiškėjui buvo leista naudotis iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2006 m. tvarko 0,80 ha žemės sklypą (buvęs kontrolinis žemės sklypo Nr. 999552-1682), kuris buvo deklaruojamas (2008 m. kontrolinis žemės sklypo Nr. 999551-2529, lauko Nr. 5). 2008 m. liepos 15 d. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėjas pateikė prašymą leisti išsipirkti 30 ha nuomotus ir dirbtus žemės sklypus. Tačiau Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. rugpjūčio 3 d. priėmė įsakymą Nr. 3VĮ-(l4.3.2.)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3VĮ-(l4.3.2.)-1209), kuriuo 2,80 ha, 12,45 ha ir 0,86 ha žemės sklypai nebuvo projekte suformuoti kaip ketinami parduoti.

Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas įpareigoti pakeisti Įsakymą Nr. 3VĮ-(l4.3.2.)-1209, papildant jį suformuotais pareiškėjui 2,80 ha, 12,45 ha ir 0,86 ha žemės sklypais bei įtraukiant jį į pretendentų sąrašą. NŽT 2012 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-85 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1T-(7.5)-85) atsisakė tenkinti skundą. Pabrėžė, kad 2,80 ha, 12,45 ha ir 0,86 ha žemės sklypus pareiškėjas naudoja daugiau nei 6 metus. Akcentavo, jog jis yra ūkininkas, todėl turi teisę Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka pirmenybės teise įgyti naudotą valstybinę žemę. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą žemės reformos metu parduodami žemės sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę. Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 27.1, 29 punktus bei pagal 2008 m. pareiškėjo prašymą jam 2,80 ha, 12,45 ha ir 0,86 ha žemės plotai turėjo būti įtraukti į naudojamą ir pageidaujamą pirkti žemę 12 pretendentų eile. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas pripažino, kad šie žemės plotai pareiškėjui turėjo būti formuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 12 pretendentų eilę, o likusioji 2008 m. liepos 15 d. prašyme nurodyta žemės ploto dalis pagal 15 eilę. Tačiau pareiškėjo skundo netenkino todėl, kad 2,80 ha pareiškėjo naudojamas žemės plotas nebuvo įtrauktas į laisvos žemės fondo žemę, taip pat atsakovas įpareigojo Varėnos rajono skyrių sudaryti galimybę pareiškėjui kaip 12 eilės pretendentui išsipirkti 2,80 ha žemės sklypą įtraukiant ji į laisvos žemės fondo žemę, tačiau tik rengiant kitą Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pabrėžė, kad su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka.

Paaiškino, jog toks atsakovo sprendimas užkerta kelią pareiškėjui realizuoti jam įstatymų suteiktą teisę išsipirkti būtent jo naudotą žemę, nes rengiant naują žemėtvarkos projektą, prieš pareiškėją Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyti 1-10 eilės pretendentai be jokių kliūčių galės rinktis žemę minėtoje kadastrinėje vietovėje, tarp jų ir pareiškėjo naudojamą žemę, kurią jis 7 metus puoselėjo ir dirbo. Be to, tuo atveju, jei neatsiras pirmesne eile norinčių į minėtą žemės sklypą atkurti nuosavybės teises, žemė bus parduodama didesne kaina nei jis būtų galėjęs įsigyti dabar.

Manė, jog atsakovui konstatavus ir pripažinus NŽT Varėnos skyriaus neteisėtus veiksmus, būtų pagrindas įtraukti pareiškėjo naudojamą 2,80 ha žemės sklypą į laisvos žemės fondo plotus ir šiame projekte, nes pagal Metodikos 85 punkto 4 dalį administracinė procedūra dėl pretendentų, kurie buvo įtraukti į Pretendentų sąrašą ir jų prašymai buvo nagrinėjami šios Metodikos nustatyta tvarka, prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo procedūra laikoma baigta tik patvirtinus žemėtvarkos projektą. Akcentavo, kad, konstatavus neteisėtus NŽT Varėnos skyriaus veiksmus ir pripažinus neteisėtu Įsakymą Nr. 3VĮ-(l4.3.2.)-1209, būtų galima administracinę procedūrą tęsti ir ištaisyti neveikimo metu pažeistas pareiškėjo teises. Nurodė, jog buvo visos prielaidos patenkinti pareiškėjo 2008 m. liepos 15 d. prašymą parduoti jam būtent jo naudojamus žemės plotus. Atsakovui nebuvo kliūčių suformuoti jį kaip parduotiną žemės sklypą remiantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 24 d. skunde, adresuotame NŽT, nurodė, kad kaip ir prieš šešerius metus, dalis pareiškėjo naudojamos 12,45 ha žemės laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 66 Įsakymu buvo priskirta ir suformuota (žemės sklypas Nr. 5/211) V. B.. Pažymėjo, kad tai buvo padaryta neteisėtai, nes, remiantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktu, žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams parduodami, jeigu jie ne mažiau kaip metus naudoja šiuos žemės sklypus. Tai reiškia, kad V. B. šia žemės sklypo dalimi savo ūkinėje veikloje turėjo naudotis ne mažiau kaip metus. Tačiau visu 12,45 ha žemės sklypu nuo 2005 m. naudojasi tik pareiškėjas, o ne V. B.. Pabrėžė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktą žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kokio jie buvo naudojami tų asmenų, t. y. ne didesnio ploto nei buvo jų naudojami. Kadangi V. B. naudojosi mažesniu žemės sklypu nei jam buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 5/211, manė, kad Įsakymu Nr. 3VĮ-(l4.3.2.)-1209 V. B. žemės sklypas, įtraukiant ir dalį pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, buvo suformuotas neteisėtai. Rengiant projektą padidintas laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 66 apėmė ne tik pareiškėjo naudojamą žemės sklypą 12,45 ha, bet ir V. B. dirbamą žemę bei krūmais apaugusią ir priverstą akmenų žemę, kuri pagal Metodikos 127.3 ir 127.4 punktus priskiriama pažeistai žemei, neturėjo būti įtraukta.

Pastebėjo, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 14 d. pretendentų susirinkime, pasirinkdamas dalį laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 66, tikėjosi, jog renkasi būtent jo pagal nuomos sutartį naudotą žemės sklypą. Pažymėjo, kad susirinkimo metu pareiškėjui suformuotų žemės sklypų planai nebuvo rodomi, jam remiantis Metodikos 127.4 punktu nebuvo paaiškinta, jog į jo pasirinktą sklypo Nr. 66 dalį patenka pažeista žemė ir kad yra galimybė gauti žemės sklypą rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą, arba kitoje kadastro vietovėje. Dėl šios priežasties pareiškėjas manė, jog sutinka su jam pagal 2008 m. liepos 15 d. prašymą suprojektuotu žemės sklypu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 54-60) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 62 pareiškėjui vieneriems metams buvo išnuomotas 2,80 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. Ši nuomos sutartis buvo pratęsiama kiekvienais metais iki 2011 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 24 pareiškėjui vieneriems metams buvo išnuomotas 12,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., minėta sutartis buvo pratęsiama kiekvienais metais iki 2011 m. balandžio 6 d.

NŽT Varėnos žemėtvarkos skyrius (nuo 2012 m. balandžio 2 d. – NŽT Varėnos skyrius) 2011 m. liepos 7 d. sutartimis Nr. 3SŽN-590 ir Nr. 3SŽN-588 pareiškėjui iki 2011 m. gruodžio 31 d. išnuomojo minėtus 2,80 ha ir 12,45 ha ploto žemės sklypus. Nurodė, kad Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-610 pareiškėjui iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo leista laikinai naudoti žemės sklypus Nr. 5/28 (2,80 ha ploto), Nr. 4-24 (3,06 ha ploto), Nr. 5/29 (12,45 ha ploto), esančius (duomenys neskelbtini) k., Vydenių sen., Varėnos r.

Pareiškėjas 2008 m. liepos 15 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pirkti 30 ha valstybinės žemės, kurią nuomoja nuo 2000 metų. Atkreipė dėmesį, kad Varėnos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-162 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ nustatyta Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo žemės plotai, o Varėnos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 8 d.

įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-336 patvirtintas „Asmenų, pageidaujančių žemę, mišką ir vandens telkinius įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti ir naudoti valstybinę žemę patikėjimo teise (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas“ (toliau – ir Asmenų sąrašas), kuriame pareiškėjas įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 15 eilę (pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas – 30 ha).

Paaiškino, jog pagal 2008 m. kovo 5 d. prašymą į 15 eilę įtrauktas ir V. B. (nurodytas pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas – 50 ha). Pažymėjo, kad Asmenų sąrašo sudarymo metu pareiškėjas ilgiau nei vienerius metus naudojo 2,80 ha ir 12,45 ha žemės sklypus. 2011 m. gegužės 20 d. įvyko 9 eilės pretendentų, įrašytų į asmenų sąrašą, susirinkimas, kurio metu pareiškėjas, atstovaujantis V. Č., laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 dalyje pasirinko 8,98 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 207, t. y. dalį pareiškėjo naudojamo 12,45 ha žemės ploto. 2011 m. birželio 14 d. vykusiame 15 eilės pretendentų, įrašytų į asmenų sąrašą, susirinkime, pareiškėjas laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 dalyje pasirinko 3,90 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 209, t. y. dalį savo naudojamo 12,45 ha žemės ploto.

Šio susirinkimo metu pareiškėjas taip pat laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 59 dalyje pasirinko 3,40 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 268. Pažymėjo, kad V. B. šiame susirinkime nedalyvavo. Šio susirinkimo metu pareiškėjas nepateikė pretenzijų ar pageidavimų dėl likusio naudojamo žemės ploto, kurį galėjo pasirinkti, bet nepasirinko. 2011 m. rugsėjo 1 d. įvyko 15 eilės pretendentų, kurie nedalyvavo 2011 m. birželio 14 d. susirinkime, susirinkimas, kuriame V. B. laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 dalyje pasirinko 1,10 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 211, iš kurio pareiškėjo naudojamas apie 0,10 ha žemės plotas.

Pareiškėjas ir V. B. savo pasirinkimus suderino pasirašydami Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 15 eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Atkreipė dėmesį, kad Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas vyko nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 28 d. Pažymėjo, kad Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpiu pastabų ir pretenzijų dėl ginčijamų žemės sklypų pareiškėjas nepateikė. 2012 m. birželio 7 d. vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, V.

B. laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 65 dalyje pasirinko 7,46 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 214, iš jo 0,86 ha yra pareiškėjo naudojamas žemės sklypas. Pareiškėjas pastabų ar pretenzijų šio susirinkimo metu nepateikė. Todėl Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ patvirtintame Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 15 eilę buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 209 (plotas – 3,90 ha) ir Nr. 268 (plotas – 3,40 ha).

Šiame projekte V. Č. pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą 9 eilę suprojektuotas 8,98 ha ploto žemės sklypas Nr. 207. V. B. pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 15 eilę suprojektuoti, be kitų sklypų, žemės sklypai Nr. 211 (plotas – 1,10 ha) ir Nr. 214 (plotas – 7,45 ha).

Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas, pasirašydamas 2011 m. birželio 14 d. Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 15 eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, sutiko su žemės sklypų Nr. 209 ir Nr. 268 išdėstymu ir ribomis bei patvirtino, kad jį tenkina pasirinkto ploto žemės sklypai. Visi suinteresuoti asmenys, susipažinę su Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, galėjo per šio projekto viešo svarstymo laikotarpį (nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 28 d.) pareikšti savo pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas Varėnos skyriui. Nurodė, jog tokios pretenzijos nebuvo pateiktos.

Pažymėjo, kad pareiškėjo naudojamas 2,80 ha žemės sklypas nebuvo projektuojamas, kadangi šis sklypas nebuvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą. Sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 0,86 ha, 2,80 ha ir 12,45 ha ploto žemės sklypai turėjo būti projektuojami jam pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą 12 eilę, tačiau nurodė, jog pareiškėjui buvo suprojektuoti visi jo pasirinkti žemės sklypai, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo pirmumo teisė nebuvo pažeista. Teigė, kad Varėnos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1209 keitimas, įrašant S. L. į 12 eilės pretendentų sąrašą, nesukeltų jam teisinių padarinių.

Atkreipė dėmesį, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtinta teisės norma nenustato būtinybės mažiausiai 1 metus naudotis norimu įsigyti žemės sklypu, kaip teigia pareiškėjas, todėl šiuo pagrindu skundžiamas įsakymas ir sprendimas nenaikintini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypus rinkosi vėliausiai ir pasirinko tai, kas jau buvo likę. Žemės sklypų ribos buvo aiškiai matyti kompiuteryje, planuose. Tai, kad pareiškėjas nesidomėjo kokios konfigūracijos pasirinko žemės sklypą, nėra pagrindas tenkinti jo skundą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu (II t., b. l. 18-25) priėmė pareiškėjo S. L. atsisakymą nuo pareikšto skundo reikalavimo įpareigoti suprojektuoti pareiškėjui jo naudotą 2,80 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj., ir administracinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Asmenų sąrašo sudarymo metu, remiantis Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 62 ir 2006 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 24, kurios buvo pratęsiamos kasmet iki 2011 m. balandžio 6 d., pareiškėjas daugiau nei vienerius metus naudojo 2,80 ha (neįtrauktas į laisvos žemės fondo žemės plotus) ir 12,45 ha (laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 – 14,90 ha dalis) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Varėnos ra. Atsižvelgęs į tai, sprendė, jog minėti naudojami žemės sklypai turėjo būti projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 12 eilę. Esant minėtoms aplinkybėms Varėnos skyrius privalėjo pareiškėjo naudojamą ir pageidaujamą pirkti 15,25 ha žemės plotą (ginčijami 2,80 ha ir 12,45 ha žemės sklypai) įtraukti į 12 eilę, likusį prašyme nurodytą plotą – į 15 eilę.

Pažymėjo, kad Varėnos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-162 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ patvirtintame Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje, pareiškėjo naudojamas ginčijamas žemės sklypas Nr. 28 – 2,80 ha nebuvo įtrauktas į laisvos žemės fondo žemės plotus. Todėl pareiškėjas šio ploto, kaip parduotino žemės sklypo, rinktis nei kaip 12, nei kaip 15 eilės pretendentas negalėjo.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalį įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, todėl ir neturėjo pirmumo teisės prieš asmenis, pretenduojančius į pareiškėjo naudojamą žemę atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą.

Pareiškėjo ginčijamą žemės ploto 12,45 ha dalį pasirinko 9 eilės pretendentas, kuriam atstovavo pats pareiškėjas, o savo pasirinkimą suderino pasirašydamas Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Tai patvirtino ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų susirinkimų 2011 m. gegužės 20 d. protokolas Nr. 2. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neturėjo pirmumo teisės prieš 9 eilės pretendentą, kuris pretendavo atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo naudojamą žemę, todėl minėto žemės sklypo pareiškėjas rinktis nei kaip 12, nei kaip 15 eilės pretendentas negalėjo.

Nurodė, jog 2011 m. birželio 14 d. Krivilių kadastro vietovės pretendentų susirinkime pareiškėjas pasirinko, pasirašė ir sutiko su žemės sklypų Nr. 209 – 3,90 ha ir Nr. 268 – 3,40 ha išdėstymu ir ribomis bei patvirtino, kad jį tenkina pasirinkto ploto žemės sklypai ir jis neketina įsigyti didesnio žemės ploto iš laisvos žemės fondo žemės. Tai pareiškėjas pripažino ir teismo posėdyje.

Pažymėjo, kad visi suinteresuotieji asmenys, susipažinę su Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, galėjo per šio žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 28 d., reikšti savo pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas Varėnos skyriui. Pareiškėjas Varėnos skyriui Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo, viešo svarstymo metu bei parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto tikslinimo metu nepateikė pretenzijų dėl ginčijamų žemės sklypų, todėl teismas darė išvadą, kad suprojektuoti žemės sklypai pareiškėją tenkino.

Akcentavo, jog pareiškėjo pirmumo teisė rinktis naudojamus žemės sklypus nebuvo pažeista, t. y. nepaisant to, kad ji turėjo būti įtrauktas į 12, o ne į 15 eilę, šiuo atveju renkantis žemės ūkio paskirties žemės sklypus jo įtraukimas į žemesnę eilę įtakos neturėjo ir jo teisių nepažeidė, nes, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalimi, ginčijamo žemės ploto 12,45 ha dalį pasirinko 9 eilės pretendentas (kurį kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų atstovavo pareiškėjas), kitą minėto žemės sklypo dalį pasirinko pareiškėjas, kaip 15 eilės pretendentas, likusios naudojamos žemės ploto dalies pareiškėjas rinktis nepageidavo, o naudojamas 2,80 ha žemės plotas nebuvo įtrauktas į laisvos žemės fondo žemės plotus, todėl jo pareiškėjas rinktis negalėjo.

Pastebėjo, kad V. B. nedalyvavo 2011 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų susirinkime, o tik per antrąjį susirinkimą pasirinko pareiškėjo naudojamą 12,45 ha žemės sklypo dalį, kurią pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti per pirmąjį susirinkimą, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pareiškimu atsisakė nuo skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma teismo įpareigoti suprojektuoti pareiškėjui jo naudotą 2,80 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., kadangi atsakovas 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu pareiškėjo prašymą tenkino. Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. ir jo atstovas sutiko, jog būtų patenkintas pareiškėjo prašymas dėl atsisakymo nuo pareikšto skundo reikalavimo, o minėtas atsisakymas buvo pateiktas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, kuris neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, pareiškėjui skundo reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės išaiškintinos, todėl atsisakymą nuo skundo reikalavimo teismas priėmė, o administracinę bylą šioje dalyje nutraukė.

III. Pareiškėjas S. L. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 32-35) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad rengiant projektą padidinto laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 66 apėmė ne tik pareiškėjo naudojamą žemės sklypą 12,45 ha, bet ir V. B. dirbamą žemę bei krūmais apaugusią ir priverstą akmenų žemę, kuri pagal Metodikos 127.3 ir 127.4 punktus priskiriama pažeistai žemei, todėl ji neturėjo būti įtraukta į laisvos žemės fondo žemės plotą. Paaiškino, jog pareiškėjas, pasirinkdamas dalį laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 66, tikėjosi, kad renkasi būtent jo pagal nuomos sutartį naudotą žemės sklypą, t. y. yra įgyvendinamas jo 2008 m. liepos 15 d. prašymas ir pasirinkta laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 dalis bus formuojama pagal jo naudoto 12,45 ha žemės sklypo ribas. Pažymi, kad susirinkimo metu pareiškėjui suformuotų žemės sklypų planai nebuvo rodomi, jam nebuvo paaiškinta, jog į jo pasirinktą sklypo Nr. 66 dalį patenka pažeista žemė ir kad yra galimybė gauti žemės sklypą rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą, arba kitoje kadastro vietovėje.

Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje vienas projektų rengėjas paliudijo, jog žemės sklypai buvo formuojami pagal visiems gerai žinomas ribas natūroje tuomet, kai buvo pasirašoma atitinkamuose žiniaraščiuose. Tuo buvo patvirtinta tai, jog sklypai žemėtvarkos projekte buvo formuojami po pasirašymo žiniaraščiuose. Kadangi pareiškėjui buvo garantuota, jog formuojamo žemės sklypo ribos bus tos pačios, kaip ir jo naudojamo žemės sklypo, pareiškėjas manė, jog sutinka su jam pagal 2008 m. liepos 15 d. prašymą suprojektuotu žemės sklypu. Akcentuoja, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, jog neva pareiškėjas pasirašydamas ant žiniaraščių sutiko su pareiškėjui suformuoto 3,90 ha žemės sklypo Nr. 209 ribomis.

Pažymi, kad nepagrįstai teismas nurodė, jog per Metodikos 60 punkte nurodytą laikotarpį pareiškėjui nepareiškus prieštaravimų, tokiu būdu jis sutiko su jam suprojektuoto sklypo ribomis. Pastebi, kad Metodikos 60 punkte ir kituose punktuose nėra nurodyta, jog nesutikimo nepareiškimas reiškia priešingą – sutikimą su suformuoto sklypo ribomis. Metodikoje nėra nurodyta, jog nepareiškus pretenzijų per 15 darbo dienų, vėliau dėl šių aplinkybių negalima reikšti pretenzijų dėl formuojamų sklypų, todėl teismas negalėjo aiškinti ir taikyti Metodikos kitaip nei yra joje nustatyta. Kaip neteisėta ir nepagrįsta turėtų būti pripažinta ir teismo išvada, jog pareiškėjui nepateikus pretenzijų Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, suprojektuotų sklypų ribos tenkino pareiškėją.

Pareiškėjas, remdamasis teisminio prioriteto principu, nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų buvusi galimybė skųsti ir ginčyti atsakovo veiksmus žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo ir derinimo eigoje, nagrinėjant šį ginčą teismas turėjo aiškinti ir nagrinėti iš esmės visas aplinkybes, nesuteikdamas atskiroms projekto derinimo ar svarstymo procedūroms Metodikoje nenumatytų reikšmių ar ribodamas pareiškėjo teisę skųsti ir ginčyti Įsakymą Nr. 3VĮ-(l4.3.2.)-1209.

Atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtai dalis pareiškėjo naudojamos 12,45 ha žemės laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 66 Įsakymu Nr. 3VĮ-(l4.3.2.)-1209 buvo priskirta ir suformuota V. B., nes, remiantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktu, žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams parduodami, tik jei jie ne mažiau kaip metus naudoja šiuos žemės sklypus. Akcentuoja, jog visu 12,45 ha žemės sklypu nuo 2005 m. naudojosi tik pareiškėjas, o ne V. B..

Pabrėžia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą papildyti Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1209 1.1 punktu patvirtintą Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektuoti pareiškėjui jo naudotą 0,86 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k, Varėnos r.

Prašo prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktą prašymą dėl informacijos suteikimo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą (II t., b. l. 43-51) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis nebuvo supažindintas su projektuojamo žemės sklypo ribomis, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad šiame Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjas atstovavo ir kitus asmenis, todėl mano, kad jam pakanka gebėjimų suprasti žemės sklypų projektavimo procedūras ir užtikrinti, jog jam ar jo atstovaujamiems asmenims būtų suprojektuoti jo pageidautino ploto ir ribų žemės sklypai.

Pastebi, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad liudytojas teismo posėdžio metu paliudijo, jog žemės sklypai projektuojami tik po to, kai yra pasirašomi Metodikos 5 priedo formos žiniaraščiai, tačiau atsakovas pabrėžia, kad liudytojas nieko panašaus nesakė, o pareiškėjas tiesiog iškraipo liudytojo žodžius.

Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad dalis laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto Nr. 66, kuriame jam buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 209, priskirtinas pažeistai žemei. Tai, kad dalis laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto Nr. 66, kuriame pareiškėjui buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 209, priskirtinas pažeistai žemei, nepriskirtinas prie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnyje nustatytų neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų, todėl pareiškėjas privalėjo ją įrodyti, tačiau to nepadarė.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia Metodikos 127.3, 127.4 punktais, nenurodydamas Metodikos redakcijos. Projektuojant žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, rengtame 2011 m., galiojusioje Metodikoje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) nebuvo šiuose punktuose šiuo metu įtvirtintų reikalavimų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad NŽT Varėnos žemėtvarkos skyrius turėjo paaiškinti pareiškėjui, jog jis gali gauti žemės paskesniame žemės reformos žemėtvarkos projekte, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nurodo, jog Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkį, neatitinkantiems šio dalies 12, 13, 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 1 metus. Akcentuoja, kad šiame punkte nėra nustatyto reikalavimo ne mažiau kaip metus naudoti būtent tą žemės sklypą, kurį pretendentas pageidauja pirkti, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, žemės sklypas Nr. 211 V. B. buvo suprojektuotas nepažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra žinoma tiksli vieta, kurioje apeliantas tariamai naudojo 0,86 ha žemės plotą. Skunde Kauno apygardos administraciniam teismui nurodytas žemės sklypas Duomenų apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius lentelėje įrašytas 20 eilės numeriu, lauko Nr. 5, plotas 0,80 ha, pažymėtas kaip nuomojamas iš privačių asmenų.

Pastebi, jog skundžiamame sprendime pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių suprojektuoti pareiškėjui 0,86 ha žemės sklypą netenkintas tais pačiais pagrindais kaip ir kiti reikalavimai, todėl akcentuoti būtent šio reikalavimo teismas neprivalėjo.

Dėl pareiškėjo prašymo prijungti prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus atsakovas pažymi, jog nesutinka su šiuo prašymu, nes prašomus prijungti dokumentus pareiškėjas turėjo pateikti Varėnos skyriui kartu su prašymu parduoti žemę. Šiuo metu šie dokumentai gali įrodyti tik paties pareiškėjo aplaidumą. Prašymas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pateiktas tik 2013 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo skundo Kauno apygardos administraciniam teismui pateikimo. Taigi pareiškėjas, kuriam atstovauja teisininkas profesionalas, turėjo visas galimybes surinkti reikiamus įrodymus anksčiau, nevilkinant teismo proceso.

Atkreipia dėmesį, kad prašomi prijungti dokumentai yra neišsamūs, nepateikti planai, kuriuose būtų nurodyta tiksli 0,86 ha žemės ploto vieta, todėl pagal pateiktus dokumentus būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas deklaravo 0,86 ha žemės sklypą, esantį kažkur (duomenys neskelbtini) k., Vydenių sen., Varėnos r. sav., t. y. neįrodant jokių aplinkybių, kurios galėtų būti svarbios šiai bylai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą (II t., b. l. 54-58) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai V. B. pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu prijungti prie bylos naujus įrodymus. Mano, kad pareiškėjas, teikdamas apeliaciniam teismui naujus įrodymus, piktnaudžiauja teise ir siekia vilkinti bylos išnagrinėjimą. Nurodo, kad teismui pateikti dokumentai yra prieštaringi. Pareiškėjo atstovas prašyme dėl informacijos pateikimo prašo nurodyti, kas dirbo ir faktiškai naudojosi 0,86 ha žemės sklypu (jokie jo identifikavimo duomenys nenurodomi), esančiu (duomenys neskelbtini) k., Vydenių sen., Varėnos r. sav. Pažymi, kad toks žemės sklypas atskirai neegzistuoja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šis žemės plotas yra V. B. suprojektuotame žemės sklype Nr. 214.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1209 1.1 punktu patvirtintą Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą dalyje dėl V. B. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 5/211 pažymi, kad šis pareiškėjo reikalavimas susijęs su 10 a (0,10 ha) jam suprojektuoto žemės sklypo dalimi. Pastebi, kad pareiškėjui neva priklausantys 10 a yra įsiterpę į jam suprojektuotą 1,10 ha žemės sklypą. Toks vieno sklypo įsiterpimas į kitą yra nepatogus dirbant su technika ir iššauktų konfliktus ateityje, nes sklypų neįmanoma apdirbti neįvažiuojant į gretimą sklypą. Akcentuoja, kad projektuojant žemės sklypus į tai buvo atsižvelgta, todėl buvo išlygintos žemės sklypų ribos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-85, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtinto Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies dėl V. B. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 5/211, pareiškėjui S. L. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 209 teisėtumo ir pagrįstumo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos rajono skyriaus pareigos atlikti pareiškėjo įvardintus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo pareikšto skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono skyrių suprojektuoti pareiškėjui jo naudotą 2,80 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj., ir administracinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgusi į tai, kad proceso šalys nekelia ginčo dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą jis ginčija iš esmės dviem aspektais: pirma, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 66 formuojant pareiškėjui 3,90 ha žemės sklypą Nr. 209 nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, antra, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl jo pateikto reikalavimo įpareigoti atsakovą papildyti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintą Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektuoti pareiškėjui jo naudotą 0,86 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. Atitinkamai, šie nurodyti aspektai aptartini atskirai.

Kiek tai susiję su pirmuoju nurodytu aspektu dėl pareiškėjui suprojektuoto 3,90 ha žemės sklypo Nr. 209, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas jo galimai pažeistas teises sieja su tuo, kad jis, pasirinkdamas dalį žemės laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 66, tikėjosi, kad renkasi būtent jo pagal nuomos sutartį naudotą žemės sklypą, t. y. yra įgyvendinamas jo 2008 m. liepos 15 d. prašymas ir pasirinkta laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 dalis bus formuojama pagal jo naudoto 12,45 ha žemės sklypo ribas. Be to, susirinkimo metu pareiškėjui nebuvo paaiškinta, jog į jo pasirinktą sklypo Nr. 66 dalį patenka pažeista žemė ir kad yra galimybė gauti žemės sklypą rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą, arba kitoje kadastro vietovėje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nurodytu pagrindu nėra pagrindo konstatuoti žemėtvarkos projekto rengimo procedūros pažeidimus ir atitinkamai tenkinti pateiktus pareiškėjo skundo reikalavimus.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjas savo teisių pažeidimą iš esmės kildina iš teisės aktų nustatytos tvarkos įsigyti faktiškai naudojamus valstybinės žemės sklypus bei šios teisės įgyvendinimo eiliškumo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), žemėtvarkos projekto rengimo procedūros pažeidimų.

Nurodytus teisinius santykius reglamentuojanti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato vykdant žemės reformą kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypų asmenims formuojamų žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose eilės tvarką. Šiuo atveju yra aktualus teisinis reguliavimas susijęs su 9, 12, 15 eilėmis, todėl atskirai jis ir aptartinas.

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad 9 eile formuojami perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko; perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tokio pat ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio.

12 eilės tvarka formuojami parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 12 p.).

15 eilės tvarka formuojami parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies 12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 15 p.).

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis inter alia numato, kad, kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui. Jeigu žemės sklypas, kurį pageidauja įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo išnuomotas, jis perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tam piliečiui, kurio nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su perduodamu ar suteikiamu nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypu, o jeigu tokių piliečių yra keletas arba jų nėra, – piliečiui, kuris pirmiau pateikė prašymą. Kai tą patį neišnuomotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypas šiems asmenims parduodamas uždaro aukciono būdu.

Pastebėtina, jog minėtos nuostatos išliko iš esmės nepakitusios ir vėlesnėse Žemės reformos įstatymo redakcijose (iki 2013 m. birželio 27 d. pakeitimo Nr. XII-414).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog administracinėje byloje nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl to, kad pareiškėjas Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2008 m. liepos 15 d. prašymą Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pirkti 30 ha valstybinės žemės, kurią nuomoja nuo 2000 metų (t. I, b. l. 70), kad pareiškėjas daugiau nei vienerius metus naudojo 12,45 ha (laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 – 14,90 ha dalis) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, ir 2,80 ha žemės sklypą, todėl atsakovas privalėjo pareiškėjo naudojamą ir pageidaujamą pirkti 12,45 ha žemės sklypą ir 2,80 ha žemės sklypą įtraukti į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 12 eilę. Tuo tarpu pagal likusį prašyme nurodytą plotą – į 15 eilę. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas skundžiamame 2012 m. spalio 24 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-85 (t. I, b. l. 13-19).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo ginčijamo 12,45 ha žemės sklypo dalį pasirinko 9 eilės pretendentas V. Č. (t. I, b. l. 27, 81-93, 123-125, 130-133), kuriam atstovavo pats pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas, net kaip ir 12 eilės pretendentas, neturėjo pirmumo teisės prieš 9 eilės pretendentą, kuris pretendavo atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo naudojamą žemę. Taigi pareiškėjas šio žemės sklypo, kaip parduotino, negalėjo rinktis nei kaip 12, nei kaip 15 eilės pretendentas. Atitinkamai, pareiškėjo argumentai, kad jis tikėjosi, kad žemės sklypas jam bus formuojamas pagal jo naudoto 12,45 ha žemės sklypo ribas, laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju turėjo būti laikomasi būtent Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatyto eiliškumo ir šiuo atveju toks pareiškėjo tikėjimasis nėra pagrįstas pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis turėjo būti priskirtas 9 eilei ir šiuo eiliškumu jam turėjo būti formuojamas žemės sklypas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį. Atsižvelgus į nurodytus argumentus darytina išvada, jog ginčo žemės sklypo dalį pareiškėjas būtų galėjęs pasirinkti tik jei jo nebūtų pasirinkęs aukštesnėje eilėje esantis pretendentas, kurį renkantis šį žemės sklypą atstovavo būtent pats pareiškėjas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog 15 eilės pretendentų susirinkimas įvyko 2011 m. birželio 14 d., kurio metu pareiškėjas laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 dalyje pasirinko žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 209 3,90 ha, t. y. dalį savo naudojamo ir ginčijamo 12,45 ha žemės ploto (t. I, b. l. 114-121).

Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su šiuo jo pasirinktu žemės plotu, t. y. kad susirinkimo metu pareiškėjui suformuotų žemės sklypų planai nebuvo rodomi, jam nebuvo paaiškinta, jog į jo pasirinktą sklypo Nr. 66 dalį patenka pažeista žemė ir kad yra galimybė gauti žemės sklypą rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą, arba kitoje kadastro vietovėje, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad žemėtvarkos projektų rengimui, be kita ko, taikytinos ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatos.

Pažymėtina, jog 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Metodikos redakcija. 2011 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-928 buvo nustatyta, kad iki įsakymo Nr. 3D-928 įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki įsakymo Nr. 3D-928 įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Atsižvelgus į nurodytą nuostatą, aktualų teisinį reguliavimą teigtina, jog šiuo atveju turi būti taikoma Metodikos redakcija, įsigaliojusi 2008 m. rugpjūčio 15 d.

Pabrėžtina, jog Metodikoje yra detaliai reglamentuojamos procedūros, kurių laikomasi rengiant atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektą. Ginčui aktualios Metodikos 22 punktas numato, jog apskrities viršininko įsakymu patvirtinami: 22.1 teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plotas ir ribos; 22.2 laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotas pagal Metodikos 1 priede pateiktą formą; 22.3 valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planų kopijose naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinių sąrašas su jame nurodytais jų plotais; 22.4 žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data; 22.5 žemėtvarkos projekto parengimo terminas; 22.6 terminas, ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo Metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui.

Metodikos 29 punktas įtvirtina, kad projekto autoriaus pasirašytas pretendentų sąrašas ir prie jo pridedama kompiuterinė laikmena pateikiami žemėtvarkos skyriui, kuris patikrinęs sąrašą ir nustatęs, kad jis parengtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl šio sąrašo patvirtinimo. Apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus (Metodikos 31 p.).

Metodikos 33 punktas numato, kad pirmąjį visų eilių pretendentų susirinkimą žemėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Metodikos 34 punktas numato, kad pretendentų susirinkimo metu projekto autorius: 34.1 supažindina su planuojamais žemėtvarkos projekto sprendiniais dėl: 34.1.1 projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklo; 34.1.2 grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimo; 34.1.3 asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo kitoje vietoje nei buvo naudojama; 34.1.4 žemės sklypų projektavimo į vienkiemius neišskirstytų kaimų ir asmeninio ūkio žemės teritorijose; 34.1.5 perduotinų pretendentams neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų projektavimo laisvoje valstybinėje žemėje; 34.1.6 parduotinų, perduotinų neatlygintinai naudotis ar nuomotinų žemės sklypų projektavimo; 34.2 informuoja susirinkime dalyvaujančius pretendentus apie laisvos valstybinės žemės plotus; 34.3 paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas įsigyti žemės ar naudotis ja bei žemės sklypų projektavimo tvarką. Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.

Žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną organizuojami atskiri kelių eilių pretendentų susirinkimai (Metodikos 35 p.).

Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Pretendentų susirinkimų protokoluose taip pat įrašomos pretendentų pavardės, laisvos valstybinės žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai bei pretendentams suprojektuotų žemės sklypų numeriai. Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam laisvos valstybinės žemės plote projektuojamu žemės sklypu. Protokolas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, nustatyta tvarka (Metodikos 36 p.).

Metodika numato, jog kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Pretendentas šiame žiniaraštyje turi pasirašyti iki kitos eilės pretendentų susirinkimo. Pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, pasirašytinai supažindinamas pretendentas (Metodikos 37 p.).

Metodikos 60 punktas numato, kad, kai pretendentai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo su jais savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Žemėtvarkos skyrius ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančiu projekto autoriumi, dalyvaujant pretenziją pateikusiam pretendentui, kuris raštu pakviečiamas prieš 10 dienų iki ginčo nagrinėjimo, ir priima sprendimą, kuris įforminamas protokolu. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų patikslinti žemėtvarkos projektą. Nustačius, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis šioje metodikoje nurodytais žemės sklypų projektavimo reikalavimais, priimamas sprendimas pritarti suprojektuotam žemės sklypų išdėstymui ir sklypų riboms. Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginčą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento (toliau – žemės tvarkymo departamentas) teikimu nagrinėja ir sprendimą priima apskrities viršininkas. Nustačius, kad rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo pažeistos žemėtvarkos projekto rengimo procedūros (pretendento informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos eilės pretendentų susirinkime ir kt.), apskrities viršininkas priima motyvuotą sprendimą atmesti pretenziją. Sprendime nurodomi jo priėmimo motyvai ir data, iki kurios nesutinkantis su žemės sklypo ribomis ir plotu pretendentas gali apsispręsti dėl žemės sklypo derinimo ir po kurios, jam nesutikus su suprojektuotu žemės sklypu, bus išbrauktas iš pretendentų gauti žemės šioje kadastro vietovėje sąrašo. Nustačius projektavimo procedūrų pažeidimus, projekto autorius įpareigojamas savo lėšomis projektą patikslinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, administracinėje byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų susirinkime pareiškėjas pasirinko, pasirašė ir sutiko su žemės sklypų Nr. 209 – 3,90 ha ir Nr. 268 – 3,40 ha išdėstymu ir ribomis bei patvirtino, kad jį tenkina pasirinkto ploto žemės sklypai ir jis neketina įsigyti didesnio žemės ploto iš laisvos žemės fondo žemės (t. I, b. l. 110-121). Pareiškėjas šiuo etapu daugiau projektuotinų žemės sklypų nepasirinko. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas šiuo aspektu būtų reiškęs nesutikimą ar atsisakęs, kad jam būtų formuojamas žemės sklypas. Be to, iš 2011 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad kai kurie 15 eilės pretendentai nieko nepasirinko, taigi pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo išaiškinta, kad jis gali nieko nepasirinkti nėra pakankamai pagrįsti (t. I, b. l. 114-121). Be to, pažymėtina, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas atstovavo ir kitus asmenis renkantis žemės sklypus (t. I, b. l. 123-125), atitinkamai, galima manyti, kad jam yra žinoma žemės sklypų projektavimo procedūra. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui faktiškai buvo sudarytos galimybės įgyvendinti teisės aktuose numatytas teises dalyvauti žemėtvarkos projekto rengimo procese, jis šiame procese aktyviai dalyvavo ir jo metu aiškiai išreiškė valią dėl įsigyjamos valstybinės žemės.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje paklaustas kaip liudytojas vienas iš projekto rengėjų nurodė, jog sklypai formuojami pagal visiems žinomas ribas natūroje, po to, kai pasirašoma atitinkamuose žiniaraščiuose, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog iš Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. pažymos apie teismo posėdį matyti, kad pats liudytojas V. K. nedalyvavo pačiuose projektavimo darbuose. Jis tik paaiškino, jog pagal procedūras asmuo derina su projektuotoju žemės sklypo dydį, kofigūraciją ir ant tuščių lapų nėra duodama pasirašyti (t. II, b. l. 15-17). Taigi nurodyto liudytojo parodymai iš esmės nepatvirtina pareiškėjo įvardintų aplinkybių.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjai patys pasirenka savo teisių gynimo būdus ir priemones, o administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjų reikalavimai, kurie suformuluoti pirmosios instancijos administraciniam teismui pateiktame skunde skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais (ABTĮ 5 str. 1 d., 23 str. 2 d. 5, 6, 7 p.). Pareiškėjo argumentai, kad jo pasirinkta žemė yra pažeista ir negalėjo įtraukta į laisvos valstybinės žemės fondą, yra nepagrįsti įrodymais. Apie pažeistą žemę byloje nėra pateikta įrodymų (t. I, b. l. 102-107) (ABTĮ 57 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu būtų išreiškęs nesutikimą dėl jam formuojamo žemės sklypo ar teikęs dėl to pretenzijas paties formavimo metu, viešo svarstymo metu.

Vertindama pareiškėjo argumentus, kad dalis jo naudojamos 12,45 ha žemės laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 66 buvo priskirta ir suformuota nepagrįstai V. B. (žemės sklypas Nr. 5/211), teisėjų kolegija pabrėžia, kad V. B. 2011 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų susirinkime nedalyvavo ir žemės sklypų nesirinko. 2011 m. rugsėjo 1 d. įvyko 15 eilės pretendentų, kurie nedalyvavo 2011 m. birželio 14 d. susirinkime, susirinkimas, kuriame V. B. laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 66 pasirinko 1,10 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 211, iš kurio pareiškėjas nurodo, kad naudojo 0,10 ha žemės (t. I, b. l. 109-113). Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad V. B. rinkosi iš laisvos žemės, kurios taip pat nebuvo pasirinkę kiti pretendentai, inter alia pareiškėjas. Tuo tarpu V. B. per antrąjį susirinkimą pasirinko tą pareiškėjo naudojamo 12,45 žemės sklypo dalį, kurią pareiškėjas pats turėjo galimybę pasirinkti per pirmąjį susirinkimą, bet jo nepasirinko.

Pareiškėjo argumentai, kad V. B., prieš tai nesinaudojo jo pasirinktu žemės plotu ir su tuo susiję įrodymai, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegija pastebi, jog V. B. žemės sklypus rinkosi kaip 15 eilės, o ne kaip 12 eilės pretendentas, todėl iš esmės svarbus būtų svarbus jo vertinimas kaip 15 eilės pretendento. Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta, nors pareiškėjas nepagrįstai buvo priskirtas 15 pretendentų eilei, tačiau jo įvardintą žemės sklypą pasirinko ne subjektas rinkęsis iš žemės sklypų prieš jį, o tada kai jis jau buvo išreiškęs valią pasirinkti atitinkamus žemės sklypų plotus. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateiktų reikalavimų.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytu aspektu nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų, pareiškėjo teisių ar (ir) interesų pažeidimą.

Kiek tai susiję su antruoju pareiškėjo nurodytu aspektu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl jo pateikto reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos rajono skyrių papildyti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1209 „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintą Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektuoti pareiškėjui jo naudotą 0,86 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu nėra išsamiai motyvuotas ir todėl yra ydingas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, kad pareiškėjas pasirinkdamas atitinkamus žemės sklypus pageidavimo dar rinktis kitus žemės plotus neišreiškė, likusios ploto dalies rinktis jis nepageidavo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

Vertindama šį pareiškėjo pateiktą reikalavimą teisėjų kolegija papildomai pabrėžia, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjo nurodytas 0,86 ha žemės sklypas buvo įtrauktas į laisvos žemės fondo žemės sklypą Nr. 65, kurio plotas 13,40 ha (t. I, b. l. 15-16, 136-140). Pažymėtina, jog 2012 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) k. v. parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto tikslinimo susirinkime, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, V. B., kaip 15 eilės pretendentas, laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 65 dalyje pasirinko žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 214 – 7,46 ha (iš jo 0,86 ha – pareiškėjo ginčijamas žemės sklypas) (t. I, b. l. 94-95). Pastebėtina, jog žemės sklypų projektavimo metu pareiškėjas nesirinko šio nurodyto žemės sklypo, o V. B. iš esmės šiuo atveju rinkosi iš tų laisvos žemės fondo sklypų, kurie buvo laisvi. Be to, pareiškėjas jokių pretenzijų projektavimo metu dėl šio žemės sklypo dalies taip pat nereiškė (t. I, b. l. 94-95). Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytus argumentus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės pats nesirinko šio žemės sklypo ploto projektavimo metu, šiuo aspektu pretenzijų ar pastebėjimų taip pat neteikė (t. I, b. l. 95-96, 100-107).

Apibendrindama nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra teisės aktais įgaliotas subjektas tvirtinti asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę konkrečioje kadastro vietovėje, sąrašus ir turi pozityvią pareigą įvertinti visus reikšmingus faktus (ginčo atveju nuomos sutartis) bei nustatyti pretendentų eiliškumą ir pareiškėjo vietą jame, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio imperatyvių reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirmumo teisė rinktis naudojamus žemės sklypus nebuvo pažeista, t. y. nepaisant to, kad pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 12, o ne 15 eilę, šiuo atveju renkantis žemės sklypus jo įtraukimas į žemesnę eilę įtakos neturėjo ir savaime pareiškėjo teisių nepažeidė. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti su šiuo aspektu susijusio pareiškėjo skundo reikalavimo, kadangi jo tenkinimas pareiškėjo teisių ir (ar) interesų neapgintų. Kaip jau buvo minėta, ginčijamo žemės ploto 12,45 ha dalį pasirinko 9 eilės pretendentas, kitą dalį pats pareiškėjas (kaip 15 eilės pretendentas), bet likusios dalies ploto jis rinktis neišreiškė pageidavimo. Šiuo atveju, kaip jau buvo nustatyta, V. B. tik vėliau, per antrąjį susirinkimą, pasirinko tą pareiškėjo naudojamo 12,45 ha žemės sklypo dalį, kurią pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti per pirmąjį susirinkimą, bet jo nesirinko. Ta pati aplinkybė yra susijusi ir su 0,86 ha žemės sklypo pasirinkimu. Be to, žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu dėl nurodytų aplinkybių taip pat jokių pretenzijų, pastebėjimų nebuvo pateikta.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė argumentų dėl įgaliotų asmenų klaidinimo, kad atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą, kitų veiksmų atlikimo, iš esmės lėmusių, kad jis nepasirinko savo įvardijamų žemės plotų, o vėliau juos pasirinko V. B.. Atitinkamai, pareiškėjas pats rinkdamasis žemės sklypus turėjo įvertinti visas aplinkybes, žemės sklypo lokaciją ar ji atitinka jo pageidavimus ar yra kitų žemės plotų, kuriuos jis norėtų pasirinkti ir atsižvelgęs į tai rinktis ar nesirinkti atitinkamus laisvus projektuotinus žemės plotus. Tai, kad pareiškėjas atitinkamu metu, neįvertino aplinkybės, kad norėtų pasirinkti tam tikrus žemės plotus, o vėliau juos pasirinko teisės aktų nustatyta tvarka kiti subjektai, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti administracinėje byloje pateiktus pareiškėjo skundo reikalavimus. Priešingas situacijos vertinimas būtų nesąžiningas kitų subjektų atžvilgiu, taip pat nesiderintų su teisinio stabilumo principo esme.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu taip pat prašė prijungti prie administracinės bylos 2013 m. gegužės 14 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, adresuotą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (t. II, b. l. 37), 2013 m. birželio 13 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 13 d. atsakymą į pateiktą paklausimą (t. II, b. l. 38). Šiuo aspektu pažymėtina, jog 2013 m. gegužės 14 d. prašymas dėl informacijos suteikimo, adresuotas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, prie administracinės bylos buvo prijungtas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. posėdžio metu, todėl papildomai prijungti jo prie administracinės bylos nėra pagrindo (t. I, b. l. 196, t. II, b. l. 15-17). Teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjo prašymo prijungti prie administracinės bylos 2013 m. birželio 13 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 13 d. atsakymo į jo atstovų pateiktą paklausimą (t. II, b. l. 38), kadangi atsižvelgus į nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, šioje nutartyje nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis dokumentas gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 57 str.).

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo S. L. apeliacinio skundo tenkinti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat yra pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens V. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 29).

Vertindama pateiktą prašymą teisėjų kolegija pabrėžia, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų struktūrą sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (t. II, b. l. 29). Tuo tarpu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atitinkamai sprendžia apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymo reikalavimai nėra susiję su apeliaciniu procesu, vadovaudamasi minėta taisykle, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui klausimą perduoda spręsti Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris šiuo atveju laikytinas pirmosios instancijos teismu (ABTĮ 45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys