A-261-1482-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1482/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06027-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VTC servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VTC servisas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VTC servisas“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, UAB „VTC servisas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), kuriame prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 3R-324(AG-285/05-2013); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra, NMA) 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. BRK-(10.3.8.)-7307; 3) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą priimti naują sprendimą – leisti pareiškėjui UAB „VTC Servisas“ projektą „Autoserviso paslaugų teikimas Visagino rajone“ pagal 2012 m. birželio 15 d. paramos sutartį įgyvendinti dviem etapais ir mokėjimo prašymų pateikimo terminus nukelti – atitinkamai pirmojo etapo 12 savaičių ir antrojo etapo 25 savaitėmis – nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Agentūra skundžiamame sprendime atmetė pareiškėjo prašymą leisti projektą pagal paramos sutartį įgyvendinti dviem etapais bei nukelti mokėjimo prašymo terminus. 2012 m. birželio 15 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartis Nr. 3VK-KU-11-1-007971-PR001. 2013 m. kovo 25 d. pareiškėjas su UAB „Informo“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2013/03/25, pagal kurią UAB „Informo“ privalėjo pristatyti pareiškėjui sutartyje numatytą autoserviso įrangą per 180 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo.

UAB „Informo“ 2013 m. rugpjūčio 16 d. pranešė pareiškėjui, kad dėl nutrūkusių kontaktų su įrangos gamintojais pardavėjas siūlo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį bendru susitarimu. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti projektą pagal paramos sutartį įgyvendinti dviem etapais bei nukelti mokėjimo prašymo terminus. Atsakovas skundžiamame sprendime atsisakė tenkinti prašymą nustatyti mokėjimo prašymų pateikimo terminus atitinkamai iki 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. vasario 15 d.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija UAB „VTC servisas“ skundą dėl Agentūros 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimo atmetė. Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes sprendime netinkamai įvertintos skunde nurodytos projekto neįvykdymo aplinkybės. Sąlyga iki 2013 m. rugsėjo 1 d. sumokėti bent 5 proc. avansinio mokesčio nebuvo įvykdyta dėl pagrįstų priežasčių. UAB „Informo“ 2013 m. rugpjūčio 16 d. pranešime dėl kliūčių įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį atsiradimo nurodoma, kad dėl iš dalies pasikeitusių gamintojo kainų bei mokėjimo tvarkos, norėdamas likusia dalimi įgyvendinti pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas UAB „VTC servisas“ turi apmokėti 100 proc. avanso už sutartyje numatytą serviso įrangą.

UAB „Informo“ sutiko vykdyti dalį pirkimo-pardavimo sutarties tik gavęs visą joje numatytą serviso įrangos kainą, t. y. 1 140 116,45 Lt. Tokiu reikalavimu pardavėjas prašė keisti pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto sąlygą, kurioje numatyta, kad visa įrangos kaina bus apmokėta ne anksčiau, nei pardavėjui pristatys visą serviso įrangą. Toks sutarties sąlygų pakeitimas būtų sukėlęs nepagrįstai didelę riziką, nes visos sutartyje numatytos kainos sumokėjimas pardavėjui, šiam nepateikus net dalies įrangos, galėjo sukelti didelių nuostolių sutarties neįvykdymo atveju.

Iki Agentūros nustatyto termino avansinei įmokai sumokėti, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., UAB „Informo“ pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė, todėl pareiškėjui nebeliko teisinio pagrindo atlikti avansinį mokėjimą.

Šios aplinkybės įrodo, kad bendrovė Agentūros sąlygos, nustatytos 2013 m. balandžio 4 d. rašte Nr. BRK-(10.3.8.)2309, neįvykdė dėl objektyvių aplinkybių. Atsižvelgiant į žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ 196 punkte nustatytus terminus bei į tai, kad UAB „Informo“ pranešimas buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 16 d., t. y. penktadienį, bendrovės prašymas dėl sutarties keitimo galėjo būti pateiktas Agentūrai tik 2013 m. rugpjūčio 19 d., todėl tinkamos paramos sutarties keitimo procedūros nebūtų atliktos iki mokėjimo prašymo teikimo termino pabaigos. Įvertinusi šias aplinkybes, bendrovė kreipėsi į Agentūrą su prašymu pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminus. Agentūrai atsisakius tenkinti prašymą, bendrovė neturėjo teisės prašyti keisti paramos sutarties sąlygas, nes buvo praleistas mokėjimo prašymų pateikimo terminas. Bendrovė įvertino visas šioje situacijoje susidariusias aplinkybes ir dėjo maksimalias pastangas problemoms išspręsti, tačiau dėl laiko trūkumo neturėjo objektyvios galimybės atlikti visų įmanomų veiksmų paramos sutarties sąlygoms tinkamai įvykdyti bei ją išsaugoti. Bendrovė, kreipdamasi į Agentūrą 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu, turėjo tikslą ne gauti pritarimą skelbti naują konkursą, bet pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, nes įvykdyti naują konkursą bei gauti reikalingą įrangą per 15 dienų buvo faktiškai neįmanoma – konkurso vykdymo procedūros yra sudėtingos ir trunka žymiai ilgiau. Nesutiko su sprendime nurodoma išvada, kad paramos sutarties neįvykdymo aplinkybės nelaikytinos visiškai nepriklausomomis nuo pareiškėjo valios. Bendrovė negalėjo numatyti, kad tiekėjas UAB „Informo“ nesugebės įvykdyti pirkimo-pardavimo sutarties. Pareiškėjo operatyvus kreipimasis į Agentūrą dėl mokėjimo prašymų pateikimo termino pratęsimo vertinamas kaip pastangos vykdyti projektą bei tinkamai laikytis paramos sutarties sąlygų. Ginčijami sprendimai užkirto kelią tinkamai vykdyti sudarytą paramos sutartį, efektyviai panaudoti iš Europos žemės ūkio fondo numatytas skirti lėšas bei pasiekti paramos projekte nustatytus tikslus.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 38–40) su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad išanalizavo pareiškėjo prašyme pateiktas priežastis ir, atsižvelgdama į tai, kad projektas nepradėtas vykdyti laiku ir tinkamai, pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo terminas buvo atidėtas du kartus, mokėjimo prašymo pateikimo termino atidėjimo priežastys nepateisinamos (tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas yra įprasta komercinė rizika, kurią galima numatyti ir prognozuoti bei kuriai mažinti ar apsidrausti yra taikoma teisinių, finansinių ir verslo praktikos priemonių), iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Agentūrai nepateikti 2013 m. balandžio 4 d. rašte Nr. BRK-(10.3.8)-2309 „Dėl projekto vykdymo“ prašomi dokumentai, o artėjant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimo pabaigai ypač svarbu efektyviai išnaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai Lietuvai skirtas finansavimo lėšas, taip pat todėl, kad kyla rizika, jog lėšos nebus įsisavintos laiku ir tinkamai, nepritarė pareiškėjo prašymui atidėti pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2013 m. lapkričio 15 d., o antrojo – iki 2014 m. vasario 15 d.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį ir išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami.

Paramos gavėjas privalo raštu informuoti apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Atvejai, kai būtina keisti sudarytą paramos sutartį, yra nustatyti Administravimo taisyklių 191 punkte (iš jų būtinumas pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo terminus; paramos sumos tarp paramos dalių keitimas (projekto įgyvendinimo etapų); kiti įgyvendinimo taisyklėse numatyti atvejai). Paramos sutartyje nustatyta, jog pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą taikomos sankcijos, nustatytos Administravimo taisyklėse.

Teisės aktų nustatyta tvarka Agentūrai pavesta atlikti projekto įgyvendinimo kontrolės funkcijas, o visi nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį, su Agentūra turi būti suderinti raštu. Paramos gavėjai turi galimybę prašyti keisti paramos sutartį (mokėjimo prašymo pateikimo terminus), pateikdami iki paramos sutartyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos Agentūrai argumentuotą prašymą. O Agentūra, priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą, projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei programoje nustatytų tikslų.

Ir paramos sutarties, ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) bei Administravimo taisyklių nuostatos dėl paramos sutarties pakeitimų turėtų būti vertinamos neatsietai ir nuo bendrųjų paramos gavėjui nustatytų pareigų, nurodytų ne tik teisės aktuose, bet ir paramos sutartyje, įtvirtinančioje būtinus paramos gavėjo įsipareigojimus, kurie tiesiogiai susiję su projektu.

Agentūra, spręsdama dėl paramos sutarties pakeitimų (mokėjimo prašymo terminų atidėjimo), yra saistoma ne tik pareiškėjo prašyme jai nurodytų aplinkybių vertinimo, bet ir teisės aktų normų, nustatančių poveikio priemones, kurių Agentūra turi imtis, jei pareiškėjas netinkamai įgyvendina projektą. Nors teisės aktai ir nenustato, kiek kartų pareiškėjas gali prašyti mokėjimo prašymo (projekto įgyvendinimo) terminų pratęsimo, kiekvieno tokio prašymo pateikimas savaime reiškia tai, jog projektas nėra tinkamai įgyvendinamas taip, kaip numatyta paramos sutartyje, ir atitinkamai Agentūra turi teisę nustatyti pažeidimą, o vėluojant pateikti mokėjimo prašymą, taikyti sankcijas arba prašymo (praleidus 60 dienų terminą) nepriimti.

Kadangi pareiškėjas trečią kartą kreipėsi prašydama pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, taip atidėdamas paramos sutarties įvykdymo pabaigą, Agentūra nėra tikra, jog bus tinkamai laikomasi paramos sutarties 25.8 punkto, kuriame nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas, kai paramos gavėjas „nepradeda vykdyti projekto per paramos skyrimo ir naudojimosi sąlygose nustatytą terminą arba nesilaiko nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko“. Pareiškėjas negali remtis Įgyvendinimo taisyklių 54 punktu, nes pateikti paaiškinimai, jog sudarytos sutartys su kitais asmenimis nėra vykdomos, nėra force majeure aplinkybės, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Netgi priešingai, Civilinio kodekso 6.212 straipsnis imperatyviai nurodo, jog tai, kad pareiškėjo sudarytos sutartys yra pažeidžiamos kitų šalių, negalima laikyti nenugalima jėga. Pareiškėjo projektas bus vertinamas toliau vadovaujantis anksčiau išvardytų teisės aktų bei Administravimo taisyklių 197.1.2 punktu, kuriame nustatyta, kad „pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą, paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų nuo paramos sutartyje nustatytos datos.

Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami“; 253.11 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. „nepradeda vykdyti projekto per paramos skyrimo ir naudojimo sąlygose nustatytą terminą arba nesilaiko nustatyto projekto įgyvendinimo grafiko“. Remdamasi išdėstytais teisės aktų reikalavimais, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas trečią kartą prašo atidėti projekto įvykdymo terminą bei mokėjimo prašymo pateikimą, ir į tai, jog Agentūra 2013 m. balandžio 4 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)2309 paprašė, vadovaudamasi paramos sutarties 17.22 punktu, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. apmokėti tiekėjui bent 5 proc. už serviso įrangą bei pateikti dokumentus, įrodančius, jog pareiškėjas ketina laikytis projekto bei paramos sutarties reikalavimų, Agentūra atsisakė pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, nes pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų (avansinis mokėjimas už įrangą), jog ketina tinkamai vykdyti projektą ir tinkamai laikytis paramos sutarties.

Pareiškėjas piktnaudžiavo savo teise prašyti atidėti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, prašymus pateikdamas likus mažai laiko iki vykdymo termino pabaigos ir taip įrodydamas, jog paramos sutartis nėra tinkamai vykdoma, paramos įsisavinimas yra vilkinamas ir tampa neaišku, ar projektas bus tinkamai įgyvendintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 100–107) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Agentūra su pareiškėju 2012 m. birželio 15 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KU11-1-007971-PR001, kurios 2 punkte nustatyta, jog paramos gavėjui teisės aktuose ir šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 625 504 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Parama suteikiama, jei paramos gavėjas įvykdys projektą iki 2012 m. gruodžio 1 d., projektą vykdys be nukrypimų, nustatytu terminu ir tvarka pateiks Agentūrai mokėjimo prašymus (-ą) ir kitus dokumentus; prekes, paslaugas ar darbus įsigis laikydamasis pirkimo taisyklių nuostatų; įvykdys kitus įsipareigojimus pagal sutartį bei kitus sutarties vykdymą ir sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (5 p.). Parama bus suteikta naujai technikai ir įrangai (serviso įranga) (619 004 Lt) bei bendrosioms išlaidoms (konsultavimas verslo plano parengimo ir paramos administravimo klausimais) (6 500 Lt) (I t., b. l. 103-108).

Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 15 d. su prašymu kreipėsi į Agentūrą dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo iki 2013 m. kovo 1 d. (I t., b. l. 80-81). Agentūra 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. BRK-(10.87)-10728 pareiškėjos prašymą tenkino, įpareigodama pateikti paskolos susitarimą ar susitarimą projektui ar jo daliai finansuoti, ar raštišką patvirtinimą, jog dalis projekto bus finansuota nuosavomis lėšomis, o Agentūros Utenos paramos administravimo skyriui pateikti paramos objektų pirkimo dokumentus. Buvo inicijuotas paramos sutarties pakeitimas, 2013 m. sausio 4 d. pasirašytas susitarimas Nr. 1 „Dėl Paramos sutarties pakeitimo“, pakeistas mokėjimo prašymo pateikimo terminas bei nurodyta, jog projektas bus įgyvendintas iki 2013 m. kovo 1 d. (I t., b. l. 75).

Pareiškėjas 2013 m. vasario 28 d. Agentūrai pateikė antrą prašymą (pagal terminus turėjo pateikti mokėjimo prašymą bei įvykdyti projektą) dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo iki 2013 m. rugsėjo 1 d. (I t., b. l. 69). Agentūra 2013 m. kovo 8 d. raštu paprašė papildomų dokumentų, buvo nustatytas terminas (2013 m. kovo 29 d.) trūkstamiems dokumentams (nepateiktiems kartu su prašymu dėl termino pratęsimo) pateikti (I t., b. l. 63).

2013 m. kovo 25 d. pareiškėjas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2013/03/25 su UAB „Informo“ dėl autoserviso įrangos pirkimo (I t., b. l. 57). 2013 m. kovo 29 d. raštu pareiškėjas informavo Agentūrą apie 2013 m. kovo 14 d. atliktą įrangos pirkimo konkursą ir 2013 m. kovo 25 d. sudarytą įrangos pirkimo-pardavimo sutartį (I t., b. l. 49).

Agentūra 2013 m. balandžio 4 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)2309, gavusi papildomus dokumentus, atsižvelgdama į tai, kad planuojami projekto pakeitimai nekeičia projekto esmės, tiesiogiai susiję su projekto veikla, pareiškėjos prašymą antrą kartą pratęsti projekto vykdymo terminą bei mokėjimo prašymo pateikimo terminą patenkino ir terminą pratęsė iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Taip pat, vadovaudamasi paramos sutarties 17.22 punktu, nustatė papildomą reikalavimą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. apmokėti tiekėjui bent 5 proc. avansinį mokestį už serviso įrangą arba ši įranga turi būti pristatyta bei Agentūrai pateikti tai įrodantys dokumentai (I t., b. l. 48).

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu Agentūrai pranešė, kad negalėjo iš anksto numatyti situacijos (kad bus pasiūlyta nutraukti 2013 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį), o projektą nori įgyvendinti visą, todėl prašė leisti paskelbti naują konkursą dėl serviso įrangos įsigijimo ir projektą įgyvendinti dviem etapais. Pažymėjo, kad naują konkursą bus galima skelbti spalio mėnesį, iki 2013 m. lapkričio mėn. konsultantai bus atlikę didelę dalį konsultavimo paslaugų ir galės paramos gavėjui pateikti sąskaitą. Prašė leisti padidinti paramos dalių skaičių bei pratęsti projekto Nr. 3VK-KU-11-1-007971-PR001 „Autoserviso paslaugų teikimas Visagino rajone“ įgyvendinimo terminą iki 2014 m. vasario 15 d., pirmąjį mokėjimo prašymą pateikti iki 2013 m. lapkričio 15 d., o antrąjį – iki 2014 m. vasario 15 d. (I t., b. l. 44-45).

Agentūra 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8.)-7307, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo projektas nepradėtas vykdyti laiku ir tinkamai, pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo terminas buvo atidėtas du kartus, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Agentūrai nepateikti 2013 m. balandžio 4 d. rašte Nr. BRK-(10.3.8)-2309 „Dėl projekto vykdymo“ prašomi dokumentai, o artėjant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimo pabaigai ypač svarbu efektyviai išnaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai Lietuvai skirtas finansavimo lėšas, taip pat todėl, kad kyla rizika, jog lėšos nebus panaudotos laiku ir tinkamai, nepritarė pareiškėjo prašymui atidėti pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2013 m. lapkričio 15 d., o antrojo – iki 2014 m. vasario 15 d. (I t., b. l. 24-25).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (raštu) Nr. BRK-(10.3.8.)-7307 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2013 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 3R-324(AG-285/05-2013) pareiškėjo skundą atmetė (II t., b. l. 27-30).

Remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 17, 21.6, 22, 46-49, 50, 54, 55, 56, 57, 60, 61 punktų, Administravimo taisyklių 190, 191, 191.1, 191.2, 191.6, 193, 194, 195, 196.2, 197, 197.1.2, 253.11 punktų nuostatomis, analogiškomis paramos sutarties nuostatomis, t. y. 11, 31, 32 punktais, taip pat paramos sutarties 5.2 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjas projektą vykdys be nukrypimų, sutartyje nustatytu terminu ir tvarka pateiks Agentūrai mokėjimo prašymus (-ą) ir kitus dokumentus, reikalingus vertinti mokėjimo prašymus (-ą) (5.3 p.), mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2012 m. gruodžio 1 d. (šis terminas susitarimu Nr. 2 pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 1 d.), kartu su projekto įgyvendinimo ataskaita, finansinės atskaitomybės dokumentais už praėjusius ataskaitinius metus (6 p.); siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, privalo įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane (17.1 p.); įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais (17.13 p.), bei nustatytomis bylos aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Agentūra pagrįstai nepritarė pareiškėjo prašymui atidėti pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2013 m. lapkričio 15 d., o antrojo – iki 2014 m. vasario 15 d. Pareiškėjas paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus prašė atidėti net tris kartus. Agentūra du kartus pareiškėjo prašymus tenkino, pasirašė paramos sutarties pakeitimus. Antrą kartą tenkindama pareiškėjo prašymą, NMA nustatė papildomus reikalavimus iki 2013 m. rugsėjo 1 d. apmokėti tiekėjui bent 5 proc. avansinį mokestį už serviso įrangą arba šią įrangą pristatyti bei Agentūrai pateikti tai įrodančius dokumentus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šią sąlygą būtų įvykdęs. Priešingai, pareiškėjas, likus 8 dienoms iki sąlygai įvykdyti nustatyto termino, kreipėsi į atsakovą trečią kartą, prašydamas atidėti mokėjimo prašymo pateikimo terminus. Toks pareiškėjo elgesys įrodo, kad jis nedėjo tinkamų pastangų projektui įgyvendinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalies nuostata, bei UAB „Informo“ pranešimo turiniu (I t., b. l. 46), kad bendrovė neatsisakė patiekti dalį įrangos, o pasiūlė dalį jos pateikti pareiškėjui apmokėjus 100 proc. avansą, bei tuo, kad pareiškėjas, manydamas, jog keičiamos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, turėjo galimybę kreiptis į Agentūrą, kad suderintų, ar tokie minėtos sutarties pakeitimai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, yra galimi, turėjo pareigą teikti Agentūrai įrodymus, patvirtinančius, jog siekia įgyvendinti projektą, turėjo valią spręsti ir reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma, teismas nusprendė, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes nelaikė visiškai nepriklausančiomis nuo jo valios ir netaikė Įgyvendinimo taisyklių 54 punkto nuostatos.

Atmesti pareiškėjo skundo motyvai, kad jis Agentūros sąlygos, nustatytos 2013 m. balandžio 4 d. rašte, neįvykdė dėl objektyvių priežasčių ir dėl laiko trūkumo. Atsakovas skundžiamame 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas yra įprasta komercinė rizika, kurią galima numatyti ir prognozuoti bei kuriai mažinti ar apsidrausti yra taikoma teisinių, finansinių ir verslo praktikos priemonių.

Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, spręsdama dėl paramos sutarties pakeitimo, atliko visapusišką pareiškėjo, kaip projekto vykdytojo, veiksmų, atliktų nuo paramos sutarties pasirašymo, įvertinimą, išnagrinėjo, ar prašyme nurodytos aplinkybės nepriklauso nuo pareiškėjo valios, įvertino ar yra pagrindo manyti, jog projektas bus įgyvendintas laiku ir bus pasiekti jo tikslai, ir pagrįstai nepritarė prašymui atidėti mokėjimų prašymų pateikimo terminus.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VTC servisas“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 112-115) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 3R-324 (AG-285/05-2013), 2013 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. BRK-(10.3.8.)-7307 ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą – leisti pareiškėjui UAB „VTC servisas“ projektą „Autoserviso paslaugų teikimas Visagino rajone“ pagal 2012 m. birželio 15 d. paramos sutartį įgyvendinti dviem etapais ir mokėjimo prašymų pateikimo terminus nukelti – atitinkamai pirmojo etapo 12 savaičių, ir antro etapo – 25 savaitėms, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašo bylą nagrinėti skubos tvarka ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pareiškėjas paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus prašė atidėti net tris kartus; Agentūra du kartus pareiškėjo prašymus tenkino, pasirašė paramos sutarties pakeitimus; antrą kartą tenkindama pareiškėjo prašymą, nustatė papildomus reikalavimus iki 2013 m. rugsėjo 1 d. apmokėti tiekėjui bent 5 proc. avansinį mokestį už serviso įrangą arba šią įrangą pristatyti bei Agentūrai pateikti tai įrodančius dokumentus; byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šią sąlygą būtų įvykdęs; priešingai, pareiškėjas, likus 8 dienoms iki sąlygai įvykdyti nustatyto termino, kreipėsi į Agentūrą trečią kartą, prašydamas atidėti mokėjimo prašymo pateikimo terminus; toks pareiškėjo elgesys įrodo, kad jis nedėjo tinkamų pastangų projektui įgyvendinti, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei esamam teisiniai reguliavimui. Pažymėtina, jog joks teisės aktas nenustato, kiek kartų gali būti pratęsiamas terminas, kaip ir nenustato, jog vieną kartą pakankamai ilgam laikotarpiui ar tris karus trumpesniais laikotarpiais.

2. Iki Agentūros nustatyto termino avansinei įmokai sumokėti, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. UAB „Informo“ pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Informo“ pranešimu dėl sutarties nutraukimo nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d., todėl pareiškėjui nebeliko teisinio pagrindo ir galimybės avansiniam mokėjimui atlikti. Tačiau šios aplinkybės ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, ir dėl jos nepasisakė, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Antra vertus, sąlyga iki 2013 m. rugsėjo 1 d. sumokėti bent 5 proc. avansinio mokesčio nebuvo įvykdyta dėl pagrįstų priežasčių. Pirma, 2013 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Informo“ pranešime dėl kliūčių įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį atsiradimo nurodoma, kad dėl iš dalies pasikeitusių gamintojo kainų bei mokėjimo tvarkos, norint likusia dalimi įgyvendinti pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas UAB „VTC servisas“ turi apmokėti 100 proc. avanso už sutartyje numatytą serviso įrangą. Vadinasi, pardavėjas sutiko vykdyti dalį pirkimo-pardavimo sutarties, tik gavęs visą joje numatytą serviso įrangos kainą, t. y. 1 140 116, 45 Lt. Tokiu reikalavimu pardavėjas prašė keisti pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto sąlygą, kurioje numatyta, kad visa įrangos kaina bus apmokėta ne anksčiau, kaip pardavėjui pristačius ir instaliavus visą serviso įrangą. Tačiau sutarties sąlygų pakeitimui taip pat buvo būtinas papildomas laikas ir Agentūros sutikimas, tačiau kaip minėta, tiekimo sutartis buvo nutraukta ir jos sąlygų keitimas tapo neįmanomas. Tai įrodo, kad pareiškėjas Agentūros sąlygos, nustatytos 2013 m. balandžio 4 d. rašte Nr. BRK-(10.3.8.)2309, neįvykdė dėl objektyvių aplinkybių. Trečia – teismas neįvertino aplinkybės, jog Agentūra apskritai neturėjo teisinio pagrindo nustatyti pareigos pareiškėjui sumokėti 5 proc. avansinio mokesčio įrangos tiekėjui, kadangi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kurio baigtinį įgaliojimų ratą apibrėžia galiojantys teisės aktai, kurie tokios teisės nesuteikia.

3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Agentūrą, kad būtų suderintas paramos sutarties keitimas dėl UAB „Informo“ pasiūlymo patiekti dalį įrangos pareiškėjui apmokėjus 100 proc. avansą. Kaip minėta, UAB „Informo“ pirkimo-pardavimo sutartį vienašališkai nutraukė 2013 m. rugpjūčio 30 d. Todėl teismo nurodomas paramos sutarties keitimas tapo beprasmiu. Antra vertus, teismas, darydamas tokią išvadą, taip pat neįvertino ir aplinkybės, kad nuo UAB „Informo“ pranešimo apie pirkimo-pardavimo sutarties keitimą iki termino Agentūrai pateikti prašymą dėl mokėjimo buvo likę 15 dienų. Administravimo taisyklių 196 punkte numatyta, kad priėmusi sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra informuoja paramos gavėją, ir, priklausomai nuo to, priimtas sprendimas sutartį keisti ar ne, nustatytas atitinkamai 5 dienų terminas informuoti pareiškėją dėl nesutikimo keisti sutartį ir 10 dienų terminas suderinti naują sutartį jos keitimo atveju. Atsižvelgiant į pateiktus terminus bei į tai, kad UAB „Informo“ pranešimas buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 16 d., t. y. penktadienį, todėl pareiškėjo prašymas dėl sutarties keitimo galėjo būti pateiktas Agentūrai tik 2013 m. rugpjūčio 19 d., darytina išvada, kad tinkamos paramos sutarties keitimo procedūros nebūtų atliktos iki mokėjimo prašymo teikimo termino pabaigos. Įvertinęs šias aplinkybes, pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminus. Pažymėtina, kad po 2013 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. BRK-(10.3.8.)-7307 priėmimo pareiškėjas jau nebeturėjo teisės prašyti keisti paramos sutarties sąlygas, nes buvo praleistas mokėjimo prašymų pateikimo terminas. Pažymėtina, kad pareiškėjas įvertino visas šioje situacijoje susidariusias aplinkybes ir dėjo maksimalias pastangas problemoms išspręsti, tačiau dėl laiko trūkumo neturėjo objektyvios galimybės atlikti visų įmanomų veiksmų paramos sutarties sąlygoms tinkamai įvykdyti bei ją išsaugoti.

4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Agentūrą 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu turėjo tikslą ne gauti Agentūros pritarimą naujo konkurso skelbimui, tačiau siekė pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, nes įvykdyti naują konkursą bei gauti reikalingą įrangą per 15 dienų buvo faktiškai neįmanoma – konkurso vykdymo procedūros yra sudėtingos ir trunka žymiai ilgiau. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Informo“ siūlomais pakeitimais vykdymas pareiškėjui kėlė nepagrįstą riziką, o pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-150 „Dėl projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ 12.1 punktą bei paramos sutarties 17.5. punktą prekės ir paslaugos, kurių vertė viršija 500 000 Lt be PVM, gali būti perkamos tik konkurso būdu, pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu pratęsti mokėjimo prašymų pateikimo terminus.

5. Nesutinka su teismo išvada, kad paramos sutarties neįvykdymo aplinkybės nelaikytinos visiškai nepriklausomomis nuo pareiškėjo valios. Fakto, jog autoserviso įrangos tiekėjas UAB „Informo“ 2013 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties nesugebės įvykdyti, numatyti nebuvo galima. Sutartis nebuvo įvykdyta ir autoserviso įranga nebuvo pateikta pareiškėjui dėl įrangos gamintojų kaltės, todėl šios aplinkybės pareiškėjas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, negalėjo protingai numatyti ir įvertinti, nes ji nėra tiesiogiai susijusi su prekių tiekėju UAB „Informo“, jo mokumu, kvalifikacija ar kitais kriterijais, kurie vertinami sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjo manymu, vykdant paramos sutartį, svarbu ne tik automatiškai vykdyti sutarties sąlygas ir laikytis sutartyje numatytų terminų, tačiau ir elgtis atsakingai, sąžiningai bei protingai. Šiuo atveju pareiškėjo sutikimas toliau vykdyti sutartį, patenkinus pardavėjo UAB „Informo“ siūlomas sąlygas, nebūtų atitikęs nei vieno iš anksčiau minėtų principų.

6. Priešingai nei nurodo teismas, pareiškėjo operatyvus kreipimasis į Agentūrą dėl mokėjimo prašymų pateikimo termino pratęsimo sužinojus, kad pirminis pardavėjas nesugebės pateikti tinkamos serviso įrangos sutartyje numatytomis sąlygomis, bei ketinimas organizuoti naują konkursą įrangai įsigyti yra vertinami kaip pareiškėjo pastangos vykdyti projektą bei tinkamai laikytis paramos sutarties sąlygų. 2013 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. BRK-(10.3.8.)-7307 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 3R-324 (AG-285/05-2013) bei pirmosios instancijos teismo sprendimas užkirto kelią pareiškėjui tinkamai vykdyti sudarytą paramos sutartį, efektyviai įsisavinti bei išnaudoti iš Europos žemės ūkio fondo pareiškėjui numatytas skirti lėšas bei pasiekti paramos projekte nustatytus tikslus, be to, kaip paaiškino NMA atstovė, šios lėšos, jeigu neįsisavins jų pareiškėjas, apskritai nebus įsisavintos ir turės būti grąžintos, kadangi baigiasi programavimo laikotarpis ir yra pasibaigęs paraiškų paramai gauti priėmimo terminas.

7. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas nėra laisvas ir negalėjo laisvai savo nuožiūra pasirinkti įrangos tiekėjo ir taip sumažinti ar eliminuoti sutarties neįvykdymo riziką. Pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-150 „Dėl projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ 12.1 punktu bei paramos sutarties 17.5. punktu, prekes (įrangą) ir paslaugas, kurių vertė viršija 500 000 Lt be PVM, galėjo pirkti tik konkurso būdu, iš konkursą laimėjusios tiekėjo. Atsižvelgiant į tai, ši situacija negali būti vertinama kaip įprasta komercinė rizika. Kita vertus, netgi jeigu esama situacija ir būtų įvertinta kaip įprasta komercinė rizika, tačiau ši situacija sąlygota dėl objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutarties Nr. 3VK-KU-11-1-007971-PR001 vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, kad atsakovo sprendimas teisėtas bei pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja, o tik įvertinęs pagrindinius apeliacinio skundo argumentus papildo teismo išvadas.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymu prašė Agentūros leisti padidinti paramos dalių skaičių bei pratęsti projekto Nr. 3VK-KU-11-1-007971-PR001 „Autoserviso paslaugų teikimas Visagino rajone“ įgyvendinimo terminą iki 2014 m. vasario 15 d., pirmąjį mokėjimo prašymą pateikti iki 2013 m. lapkričio 15 d., o antrąjį – iki 2014 m. vasario 15 d. (I t., b. l. 44-45). Atsakovas šio prašymo netenkino. Todėl šiuo atveju vertinama, ar atsakovas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą. Kiti atsakovo sprendimai ar veiksmai, kurių pareiškėjas šioje byloje neskundžia, nėra šios bylos ginčo dalykas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino.

Pareiškėjo prašymo nagrinėjimui ir atitinkamo sprendimo priėmimui taikytini Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) 193-195 punktai.

Minėtų Įgyvendinimo taisyklių 195 punktu nustatyta, kad, priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą, projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei Programoje nustatytų tikslų. Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti, teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Jeigu Agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus, Agentūra svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo.

Taigi, šiuo punktu nustatyti prašymo vertinimo kriterijai, kurie nusako projekto perspektyvas ir tikslų pasiekimą bei aplinkybes, dėl kurių paramos gavėjas negalėjo nustatytais terminais įvykdyti paramos sutarties įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, nurodytus jo 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašyme, pagrįstai pripažino, kad atsakovas neturėjo pagrindo keisti paramos sutarties. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas garantijomis, kad atlikus paramos sutarties pakeitimus realiai jis bus įgyvendintas, kadangi projektas realiai nėra pradėtas vykdyti. Pareiškėjo nurodytos projekto neįvykdymo nustatytais terminais aplinkybės vertintinos kaip nevaldoma komercinė rizika, dėl kurios pareiškėjas nepasirinko tinkamo veikimo būdo, siekdamas verslo tikslų. Jos priklauso nuo ūkio subjekto gebėjimų valdyti riziką ir negali būti pripažintos kaip nepriklausančios nuo paramos gavėjo, o priskirtinos įprastiems verslo trukdžių kategorijai, bet ne nenugalimai jėgai. Visuma šių aplinkybių vertintinos ne pareiškėjo naudai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo leisti padidinti paramos dalių skaičių bei pratęsti projekto Nr. 3VK-KU-11-1-007971-PR001 „Autoserviso paslaugų teikimas Visagino rajone“ įgyvendinimo terminą iki 2014 m. vasario 15 d., pirmąjį mokėjimo prašymą pateikti iki 2013 m. lapkričio 15 d., o antrąjį – iki 2014 m. vasario 15 d.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VTC servisas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas