A-438-206-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-206/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01995-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., P. L. D., H. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (t. II, b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2011 m. balandžio 18 d. statybos akto Nr. SSA‑00‑110418-00058 apskundimui ir šį aktą panaikinti; atnaujinti terminą Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI‑00‑110418‑00055 apskundimui ir šį reikalavimą panaikinti; panaikinti Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (7.9)-2D-11356.

Pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti tik dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (7.9)-2D-11356 (toliau – ir Inspekcijos raštas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Inspekcija atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto žemės sklypo savininkai pietrytinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi atraminė sienelė, namo ir garažo dalis, o šiaurinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, kuri aptverta tvora. 2011 m. balandžio 18 d.

Inspekcija surašė statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 (toliau – ir savavališkos statybos aktas) bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055 (toliau – ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius) dėl pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančios medinės tvoros. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 7 d. iš Inspekcijos gavo atsakymą, kad savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius galioja. 2008 m. sausio 21 d. UAB „Senamiesčio kurantai“ parengė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą.

Matavimus užsakė žemės sklypo bendrasavininkai, nes buvo rekonstruojama jiems priklausanti namo dalis. Matininkas bylos rengimo metu pažymėjo, kad tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikinta. Tačiau iš tikrųjų buvo sunaikinta tik dalis tvoros, priklausančios namo bendrasavininkams, o pareiškėjui priklausanti tvoros dalis niekada nebuvo sunaikinta, griaunama ar perstatinėjama. Statinio būklės įrašo pakeitimas buvo padarytas trečiojo suinteresuoto asmens P. L. D. 2008 m. sausio 31 d. pateikto prašymo pagrindu. 2011 m. kovo 30 d. registro išraše pažymėta, kad kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, nuosavybės teisė priklauso: 18/100 dalių J.

D., 18/100 – P. L. D. ir 64/100 – J. J.. Sklypo dalį ir visus statinius esančius jame (taip pat ir tvoros dalį) pareiškėjas paveldėjo iš savo senelės. Jam nuosavybės teise priklauso medinės tvoros dalis. Tvora buvo pastatyta tais pačiais metais, kai buvo baigta gyvenamojo namo statyba, ir liko ten stovėti. Buvo atliekamas tik paprastasis tvoros remontas (supuvusių lentų pakeitimas, dažymas). Tai įrodo 1949 m., 1973 m., 1981 m. žemės sklypo planai, taip yra nurodyta 1981 m., 1985 m., 1987 m. namų valdos įkainojimo suvestinėse. 1981 m. medinė tvora aiškiai pavaizduota sutartiniais ženklais.

Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje yra namo nuotraukos iki rekonstrukcijos. Šiose nuotraukose galima pamatyti ir tvorą. Nors 2008 m. sausio 21 d. UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtoje nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje yra pažymėta, kad tvora yra sunaikinta, tačiau nuotraukose, kurios buvo padarytos 2008 m. sausio 28 d., matyti ta pati sena medinė tvora, kuri stovi iki šiol.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 50–53, 90–91, t. II, b. l. 44–47) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu nustatė, jog pareiškėjo tvora (35 m ilgio, 1,35 m aukščio) yra pastatyta savavališkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentele, pastatyta tvora priskiriama I-os grupės nesudėtingiems statiniams. Šiuo atveju savavališkai pastatyta tvora stovi valstybinėje žemėje, o valstybinę žemę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.107.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte nurodyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Šiuo atveju pareiškėjas ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatė tvorą neturėdamas žemės sklypo savininko raštiško sutikimo. Minėti pareiškėjo veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką (savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ dėl savavališkos statybos darbų buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis iki 2011 m. spalio 18 d. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 18 d. prašymais kreipėsi į Inspekciją dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 panaikinimo. Inspekcija ginčijamu raštu informavo pareiškėją, kad ginčijami administraciniai aktai surašyti pagrįstai, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, todėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo minėtų dokumentų naikinti.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. skundu, pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, siekia panaikinti Inspekcijos raštą, nenurodydamas jokių minėto rašto priėmimo neteisėtumo pagrindų. VĮ „Registrų centras“ 2011 m. birželio 15 d. rašte Nr. IN(12.5.1.15.)17581 nurodė, kad ginčo tvoros kadastro duomenys, nurodant statinio būklę „Sunaikintas“, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti UAB „Senamiesčio kurantai“ 2008 m. sausio 21 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu ir kad jokių kitų tvorų minėtame žemės sklype nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Taigi, remiantis VĮ „Registrų centras“ raštu, darytina išvada, kad pareiškėjas pastatė naują tvorą. Inspekcijos raštas parengtas pagal informaciją, gautą iš VĮ „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamento, Nacionalinės žemės tarnybos. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, dėl tokio rašto panaikinimo savavališka statyba netaptų teisėta, o administraciniai aktai savaime netaptų neteisėtais ir nevykdytinais.

Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamame Inspekcijos rašte nurodyta, jog tarnybinės pagalbos pagrindais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti su pareiškėjo prašymu susijusią papildomą informaciją, o kai šią informaciją gaus ir išnagrinės, apie nagrinėjimo išvadas bei priimtus sprendimus informuos pareiškėją raštu. Taigi Inspekcija skundžiamu raštu neužbaigė administracinės procedūros. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. skundu bei 2013 m. kovo 12 d. patikslintu skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė analogiškus reikalavimus, kurie buvo išdėstyti pareiškėjo 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 18 d. prašymuose Inspekcijai. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, administracinė procedūra buvo sustabdyta, kol teismas išnagrinės skundą. Skundžiamu raštu nebuvo užbaigta administracinė procedūra, nebuvo pareikšta administravimo subjekto valia, todėl Inspekcijos raštas, informuojantis pareiškėją apie administracinės procedūros eigą, negali būti skundžiamas kaip administracinis sprendimas. Be to, skundžiamas Inspekcijos raštas yra Inspekcijos 2011 m. gegužės 31 d. rašto Nr. (7.9)-2D-6770 papildymas. Todėl, net ir panaikinus skundžiamą Inspekcijos raštą, Inspekcijos 2011 m. gegužės 31 d. raštas Nr. (7.9)-2D-6770 liktų galioti.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012 pažymėta, jog Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Atitinkamai teismas minėtame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota daiktinė teisė į tvorą. Todėl vien Nekilnojamojo turto registre tvoros įrašo atstatymas į tokį, koks jis buvo iki 2008 m. sausio 21 d., neapsprendžia Inspekcijos reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurį Inspekcija išdėstė 2012 m. sausio 24 d. ieškinyje, pagrįstumo.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 37–38) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo tvora buvo pastatyta 1998 m. po žemės sklypo privatizavimo valstybinėje žemėje. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 01-49-15 kopija bei schema, sudaryta patikrinus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Schemoje nurodyta ginčo tvora užima 26 kv. m valstybinės žemės. Pareiškėjo tvora užima (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, o tai yra viešojo intereso pažeidimas, dėl kurio visuomenė patiria žalą – tvora trukdo transporto ir keleivių judėjimui gatvėje, ypač žiemos metu.

Teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012 įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą „kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, būklė: sunaikintas“, atstatyti Nekilnojamojo turto registre nurodomos tvoros įrašą tokį, koks jis buvo iki 2008 m. sausio 21 d. Teismo metu nebuvo nagrinėjamas pačios tvoros pastatymo teisėtumo valstybinėje žemėje už sklypo ribų, negavus rašytinių žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų ar valdytojų rašytinių sutikimų, klausimas.

Pažymėjo, kad 2008 m. sausio 21 d. UAB „Senamiesčio kurantai“ parengė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. Matininkas, atlikęs matavimus, bylos rengimo metu konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje registruota 55 m ilgio metalinė tvora yra sunaikinta. Mūsų metalinės tvoros dalis buvo nugriauta 2006 m., kai darėme mums priklausančios namo dalies rekonstrukciją, o pareiškėjo metalinės tvoros dalis (35 m) buvo nugriauta 1998 m., kai jis atliko garažo rekonstrukciją ir neteisėtai pastatė medinę tvorą valstybinėje žemėje už sklypo ribų, negavęs rašytinių žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Tai patvirtina planai: iš žemės sklypo ribų (1982 m. liepos 10 d.) ir sklypo ribų derinimo plano (1995 m. liepos 26 d.) matyti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo tvoros dalis yra pavaizduotos vienoje linijoje, o iš Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje esančių nuotraukų matyti, kad pareiškėjo medinė tvora (o ne metalinė tvora, kuri buvo inventorizuota iki 1996 m.) išsikiša į gatvės pusę, nors, pareiškėjo teigimu, jo tvoros dalis niekada nebuvo sunaikinta, griaunama ar perstatinėjama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo H. G. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu (t. I, b. l. 144–148) pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi (t. I, b. l. 181–187) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo į jos nagrinėjimą neįtraukęs materialinį teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, tvoros bendrasavininkių – J. D. ir P. L. D..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu (t. II, b. l. 71–80) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (7.9)-2D-11356 yra ikiteisminės institucijos sprendimas, kuriuo buvo išnagrinėtas, be kita ko, Inspekcijos prie 2011 m. balandžio 18 d. statybos akto Nr. SSA-00-110418-00058 bei Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI‑00‑110418‑00055 teisėtumas bei pagrįstumas.

Pažymėjo, kad Statybos įstatymo nuostatos, įsigaliojusios nuo 2010 m. spalio 1 d., palengvino statytojų padėtį tuo aspektu, jog įteisino statytojų galimybę „susitarti“ su valstybės institucijomis ir, esant nežymiems įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, statybas įteisinti. Bet kuriuo atveju, tiek savavališkos statybos aktas, tiek reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statybos padariniais, ir yra tarpiniai sprendimai dėl ginčo, susijusio su statybos padariniais šalinimu, nagrinėtino bendrosios kompetencijos teisme. Vadinasi, nepavykus statytojui susitarti dėl statybos padarinių su administracinėmis institucijomis, ginčas tęsiamas bendrosios kompetencijos teisme, kur yra sprendžiamas statybos padarinių šalinimo klausimas, be kita ko, svarstomas Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. statybos akto Nr. SSA-00-110418-00058, Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI‑00‑110418‑00055 teisėtumas bei pagrįstumas ir galimybė įteisinti statytojų pastatytą tvorą. Atsakovas jau yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtų padarinių šalinimo, todėl ginčijamas Inspekcijos raštas negali būti laikomas ir nėra ikiteisminės institucijos administraciniame procese sprendimas.

Konstatavo, kad ginčijamas Inspekcijos raštas yra administracinis sprendimas – atsakymas, kuriuo atsakovas atsakė į pareiškėjo prašymą, todėl jis gali būti vertinamas pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tačiau pareiškėjas jokių argumentų dėl skundžiamo sprendimo atitikties šiam įstatymui nepateikė. Teismo vertinimu, ginčijamas Inspekcijos raštas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, jame nustatytas procedūras, parengtas argumentuotai, remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais motyvais, kurių vertinti iš esmės šioje administracinėje byloje net nėra pagrindo, nes skundžiamas sprendimas tėra administracinės procedūros sprendimas, priimtas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 87–89), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis Inspekcijai pateikė raštą, pavadintą prašymu, nes buvo adresuotas ne vien tik Inspekcijai, bet ir kitoms institucijoms. Rašto dalis, adresuota Inspekcijai, pagal savo turinį yra skundas dėl Inspekcijos surašyto savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos pateiktas atsakymas (šioje byloje ginčijamas raštas) sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes palieka galioti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teigia, kad iš UAB „Senamiesčio kurantai“ pateiktų paaiškinimų matyti, jog kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad dalis tvoros yra už žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. UAB „Senamiesčio kurantai“ tvoros kadastrinių matavimų neatliko. Iki privatizacijos nuomos pagrindais valdytas žemės sklypas pagal inventorizavimo dokumentus užėmė didesnį plotą, nei plotas, nustatytas 1996 m. atlikus tikslius kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ribas. Aplinkybė, kad tvora liko stovėti iki privatizavimo nuomos pagrindais valdytame, tačiau neprivatizuotame žemės sklype, nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-753-195/2011.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 95–97) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėjo pozicija, jog ginčijamas Inspekcijos atsakymas sukelia jam teisines pasekmes, t. y. rašto nepanaikinus lieka galioti reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neatitinka Statybos įstatymo nuostatų. Statybos įstatyme įtvirtinta, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjui savavališkos statybos padarinių šalinimo procese sukelia būtent reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet ne Inspekcijos raštas, kuriame, išnagrinėjus pareiškėjo argumentus, išreiškiama Inspekcijos pozicija dėl jos surašytų aktų pagrįstumo. Net ir panaikinus Inspekcijos raštą liktų galioti pareiškėjui surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio pagrindu Inspekcija turi teisę bendrosios kompetencijos teisme reikalauti jį vykdyti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 93–94) prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad ginčijamas Inspekcijos raštas pats savaime negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nedaro tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl jis negali būti administracinio ginčo dalyku.

Pažymi, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartimi nuosavybės teisę į ginčo tvoros dalį, kitų statinių dalis ir žemės sklypo dalį perleido trečiajam suinteresuotam asmeniui H. G., taigi pareiškėjas nėra ginčo tvoros dalies savininkas, todėl skundžiamas raštas nesukelia jam jokių pasekmių.

Pabrėžia, kad ginčo tvora 1998 m. buvo pastatyta valstybinėje žemėje, nors žemės sklypo ribos buvo suformuotos atlikus kadastrinius matavimus 1996 m. Statydamas tvorą pareiškėjas sąmoningai nesikreipė dėl statybas leidžiančių dokumentų gavimo tam, kad nekiltų klausimas dėl tvoros pastatymo valstybinėje žemėje teisėtumo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutarime konstatavo, jog pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y., jog jis užėmė didesnę žemės dalį nei jam priklauso pagal nustatytas žemės sklypo ribas, todėl neteisėtai naudojasi dalimi jam nepriklausančios žemės. Taip pat teismas konstatavo, kad ginčo tvora stovi ne ant pareiškėjui priklausančios žemės, šia tvora užimama dalis valstybei priklausančios žemės, nepriklausomai nuo to, kada ši tvora pastatyta (užimta dalis žemės) ir kas ją pastatė. Taigi pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis tvoros nestatė, o ją paveldėjo, atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo H. G. atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (7.9)-2D-11356, kuriuo pastaroji atsakė į pareiškėjo jai adresuotus 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 18 d. raštus, atsisakydama tenkinti juose išdėstytus prašymus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. raštu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA‑00‑110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI‑00‑110418‑00055, kuriais buvo pripažinta, kad pareiškėjas savavališkai pastatė tvorą ir buvo pareikalauta ją nugriauti. Atitinkamai 2011 m. liepos 18 d. raštu pareiškėjas prašė atsakovo panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. sausio 30 d. aktą Nr. (101) -11.4 – 207, kuriuo remiantis gyvenamojo namo dalis (apie 130 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini) po jo remonto, nuosavybės teise buvo įregistruota šio namo bendrasavininkiams J. D. ir P. L. D..

Iš to kas pasakyta matyti, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 18 d. raštais inicijavo viešojo administravimo procedūras dėl dviejų skirtingų teisinių santykių: 1. dėl savavališkos statybos akto teisėtumo, t. y., dėl pareiškėjo galimai neteisėtai pastatytos tvoros; 2. dėl 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101) -11.4 – 207 teisėtumo, t. y., dėl gyvenamojo namo dalies (apie 130 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumo.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d.su skundu bei 2013 m. kovo 13 d. su šio skundo patikslinimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA‑00‑110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI‑00‑110418‑00055 bei minėtą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (7.9)-2D-11356.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 nutartimi pareiškėjo reikalavimus - panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA‑00‑110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI‑00‑110418‑00055, atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktų pagrindu (t. 2 b. l. 32-33).

Atsisakymas priimti skundą ar jo dalį nagrinėti teisme lemia, kad nustatyta tvarka nėra pradedamas teisminis procesas, o tuo pačiu nėra atliekamas teisminis tyrimas dėl pareiškėjo skunde pareikštų materialinių – teisinių reikalavimų pagrįstumo bei nėra priimamas sprendimas dėl jų tenkinimo galimybės.

Dėl paminėto pareiškėjo reikalavimai - panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA‑00‑110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI‑00‑110418‑00055, kurie yra ir skundžiamo šioje byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (7.9)-2D-11356, sudėtinė dalis, negali būti teisminio bylos nagrinėjimo dalyku. Tai savo ruožtu lemia, kad ir apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtų 2011 m. balandžio 18 d. minėtų aktų teisėtumu, yra nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko.

Iš bylos nagrinėjimo dalyko išeliminavus aptartą teisinį santykį (dėl savavališkos statybos akto teisėtumo, t. y., dėl pareiškėjo galimai neteisėtai pastatytos tvoros), ginčijamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (7.9)-2D-11356 nagrinėjimo dalyku lieka, nustatymas fakto, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101) -11.4 – 207 panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 101 straipsnio 2 punktą „įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu „<....>, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti teisme analogišką skundą, o kai teismo procesas pagal tokį skundą yra pradėtas – nutraukti bylos nagrinėjimą.

Iš bylos matyti, kad į ją 2012 m. kovo 9 d. buvo pateikti duomenys apie 2012 m. vasario 2 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teisme pradėtą civilinės bylos nagrinėjimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. išduoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) inspekcijos pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101) -11.4 – 207, panaikinimo, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamoje šioje byloje (t. 1 b. l. 104-105;110-115).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d., civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012, priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m bei pripažino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališka. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvavo ir šios bylos šalys – pareiškėjas ir atsakovas, bei kad šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas iš esmės yra tapatūs, kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Šis teismo sprendimas, Vilniaus apygardos teismui 2013 m. balandžio 2 d. apeliacine tvarka išnagrinėjus minėtą bylą bei priėmus joje nutartį, įsiteisėjo ir šiuo metu yra galiojantis.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad dar prieš priimant pirmosios instancijos teismui galutinį sprendimą šioje byloje, egzistavo aplinkybės, darančios negalimu tolesnį teismo procesą pagal aptariamą pareiškėjo materialinį – teisinį reikalavimą.

Ši aplinkybė yra kliūtis vykdyti teisminį procesą ir apeliacinės instancijos teisme, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.; 101 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas