A-2979-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2979-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00131-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens M. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybinės biudžetinės įstaigos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės biudžetinė įstaiga Žuvinto biosferos rezervato direkcija (toliau – ir Direkcija) 2013 m. vasario 15 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą (I t., b. l. 53-57), prašydamas panaikinti 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Alytaus skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 2Sk-(14.2.110)-915 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas, ginčo sklypas), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas patvirtino žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „G. P. geodezija“ inžinierės N. G. 2012 m. gegužės mėn. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Direkcija yra su trečiojo suinteresuoto asmens valdomu sklypu besiribojančio sklypo naudotojas. Mano, kad ginčijamu sprendimu, po patikslintų kadastrinių matavimų, sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra neleistinai perkeltos į laisvą valstybinį žemės sklypą, taip apie 1.5-1.8 m. susiaurinant apie 50 m. ilgio laisvos valstybinės žemės juostą, kuri yra vienintelė vieta, leidžianti Direkcijai privažiuoti prie Žuvinto ežero Žuvinto gamtiniame rezervate.

Teigė, kad privažiavimas per šį valstybinės žemės sklypą yra labai svarbus Direkcijai vykdant teritorijos priežiūros darbus. Direkcija ne vieną kartą prašė atsakovo suformuoti 4 metrų pločio privažiavimą prie Žuvinto gamtinio rezervato, nes kito privažiavimo nėra. Mano, kad rengiant kadastrinius matavimus nesinaudota nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla, žemėlapio fragmentais ir žemės sklypų planais, kaip tai nurodyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14 punkte.

Dėl tokio sklypo ribų nustatymo greta esantis laisvas valstybinis žemės sklypas susiaurinamas ir neleidžia suformuoti 4 metrų pločio privažiavimo kelio prie rezervato. Nurodė, kad priimant sprendimą yra pažeistos sklypo planų rengimo procedūros. Direkcijos atstovas dalyvavo sklypo ribų paženklinimo procedūroje ir prieštaravo dirbtinai perkeltoms riboženklių vietoms, tačiau kadastrinius matavimus atliekanti įmonė tai fiksuoti atsisakė, į jo pretenzijas neatsižvelgė. Atsakovas, kilus nesutarimams dėl sklypo ribų, neturėjo pritarti parengtam planui ir pirmiausia ginčą išnagrinėti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad galutinai parengtas žemės sklypo, patenkančio į Žuvinto biosferos rezervato ekologinės apsaugos prioriteto funkcinę zoną, planas nebuvo suderintas su Direkcija, kuri yra atsakinga už saugomą teritoriją, taip pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.3 punkto reikalavimus. Kadangi sprendimu pažeidžiami Direkcijos interesai, pabloginamos veiklos sąlygos, galimybė patekti į Žuvinto ežerą, prašė prašymą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į prašymą (I. t., b. l. 109-116) nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000 m. sausio 31 d., žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „G. P. geodezija“ atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypo planas M 1:1000 parengtas nepažeidžiant atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrų, vadovaujantis anksčiau parengtu žemės sklypo preliminarių matavimų planu, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. 1999 m. lapkričio 15 d. buvo atlikti šio žemės sklypo preliminarūs matavimai, 1999 m. gruodžio 21 d.

Alytaus apskrities viršininko sprendimu žemės sklypas grąžintas natūra M. D.. 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 33-1800-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ pagal projekto autoriaus pateiktą planą buvo patikslintas 1999 m. gruodžio 31 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-1385 patvirtintas Verebiejų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, įteisinant 2.4 m. pločio priėjimo taką prie Žuvinto ežero tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).

Šis įsakymas nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Taip pat nurodė, kad parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta tikrinti. Tikrinimo procedūros, kurių metu buvo surašomi keli (po nustatytų trūkumų pašalinimo) kadastro duomenų tikrinimo aktai, nepažeistos. 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110)-915 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys buvo patikslinti.

Šis administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis bei atitinka Žemėtvarkos projekto patikslinimą dėl 2.4 m. pločio priėjimo tako įteisinimo, kadastriniais matavimais nustatytas ginčo žemės sklypo plotas (1.3353 ha) neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 priede nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos.

Mano, kad pareiškėjo motyvas dėl ne mažiau kaip 4 m. pločio privažiavimo prie Žuvinto ežero nustatymo nepagrįstas. Pareiškėjas, siekdamas praplėsti praėjimo taką ir įteisinti privatine nuosavybe valdomo žemės sklypo dalies naudojimą, turėtų kreiptis Civilinio kodekso nustatyta tvarka dėl servituto nustatymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 105-106), prašydama atmesti prašymą ir nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, jais yra užfiksuota iki tol buvusi padėtis ir jie niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu (II t., b. l. 43-47) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 2Sk-(14.2.110)-915 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D. 1999 m. gruodžio 21 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 33-12159 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2.75 ha žemės, tame tarpe, gražinant natūra 1.33 ha ploto žemės sklypą (ginčo sklypas), šį sklypą suformuojant pagal preliminarius matavimus. 2012 m. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatytas šio žemės sklypo plotas – 1.3353 ha, kuris ir buvo įteisintas ginčijamu sprendimu.

Teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 bei 3 dalimis. Pažymėjo, kad minėtų straipsnių nuostatose yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai;

2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad bylos išsprendimui yra svarbus faktinės aplinkybės nustatymas, kuria remiantis būtų galima konstatuoti ar ginčo žemės sklypo ribos (jų konfigūracija), atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeistos pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita, ar ne. Iš byloje esančių ginčo žemės sklypo planų parengtų 1999 m. (I t., b. l. 129,130) ir 2012 m. (I t., b. l. 122) nustatyta, kad riba tarp pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo yra pakitusi, t. y., pakito tiek jos konfigūracija, tiek ir vieta erdvėje, ribą perstumiant į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pusę.

Tai, kad riba yra perstumta minėtu būdu patvirtina ta aplinkybė, jog 1999 m. parengtame plane (abrise) riba tarp šių žemės sklypų buvo paženklinta ties elektros oro linija (stulpais), t. y. ginčo sklypo riba sutapo su elektros oro linija (stulpais), o 2012 m. parengtame plane ši riba paženklinta už elektros oro linijos (stulpų) į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pusę. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai: K. A. (1999 m. atlikusi sklypo preliminarius matavimus), S. Ž., G. P. ir N. G. (2012 m. atlikusi sklypo kadastrinius matavimus), nurodę, kad 1999 m. parengtame plane (abrise) ginčo sklypo pietinė riba sutapo su elektros oro linija (stulpais), o 2012 m. parengtame plane ši riba paženklinta už elektros oro linijos (stulpų) į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pusę.

Be to, liudytoja N. G. patvirtino, kad atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, pietinė ginčo sklypo riba buvo nustatyta ne pagal einančią elektros oro liniją (stulpus), o pagal trečiajam asmeniui M. D. priklausančios tvoros, skiriančios šiuos sklypus, ribas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad 1999 m. lauko brėžinyje (abrise) ir plane pažymėtos sklypo riboženklių (numeriai 1,2,3) vietos, atliekant 2012 m. kadastrinius matavimus, būtų pakitusios, tačiau, nagrinėjamu atveju akcentuota, kad po atliktų 2012 m. kadastrinių matavimų atsirado papildomi riboženkliai (posūkio taškai) laisvos valstybinės žemės plote, naudojamame pareiškėjo, kai tuo tarpu, 1999 m. lauko brėžinyje (abrise) ir plane pietinė ginčo sklypo linija buvo pažymėta tiesia linija.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas motyvuotai pagrįsti šių pasikeitimų, t. y. kodėl dabartinė ginčo žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos konfigūracijos, kuri buvo žemės sklypui suteikta, kai jis buvo suformuotas 1999 m., negalėjo. Tai, kad po kadastrinių matavimų ginčo žemės sklypo ribos neatitiko ribų nustatytų teritorijų planavimo dokumentuose, atsakovas buvo konstatavęs dar 2012 m. gegužės 4 d., kai tikrino šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis (prijungta J. D. pateikta kadastrinių matavimų byla, b. l.

14) ir nustatė, kad pietinė sklypo riba, atlikus preliminarius matavimus, sutapo su elektros oro linija (stulpais), atlikus kadastrinius matavimus ši riba keičiama. Tačiau vėliau tikrindamas šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, atsakovas padarė priešingą išvadą (I t., b. l. 120,121, prijungta J. D. pateikta kadastrinių matavimų byla, b. l. 10,11). Atsakovas šią išvadą dėl ginčo žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams grindė tuo, kad po kadastrinių matavimų buvo nustatytas leistinas ginčo žemės sklypo viršplotis, o be to, tarp M.

D. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypų, buvo išlaikytas ne mažesnis kaip 2.4 m. pločio priėjimo takas prie Žuvinto ežero, kuris buvo įteisintas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 33-1800-ž. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. 33-1800-Ž, kurio 2 punktu buvo nustatytas 2,4 m pločio priėjimas prie Žuvinto ežero, esantis tarp M. D. sklypo ir J. S. sklypų, įtakos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų keitimui neturi.

Jo reikšmė yra tik ta, kad priėjimas prie ežero negali būti mažesnis nei 2,4 m, tačiau tai nereiškia, kad pagal jo plotį turi būti nustatomas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, mažinant priėjimo kelio plotį iki 2,4 m. ir dėl to keičiant žemės sklypo kadastro duomenis (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1240/2014, I t., b. l. 182-189). Atsakovo išvada dėl ginčo žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, jas grindžiant tik leistino viršpločio atsiradimo faktu ir išlaikytu ne mažesniu kaip 2.4 m. pločio priėjimo taku prie Žuvinto ežero, tarp M.

D. J. S. sklypų, bet negrindžiant ginčo žemės sklypo ribų (konfigūracijos) stabilumo aplinkybe, laikyta nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka teisinio reglamentavimo.

Apibendrinęs aptartus įrodymus ir aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog ginčo žemės sklypo riba (konfigūracija), dalyje su pareiškėjo naudojamu žemės sklypu, atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeista pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita. Ši faktinė aplinkybė savo ruožtu lemia, kad byloje ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl ko jis yra panaikintas, o pareiškėjo prašymas tenkintas visiškai (ABTĮ 88 str. 2 p.). Likusieji pareiškėjo, atsakovo, trečiojo asmens atstovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. Atsakovas Tarnyba (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 50-58), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Apeliantas pažymi, kad Simno seniūnijos Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1385 (toliau – ir Projektas), kelias tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo pažymėtas. Tarnybos Alytaus skyrius neturi duomenų apie Direkcijos prašymą dėl kelio tarp paminėtų žemės sklypų. Nurodo, kad Projektas buvo patikslintas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d.

įsakymu Nr. 33-1800-ž įteisinant 2.4 m pločio priėjimo taką prie Žuvinto ežero tarp minėtų žemės sklypų. Akcentuoja, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. 33-1800-ž įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Paaiškina, kad skirtumas tarp Žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytų duomenų ir privatizavimo dokumentuose esančiu inžinierės K. K. (dabar A.) parengtų žemės sklypo lauko brėžiniu bei sklypo planu nustatytų duomenų atsirado dėl K. K. (dabar A.) klaidos abrise nurodant Žemės sklypo Nr. 153-1 linijos ilgį, t. y. vietoje 243,5 m. nurodė 241 m, o tai reiškia, kad faktiškai Žemės sklypo riba prie ežero, kadastrinių matavimų plane pažymėta riboženkliais Nr. 1, 2 ir 3 ne pailgėjo, o sutrumpėjo 0,52 m.

Žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3, Nr. A, ir Nr. 4, ilgis – 195,78 m., t. y. 1,22 m. trumpesnis, nei nustatyta K. K. parengtame abrise ir plane (197, 0 m). Žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 4, 5, 6, 7, 1 ilgis – 134,70 m, t. y. 0,30 m. trumpesnis, nei nustatyta K. K. parengtame abrise ir plane (135, 0 m). Apeliantas nurodo, kad sudarant abrisą nesinaudojama masteline liniuote, linijų ilgiai brėžiami iš akies, todėl, priešingai, nei nurodo teismas, elektros linija neprivalėjo būti parodyta abrise, arba ji galėjo būti parodyta netiksliai.

Pažymi, kad Žemės sklypo ribos kadastrinių matavimų metu paženklintos 3 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (tvoromis), o Žemės sklypo atstumų neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Kadastriniais matavimais nustatytas Žemės sklypo plotas neviršija Nuostatų 1 priede nurodytos maksimalios leistinos paklaidos, jos iš esmės sutampa su Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis ribomis ir atitinka Projekto patikslinimą (įteisinant 2,4 m pločio priėjimo taką prie Žuvinto ežero).

Mano, kad klausimas dėl tako praplėtimo M. D. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalyje turėtų būti sprendžiamas svarstant servituto nustatymo galimybę. Laikosi pozicijos, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas nesukurs pareiškėjui norimų pasekmių, kadangi privažiavimo prie ežero kelias negalės būti projektuojamas pažeidžiant M. D. nuosavybės teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 73-80), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

M. D. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, kurios tirtinos apeliacinės instancijos teisme. M. D. siekia teikti teismui paaiškinimus, mano, kad būtina iš naujo apklausti liudytojus, kurie davė parodymus pirmosios instancijos teisme.

M. D. vertinimu, vien vizualinis elektros stulpų linijos vaizdavimo ties Žemės sklypo ribomis neatitikimas preliminarių matavimų metu ir atlikus kadastrinius matavimus negali būti laikomas teisėtu pagrindu konstatuoti faktą, jos Žemės sklypo riba buvo perkelta. Priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų faktiškai Žemės sklypo planuose įtvirtintiems ribų Žemės sklypo ilgiams ir plotams. Mano, kad teismas netinkamai vertino liudytų parodymus. Tvirtina, kad liudytojai tik konstatavo faktą, kad 1999 m. žemės sklypo abrise faktiškai vaizduojama pietinė Žemės sklypo riba skiriasi nuo 2012 m. kadastrinių matavimų plane faktinio fiksavimo, būtent dėl elektros oro linijos (stulpų) eilės nesutapimo su sklypo pietine riba. Mano, kad teismas privalėjo vertinti 1999 m. ir 2012 m. kadastrinių matavimų planų riboženklių vietas, Žemės sklypo plotus ir ribų ilgius, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai netyrė, kokia būtų Žemės sklypo pietinė ribos linija, jeigu jos ribą sutapatintų su išilgai einančia elektros oro linija, ar ji išlaikytų 1999 m. Žemės sklypo abrise nubrėžtos pietinės sklypo ribos vizualizaciją. Sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kad kadastrinių matavimų metu nustatytos Žemės sklypo ribos sutampa su realiomis žemės sklypo ribomis. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tarpiniais administracinės procedūros rezultatais. Pažymi, kad teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo paaiškinimus dėl žemės sklypo vakarinės ribos ilgio, kai abrise per klaidą buvo įrašytas 241 m. ilgis.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas apeliacinius skundus atmesti (II t., b. l. 86-89).

Pareiškėjas tvirtina, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas negalėjo keisti 1999 m. grąžinamo natūra žemės sklypo plano bylos duomenų, nes vietoje paženklintos žemės sklypų ribos nekeičiamos. Pažymi, kad tokios nuostatos laikosi ir Vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje. Mano, kad nebuvo pagrindo teigti, jog geodezininkė K. A. suklydo abrise nurodydama vakarinės sklypo ribos ilgį. Pažymi, kad abrisuose turi būti žymimi natūralūs ir dirbtiniai objektai, kurių vieta abriso sudarymo metu yra nekinktanti, kaip tie objektai yra svarbūs sklypo riboms nustatyti. Tai, kad elektros linija pažymėta M. D. žemė sklypo abrise rodo jos išskirtinę svarbą nustatant tikrąsias sklypo ribas natūroje, todėl teismas pagrįstai rėmėsi vizualiniu vertinimu. Laiko nepagrįstu M. D. apeliacinio skundo argumentą, kad elektros linija, šalia kurios abrise yra parodyta sklypo riba, kerta gyvenamojo namo prieangį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 91), nurodydama, kad visiškai sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašydama apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apeliantės M. D. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Ginčo esmė

Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo sprendimo pakeisti M. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenis. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, kadangi jie buvo nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Dėl pareiškėjo pasirinkto materialinės subjektinės teisės gynimo būdo

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-667/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1458/2010, 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1553/2012).

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-42/2013.). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje 492-922/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Nurodė, kad yra su M. D. priklausančiu žemės sklypu besiribojančio Žuvinto gamtinio rezervato sklypo naudotojas. Tvirtino, kad M. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgiant į esamus žemės sklypo dokumentus, tokiu būdu neteisingai buvo nustatyta ir pažymėta M. D. priklausančio žemės sklypo pietinė riba, t. y. žemės sklypo riba perkelta į laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame pareiškėjo teigimu, turėtų būti suprojektuotas kelias privažiavimui prie Žuvinto ežero. Paaiškino, kad pareiškėjui privažiavimas prie ežero yra būtinas tam, kad jis galėtų vykdyti teisės aktuose įtvirtintas savo pareigas, t. y. atlikti gamtotvarkos darbus. Tvirtino, kad suprojektuoti kelio kitoje vietoje nėra galimybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo teritorija yra suplanuota žemėtvarkos planavimo dokumentu, t. y. Lietuvos Respublikos Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1385 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris patikslintas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 33-1800-Ž, įteisinant 2,4 m. pločio priėjimo taką prie Žuvinto ežero, esantį tarp M. D. ir J. S. privačios nuosavybės teisėmis valdomų žemė sklypų, pagal projekto autorės K. A. pateiktą planą (I t., b. l. 140-141).

Taigi būtent šio žemėtvarkos planavimo dokumento pagrindu buvo įteisintas nurodyto pločio priėjimo takas prie Žuvinto ežero. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tokio pločio takas realiai egzistuoja ir pareiškėjui nėra sudaromos kliūtys juo naudotis. Nors pareiškėjas ir išreiškė abejonę dėl 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 33-1800-Ž teisėtumo, tačiau šis aktas nebuvo ginčo šioje administracinėje byloje dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šio akto teisėtumo nepasisako. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad įsakymas, kuriuo yra patvirtintas žemėtvarkos projektas, ar įsakymas, kuriuo šis projektas patikslintas, būtų panaikinti, todėl jų sprendiniai yra visuotinai privalomi ir jais turi būti vadovaujamasi.

Dėl šios priežasties pareiškėjo siekiama apginti teisė negali būti veiksmingai apginta jo pasirinktu būdu, t. y. nuginčijus M. D. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų teisingumą. Kadastrinių matavimų atlikimu siekiama visiškai kitų tikslų: nustatyti nekilnojamojo daikto tapatybę, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus, apskaičiuoti žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotą ir kitus šį daiktą apibūdinančius kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.).

Dėl kadastrinių matavimų

Kaip jau minėta, tikrinamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl kadastro duomenų pakeitimo. Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nekilnojamojo daikto kadastro duomenis apibrėžia, kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d.).

Ginčo sprendime yra nurodoma, kad jis, be kita ko, yra priimtas vadovaujantis Nuostatų 841.1.1.2.5. punktu, kuris numato kadastro duomenų pakeitimą atsižvelgiant į tai, kad buvo keičiamos žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai. Ginčo sklypo kadastro duomenys buvo keičiami UAB „G. P. geodezija“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu.

Nustatytus kadastro duomenis atsakovas tikrino vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse (2012 m. sausio 4 d. redakcija) numatyta, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais, kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama tikrinti teritoriniam padaliniui (4 p.). Šių taisyklių 5.1 punkte inter alia nustatyta, kad tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Pagal taisyklių 6.1.1. punktą teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai, tikrina, ar byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte; ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų (6.2. p.); ar žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede (6.3. p.); ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35-37 punktų reikalavimus (6.4 p.); ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (6.5 p.); ar teisingai užpildyta kadastro duomenų forma (6.6. p.); ar teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės (6.7 p.); ar žemės sklypo plane pažymėti privažiuojamieji keliai, kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2011, Nr. 165-7881) (toliau – ir Metodika) 110 punkte (6.8. p.).

Atsakovas, patikrinęs ginčo sklypo kadastro duomenis, 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110.)-915 nusprendė juos patvirtinti.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo sprendimą pripažino neteisėtu konstatavęs Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2012 m. atliktų M. D. žemės sklypo kadastrinių matavimų pakito riba tarp pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo, t. y., pakito tiek jos konfigūracija, tiek ir vieta erdvėje, ribą perstumiant į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pusę. Tai, kad riba yra perstumta minėtu būdu, pasak teismo, patvirtina ta aplinkybė, jog 1999 m. parengtame plane (abrise) riba tarp šių žemės sklypų buvo paženklinta ties elektros oro linija (stulpais), t. y. ginčo sklypo riba sutapo su elektros oro linija (stulpais), o 2012 m. parengtame plane ši riba paženklinta už elektros oro linijos (stulpų) į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pusę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas motyvuotai pagrįsti šių pasikeitimų, t. y. kodėl dabartinė ginčo žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos konfigūracijos, kuri buvo žemės sklypui suteikta, kai jis buvo suformuotas 1999 m., negalėjo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę (dėl ginčo sklypo pietinės ribos) nustatė netinkamai taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, remdamasis iš esmės vieninteliu dokumentu – abrisu, neįvertinęs byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių viseto.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 p.). Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.

Nagrinėjamu atveju liudytojais apklausti ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikę inžinierė N. G. ir geodezininkas G. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis paminėtais dokumentais, t. y. patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, žemės sklypo planu, abrisu.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 33-12159 (Kadastro duomenų byla, b. l. 43) M. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,75 ha žemės sklypą, esantį Alytaus rajono Simno seniūnijos Aleknonių kaime. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjai suprojektuotas 1,33 ha ploto žemės sklypas, buvo patvirtintas 1999 m. gruodžio 31 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu, 1999 m. lapkričio 15 d. buvo parengtas sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, grąžinamo natūra žemės sklypo planas, abrisas. Žemės sklypo plane ginčo sklypo plotas nurodytas 1,33 ha, žemės sklypas, be kita ko, paženklintas riboženkliais gretimybėje su Žuvinto rezervato kapčiumi ir laisva valstybine žeme. 2000 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,33 ha ploto) ir pareiškėjos nuosavybės teisė į jį.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo kadastriniai duomenys nustatyti atsižvelgiant į vietovėje esančius išlikusius riboženklius, žemės sklype esantį akmenį, kuriuo, kaip orientyru rėmėsi ir abriso autorė K. A., taip pat remiantis realiai M. D. naudojamo žemės sklypo ribomis. Kadastro duomenys iš esmės atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo nustatomi, iš esmės sutampa žemės sklypo ribų ilgiai. Nežymūs neatitikimai, teisėjų kolegijos manymu, vertintini, kaip dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų atsiradę neatitikimai. Svarbu pažymėti, kad kadastro duomenų neatitikimai neviršija Nuostatų 1 priede nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino abriso autorė K. A., abrisas nėra braižomas pagal mastelį, tai yra schematinio pobūdžio dokumentas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jame pažymėta pietinė ginčo sklypo riba visiškai sutapo su abrise pavaizduota elektros linija. Liudytoja paaiškino, kad elektros linija nebuvo orientyru nustatant ginčo sklypo ribas, jos pažymėjimo tikslas buvo elektros linijų apsaugos zonos nustatymas. Žemės sklypo ribos buvo nustatinėjamos atsižvelgiant į esančius riboženklius (kapčius) ir akmenį.

Įvertinus tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog ginčo žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis bei atitinka Žemėtvarkos projektą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą ir nepagrįstai panaikino atsakovo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintos ginčo sklypo ribos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi jį priimant buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos (ABTĮ 143 str.), todėl naikintinas.

Dėl kitų pareiškėjo prašymo argumentų

Pareiškėjas vienu iš prašymo argumentų buvo nurodęs tai, kad sprendimas negali būti pripažintas teisėtu dėl to, kad nėra duomenų apie ginčo žemės sklypo plano suderinimą su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, t. y. su pareiškėju. Reikalavimas suderinti žemės sklypo planą su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas, numatytas Taisyklių 16.3. punkte. Ginčo, kad žemės sklypas patenka į saugomos teritorijos ribas (sklypui nustatyta specialioji naudojimo sąlyga - rezervatų apsaugos zona), nėra. Vertindama šį pareiškėjo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, susiję su ginčijamo žemės sklypo ribomis, buvo išnagrinėti teismine tvarka šioje administracinėje byloje juos pripažįstant nepagrįstais, jokių kitų argumentų dėl ginčo žemės sklypo plano pareiškėjas nenurodė, todėl aplinkybė, kad ginčo žemė sklypo planas nebuvo suderintas su Direkcija šiuo atveju laikytina formalia ir neturinčia esminės reikšmės ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jam nesutinkant su planuojamo ginčo sklypo ribomis, ginčas dėl šių ribų turėjo būti nagrinėjamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kadangi minėta teisės norma reglamentuoja kitus, nei nagrinėjamu atveju susiklosčiusius teisinius santykius.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens M. D. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą.

Pareiškėjo valstybinės biudžetinės įstaigos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Virginija Volskienė