AS-525-542-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-542/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01329-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslaukis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslaukis“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Verslaukis“ skundas, kuriuo prašyta:

1) panaikinti 2014 m. sausio 6 d. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisijos sprendimus Nr. 17R-3001 ir Nr. 17R-3002 (toliau – ir Komisijos sprendimai);

2) priteisti patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 24 169,60 Lt bei sumokėtą 100 Lt valstybinę rinkliavą už leidimo išdavimą.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1.500,00 Lt

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi (nutartyje nurodyta data – 2014 m. kovo 12 d. laikytina rašymo apsirikimu) atsisakė priimti UAB „Verslaukis“ skundą, nurodė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais bei sumokėtą 75 Lt žyminį mokestį grąžinti UAB „Verslaukis, išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Teismas pacitavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nurodė, jog kaip matyti iš prie skundo pateiktų dokumentų, ką skunde patvirtina ir pats pareiškėjas, ginčijami 2014 m. sausio 6 d. Komisijos sprendimai Nr. 17R-3001 ir Nr. 17R-3002 pareiškėjui buvo išsiųsti jo prašymuose dėl išlaidų kompensavimo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gauti 2014 m. vasario 4 d. Skundas teismui per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę paduotas 2014 m. kovo 6 d., t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir pareiškėja neprašo šio termino atnaujinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimus Nr. 17R-3001 ir Nr. 17R-3002 atsisakyta priimti. Pareiškėjo reikalavimai priteisti pareiškėjo patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 24 169,60 Lt ir valstybinės rinkliavos už leidimo Nr. 4112 išdavimą išlaidas – 100 Lt yra išvestinio pobūdžio, todėl šią skundo dalį taip pat atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Remiantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas UAB „Verslaukis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Atskirajame skunde nurodo:

1) Nors pareiškėjas Komisijos sprendimus į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavo 2014 m. vasario 4 d., tai nereiškia, kad tą pačią dieną apie minėtus sprendimus ir sužinojo. Pažymi, jog tik 2014 m. kovo 14 d. gavo rašytinius įrodymus, kad apie Komisijos sprendimus sužinojo arba galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., kuomet prisijungė prie minėtos elektroninio pašto dėžutės. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Interneto vizija“ 2014 m. kovo 14 d. raštas, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 22 d. prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta tris kartus, pirmasis jų – 2014 m. vasario 20 d. 17 val. 15 min. Tad skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pastarosios datos. Pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo, kada pareiškėjas sužinojo apie 2014 m. vasario 4 d. jam išsiųstus Komisijos sprendimus bei kada su jais susipažino.

2) Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys; skundžiamo akto išsiuntimas elektroniniu paštu nėra laikomas tinkamu įteikimu; kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu aktu.

3) Komisijos sprendimas priimtas beveik trimis mėnesiais vėliau nei turėjo, tad pareiškėjas neturėjo galimybių nustatyti datos, kad galėtų numanomą Komisijos sprendimų priėmimo dieną prisijungti prie elektroninės pašto dėžutės ir patikrinti Komisijos sprendimų gavimo aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties (nutartyje nurodyta data – 2014 m. kovo 12 d. laikytina rašymo apsirikimu), kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo padavimo termino praleidimą, teigdamas, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo 2014 m. vasario 4 d., o nuo 2014 m. vasario 20 d., tad pareiškėjas, skundą padavęs 2014 m. kovo 6 d., termino skundui paduoti nepraleido.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Remiantis bylos medžiaga (skundo priedais) nustatyta, kad skundžiami Komisijos sprendimai Nr. 17R-3001 ir Nr. 17R-3002 buvo priimti 2014 m. sausio 6 d., o pareiškėjui išsiųsti 2014 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą pareiškėjas buvo nurodęs 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. Prašymuose dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projektavimo plėtojimu, kompensavimo, skiltyje „3. Komisijos priimtą sprendimą ir kitą informaciją pageidauju gauti“ nurodydamas „3.1. Elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas neneigia, jog skundžiami Komisijos sprendimai jam buvo išsiųsti 2014 m. vasario 4 d., tačiau, minėta, nesutinka, kad ši diena laikytina ta, nuo kurios pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas, nes, kaip teigia pareiškėjas, apie Komisijos sprendimus jis sužinojo ar galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., kai prisijungė prie minėtos elektroninio pašto dėžutės.

Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Būtent 2014 m. vasario 4 d., kai Komisija (jos atstovė) pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė skundžiamus Komisijos sprendimus, laikytina skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjui diena, nuo kurios yra skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio sprendimo apskundimo administraciniam teismui terminas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis Komisijai nurodytą elektroninio pašto dėžutę patikrino ir apie jam siųstus Komisijos sprendimus sužinojo ar galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas nustatytas vieno mėnesio skundžiamų sprendimų apskundimo terminas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes pats pareiškėjas Komisijai nurodė šį elektroninio pašto adresą, todėl, būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, turėjo pareigą operatyviai patikrinti pašto dėžutę, susipažinti su skundžiamų sprendimų turiniu bei, su jais nesutikdamas, laiku ir tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą savo teisių gynybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-389/2014).

Taigi, nagrinėjamu atveju paskutinė diena pateikti skundą dėl skundžiamų Komisijos sprendimų buvo 2014 m. kovo 4 d., tačiau pareiškėjas skundą administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. kovo 6 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Nustatęs, jog praleisto termino pareiškėjas neprašo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABT 37 str. 2 d. 8 p.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino taikytinų proceso teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos, formuojamos panašiose bylose, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslaukis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis