A-552-4-15 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05509-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. R. ir T. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1657; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3R-301(AG-269/04-2013); 3) įpareigoti Tarnybą atlikti kontrolinius geodezinius matavimus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k. v., žemėtvarkos projekto plane pažymėto Nr. 89-2) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k. v., žemėtvarkos projekto plane pažymėto Nr. 89-1) bei išspręsti jai trūkstamo žemės ploto žemės sklypų ribų atstatymo klausimą.

Pareiškėja paaiškino, kad buvo pažeistos žemės sklypų ribų ženklinimo vietovėje procedūros, kurių metu ji turėjo būti pakviesta dalyvauti į tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsiterpusio P. R. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 90-2 ženklinimą. Tačiau ji skundėsi ne tik dėl to, kad buvo pažeistos procedūros, bet ir dėl to, kad buvo pažeistos jos teisės į nupirktų iš valstybės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, kadangi faktiškai naudojamas šių žemės sklypų plotas yra mažesnis nei nurodytas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre – jos asmeniniam ūkiui trūksta apie 0,32 ha žemės ploto.

Pareiškėja nurodė, kad dėl žemės sklypų ploto trūkumo ne vieną kartą kreipėsi į Tarnybą, tačiau ši nepatikrino jos naudojamo žemės ploto ir šalia jos žemės sklypų suprojektavo žemės sklypus kitiems asmenims. Tarnyba 2012 m. spalio 29 d. vykdė žemės naudojimo patikrinimą, tačiau nebuvo patikrintas ir nustatytas tikslus naudojamas žemės plotas. Pareiškėja pažymėjo, kad ji negali įrodyti tikslaus savo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamo ploto, nes neturi galimybės atlikti tikslius matavimus dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – niekas nesutinka atlikti geodezinius matavimus, kai sužino apie konfliktinę situaciją dėl naudojamo žemės sklypo ploto.

Esant tokiai situacijai, pareiškėjos manymu, Tarnyba įpareigotina atlikti minėtų žemės sklypų kontrolinius geodezinius matavimus. Pareiškėja nurodė, jog ji 2011 m. gegužės 22 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 1 d. prašymais prašė leisti nuomoti trūkstamos žemės plotą, kad būtų galimybė išspręsti trūkstamos žemės klausimą, tačiau jos prašymai nebuvo tenkinami. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad iš 2012 m. lapkričio 23 d. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ sudaryto ribų paženklinimo–parodymo akto ir plano fragmentų matyti, jog jos žemės sklypų Nr. 89-1 ir Nr. 89-2 ribos yra keičiamos.

Norėdama atlikti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 89-1 ir Nr. 89-2 geodezinius matavimus ir kreiptis į teismą dėl ribų tarp minėtų žemės sklypų nustatymo, 2013 m. sausio 22 d. raštu Tarnybos prašė stabdyti žemės sklypų formavimo ir privatizavimo darbus, tačiau sklypo T. Š. formavimo darbai nebuvo sustabdyti. Tarnyba netinkamai atliko jai priklausančias pareigas, vilkino spręsti reikiamus klausimus, todėl iki dabar nėra išspręstas jos asmeniniam ūkiui išpirktos žemės ploto trūkumo klausimas. Šalia jos žemės sklypų formuojami nauji sklypai ir dėl to tinkamai, t. y. nepažeidžiant pareiškėjos teisių ir interesų, išspręsti žemės ploto trūkumo klausimą bus neįmanoma.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis skundžiami teisės aktai turėtų būti panaikinti. Dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjai ne vieną kartą buvo teikiami atsakymai raštu, išaiškinant ir nurodant galiojantį teisinį reglamentavimą dėl žemės sklypo ploto trūkumo nustatymo ir jo kompensavimo. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareigos Tarnybai ar jos teritoriniams skyriams inicijuoti žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procedūras privatiems asmenims, kai patys sklypų savininkai nesusitaria su turinčiais teisę tokius matavimus atlikti asmenimis dėl paslaugų atlikimo. Žemės sklypo savininkui neatlikus jo naudojamo žemės sklypo kadastrinių matavimų, Tarnybai ar jos teritoriniam skyriui neatsiranda nei faktinis, nei juridinis pagrindas spręsti klausimą dėl žemės sklypo ploto trūkumo ar viršpločio kompensavimo pagal Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), ar kontrolinių geodezinių matavimų atlikimo pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, nuostatas.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. Š. ir P. R. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad jų motina J. R. buvo sumokėjusi investicinius čekius už jai priklausančią 60 arų dydžio namų valdos sklypą. J. R. mirus, jie paveldėjo jos palikimą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad T. Š. neturėjo teisinio pagrindo gauti asmeniniam ūkiui žemę. Jie įstatymo nustatyta tvarka nuomojo žemę iš valstybės, todėl turėjo pirmumo teisę ją nupirkti lengvatinėmis sąlygomis. Pareiškėja nėra nuomojusi ginčo žemės, taip pat ji buvo informuota apie jų užsakymu atliekamus gretimų sklypų kadastrinius matavimus. Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Tarnyba neturi teisinio pagrindo atlikti kadastrinių matavimų kontrolės, nes nėra atlikti pareiškėjos žemės sklypų kadastriniai matavimai. Teismas pabrėžė, kad kadastrinius matavimus turi atlikti pareiškėjos prašymu atitinkamos įstaigos ar įmonės. Kadangi skunde pareiškėja pati nurodo, kad geodezinius matavimus atliekantys asmenys atsisako sudaryti su ja šių darbų atlikimo sutartį ir atlikti minėtus matavimus, teismas darė išvadą, kad nėra Tarnybos galimos kontrolės objekto, todėl Tarnyba šiuo atveju neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjai priklausančių žemės sklypų geodezinių matavimų kontrolės ar pati juos atlikti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinius geodezinius matavimus atmetė.

Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Tarnybą išspręsti jos asmeniniam ūkiui iš valstybės pirktos žemės ploto, užimto kitais žemės sklypais, grąžinimo klausimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neatlikus savo sklypų kadastrinių matavimų, nėra galimybės nustatyti, ar jos prašymas pagrįstas, taip pat patikrinti, ar yra prašymo pateikimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, todėl teismas atmetė šį pareiškėjos skundo reikalavimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, įvertino Tarnybai įvairių institucijų persiųstų V. Š. 2012 m. spalio 10 d. ir 2013 m. birželio 28 d. skundų turinį, nustatė, kad jie yra identiški, todėl darė išvadą, kad 2013 m. birželio 28 d. prašyme pareiškėja nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių nuginčyti bei pakeisti Tarnybos priimtą 2012 m. lapkričio 12 d. administracinės procedūros sprendimą dėl V. Š. 2012 m. spalio 10 d. skundų. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas palikti nenagrinėtą pareiškėjos skundą yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog minėtas sprendimas priimtas praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą, tačiau vien tai nesudaro pagrindo jį pripažinti neteisėtu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1657 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3R-301(AG-269/04-2013) yra nepagrįstas.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą atlikti kontrolinius geodezinius matavimus bei išspręsti trūkstamo žemės ploto žemės sklypų ribų atstatymo klausimą.

III. Pareiškėja V. Š. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 1 SS-(7.5)-1657; 2) panaikinti Komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3R-301(AG-269/04-2013); įpareigoti Tarnybą atlikti kontrolinius geodezinius matavimus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k. v., žemėtvarkos projekto plane pažymėto Nr. 89-2) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k. v., žemėtvarkos projekto plane pažymėto Nr. 89-1) bei išspręsti jai trūkstamo žemės ploto žemės sklypų ribų atstatymo klausimą. Pareiškėjos manymu, teismui įpareigojus atlikti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kontrolinius geodezinius matavimus, joks įstatymas ar poįstatyminis aktas nebūtų pažeistas ir tai neprieštarautų įstatymams. Pareiškėja remiasi Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu ir teigia, kad, iškilus konfliktinei situacijai dėl suformuotų privačių žemės sklypų plotų, būtina atlikti žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsniu ir daro išvadą, kad Tarnyba negali atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus nei valstybinės, nei privačios žemės sklypams, nes tokia funkcija nėra numatyta atsakovo kompetencijos ribas apibrėžiančiuose teisės aktuose. Atsakovo teigimu, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, tik žemės sklypo savininkui atlikus jo naudojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, jog jo naudojamo žemės sklypo plotas viršija leistiną matavimo tikslumą, nustatytą Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, atsiranda teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl ploto trūkumo ar viršpločio kompensavimo, vadovaujantis Aprašo nustatyta tvarka.

Kol tokie matavimai nėra atlikti ir teisės aktų nustatyta tvarka kadastrinių matavimų byla nėra pateita Tarnybos teritoriniam skyriui, atsakovo teigimu, Tarnybai neatsiranda nei faktinis, nei juridinis pagrindas spręsti klausimą dėl žemės sklypo ploto trūkumo ar viršpločio kompensavimo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos teiginys, jog jai trūksta apie 0,32 ha asmeninio ūkio žemės, yra paremtas tik jos pačios nuomone. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba, vykdydama jai deleguotas funkcijas, atlieka kontrolinius geodezinius matavimus vadovaudamasi Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka, tačiau žemės sklypo savininkui neatlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kadastrinių matavimų bylos nepateikus Tarnybos teritoriniam skyriui, atsakovui neatsiranda nei faktinis, nei juridinis pagrindas atlikti kontrolinių geodezinių matavimų – nėra tikrinimo ir kontrolės objekto. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijos ribas nustato įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai, todėl sprendžiant viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų teisėtumą, taikytini bendrieji viešojoje teisėje veikiantys teisinio reglamentavimo principai, apibrėžiantys viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumą, taikant įgalinimų ribų kriterijų.

Atsakovo teigimu, šie principai lemia, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimus ir nurodo, kad teisiniu reglamentavimu Tarnybai nėra nustatytos teisės ir pareigos atlikti funkcijas, kurias prašo atlikti pareiškėja. Atsakovas pažymi, kad kontroliniai geodeziniai matavimai yra atliekami tik vykdant matininkų darbo kontrolę, t. y., Taisyklių nustatyta tvarka ir pagrindais, tačiau pareiškėjos keliamas klausimas dėl sklypo ploto trūkumo gali būti sprendžiamas tik Aprašo nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigos atlikti kontrolinius geodezinius pareiškėjos valdomų žemės sklypų matavimus ir išspręsti galimo žemės sklypų ploto trūkumo kompensavimo klausimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjai kaip asmeninio ūkio žemė 1996 metais buvo parduoti trys žemės sklypai, kurie buvo suformuoti, atlikus preliminarius matavimus pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjos apeliacinis skundas, kaip ir skundas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai bei pirmosios instancijos teismui, grindžiamas tuo, kad jos manymu, realiai ji naudojasi mažesnio ploto žemės sklypais, todėl atsakovas turėtų atlikti jos žemės sklypų kontrolinius geodezinius matavimus ir suteikti jai papildomą trūkstamą žemės plotą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad tam, jog pripažinti atsakovo neteisėtą neveikimą ir įpareigoti jį atlikti konkrečius veiksmus, būtina nustatyti, kad tokią pareigą atsakovui nustato teisės aktai.

Bylai aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimą ir jų ploto nustatymą bei tikslinimą yra Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką“ bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 ir 11 straipsniai, kurie teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, tame tarpe ir žemės sklypo plotą, suteikia matininkui – fiziniam asmeniui, turinčiam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas apibrėžia ir nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija) Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika numatė, kad žemės sklypų plotai gali būti apskaičiuojami grafiškai, pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas jų ribas arba pagal grafiškai nustatytas posūkio taškų koordinates ar digitalizuojant analoginius planus, taip pat planimetru, palete arba kitais būdais. Projekto autorius atsakingas už tai, kad skaičiuodamas paženklinto žemės sklypo plotą neviršytų leistinos ploto apskaičiavimo paklaidos. Projekto autorius Metodikoje apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, turintis kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sudaręs sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje, t.y. iš esmės matininkas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) numato, kad <...> Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Be to, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės numato žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietovėje bei kontrolinių geodezinių matavimų atlikimą, bet tik esant jau parengtai žemės sklypo kadastro duomenų bylai.

Iš šio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad žemės sklypų kadastrinius matavimus atlieka arba žemėtvarkos projekto autorius, kai rengiamas tokio projekto papildymas ar patikslinimas, arba matininkas, kai to pageidauja jau anksčiau suformuoto sklypo savininkas ar naudotojas. Tik pagal atliktus kadastrinius matavimus nustačius, jog žemės sklypo plotas yra mažesnis ir ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, žemėtvarkos skyriui (t.y. atsakovo padaliniui) atsiranda pareiga surašyti išvadą, kompensuoti pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka ar, suabejojus atliktų kadastrinių matavimų teisingumu, atlikti kontrolinius geodezinius matavimus.

Pareiškėjos žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl nėra pagrindo atlikti ir kontrolinius geodezinius matavimus, kurie skirti kadastrinių matavimų kontrolei užtikrinti. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad jos valdomi žemės sklypai yra mažesnio ploto. Apeliantės teiginys, kad ji negalinti rasti matininko, kuris atliktų jos žemės sklypų kadastrinius matavimus, menkai tikėtinas, nes fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys tokia veikla, veikia visoje Lietuvos teritorijoje laisvos rinkos ir konkurencijos sąlygomis, nėra tarnybiniais ar kitokiais ryšiais susiję su Nacionaline žemės tarnyba.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktai nenumato pareigos Nacionalinei žemės tarnybai atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos reikalaujamus veiksmus. Dėl tos pačios priežasties netenkintini ir pareiškėjos reikalavimai panaikinti skundžiamus Nacionalinės žemės tarnybos ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimus.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas