A-662-1779-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1779/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03463-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2013 m. liepos 30 d. sprendimą atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus Nr. 10-8-IL-2703 (toliau – ir Sprendimas), ir netaikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, įpareigojant Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Sprendimas priimtas remiantis tuo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu (toliau – ir Nuosprendis) pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalį (šis BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), todėl neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje asmeniui keliamos nepriekaištingos reputacijos reikalavimo (kriterijaus), nes pareiškėjui taikytini minėtos normos 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai.

Formaliai Sprendimas teisėtas, t. y. asmeniui, formaliai neatitinkančio nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, draudimas įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus neturi būti taikomas, jeigu dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių jis yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus), siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą. Ginklai bei šaudmenys gali kelti (kelia) pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.

Vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Įstatymuose nustatytos įvairios sankcijos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, vertindamas jų pagrįstumą, galėtų įvykdyti teisingumą. Teismai, vykdydami teisingumą, turėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija), įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Formaliai pareiškėjo asmenybė neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje asmeniui keliamos nepriekaištingos reputacijos reikalavimo (kriterijaus), norint įsigyti ir turėti B, C kategorijos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kadangi dėl minėto teismo nuosprendžio pareiškėjui taikytinos Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, tačiau nuo teismo nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo) praėjo daugiau kaip 10 metų, per šį laikotarpį pareiškėjas nepadarė jokio kito nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo, už kurį pareiškėjui galėtų būti taikomos Įstatyme nustatytos sankcijos, t. y. leidimo įsigyti ar laikyti šaunamuosius ginklus neišdavimas ar panaikinimas.

Pareiškėjas turi šeimą, nepilnametį vaiką, dirba, tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje yra charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A502-1111/2013, kurioje konstatuota, kad, iškilus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo būtinybei, teismas turėtų įvertinti atitinkamos nuostatos galiojimą laike, atsižvelgdamas į BK įtvirtintas skirtingo pobūdžio nuosprendžių sukeliamas teisines pasekmes, konstitucinius principus, taikydamas teisingumo bei protingumo kriterijus, Įstatymas tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – leidimo įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą asmeniui, formaliai nesančiam nepriekaištingos reputacijos, neišdavimas – neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati), siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo, ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Sprendime pritaikyta Įstatyme nustatyta sankcija šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga, todėl neteisinga. Pasak pareiškėjo, jis supranta, kad nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą sprendimą, kadangi jį panaikinus susidarytų situacija, kai asmuo, kuris formaliai neatitinka Įstatyme nustatyto nepriekaištingo asmens reputacijos kriterijaus, būtų pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Sprendimas keistinas, netaikant pareiškėjui Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, dėl kurių taikymo (buvimo) priimtas skundžiamas sprendimas.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–18) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 15 d. gavus pareiškėjo prašymą leisti įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei, vadovaujantis Įstatymo17 ir 18 straipsniais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 5-V-172 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 ir 13 punktais, atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-00084-02 pagal BK 272 straipsnio 1 dalį (plėšimas) (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 2 metų pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaičiuojant 10 procentų iš pareiškėjo darbo užmokesčio, ir asmeninio turto konfiskavimo už 400 Lt bausmė; remiantis Nuosprendžiu, pareiškėjas minėtą nusikaltimą padarė girtas.

Sprendime pareiškėjui leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus neišduotas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais. Pagal BK 272 straipsnio 1 dalį (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) svetimo turto užvaldymas, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuojau pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (plėšimas), baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 m. iki 8 m. su bauda ar be baudos. Nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas girtas.

Taigi pareiškėjas, būdamas girtas, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė – 8 m. laisvės atėmimo. Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijoje nustatyti griežtesni, negu iki tol galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti apribojimai, netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl leidimo įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei išdavimo, taigi leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus 2011 m. vasario 28 d. jis nebuvo turėjęs, todėl jam teisingai taikomos Įstatymo 2010 lapkričio 18 d. redakcijos nuostatos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 d.

Nustatyta, kad pareiškėjo, kuris kreipėsi dėl leidimo ginklui įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos (Įstatymo 18 str. 2 d. 1 ir 2 p.), todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 4 dalies išlygos. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu, 2001 m. balandžio 12 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinės bylos Nr. A438-1692/2012, Nr. A662-1233/2012, Nr. A492-233/2013).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. liepos 24 d. pažymomis, pareiškėjas ir su juo kartu gyvenantys šeimos nariai (M. V. (M. V.), H. V. (H. V.), H. V.) už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle ir žūkle uždraustais būdais ir metodais, per paskutinius 3 metus nebausti. Remiantis pareiškėjo pateiktomis charakteristikomis iš BĮ UAB „Olkusjana“, AB „Grigiškės“, Grigiškių medžiotojų būrelio, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos, pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad formaliai skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau pareiškėjas prašo pakeisti minėtą sprendimą ir netaikyti pareiškėjui Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, įpareigojant Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus.

Teismas pabrėžė, kad nepaisant to, jog nuo padaryto nusikaltimo (plėšimo) praėjo daugiau kaip dvylika metų (b. l. 42), tačiau smurtinį nusikaltimą pareiškėjas, teismo vertinimu, padarė pakankamai žiauriai, būdamas girtas, daug kartų sudavė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, todėl teisingumo, proporcingumo, protingumo principai šioje administracinėje byloje reiškia tai, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti keičiamas. Teismas ypač pabrėžė, kad Sprendime atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklus medžioklei, o medžioklė medžiotojams (privatiems asmenims) paprastai yra laisvalaikio veikla (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas), todėl teisė turėti ir įgyti ginklus yra įgytoji teisė, o ne prigimtinė teisė. Teismo vertinimu, pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, šiuo momentu dar nėra leistina išduoti ginklus, kurie būtų naudojami laisvalaikiui.

III. Pareiškėjas J. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reikalauja, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų ar kitų sankcijų turi būti teisinga pusiausvyra. Pareiškėjo nuomone, ši pusiausvyra ir nebuvo išlaikyta. Teismas nurodydamas, jog šiuo momentu dar nėra leistina išduoti pareiškėjui ginklus, kurie būtų naudojami laisvalaikiui, privalėjo pagrįsti tokias išvadas, t. y. kuo remiantis (kokiais kriterijais) šis momentas nustatytas (įvertintas), kodėl daugiau kaip 12 metų laikotarpis, atsižvelgiant į pareiškėjo geras charakteristikas (asmenybę), yra per trumpas, jog galėtų gauti leidimus ginklui, turint omenyje tai, jog įstatyme nėra nustatytas toks terminas. Teismas turėjo taikyti teisės analogiją, priimdamas tokį sprendimą, bei jį aiškiai motyvuoti. Mano, jog 10 metų terminas, įvertinus charakteristikas, yra pakankamas laiko tarpas, sudarantis pagrindą netaikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų dėl nepriekaištingos reputacijos kriterijų bei tai atitiktų proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, visiškai teisingai padarė išvadą apie tai, kad Vilniaus AVPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2013 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 10-8-IL-2703, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo bei Vilniaus AVPK įpareigojimo išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir asmenybę, šiuo metu dar nėra leistina išduoti ginklus, kurie gali būti naudojami laisvalaikiui.

J. M. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, jog teismas atmesdamas jo skundą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei nepateikė aiškių skundo atmetimo motyvų, tuo priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK prašydamas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą bei ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei, tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu jo prašymo netenkino.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija). Pagal Įstatymo 5 straipsnį C kategorijai priskiriami ilgieji vienašūviai graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Taigi pareiškėjo norimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklas jo prašymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) padavimo metu buvo priskirtas ginklų, kurių negali įsigyti ir turėti nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo, kategorijai. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, o pagal to paties straipsnio 2 punktą – nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-07/02 pareiškėjas J. M. (J. M.) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), pritaikius BK 45 straipsnį, nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 (dviejų) metų laikotarpiui, išskaitant 10 procentų iš jo darbo užmokesčio ir konfiskuota jo asmeninio turto už 400 Lt. Remiantis nuosprendžiu, J. M. įvykdė nusikaltimą, būdamas girtas.

Bylos duomenys neleidžiančia pareiškėjo reputaciją laikyti nepriekaištinga, nes praeityje (2002 m.) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, už kurią didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog smurtinį nusikaltimą pareiškėjas padarė pakankamai žiauriai, būdamas girtas, daug kartų sudavė nukentėjusiam į galvą ir kitas kūno vietas bei nusikalstamu būdu užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą, todėl teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai šiuo nagrinėjamu atveju netaikytini. Būtent vertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pačios veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį nėra reikšminga, jog nuo šios veikos padarymo praėjo daugiau kaip dvylika metų ir per šį laikotarpį pareiškėjas naujų nusikaltimų bei pažeidimų nepadarė, taip pat charakterizuojamas teigiamai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Skirgailė Žalimienė