A-525-708-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-708/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00898-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Jašiūnų keramika“, uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jašiūnų keramika“, uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“ ir Jašiūnų kaimo bendruomenės centrui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, su prašymu (b. l. 1−8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538 „Dėl UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo Šalčininkų rajone“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu buvo pakeistas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), naudojimo būdas ir pobūdis. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 35 dalį (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. birželio 4 d.), šio įstatymo 2 straipsnio 56 dalį, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.), 23 straipsnio 5 dalį (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.), taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 24 straipsnio 6 dalį (redakcija nuo 2005 m. liepos 21 d.), šio įstatymo 25–29 straipsnius, 24 straipsnio 4 dalį (redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.) bei Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (redakcija nuo 2011 m. sausio 21 d.), 10 punktą, keičiant žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, būtina rengti žemės sklypo detalųjį planą.

Taip pat remiasi Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio (toliau – ir Sąrašas), patvirtinto Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 18.1 punktu (redakcija nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. gruodžio 12 d.) bei 17 punktu ir teigia, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ nuosavybės teise valdomi ir ginčo žemės sklype esantys pastatai pagal savo įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį (gamybos, pramonės bei sandėliavimo), naudojimo būdą ir pobūdį atitinka žemės sklypo naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir žemės sklypo naudojimo pobūdžio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos sąvokas.

Tačiau Vilniaus apskrities viršininko (toliau –ir VAV) 2006 m. kovo 15 d. įsakyme Nr. 2.3-2324-85 ir 2006 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. 2.3-2524-85, kuriais nuspręsta parduoti UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ ginčo žemės sklypo dalis, buvo nurodyta, kad sklypui nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti). Žemės sklypui naudojimo būdą ir pobūdį buvo galima keisti tik parengus teritorijų planavimo dokumentą bei atlikus kitas teisės aktuose nustatytas procedūras.

Prieš priimant skundžiamą Įsakymą, žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentas nebuvo rengtas, todėl Įsakymas dėl būdo ir pobūdžio keitimo negalėjo būti priimtas, jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, kad TPĮ numatytos procedūros, kuriuose yra įgyvendinti principai, turintys nepažeisti žemės savininkų, valdytojų, suinteresuotos visuomenės interesų, kartu turi būti laikomasi šioje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų arba TPĮ nustatyta tvarka tokie dokumentai turi būti rengiami.

Šiuo atveju ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo pakeisti administraciniu sprendimu be detaliojo plano parengimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog TPĮ 30 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta visuomenės teisė dalyvauti teritorijų planavimo procedūroje. Šiuo atveju ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis skundžiamu Įsakymu buvo pakeisti be žemės sklypo detaliojo plano ir be privalomo visuomenės dalyvavimo šio teritorijų planavimo dokumento rengimo procese. Taip buvo pažeistos visuomenės teisės ir teisėti interesai teritorijų planavimo procedūroje.

Atsakovas Tarnyba, atstovaujamas Tarnybos Šalčininkų skyriaus, pateikė atsiliepimą (b.l. 59–67), kuriuo prašė pareiškimą tenkinti ir panaikinti ginčijamą Įsakymą.

Paaiškino, kad atsižvelgus į UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ nuosavybės teise valdomų ir ginčo žemės sklype esančių pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį (gamybos, pramonės bei sandėliavimo), ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis atitiko žemės sklypo naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir žemės sklypo naudojimo pobūdžio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos sąvokas. Tačiau VAV 2006 m. kovo 15 d. įsakyme Nr. 2.3-2324-85 ir 2006 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. 2.3-2524-85, kuriais nuspręsta parduoti UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ ginčo žemės sklypo dalis, buvo nurodyta, kad ginčo žemės sklypui nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti).

Šis žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo dalys UAB „Jašiūnų keramika“ 1999 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 310 ir UAB „Polivektris“ 2001 m. spalio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 381 buvo nuomojamos komercinei-ūkinei veiklai, taip pat į tai, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nuo šio žemės sklypo įregistravimo momento (1999 m. gegužės 20 d.) buvo įrašyta kaip kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti), bei į tai, kad priėmus sprendimus parduoti UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ ginčo žemės sklypo dalis, nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas, pakeičiantis dar nuo 1999 m. gegužės 20 d. nustatytą ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį.

UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“, pateikdami prašymus pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės paskirties objektų teritorijos, teritorija skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, teritorija skirtos pramonės ir sandėliavimo įmonių statyboms, nurodė, jog, sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, buvo klaidingai nustatyta žemės sklypo paskirtis kaip kita (komercinės paskirties objektų teritorijos, teritorija skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti), kadangi įmonės nuo įkūrimo visada dirbo kaip gamybinės įmonės. Tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas ginčijamu Įsakymu patikslino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, vietoje žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio „komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti“ įrašydamas būdą ir pobūdį „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos“.

Taip pat buvo padaryti atitinkami pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre, nurodant pagrindinę tikslinę paskirtį – kita, naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir naudojimo pobūdį – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Tarnybos direktorius 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-1928, įpareigojęs ginčijamą Įsakymą panaikinti, konstatavo, kad ginčo žemės sklypo būdas ir pobūdis Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 2.3-2324-85 buvo nustatytas klaidingai, t. y. ne pagal žemės sklype esančių statinių paskirtį, tačiau žemės sklypui naudojimo būdą ir pobūdį buvo galima keisti tik parengus teritorijų planavimo dokumentą bei atlikus kitas teisės aktuose nustatytas procedūras.

Atsižvelgus į tai, ginčijamas Įsakymas buvo panaikintas to paties Tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538 panaikinimo“. Atsižvelgus į Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. sausio 21 d.), 10 punkto nuostatas, detalizuojančias ŽĮ 24 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytą reglamentavimą, ŽĮ 24 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.), TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.) ir 2 straipsnio 35 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. birželio 4 d.), 23 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.), žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis galėjo ir gali būti keičiamas tik parengus žemės sklypo detalųjį planą.

Šiuo atveju ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo pakeisti ginčijamu administraciniu sprendimu be detaliojo plano parengimo. Teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės konstatavo ginčijamo Įsakymo neteisėtumą 2012 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012, nors skundžiamas Įsakymas, pakeičiantis ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, liko galioti. Kartu pažymėjo, jog TPĮ (30 str. 1 d., 31 str. 2 d., 32 str. 1 d.) nuostatose yra įtvirtinta visuomenės teisė dalyvauti teritorijų planavimo procedūroje ir į jos nuomonę būtina atsižvelgti.

Šiuo atveju ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis skundžiamu Įsakymu buvo pakeisti be žemės sklypo detaliojo plano ir be privalomo visuomenės dalyvavimo šio teritorijų planavimo dokumento rengimo procese. Taip buvo pažeistos visuomenės teisės ir teisėti interesai teritorijų planavimo procedūroje.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ pateikė atsiliepimą (b. l. 71–75), kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti, neįrodžius, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Paaiškino, jog ginčo, kad teritorija, kurioje bendrovės vykdo savo veiklą yra tradiciškai naudojama gamybai, nėra. Iš 1982 metų Jašiūnų miesto išdėstymo schemos matyti, kad ginčo sklypas patenka į gamybinę zoną, kurioje veikia pramonės, sandėliavimo, komunalinės paslaugas teikiančios įmonės. UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ siūlė atsakovui ginčijamo Įsakymo panaikinimo administracine tvarka sąlygas ir siuntė Tarnybos Šalčininkų skyriui sutikimą panaikinti ginčijamą Įsakymą administracine tvarka su sąlyga, kad kartu su ginčijamu Įsakymu bus panaikinta VAV 2006 m. kovo 24 d.

įsakymo „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 310 nutraukimo ir kitos paskirties žemės sklypo pardavimo UAB „Jašiūnų keramika“ Šalčininkų rajone“ Nr. 2.3-2524-85“ 3.1 punkto dalis, nurodant, kad žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai ir perskaičiuojama nominali žemės vertė, nurodyta 3.2 punkte. Tačiau Tarnybos Šalčininkų skyrius 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. 43SD-(14.43.7)-354 dėl pasiūlymo administracine tvarka panaikinti Tarnybos Šalčininkų skyriaus įsakymus dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo nepasisakė.

Pažymėjo, kad ŽĮ 2 straipsnio 16 ir 17 punkte ir TPĮ 2 straipsnio 56 ir 57 punktuose įtvirtinta žemės sklypo naudojimo būdo sąvoka, iš kurios matyti, kad įstatymo leidėjas pasirinko teisinį reguliavimą, išreikštą imperatyvine forma žodžiu „leidžiama“, o tai reiškia, kad veikla, neatitinkanti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklype yra draudžiama ir turi būti nutraukta.Vadovaudamiesi ŽĮ 10 straipsnio 5 dalimi (2004 m. sausio 27 d. redakcija), nurodė, kad sklypo paskirtis nustatoma atsižvelgiant į jame esančių pastatų paskirtį.

Teritorijų planavimo dokumentai rengiami tais atvejais, kai sklype numatoma plėtoti veiklą arba keisti teritorijos tvarkymo būdą. UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ gamybinė veikla sklype yra tęstinė, todėl, 2006 metais perkant naudojamą sklypą, nebuvo reikalaujama rengti teritorijos planavimo dokumentą. ŽĮ numato juridinių asmenų teisę pirkti valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai, tačiau nesuteikia valstybinės žemės sklypo pirkėjams teisės rengti valstybinės žemės sklypo teritorijos planavimo dokumento, kuriuo būtų nustatytas perkamo sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.

Tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius neturėjo jokio teisinio pagrindo 2006 metų žemės dalių pirkimo-pardavimo sutartyse žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį nurodyti „komercinės paskirties teritorijos“, taip pat neturėjo teisinio pagrindo reikalauti rengti detalųjį planą. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta nenurodant joje žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio. Vertino, kad pareiškėjas kelia ginčą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, nes visos bylos aplinkybės buvo ištirtos ankstesnėje byloje, kurioje priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Jašiūnų kaimo bendruomenės centras pateikė atsiliepimą (b.l. 116–117), kuriuo prašė prokuroro pareiškimą tenkinti pilnai.

Nurodė, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas viešosios teisės aktų imperatyviosiomis normomis, kurios vienareikšmiai nustato, kad žemės sklypo kadastriniai duomenys apie jo naudojimo būdą ir pobūdį gali būti keičiami tik pagal parengto žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, o ne administraciniais aktais. UAB „Polivektris“ užsiima plastiko atliekų perdirbimu ir pagal dabar turimą TIPK leidimą per metus perdirba 76 580 tonų plastiko atliekų bei pagamina 2 020 tonų kitokios plastiko produkcijos. Tai aplinką teršianti gamyba, kuriai turi būti nustatoma sanitarinė apsaugos zona. Minėta bendrovė 7 metus užsiėmė tokia veikla žemės sklype, kurio naudojimo būdas nenumatė tokios galimybės, ir sąmoningai vengė rengti detalųjį planą dėl naudojimo būdo pakeitimo. Pažymėjo, kad sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas ir šių ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. Komercinės paskirties žemės sklypo pavertimas gamybinės paskirties, kuriame vykdoma aplinkai kenkianti gamyba, neatlikus visų tam privalomų procedūrų, yra neteisėtas, pažeidžiantis visuomenės interesą ir teisę į sveiką aplinką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 162−167) pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro pareiškimą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538 „Dėl UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo Šalčininkų rajone“.

Teismas žymėjo jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnio 4 dalį, kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, aptaręs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo skundas, kurio reikalavimas grindžiamas TPĮ 2 straipsnio 35 dalimi (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), 2 straipsnio 56 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 23 straipsnio 5 dalimi, 26 straipsnio 3 dalimi (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 2 dalimi (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), 32 straipsnio 1 dalimi (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-500 redakcija), ŽĮ 24 straipsnio 6 dalimi (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-9126 redakcija), 24 straipsnio 4 dalimi (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija), Sąrašo (2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymo redakcija), 17, 18.1 punktais, Aprašo (2011 m. sausio 21 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2011 m. sausio 21 d.) 10 punktu, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovas, skundžiamu Įsakymu administracine tvarka ir neapsvarsčius visuomenei pakeitęs minėto žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, pažeidė šių teisės aktų reikalavimus, priėmė jiems prieštaraujantį administravimo aktą ir to neneigia.

Dėl argumento nutraukti šią administracinę bylą, teismas pasisakė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-0965-189/2012 dalykas buvo Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1928 ir Tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 teisėtumas, šioje gi byloje yra skundžiamas kitas administravimo aktas – Įsakymas.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašymo ex officio (pagal pareigas) panaikinti VAV 2006 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 2.3-2324-85 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-10-08 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 381 nutraukimo ir kitos paskirties žemės sklypo pardavimo UAB „Polivektris“ Šalčininkų rajone“, kurio 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai (komercinės paskirties objektų teritorijos, teritorija skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti), bei VAV 2006 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 2.3-2524-85 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-05-14 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 310 nutraukimo ir kitos paskirties žemės sklypo pardavimo UAB „Jašiūnų keramika“ Šalčininkų rajone“ priėmė sprendimą parduoti faktiškai naudojamą 91 667 kv. m žemės sklypo dalį valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Jašiūnų keramika“, kurio 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai (komercinės paskirties objektų teritorijos, teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti), teismas sprendė, kad ABTĮ nenumato teismo teisės nuspręsti dėl reikalavimų, kurių nėra pareiškęs pareiškėjas. Administraciniame procese, priešingai nei civiliniame, tretieji suinteresuoti asmenys negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovės nurodytų aktų panaikinimo teisme gali būti keliama savarankiška byla.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Polivektris“ ir UAB „Jašiūnų keramika“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 171−174), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti, Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) nesutinka, kad ABTĮ nenumato, procesinių priemonių, kurių pagalba bylą nagrinėjantis teismas reaguoja į bylos nagrinėjimo metu nustatytus teisės pažeidimus ir juos pašalina. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad 2006 metais sklypo dalių pardavimo metu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos (ŽĮ 10 str. 5 d.), nes sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo nurodyti klaidingai. Šalčininkų žemėtvarkos skyrius neturėjo teisinio pagrindo 2006 metų žemės dalių pirkimo-pardavimo sutartyse žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį nurodyti „komercinės paskirties teritorijos“. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nurodyta, kad ABTĮ nenumato teismo teisės nuspręsti dėl reikalavimų, kurių nėra pareiškęs pareiškėjas, administraciniame procese, priešingai nei civiliniame, tretieji suinteresuoti asmenys negali reikšti savarankiškų reikalavimų, apeliantai nurodo, jog teismo sprendimu turi būti pašalintas teisės pažeidimas, o nagrinėjamu atveju, teismo sprendimu teisės pažeidimas yra atkuriamas - žemės sklypui grąžinami imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantys naudojimo būdas ir pobūdis. Pripažinęs, kad įstatymas buvo pažeistas, pirmos instancijos teismas turėjo ex officio veikti ABTĮ 108 straipsnyje numatyta tvarka. Pasielgęs priešingai, teismas nusišalino nuo teisingumo vykdymo.

2) Prokuroro ginamas interesas nelaikytinas viešuoju, nes jokia asmenų grupė nėra suinteresuota, kad gamybinės įmonės veiktų sklype, kuriuo naudojimo būdas ir pobūdis yra „komercinė teritorija“. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prokuroras aiškiai neįvardijo, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas ginčijamų aktų panaikinimu, ir kokią įtaką (reikšmę) teismo sprendimas turės asmenims, nesantiems šios administracinės bylos proceso šalimis, todėl toks skundas negalėjo būti tenkinamas. Teismas taip pat nenurodė koks viešasis interesas buvo pažeistas, ex officio nepatikrino kokias teisines pasekmes sukels ginčijamo akto panaikinimas, t. y. ar realiai bus apgintas viešasis interesas. Nenurodęs sprendime koks viešasis interesas yra ginamas, šio intereso turinio, teismas nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos, pažeidė ABTĮ 5 straipsnį.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 179−181), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Polivektris“ ir UAB „Jašiūnų keramika“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) pagal UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ nuosavybės teise valdomų ir ginčo žemės sklype esančių pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis atitiko žemės sklypo naudojimo būdo − pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir žemės sklypo naudojimo pobūdžio − pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos sąvokas. Minimuose VAV 2006 metų įsakymuose nurodyta, kad žemės sklypui nustatoma pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis kita (naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti). Toks naudojimo būdas ir pobūdis buvo nustatytas, nes 1999 m. gegužės 14 d. ir 1999 m. spalio 8 d. nuomos sutartimis žemės sklypas buvo nuomojamas komercinei − ūkinei veiklai, VĮ Registrų centre nuo žemes sklypo įregistravimo pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis − kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti), be to, priėmus sprendimus parduoti žemės sklypo dalis nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas, pakeičiantis nuo 1999 m. gegužės 20 d. nustatytą žemės sklypo naudojimo ir pobūdį.

2) Dėl apeliacinio skundo argumento, kad prokuroro ginamas interesas nelaikytinas viešuoju, remdamasis Konstitucinio Teismo (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006) praktika, teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytų teisės normų pažeidimų pašalinimas, laikytinas viešuoju interesu, kurį turi ginti prokuroras; žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai, visuomenei, kurios pagrindinė socialinė funkcija - tarnauti tautos gerovei, todėl ypač svarbu, kad ši vertybė butų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei nuosavybės į žeme santykius reguliuoti taip, kad būtų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija. Be to, viešuoju interesu yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas. Teisinės valstybės principas, suponuoja, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės − pilietinės Tautos viešasis interesas; Konstitucijoje nėra numatyta nei galimybės, nei būdų legalizuoti teisės aktą, kuris neatitinka įstatymų; tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jei valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitų teises aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms.

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 183−185), kuriuo prašo apeliantų skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) dėl viešojo intereso šioje byloje, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2137/2012, nurodo, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais sukurtos teisinės pasekmės pripažįstamos viešo intereso pažeidimu, nes tokie veiksmai pakerta pasitikėjimą valstybės institucijų veiksmais. Remdamasis TPĮ 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 2−4 dalimis, 32 straipsniu, pažymi, kad TPĮ nuostatose yra įtvirtinta visuomenės teisė dalyvauti teritorijų planavimo procedūroje ir į jos nuomonę būtina atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis ginčijamu Įsakymu buvo pakeisti be žemės sklypo detaliojo plano ir be privalomo visuomenės dalyvavimo šio teritorijų planavimo dokumento-rengimo procese. Taip buvo pažeistos visuomenės teisės ir teisėti interesai teritorijų planavimo procedūroje.

2) Dėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pažymi, kad jie pardavimo metu buvo nustatyti atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo dalys apeliantams buvo nuomojamos komercinei-ūkinei veiklai, taip pat į tai, kad Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nuo šio žemės sklypo įregistravimo momento (1999 m. gegužės 20 d.) buvo įrašyta kaip kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti), bei į tai, kad priėmus sprendimus parduoti apeliantams šio žemės sklypo dalis, nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas, pakeičiantis dar nuo 1999 m. gegužės 20 d. nustatytą ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. Taigi, apeliantai, siekdami pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį į jiems tinkamą, turėjo ir iki šiol turi galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo organizavimo. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendime apeliantams išaiškinta, kad dėl jų nurodytų galimų pažeidimų ginčo žemės sklypo dalių pardavimo metu teisme gali būti keliama savarankiška byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nebuvo pareiškęs ir pirmosios instancijos teismas nebuvo priėmęs nagrinėti reikalavimų dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 2.3-2324-85 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-10-08 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 381 nutraukimo ir kitos paskirties žemės sklypo pardavimo UAB „Polivektris“ Šalčininkų rajone“ bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 2.3-2524-85 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-05-14 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 310 nutraukimo ir kitos paskirties žemės sklypo pardavimo UAB „Jašiūnų keramika“ Šalčininkų rajone“ panaikinimo. Tai reiškia, jog administraciniame teisme nebuvo pradėta administracinė teisena dėl anksčiau paminėtų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės, jog administracinėje byloje tretieji suinteresuotieji asmenys galėtų iškelti savarankiškus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisėtai ir pagrįstai nesiėmė tirti bei nepasisakė dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 2.3-2324-85 bei dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 2.3-2524-85 teisėtumo, nes šie administraciniai aktai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538 „Dėl UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo Šalčininkų rajone“ buvo patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, t.y. pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) 1 dalies 4 punktu, tais atvejais, kai yra keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, turi būti rengiamas detalusis planas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 35 dalį (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) teritorijos naudojimo tipas tai, vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys.

Sistemiškai vertinant paminėtas Teritorijų planavimo nuostatas konstatuotina, kad tais atvejais, kai yra keičiami galimi žemės naudojimo būdai ir pobūdis, turi būti rengiamas detalusis planas.

Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjo ginčijamu įsakymu keičiant ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, buvo parengtas atatinkamas detalusis planas, nėra. Todėl konstatuotina, jog ginčijamu įsakymu žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas ir pobūdis buvo pakeisti nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų, t.y. neteisėtai.

Be to būtina pažymėti ir tai, kad pagal LR Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1313 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d.) 5 punktą kompetencija teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo priskirta savivaldybės tarybai arba jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui. Tokia kompetencija Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriaus galiojančiai teisės aktais nėra suteikta. Todėl konstatuotina, kad atsakovas ginčo įsakymu priimdamas sprendimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo veikė viršydamas savo kompetencijos ribas, t.y. ultra vires. Dėl to ginčo įsakymas taip pat negali būti pripažintas teisėtu.

Atsižvelgiant į konstatuotus pažeidimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus ar šioje byloje prokuroro ginamas interesas laikytinas viešuoju interesu, apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo poziciją dėl viešojo intereso. Kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nustatytų teisės normų pažeidimų pašalinimas, laikytinas viešuoju interesu, kurį turi ginti prokuroras. Žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Žemės pagrindinė socialinė funkcija - tarnauti tautos gerovei, todėl ypač svarbu, kad ši vertybė butų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei nuosavybės į žeme santykius reguliuoti taip, kad būtų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

uždarosios akcinės bendrovės „Jašiūnų keramika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė