AS-624-837-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-624-837-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 10–11) V. J. skundą atsisakė priimti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS624-837/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02925-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. gegužės 29 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1D-3616(11), 2) solidariai priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 4 951,75 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 10–11) V. J. skundą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, iš esmės siekdamas prisiteisti nuo 2010 m. sausio 1 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš tokios tvarkos reikalavimų – skundo padavimas nustatytu terminu. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Taip pat išaiškino, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Pareiškėjas dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos į teismą kreipėsi 2014 m. gegužės 29 d. Pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus (apie valstybinės pensijos sumažinimą taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) vėliausiai tapo (turėjo tapti) žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Iš viešosios erdvės valstybines pensijas gaunantiems asmenims turėjo būti gerai žinoma, kad dalis tokias pensijas gaunančių asmenų pradėjo ginti savo pažeistą teisę teisme dar tuomet, kai Konstitucinis Teismas nebuvo gavęs prašymo tirti atitinkamų teisės aktų, kuriais sumažintos valstybinės pensijos, atitiktį Konstitucijai, ir tik tų asmenų aktyvių pastangų dėka administraciniai teismai kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Po to buvo viešai paskelbta, kad Konstitucinis Teismas nagrinės atitinkamą konstitucinės justicijos bylą. Viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėjo, kad ir po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo pareiškėjas delsė kreiptis į teismą, nors jokia valstybės institucija nežadėjo tuoj pat atkurti sumažintų nagrinėjamos rūšies pensijų. Pareiškėjo nerūpestingas delsimas ginti savo pažeistas teises teisme, subjektyvus pažeistos teisės supratimas negali būti pagrindas kitaip skaičiuoti skundo padavimo terminus, negu juos išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 taip pat pažymėjo, kad, nors valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas.
Atsižvelgus į tai, konstatavo, kad į teismą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipdamasis tik 2014 m. gegužės 29 d. pareiškėjas praleido 3 metų procesinį terminą. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo terminą, jo skundą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Todėl atsisakius priimti pastarąjį, atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu teismas išaiškino pareiškėjui teisę paduoti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
III. Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą (b. l. 14–18), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1D-3616(11) ir solidariai priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 4 951,75 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos.
Atskirajame skunde nurodo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas vieneriems metams, nes buvo ekonomikos krizė, be to įstatyme buvo nurodyta, kad tai galima daryti, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą tai konstatavo, todėl pareiškėjas nelaikė, kad yra pažeistos jo teisės, nes buvo solidarus su visais šalies piliečiais. Tačiau vėliau įstatymo galiojimas buvo pratęstas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad pareiškėjui, kaip dirbančiajam, valstybinė pensija buvo neteisėtai sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba, nes tai prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., po to pareiškėjas tikėjosi, kad valstybinę pensiją jam kompensuos. Tačiau iki 2014 m. vasario 27 d. pareiškėjas nesulaukė ne tik neišmokėtos pensijos kompensavimo, bet ir nustatyto pensijos kompensavimo mechanizmo, todėl kreipėsi su prašymu į Vidaus reikalų ministeriją. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašo atnaujinti reikalavimo dėl valstybinės pareigūnų pensijos dalies priteisimo terminą, nes apie pažeistą teisę sužinojo, kai Konstitucinis Teismas priėmė 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 1 ir 2 priede nurodytas formules, nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio pareiškėjui neišmokėjo 4 951,75 Lt. Pažymi, kad Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 1D-3616(11) akcentuojama, kad Vidaus reikalų ministerija negali kompensuoti sumažintų pensijų, nes to nenumato įstatymas, tačiau taip pažeidžiami pareiškėjo, kaip buvusio Vidaus reikalų ministerijos darbuotojo, teisėti lūkesčiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y., administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimą kaip išvestinį iš reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartį motyvavo iš esmės tuo, kad pareiškėjas praleido 3 metų skundo padavimo terminą ir neprašė teismo jo atnaujinti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinojo įstatymo normas (pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pareiškėjui V. J. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio, Vidaus reikalų ministerijai nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (pvz., pažyma apie pareiškėjo 2010–2014 m. pensijos dydį, b. l. 22) patvirtina, kad rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn. Skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjas teismui padavė 2014 m. gegužės 29 d. (pagal spaudą ant voko). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakydamas priimti šį pareiškėjo skundą konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 metų procesinį terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos paduoti
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundas nepriimamas, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Iš nurodytos nuostatos matyti, jog prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti ir termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.
Pareiškėjas apygardos administracinio teismo neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dėl to, jog jis praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios skundo dalies netenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis neužkerta kelio pareiškėjui dar kartą kreiptis į pirmosios instancijos teismą su analogiško pobūdžio skundu, kartu prašant atnaujinti skundo padavimo terminą bei nurodant priežastis, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 34 str. 1, 2 d., 37 str. 3 d.).
Pareiškėjas skunde taip pat reiškė reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1D-3616(11). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 27 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Vidaus reikalų ministerija į šį prašymą atsakė 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1D-3616(11). Minėtame sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjo prašymo sumokėti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką nenagrinės, nes praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, o nagrinėdamas pareiškėjo skundo dalį, kurioje V. J. prašė išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, išaiškinęs pareiškėjui valstybinės pensijos mažinimo pagrindus ir tvarką, konstatavo, jog išmokėti susidariusią nepriemoką Ministerija neturi teisinio pagrindo.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog valstybinę pensiją mokančios institucijos atsisakymas atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) laikomas teismui skundžiamu administraciniu aktu. Skundas dėl šio administracinio sprendimo panaikinimo administraciniam teismui buvo paduotas laikantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies ir perduoda pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1D-3616(11) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1D-3616(11), panaikinti ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Romanas Klišauskas
Virginija Volskienė