AS-624-876-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-876/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03084-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R.-J.-U.-R. K. (R.-J.-U.-R. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.-J.-U.-R. K. (R.-J.-U.-R. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl atsisakymo išduoti vizą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R.-J.-U.-R. K. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1–2), kuris gautas 2014 m. birželio 12 d., prašydamas: 1) panaikinti Vengrijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pareiškėjo; 2) įpareigoti atsakovą imtis priemonių, kad pareiškėjui bet kurioje užsienio kompetentingoje Lietuvos Respublikos atstovybėje nedelsiant būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką.

Skundo pateikimo dieną Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 12 d. surašytas dokumentų neatitikimo aktas Nr. 233, kuriame nurodyta, kad skunde trūksta 2-o ir 3-io priedų (t. y. atstovavimo sutarties ir žyminio mokesčio 100 Lt kvito).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 4–5) atsisakė priimti pareiškėjo R.-J.-U.-R. K. skundą, pasirašytą advokato Kazio Rakausko.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundą priimti atsisako vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais.

Nustatė, kad yra skundžiamas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo Vengrijos ambasada (duomenys neskelbtini), atstovaujanti Lietuvos Respublikai, atsisakė pareiškėjui išduoti vizą atvykti į Lietuvos Respubliką. Skunde nenurodyta, kada pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjo skundas, kurį pasirašė advokatas, gautas 2014 m. birželio 12 d. su skundu nepaduotas joks prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodyta, kada pareiškėjas sužinojo apie 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą, todėl preziumuota, kad pareiškėjas apie sprendimą neišduoti vizos sužinojo sprendimo priėmimo dieną. Rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsniu, nurodė, jog tokiu atveju paskutinė skundo padavimo diena buvo 2014 m. birželio 11 d. Taip pat nurodė, jog prie skundo nepateiktas joks dokumentas (nors jis nurodytas skundo prieduose), patvirtinantis tai, kad skundą pasirašė advokatas, kuris tinkamai įgaliotas vesti bylą, jam suteiktas įgaliojimas ir pasirašyti skundą.

III. Pareiškėjas R.-J.-U.-R. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 7–11), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir panaikinti Vengrijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui, bei reikalavimą, išdėstytą skunde, išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovą pareiškėjui atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio diplomatinėje atstovybėje išduoti nacionalinę viza atvykimui į Lietuvos Respubliką.

Mano, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas. Tai buvo išdėstyta nepriimtame skunde. Teigia, kad jo teisės atvykti į Lietuvą apribojamos neteisėtai. Įstatymų draudžiamais administraciniais metodais trukdoma įsigyti ir turėti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, tvarkyti šeimos reikalus, vykdyti tolesnes investicijas į kitas teisėtas veiklas Lietuvoje. Pažymi, jog pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su skundu dar 2014 m. birželio 11 d., o teisėja preziumavo, kad terminas yra praleistas, nors antspaudo ant atsisakymo išduoti vizą data nebūtinai sutampa su įteikimo data, be to, pareiškėjas buvo nurodęs motyvus, kodėl užtruko skundo pateikimas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai apsunkino ir suvaržė pareiškėjo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R.-J.-U.-R. K. skundą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o remiantis šios dalies 8 punktu – jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Nagrinėjamu atveju vienas iš atsisakymo priimti pareiškėjo R.-J.-U.-R. K. skundą pagrindų buvo tai, kad 2014 m. birželio 12 d. teisme gautame skunde, su kuriuo nebuvo paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodyta, kada pareiškėjas sužinojo apie 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą, todėl buvo preziumuota, kad pareiškėjas apie sprendimą neišduoti vizos sužinojo sprendimo priėmimo dieną. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnis nustato, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas skundą dėl Vengrijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą atvykti į Lietuvos Respubliką, Vilniaus apygardos administraciniam teismui galėjo paduoti per 14 dienų nuo šio Vengrijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtą teisės normą, todėl neišsiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių tam, kad galėtų spręsti, ar šiuo atveju buvo praleistas skundo padavimo terminas: Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nėra nustatyta, jog sprendimo priėmimo diena tuo pačiu yra laikoma jo įteikimo užsieniečiui diena, todėl teismas neturėjo pagrindo preziumuoti, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. gegužės 28 d. Duomenys, kada pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas sprendimas, nepateikti ir su atviruoju skundu.

Kitas pagrindas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo R.-J.-U.-R. K. skundą – prie skundo nepateiktas joks dokumentas (nors jis nurodytas skundo prieduose), patvirtinantis, kad skundą pasirašė advokatas, įgaliotas vesti bylą.

Pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 23 straipsnio 3 dalimi, prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Taigi, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, nustato terminą trūkumams pašalinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad terminas skundo trūkumams šalinti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatomas tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008). Šiuo atveju skunde prie išvardintų priedų buvo paminėta ir atstovavimo sutartis (2 p.). Taigi, nors atstovavimo sutartis teismui ir nebuvo pateikta, tai nebuvo pakankamas pagrindas teismui daryti išvadą, jog atstovas, pateikęs skundą, nebuvo įgaliotas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teismui nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą dėl to, kad jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių, atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia Vengrijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimą. Taigi, šiuo atveju yra skundžiamas kitos valstybės institucijos, t. y. Vengrijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini), sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą iš naujo, turi įvertinti, kurios šalies – Lietuvos Respublikos ar Vengrijos Respublikos – teismui toks ginčas yra teismingas, atitinkamai – ar ginčas dėl tokio sprendimo yra apskritai priskirtinas Lietuvos Respublikos administracinių teismų kompetencijai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-994-95/2012; 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-6340-580/2014; 2014 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6875-624/2014).

Pažymėtina, kad Vengrijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje nėra pateiktas, todėl šis dokumentas, taip pat kiti dokumentai, reikalingi šio skundo priėmimo klausimui išspręsti, turėtų būti gauti iš pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R.-J.-U.-R. K. (R.-J.-U.-R. K.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė