A-822-2853-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-2853/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04980-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Pirmas žingsnis“ (toliau – ir Bendrovė) prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), 12 290 922,95 Lt žalos atlyginimą, 1 834 174 Lt palūkanų, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškino, kad UAB „Pirmas žingsnis“ (buvusi A. A. firma „Pirmas žingsnis), užsiimantis ortopedijos techninių priemonių (toliau – OTP) gamyba bei išdavimu, remdamasis sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 patvirtintu Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), su VLK sudarė 3 sutartis (2008, 2010 ir 2011 m.) dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (toliau – Sutartys). Atsižvelgiant į šias sutartis, pareiškėjas pagal pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, kreipimąsi, neviršydamas sutartyse nustatyto OTP metinio kiekio bei turėdamas VLK specialioje kompiuterinėje informacinėje sistemoje „Sveidra“ (toliau ir – Ortopedijos IS) galiojantį užsakymo patvirtinimą, 2009–2011 m. turėjo pagaminti ir išduoti pacientams reikiamas OTP, o VLK įsipareigojo pareiškėjui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų kompensuoti išlaidas, susijusias su OTP gamyba bei išdavimu pacientams. Pareiškėjas sudarytų Sutarčių nustatyta tvarka ir pagrindais, pagamino ir pacientams išdavė reikiamas OTP. VLK už 2009–2011 m. pagamintas ir išduotas OTP skolinga 12 290 922,95 Lt sumą. VLK sumas pervesdavo vėluodama atsiskaityti 12–18 mėnesių, vėliau už 2009–2011 m. pradėjo nebeatsiskaitinėti. VLK niekada neginčijo pareiškėjo pagamintų ir išduotų OTP teisėtumo, OTP kokybės, visada patvirtindavo OTP gamybą ir išdavimą. UAB „Pirmas žingsnis“ neviršijo Sutartyse nustatytų gamybos kiekių. VLK patvirtindavo Bendrovės į sistemą įvestus apdraustųjų pacientų užsakymus. Taip UAB „Pirmas žingsnis“ būdavo sukuriamas teisėtas lūkestis bei aiškus patvirtinimas, jog PSDF biudžeto sumos nėra viršijamos. Dėl neteisėto atsakovo atstovo elgesio UAB „Pirmas žingsnis“ yra iškilusi galimo nemokumo rizika, ji yra priversta skolintis pinigų apyvartinėms lėšoms iš įvairių kreditorių, mokėti jiems palūkanas.

2010 m. gegužės 1 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 28 d. įsakymui Nr. V-344 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-466 „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl bazinių kainų patvirtinimo), kurio pagrindu nuo 2010 m. gegužės 1 d. apskaičiuojant už pareiškėjo pagamintas ir išduotas OTP buvo pradėtas taikyti kintamojo balo principas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. PSDF biudžeto lėšų, skirtų OTP įsigijimo finansavimui, viršijimas tapo nebegalimas. VLK, Ortopedijos IS patvirtindama OTP užsakymus bei gamybą, nors ir vėluodama, palaipsniui dengdavo įsiskolinimus Bendrovei, taip aiškiai pripažindama susidariusią skolą. Nuo 2011 m. pabaigos VLK pradėjo neigti UAB „Pirmas žingsnis“ susidariusią skolą už 2009–2011 m. pagamintas ir išduotas OTP, todėl liko neapmokėta 12 290 922,95 Lt dydžio skola.

Neveikimu, pažeisdama Aprašą ir Sutartis bei taip atlikdama neteisėtus veiksmus, VLK sukėlė UAB „Pirmas žingsnis“ 12 290 922,95 Lt dydžio žalą, kuri remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytina Bendrovės negautomis pajamomis. Ši žala turi būti priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, nepriklausomai nuo VLK atsakingų tarnautojų ar darbuotojų kaltės. Pareiškėjas, negalėdamas laisvai disponuoti 12 290 922,95 Lt suma, patyrė 1 834 174 Lt nuostolių negautų palūkanų forma. Tarp UAB „Pirmas žingsnis“ atsiradusių nuostolių ir VLK neteisėto neveikimo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš UAB „Pirmas žingsnis“ priteisti visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Paaiškino, kad VLK buvo įsipareigojusi atsiskaityti su Bendrove už apdraustiesiems pagamintas ir išduotas OTP tik neviršijant PSDF biudžeto lėšų ir UAB „Pirmas žingsnis“ tai buvo žinoma, tačiau pareiškėjas išdavė apdraustiesiems OTP, viršydamas PSDF biudžeto lėšas. Tai, kad Sutartyse nebuvo nurodyta lėšų suma ir, kad Bendrovė neviršijo Sutartyse įtvirtintų OTP gaminimo limitų, nekeičia jose nurodyto esminio OTP įsigijimo išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų principo. Remiantis Aprašo 27 punktu, patvirtintas užsakymas tik nurodo, kad pateikti užsakymo duomenys atitinka teisės aktų nuostatas. OTP užsakymo patvirtinimas Ortopedijos IS negali būti suprantamas kaip VLK įsipareigojimas sumokėti pareiškėjui už visas pagamintas OTP. Sutartyse nurodyti tik OTP kiekiai, kurių, atsižvelgiant į PSDF biudžeto galimybes, Bendrovė negali viršyti, o VLK, neviršydama PSDF biudžete numatytų lėšų, apmoka už pagamintas ir išduotas OTP.

Pažymėjo, kad UAB „Pirmas žingsnis“ neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas ir VLK pasirašė susitarimą 1SUT-723 dėl VLK ir Bendrovės 2011 m. sausio 3 d. sutarties 1SUT-5 dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP pakeitimo, kuriuo pakeitė sutarties 5.6 punktą ir susitarė, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 19 d. VLK įkelia į Ortopedijos IS duomenis ir ataskaitas, pagal kurias bus išrašomos susitarime nurodytos pareiškėjo sąskaitos, o pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 21 d. pateikti VLK išrašytas sąskaitas už susitarime nurodytais laikotarpiais pagamintas ir išduotas OTP, kurias VLK įsipareigojo apmokėti per tris darbo dienas nuo jų gavimo. Minėtu susitarimu buvo pakeistas 2011 m. sausio 3 d. sutarties 1SUT-5 dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP pakeitimo 5.5 punktas, buvo susitarta, kad OTP gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensacijos bus vykdomos tik iš 2011 m. gruodžio 16 d. neišnaudoto likučio 2011 m. skirtų asignavimų OTP įsigijimo išlaidoms kompensuoti, kurios bus skiriamos susitarime nurodyta eilės tvarka ir tik pagal susitarime nurodytas OTP užsakymų įvykdymo datas, registruotas Ortopedijos IS. 2011 m. gruodžio 16 d. susitarimas 1SUT-723 VLK buvo tinkamai įvykdytas ir UAB „Pirmas žingsnis“ kompensuotos visos sutartos OTP gamybos ir pritaikymo išlaidos, atsižvelgiant į PSDF biudžeto lėšų likutį. Pareiškėjo ir VLK susitarimas yra galiojantis ir įvykdytas, dėl susitarimo vykdymo Bendrovė nepateikė VLK jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų. VLK neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

VLK turi teisę elgtis tik taip, kaip nustatyta teisės aktų. VLK sudarytos Sutartys yra administracinės, nes jos sudaromos viešosios teisės normos imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. Sutartyse nurodyta, kad pagal jas iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojama tik ta apimtimi ir tvarka, kuri nurodyta Apraše. Taigi VLK negali kompensuoti sumos, kuri viršija PSDF biudžeto sumą. UAB „Pirmas žingsnis“ yra įsipareigojusi nereikšti pretenzijų VLK dėl priemonių, kurios išduotos apdraustiesiems viršijant PSDF biudžeto lėšas, kompensavimo. Aplinkybė, kad VLK apmokėdavo už anksčiausiai pagamintas ir išduotas OTP, ir tai, kad kai kuriose sutartyse buvo nuostatų, kuriomis remdamasi Bendrovė teikdavo VLK sąskaitas už anksčiausiai pagamintas OTP, nekeičia bendro kompensavimo principo. Pareiškėjas dėl jam nepriimtinos situacijos, galėjo nesudaryti Sutarčių.

Tai, kad valstybės valdžios institucijos bandė spręsti OTP kompensavimo klausimus, ieškodamos papildomo finansavimo, siekiant kompensuoti didesnę pagamintų ir išduotų OTP išlaidų dalį, nesukuria prievolės VLK sumokėti Bendrovei už OTP, kurios buvo pagamintos ir išduotos viršijant numatytas PSDF biudžeto lėšas. Lietuvos Respublikos 2009, 2010 ir 2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymuose buvo patvirtintos PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos. 2009–2011 m. PSDF biudžeto lėšos OTP įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo išnaudotos. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. V-344 nekeičia bendro principo, kad negali būti viršijama metinė PSDF biudžeto suma.

UAB „Pirmas žingsnis“, žinodama apie viršytas PSDF biudžeto lėšas ir besikaupiančius neapmokamus užsakymus, galėjo informuoti apdraustuosius apie galimybę įsigyti OTP savo lėšomis. Tai buvo numatyta Sutartyse kaip Bendrovės įsipareigojimas. Be to, pareiškėjas privalėjo vykdyti Sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. VLK negali prisiimti atsakomybės už susidariusią neapmokėtų užsakymų sumą, nes tai nėra jos įsiskolinimas. Pareiškėjo argumentai, kad jis turėjo teisėtą lūkestį, jog bus visiškai atsiskaityta už pagamintas ir išduotas OTP, prieštarauja Bendrovės ir VLK sutartiniams įsipareigojimams bei teisės aktų nuostatoms.

Pareiškėjas nepagrindžia prašomų priteisti nuostolių dydžio apskaičiavimo. Pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir neproporcingai didelis, vertinant PSDF biudžeto asignavimus, skirtus 2013 m. OTP neapibrėžtiems įsipareigojimams padengti. Kadangi nėra įrodyti VLK neteisėti veiksmai, nėra galimybių ir vertinti priežastinį ryšį tarp VLK veiksmų ir UAB „Pirmas žingsnis“ nurodomų patirtų nuostolių. VLK sustabdžiusi vienos Bendrovės sąskaitos apmokėjimą, nedarė įtakos visos prašomos priteisti nuostolių sumos atsiradimui.

VLK atsisakė apmokėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-10. Vėliau VLK dar kelis kartus atsisakė priimti sąskaitą ir ataskaitą bei grąžino juos Bendrovei, nurodydama, kodėl negalimas jos apmokėjimas, tačiau UAB „Pirmas žingsnis“ jokių veiksmų per nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą VLK atžvilgiu nesiėmė, todėl šį terminą yra praleidusi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tvirtino, kad Bendrovė netinkamai traktuoja Sutarčių nuostatas ir neatskleidžia bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į PSDF biudžeto galimybes, UAB „Pirmas žingsnis“ negali viršyti, o VLK privalo neviršydama PSDF biudžete numatytų lėšų apmokėti Bendrovei už pagamintas OTP. Kad ir kiek pareiškėjas suteiktų OTP paslaugų, VLK atitinkamais metais apmokėtų už jas tik tiek, kiek nebūtų viršijama bendra PSDF biudžete numatyta metinė ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo suma, paskirstyta pagal atskirus šių priemonių poklasius. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Aprašo nuostatos ir tarp šalių sudarytų Sutarčių nuostatos išreiškia PSDF biudžeto subalansavimo principą, nurodytą Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai, priteisdamas pareiškėjui jo prašomas sumas. UAB „Pirmas žingsnis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo pagamintų ir išduotų OTP kompensavimo iš PSDF biudžeto apimties. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus nustato Sveikatos draudimo įstatymas. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas nurodo, kad iš PSDF biudžeto apmokama valstybės parama OTP įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 patvirtintame Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašą papildo tarp pareiškėjo ir VLK sudarytos Aprašo 23 punkte numatytos sutartys.

Teismas pažymėjo, kad Valstybinė ligonių kasa kartu su pareiga organizuoti apdraustųjų aprūpinimą OTP turi ir pareigą planuoti PSDF biudžeto panaudojimą tokiu būdu, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat ir Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinto įsipareigojimo aprūpinti apdraustuosius kompensuojamomis OTP tinkamą vykdymą. Remdamasis Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589, 8.1 punktu, teismas padarė išvadą, kad šios teisės normos įpareigoja VLK veikti tokiu būdu, kad planuojant ir vykdant PSDF biudžetą būtų pasiekiamas PSDF biudžeto balansas. Netinkamas PSDF biudžeto planavimas ir vykdymas laikytinas VLK padarytu teisės aktų pažeidimu, o taip pat ir apdraustųjų bei kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemoje dalyvaujančių įmonių teisių pažeidimu. Kartu tai pripažintina ir neteisėtais veiksmais, su kurių buvimu siejama žalos atlyginimo pareiga. Tinkamas PSDF biudžeto planavimo ir vykdymo pareigos atlikimas yra tada, kai teisę į kompensuojamą OTP turintis apdraustasis yra savalaikiai, nedarant neigiamos įtakos jo sveikatai, aprūpinamas jam priklausančia OTP.

Remdamasis teisės aktų bei Sutarčių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad Valstybinei ligonių kasai pareiga atsiskaityti už OTP gaminius kyla tada, kai ji patvirtina užsakymo pagrįstumą, kartu ortopedijos įmonė negali gauti apmokėjimo už OTP, kai negaunamas užsakymo patvirtinimas ir priimant užsakymus nesiremiama VLK Ortopedijos IS pateikiama informacija apie PSDF biudžeto lėšų likutį.

Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus ir aktualius teisės aktus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad jo pagamintos ir VLK patvirtintos OTP bus apmokamos ateityje. Tai liudijo tiek VLK elgesys vykdant tarpusavio įsipareigojimus, tiek VLK išorinis elgesys rengiant teisės aktų projektus, pateikiant informaciją institucijoms, tiek Valstybės kontrolės patikrinimai. Kartu vėluojantis atsiskaitymas už OTP rodo, jog PSDF biudžetas, už kurio projektą pagal Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo atsakingas atsakovas buvo planuojamas netinkamai, kadangi jame buvo numatyta ženkliai mažesnė suma, nei buvo reikalinga OTP kompensuoti, dėl ko asmenys, kuriems buvo reikalingi OTP, būtų turėję nepateisinamai ilgai, net ne vienerius metus laukti reikalingų gaminių.

Teismas padarė išvadą, kad Valstybinė ligonių kasa organizuodama Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinto įpareigojimo aprūpinti apdraustuosius kompensuojamomis OTP vykdymą, netinkamai vykdė Aprašo 23 punkto nuostatas, kadangi neužtikrino, jog Sutartimis su pareiškėju nebūtų viršijama bendra PSDF biudžete numatyta metinė ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo suma, paskirstyta pagal atskirus šių priemonių poklasius, nes neįgyvendino tinkamo Sutarčių su pareiškėju vykdymo, kadangi pažeidžiant 2008 m. gruodžio 31 d. Sutarties Nr. 226 2.4 punktą, 2010 m. sausio 4 d. Sutarties ir 2011 m. sausio 3 d. Sutarties 2.6 punktus bei 4.2 punktus pareiškėjui nebuvo teikiama informacija PSDF biudžeto lėšas, skiriamas pagal poklasius bei jų likutį, o OTP užsakymai Ortopedijos IS buvo tvirtinami nepatikrinus PSDF biudžeto likučio. Taip pat Valstybinė ligonių kasa netinkamai vykdė Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 8.1 punkte numatytą pareigą parengti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą taip, kad būtų tinkamai įvykdytas Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas įpareigojimas laiku aprūpinti apdraustuosius kompensuojamomis OTP. Nurodyti VLK veiksmai, teismo vertinimu, yra neteisėti, atlikti dėl nerūpestingumo, dėl jų pareiškėjas patyrė nuostolių, kuriuos Lietuvos valstybė turi atlyginti. Konstatavus, kad VLK neįvykdė Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, darytina išvada, kad sutartiniai santykiai tarp VLK ir pareiškėjo nėra pasibaigę. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Pirmas žingsnis“ yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo tenkintinas visiškai. Ginčo dėl pareiškėjo paskaičiuotos žalos dydžio nekilo. Pagal Sutartis VLK įsipareigojo sumokėti pareiškėjui po sąskaitos ir kompensuotinų priemonių užsakymų vykdymo ataskaitos gavimo dienos. Atsakovas nepriimdamas sąskaitų, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už sąskaitos savalaikį nepateikimą.

Pareiškėjui taip pat priteistos jo prašomos priteisti palūkanos.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad VLK Sutartimis buvo įsipareigojusi atsiskaityti su pareiškėju už apdraustiesiems pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones tik neviršijant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Visose Sutartyse tai buvo nurodyta ir pareiškėjui tai buvo žinoma. Tačiau pareiškėjas savo rizika išdavė apdraustiesiems OTP, viršydamas PSDF biudžeto lėšas. Tai, kad Sutartyse nebuvo nurodyta lėšų suma, nekeičia šio esminio OTP įsigijimo išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų principo, nurodyto Sutartyse. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis Ortopedijos informacinės sistemos Vartotojo vadovo nuostatomis, o ne Aprašo ar sutarties nuostatomis. Vartotojo vadovas nėra teisės aktas. Tai techninio-instrukcinio pobūdžio leidinys, padedantis dirbti su Ortopedijos IS, jame nėra nustatytas teisinis reguliavimas, t. y. bendro pobūdžio elgesio taisyklės, darančios įtaką subjektų teisėms ir pareigoms. Vartotojo vadovas negali būti aukščiau nei sutartis ar teisės aktai – Aprašas ir Sveikatos draudimo įstatymas. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Sveikatos draudimo įstatymo bei Aprašo nuostatos įtvirtina kiekvieno apdraustojo teisę į jam reikalingos OTP pilną ar dalinį kompensavimą nepriklausomai nuo PSDF biudžeto lėšų kiekio. Įmonės sutartimi įsipareigoja gaminti neviršijant PSDF biudžeto lėšų kiekio, PSDF biudžetas yra planuojamas ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, todėl VLK negali išleisti daugiau negu suplanuota. Teismo teiginys, kad OTP turi būti kompensuojamos nepaisant PSDF biudžeto lėšų kiekio, prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad valstybė turi apmokėti sveikatos priežiūros paslaugas atsižvelgdama į finansines galimybes. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad VLK netinkamai planavo ar vykdė PSDF biudžetą, nes byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų tokią teismo išvadą. Pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią jo nuomone pažeidė VLK ir dėl kurios nevykdymo buvo padaryta žala pareiškėjui, o teismas aiškindamas pažeidimą netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir nepagrindė visų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus palikti sprendimą galioti, prašo atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, priteisiama žala, gali turėti esminės reikšmės PSDF biudžeto finansų stabilumui, taip pat į ribotus valstybės išteklius, sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis – PSDF biudžete iš anksto numatant ir tam skiriant lėšas 5 metų laikotarpiu.

Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sveikatos draudimo įstatymo, Aprašo, Sutarčių nuostatas ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ginčo laikotarpiu vykdydamos Sutartis šalys faktiškai buvo susitarę, jog pareiškėjas gamins visas užsakomas OTP, kurioms gaunamas patvirtinimas Ortopedijos IS, o VLK atsiskaitys už pagamintas ir apdraustiesiems perduotas OTP atsižvelgiant į jų pagaminimo datą, Sutarties šalių vadinamą „laukimo eile“, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VLK, turi pareigą kompensuoti ortopedijos techninių priemonių, kurios pagamintos viršijus PSDF, biudžetą, išlaidas.

Teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir Sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nepagrįstai neaiškindamas Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, Aprašo 23 punkto ir Sutarties atitinkamų punktų nuostatų taikymą, ginčo santykiuose. Vertindamas taip šalių kilusį ginčą dėl pareiškėjo pagamintų ir išduotų OTP kompensavimo iš PSDF biudžeto apimties, teismas netinkamai įvertino apdraustųjų teisės į OTP kompensavimą apimtį. Teismas nepagrįstai esminiu šio ginčo momentu laikė Ortopedijos IS grafos/-ų būsenų formavimą ir jų reikšmes, taip pat Ortopedijos technikos kompensavimo kontrolės KVP OT Vartotojo vadove nustatytiems sprendiniams.

Teismas netinkamai vertino aplinkybes susijusias su pareiškėjo teiginiu, kad jis niekuomet nežinojo konkretaus einamųjų metų PSDF biudžeto likučio, atitinkamai visiškai nepagrįstai nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1301/2012 (kartelio byloje) nustatytų faktinių aplinkybių, kurios Ministerijos nuomone buvo reikšmingos byloje vertinant Šalių veiksmus, ne tik pasirašant sutartis, ir jas vykdant, bet ir prieš pasirašant sutartis (iki sutartinių santykių metu). Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo veiksmų, susijusių su Aprašo 42 punkto ir 43 punkto nuostatų vykdymo, tais atvejais, kai OTP įmonė, OTP poreikiui viršijant tam laikotarpiui skiriamas PSDF biudžeto lėšas, privalo informuoti apdraustuosius apie galimybę OTP įsigyti savo lėšomis, supažindinti su OTP įsigijimo savomis lėšomis procedūra.

Atsiliepime į Valstybinės ligonių kasos skundą Sveikatos apsaugos ministeriją prašo jį tenkinti.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skundus, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą iš esmės grindžia savo skunde bei teismo sprendime išdėstytais argumentais.

IV. Pareiškėjas UAB „Pirmas žingsnis“ ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Prašyme šalys nurodė, kad prašo patvirtinti pridedamą 2014 m. lapkričio 28 d. taikos sutartį šioje administracinėje byloje ir bylą nutraukti. Šalys pažymi, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo ir teisminės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią; administracinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; taip pat Šalims yra žinomos kitos teisinės pasekmės, kylančios iš ir susijusios su taikos sutarties sudarymu, pateikimu tvirtinti teismui ir tinkamu taikos sutarties vykdymu, įskaitant ABTĮ 521, 101, 102 ir 140 straipsniuose numatytas teisines pasekmes. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją šalių valią, išreikštą sudarant pridedamą taikos sutartį.

Šalys atkreipia teismo dėmesį, kad pagal sudarytą taikos sutartį, VLK mokėjimus pareiškėjui vykdys dalimis. Pirmasis mokėjimas numatytas iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl prašoma teikiamos taikos sutarties tvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka pagal galimybes operatyviau.

Sveikatos apsaugos ministerija pateikė rašytinius paaiškinimus dėl taikos sutarties. Ministerija taikos sutarties patvirtinimui neprieštarauja ir nurodo, kad teismas turėtų įvertinti taikos sutartį ir šią bylą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ministerijos manymu, ginčo šalių galimos žalos atlyginimo klausimai gali būti sprendžiami tik dvišalių sutarčių pagrindu. Pažymėjo, kad 2014 metų, kaip ir 2015 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatyme ortopedijos techninėms priemonėms numatoma po 50 000 tūkst. Lt, iš jų po 15 000 tūkst. Lt neapibrėžtiems įsipareigojimams padengti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Iš teismui pateiktos 2014 m. lapkričio 28 d. taikos sutarties matyti, kad šalys pareiškia ir patvirtina, jog šia taikos sutartimi yra išsprendžiami visi šalių ginčai byloje dėl pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, ir kad šalys neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir/ar dėl šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių. Atsakovas patvirtina, kad sutinka ir įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 10 938 921, 42 Lt dydžio sumą, kuri mokama dalimis Taikos sutartyje nustatytais terminais, pareiškėjas atsisako skundo reikalavimų dalies dėl palūkanų priteisimo. Proceso šalys taikos sutartyje pareiškia, kad žino ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes, t. y. kad patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Įvertinusi 2014 m. lapkričio 28 d. taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia pareiškėjo ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina.

Patvirtinus taikos sutartį, administracinė byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 str., 101 str. 4 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Pareiškėjas, pateikdamas skundą, sumokėjo 100 litų žyminio mokesčio. Teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, 521 straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 4 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti taikos sutartį sudarytą 2014 m. lapkričio 28 d. administracinėje byloje tarp pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pagal kurią šalys susitarė užbaigti administracinę bylą nurodytomis sąlygomis:

„1.1. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad šia Sutartimi yra išsprendžiami visi Šalių ginčai Byloje dėl Pareiškėjos Skunde pareikštų reikalavimų, ir kad Šalys neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su Bylos dalyku ir/ar dėl Šalių procesiniuose dokumentuose Byloje nurodytų aplinkybių.

1.2 Atsakovė, pasirašydama šią Sutartį pareiškia ir patvirtina, kad sutinka ir įsipareigoja sumokėti Pareiškėjai 10 938 921, 42 (dešimt milijonų devynių šimtų trisdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt vieno lito 42 ct) dydžio sumą į Pareiškėjos atsiskaitomąją banko sąskaitą (šios Sutarties sudarymo dieną Pareiškėjos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra AB SEB banke, banko kodas 70440), kuri apskaičiuojama taip: 12 290 922, 95 (Lt) * 0,89 (balo vertė). Siekiant kuo greitesnio taikaus ginčo sureguliavimo, Pareiškėja atsisako nuo Skundo reikalavimų dalies dėl palūkanų.

1.3 Šalių susitarimu, Sutarties 1.2 punkte nurodytą pinigų sumą Atsakovė įsipareigoja sumokėti Pareiškėjai žemiau nurodytais terminais ir tvarka:

1.3.1. 3 500 000 Lt (trijų milijonų penkių šimtų tūkstančių litų) dydžio sumą Atsakovė įsipareigoja sumokėti Pareiškėjai 2014 metais, sumokant šią sumą ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai);

1.3.2. 1 641 292, 87 Lt (vieno milijono šešių šimtų keturiasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų litų 87 ct) dydžio sumą Atsakovė įsipareigoja sumokėti Pareiškėjai 2015 metais, sumokant 410 323,21 Lt ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d. (įskaitytinai), 410 323,21 Lt - ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d. (imtinai), 410 323,21 Lt - ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai), 410 323,21 Lt - ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai);

1.3.3. 2 898 814, 27 Lt (dviejų milijonų aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų keturiolikos litų 27 ct) dydžio sumą Atsakovė įsipareigoja sumokėti Pareiškėjai 2016 metais, sumokant 724 703, 56 Lt ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 31 d. (įskaitytinai), 724 703, 56 Lt - ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), 724 703, 56 Lt - ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai), 724 703, 56 - ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai);

1.3.4. 2 898 814, 27 Lt (dviejų milijonų aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų keturiolikos litų 27 ct) dydžio sumą Atsakovė įsipareigoja sumokėti Pareiškėjai 2017 metais, sumokant 724 703, 56 Lt ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 31 d. (įskaitytinai), 724 703, 56 Lt - ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), 724 703, 56 Lt - ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai), 724 703, 56 Lt - ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai).

1.3.5. Atsakovė įsipareigoja tinkamai planuoti aukščiau nurodytas lėšas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetuose. Šiame punkte nurodytos sumos gali būti sumokėtos Pareiškėjai ir anksčiau, tuo atveju, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete būtų suplanuotos ir numatytos atitinkamai didesnės pinigų sumos atsiskaitymui su Pareiškėja pagal šią Sutartį.

1.4 Lietuvos Respublikoje įvedus eurą, šioje Sutartyje nurodytos sumos litais perskaičiuojamos į eurus taikant Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.

1.5 Šalys susitaria, kad Atsakovei laiku visiškai ar iš dalies nesumokėjus bet kurios Sutarties 1.3 punkte nurodytos sumos, Pareiškėjos reikalavimu Atsakovė mokės Pareiškėjai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už laiku nesumokėtą sumą.

2. Nė viena iš Šalių neatlygina priešingos Šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų ar kitų ryšium su Bylos iškėlimu ir/ar nagrinėjamu susijusių išlaidų. Teismo išlaidas, patirtas ir susijusias su Bylos nagrinėjimu, įsipareigoja padengti Pareiškėja ir Atsakovė lygiomis dalimis. Visos kitos sumos, kurios galėtų mažinti pagal šios Sutarties 1.3 punktą Pareiškėjai faktiškai išmokamas sumas (pavyzdžiui, banko pavedimo kaštai ir kita), atlyginamos Atsakovės.

3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad:

3.1. atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Sutarties sudarymui ir/ar jos vykdymui;

3.2. šios Sutarties sudarymas ir pasirašymas nepažeidžia Šalių teisių bei teisėtų interesų, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šalims yra aiškiai žinomi visi faktai, susiję su Sutarties sudarymu, vykdymu ir/ar nulėmę Sutarties sudarymą ir/ar vykdymą būtent tokiomis sąlygomis, kurios yra išdėstytos Sutartyje;

3.3 Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybinės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, Šalių kreditorių ar kitų interesų. Šalys, pasirašydamos Sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, viešojo intereso bei įsipareigoja atlyginti kitai Šaliai visus tiesioginius nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli;

3.4 ši Sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu, teisnumu ar viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti teisinį pagrindą pripažinti šią Sutartį negaliojančia ir/ar niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi teisnumą, teises ir įgalinimus pagal atitinkamai Šaliai taikytinus įstatymus ir/ar kitus teisės aktus, būtinus šiai Sutarčiai sudaryti ir tinkamai įvykdyti;

3.5. Šalys susitarė dėl visų sąlygų, kurios buvo būtinos tam, kad Sutartis kiekvienos iš Šalių būtų laikoma sudaryta. Šalys specialiai nėra pasilikę sąlygų, susijusių su Sutarties sudarymu, vykdymu, kurios turėtų būti nustatomos išreiškiant Šalių valią tolesnių derybų tarp Šalių dėl Sutarties metu ir/arba kurios yra pavestos nustatyti tretiesiems asmenims;

3.6. Šalys nėra pažeidusios ar nepažeidžia jokių įstatymų ar susitarimų (sutarčių), kurių įgyvendinimas reikšmingai paveiktų Šalių įsipareigojimų įvykdymą pagal Sutartį. Šalys nelaiko, kad turi neatidėliotinų poreikių, kurie nulemtų Sutarties pasirašymą, veikia apdairiai ir yra tinkamai, visapusiškai bei pakankamai informuotos dėl Sutarties turinio bei jos esmės;

3.7. ši Sutartis yra sudaryta Šalių įgaliotų asmenų, laisva Šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, nenaudojant spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti Sutartį;

3.8. kiekvienai iš Šalių yra žinoma, jog pasirašyta Sutartis bus teikiama tvirtinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismui patvirtinus Sutartį byla bus nutraukta, o patvirtinta Sutartis turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei bus priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), taip pat Šalims yra žinomos kitos teisinės pasekmės, kylančios iš ir susijusios su Sutarties sudarymu, pateikimu tvirtinti teismui ir tinkamu Sutarties vykdymu, įskaitant ABTĮ 521, 101, 102 ir 140 straipsniuose numatytas teisines pasekmes.

4. VLK patvirtina, kad ji neturi ir neturės ateityje Pareiškėjai jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl 2009-2011 m. Pareiškėjos pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių, nurodytų Byloje, šių priemonių kainų ar jų dalies bei jų dydžio ir/ar gamybos kiekių, bei sumų, VLK mokėtinų Pareiškėjai pagal šią Sutartį. Pareiškėja patvirtina, kad ji neturi ir neturės ateityje jokių pretenzijų ar reikalavimų Atsakovei, susijusių su 2009-2011 m. Pareiškėjos pagamintomis ir išduotomis ortopedijos technikos priemonėmis, nurodytomis Byloje, įskaitant, tačiau neapsiribojant dėl jų kainos dydžio, kainos apskaičiavimo bei sumų, VLK mokėtinų Pareiškėjai pagal šią Sutartį.

5. Ši Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo datos.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui akcinei bendrovei „Pirmas žingsnis“ 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio sumokėto paduodant skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė