eA-605-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-605-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei L. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB „Milžinas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. K. 969 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus m. sav. Tačiau atsakovė nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 969 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Milžinas“ su pareiškėjo reikalavimu sutiko.

Nurodė, kad L. K. yra GNSB „Milžinas“ narė. 2009 m. sausio 16 d. ji yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau skolinga namo bendrijai už tenkančią banko paskolos dalį, komunalines paslaugas bei tikslines rinkliavas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė L. K. yra GNSB „Milžinas“ narė ir jai pagal pajaus dalį priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Tačiau 2009 m. sausio 16 d. ji deklaravo išvykimą į užsienio valstybę Jungtinę Karalystę (Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gruodžio 20 d. Išrašas apie asmenį). Kilus abejonėms dėl atsakovės pripažinimo atliekų turėtoja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų prasme (2 str. 8 ir 17 d.), teismas įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį gyvenamojo namo statybos bendriją „Milžinas“ pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, jog L. K. naudoja jai pagal pajaus dalį priklausantį nekilnojamojo turto objektą. GNSB „Milžinas“ raštu teismą informavo, kad į daugiabutį gyvenamąjį namą yra įvestas vanduo bei elektra, tačiau įrodymų apie vandens bei elektros naudojimą bute Nr. (duomenys neskelbtini) į bylą nepateikė. Todėl, byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, nesant neginčijamų įrodymų, jog L. K. ginčo laikotarpiu faktiškai naudojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, teismas negalėjo daryti išvados, jog ji gali būti laikoma atliekų minėtame nekilnojamojo turto objekte turėtoja bei „teršėja“ ir vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 5 punkto prasme. Vertindamas išdėstytų aplinkybių visetą ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuo 2009 m. sausio 16 d. deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl ginčo rinkliavos laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. iš atsakovės priteisimo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu nesidaudoja. Teismas taip pat neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir nepagrįstai pavedė pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti įrodymus apie atsakovės naudojimosi butu aplinkybes. Atsakovė nėra pateikusi objektyvių ir leistinų įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jos komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl atsakovės atleidimas nuo pareigos prisidėti prie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo regione leistų atsakovei nepagrįstai praturtėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. K. 969 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu Alytaus mieste, nesinaudoja, todėl negali būti laikoma atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad L. K. privalo mokėti Alytaus mieste nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Remiantis aptartu reguliavimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. atsakovei nuosavybės teise priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Taigi atsakovė L. K. valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį Alytaus mieste, todėl ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 5 punkto prasme ir ji turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, aplinkybė, jog atsakovė negyvena minėtame bute, nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovė pagal Nuostatų 5 punktą laikytina vietinės rinkliavos turėtoja, kas, kaip minėta, lemia jos pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. L. K. nėra sumokėjusi Alytaus miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, darytina išvada, jog iš atsakovės turėjo būti priteista nesumokėta minėtos rinkliavos suma – 280,64 Eur (969 Lt). Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl apskaičiuotos rinkliavos dydžio nėra.

Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu galėtų būti 2009 m. rugsėjo 24 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-181 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo“, pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo gali įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatos suteikimo dėl to, jog negyvena minėtame jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Taigi byloje nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. minėto teisės akto nustatyta tvarka atsakovė būtų įgijusi teisę į vietinės rinkliavos lengvatą ar atleista nuo jos mokėjimo, todėl pagrindo nepriteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą, tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.) ir priimti naują sprendimą. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei L. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas priteisiant iš atsakovės nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės L. K. 280,64 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir šešiasdešimt keturis euro centus) (969 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys