AS-556-111-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-111/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02594-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybei, kuriame prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad jos nepritaikymas suponuos realius, neatitaisomus neigiamus padarinius pareiškėjui. Įsigaliojus Tarybos sprendimui ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, akivaizdžiai sumažės pareiškėjo pajamos, be to, neabejotinai bus atsisakyta dalies darbuotojų, kadangi sutrumpėjus prekybos laikui, dalis darbuotojų bus nebereikalingi. Todėl į biudžetą bus surinkta mažiau mokesčių bei negrįžtamai nukentės atleisti darbuotojai, kurie turės ieškoti naujų darbo vietų, galbūt ir pati įmonė, kuri turi finansinių įsipareigojimų, gali tapti nemoki ir negrįžtamai bankrutuoti. Taip pat negrįžtamai sumažės pareiškėjo klientų skaičius, bus sumenkinta pareiškėjo dalykinė reputacija. Pažymėjo, kad skundas yra akivaizdžiai pagrįstas. Jeigu yra prima facie skundžiamo akto neteisėtumo požymių, atitinkamai neabejotinų skundo pagrįstumo požymių, tai yra savarankiškas pagrindas stabdyti skundžiamo akto galiojimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimą ir apgynimą bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos, ir, pareiškėjo teigimu, netgi grėstų bankrotas. Apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius.

Todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju apsunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmes tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. AS822-195/2010 pažymėjo, kad, sprendžiant ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl teismas, įvertinęs ginčijamą aktą bei pareiškėjo prašymą ABTĮ 71 straipsnio kontekste, padarė išvadą, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galbūt palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo ginčijamo sprendimo dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val.

šiose prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), galiojimą sustabdė.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ginčijama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pagal LVAT praktiką, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (LVAT 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje AS5-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS15-622/2006).

Skundžiamas sprendimas yra norminis teisės aktas, paskelbtas 2013 m. lapkričio 16 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“ ir priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės 18 straipsnio 9 dalimi bei atsižvelgiant į policijos raštus, taip pat Tarybos posėdžio metu pateiktą informaciją ir medžiagą - bendruomenių, Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“ nuomonę, bei siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

Teismas, nesant jokių įrodymų, konstatavo, kad, nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos, ir, pareiškėjo teigimu, netgi grėstų bankrotas. Tokia teismo išvada prieštarauja ir LVAT formuojamai praktikai, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Be to, turi būti atsižvelgta, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006), kas, ginčijamu atveju, pirmosios instancijos teismo nebuvo padaryta. Be to, teismas net nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimo teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių (kurie, kaip jau minėjo, net nepagrįsti jokiais įrodymais) interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimų užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį.

Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ nuostatas išplėsdamas šio imperatyvaus teisės akto taikymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Pažymi, kad tiek teigiamo, tiek neigiamo sprendimo atveju, pareiškėjo reikalavimo atžvilgiu, sprendimas nebus sudėtingas ar neįmanomas įvykdyti, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybai, yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą.

Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad itin didelę žalą žmonių sveikatai, valstybės socialinei, ekonominei, kultūrinei gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui daro alkoholio vartojimas. Lietuvos Respublikos Seimas dar 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII- 833 patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurioje viena iš jos įgyvendinimo priemonių įvardytas alkoholio vartojimo ribojimas ir mažinimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 patvirtino Alkoholio ir tabako kontrolės programą (tarpinstitucinį veiklos planą).

Svarbiausias šios programos tikslas - mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą Lietuvoje, riboti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą, kurti sveiką gyvenamąją ir darbo aplinką. Toks pats siekis – mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, kaip vienas iš tikslų sveikatos sistemos politikos formavimo srityje nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52. Tai įrodo ir pats Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 str. 1 d.).

Šio tikslo siekiama įgyvendinant pagrindinius valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, kaip mokesčiais mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą, ribojant alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, draudžiant priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, remiant laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinant socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą ir pan. (Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnis). LVAT savo praktikoje yra nustatęs, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011). Todėl Taryba, būdama atsakinga už gyventojus gyvenančius jos teritorijoje, žinanti naktinės prekybos Kauno mieste problemas, įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą ir pasiūlymus, priėmė ginčijamą aktą.

Todėl ginčijamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti. Teismui net nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas, kadangi ginčijama nutartimi atitinkamos teritorijos gyventojų saugumas priešpastatomas prieš vieno privataus subjekto ribotus interesus.

Teismas taip pat nevertino ir aplinkybės, kad ginčijamoje teritorijoje prekyba alkoholiu apribota tik nuo 22 val. iki 8 val. ryto, tuo tarpu likusiu laiku prekyba alkoholiu, subjektams turintiems licencijas prekiauti alkoholiu, yra galima. Taip pat ginčijamu atveju pareiškėjas net nėra tas subjektas, kuris pagal ABTĮ 16 skirsnį gali teikti pareiškimą/prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkintas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. LVAT 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz. administracinės bylos Nr. AS5-375/2005, Nr. AS15-183/2006 ir kt.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas.

Byloje nustatyta, kad skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalis dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), priimta vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgiant į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 20-S-2894, ir siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

Kaip minėta, svarstant dėl šio administracinio akto dalies sustabdymo turi būti įvertinti pareiškėjo ir atsakovo interesai bei ieškoma šių interesų pusiausvyros.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą siejo su galima skundžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai. Pažymėjo, jog dėl atsakovo ginčijamo sprendimo ženkliai sumažėtų pareiškėjo pajamos, neabejotinai bus atsisakyta dalies darbuotojų, ir, pareiškėjo teigimu, įmonė gali tapti nemoki ir negrįžtamai bankrutuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pagrįsdamas savo sunkią finansinę padėtį, pateikė 2013 m. sausio 27 d. ekspertizės aktą Nr. 010, kuriame padarytos išvados, kad pareiškėjas dėl naktinės prekybos alkoholiu ribojimo gali patirti nuostolius, turės atleisti mažiausiai 7 pardavėjus-barmenus, t. y. 17 procentų visų įmonės darbuotojų, taip pat dėl naktinės prekybos ribojimo pareiškėjui didelė tikimybė bankrutuoti gali susidaryti ne vėliau kaip po 6 mėnesių. Nors pareiškėjas tik apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines pasekmes, kurias sukeltų jam apribojimas prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau, atsižvelgus į ABTĮ įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą, jo taikymo pagrindus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti remiamasi naujausiais turimais duomenimis, atspindinčiais pareiškėjo finansinę padėtį.

Byloje taip pat turi būti įvertinti duomenys, atskleidžiantys atsakovo poziciją dėl viešojo intereso. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 20-S-2894, kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, pateiktoje informacijoje apie policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje veikiančias įmones, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais (nakties metu dirbantys barai), pažymėta, kad tikrinant pareiškėjo įmonę adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidimų dėl Alkoholio kontrolės įstatymų nuostatų taikymo nenustatyta; vykdant patikrinimus įmonės prekybos kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas vienas pažeidimas, tačiau administracinio teismo pažeidimo byla pardavėjo-barmeno atžvilgiu nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, nesant pažeidimo sudėties. Vykdant patikrinimus įmonės prekybos kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), Alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimų nustatyta nebuvo. Taip pat rašte atkreiptas dėmesys, kad iš prižiūrimos teritorijos gyventojų, seniūnijos ar bendruomenės atstovų skundų, jog minėtų įmonių prieigose būtų daugiau daroma teisės pažeidimų, nei kitose teritorijos vietose, negauta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalių įvardytus argumentus, nurodo, jog iš esmės reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to vykdoma skundžiama atsakovo sprendimo dalis dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini). Skundžiamos atsakovo sprendimo dalies vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo sprendimo dalies nevykdymas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius