AS-602-42-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-42/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03586-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. C., R. R. – C. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. C., R. R. – C. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė pripažinti teisę privatizuoti būstą, adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant įvykdyti visas privatizavimo procedūras. Nurodė, kad investicijos į būsto pagerinimą turėtų būti įskaitytos į privatizavimo kainą ir pripažinta, kad pareiškėjas yra padengęs visą būsto privatizavimo kainą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti L. C. ir R. R. – C. skundą. Išaiškino pareiškėjams teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl būsto privatizavimo. Santykiams, kurie yra susiklostę tarp pareiškėjų ir atsakovo, nėra būdingas pavaldumas. Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris ir atsakovas šiuose santykiuose veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo – pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje S. D. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta byloje Handelshuset Sverige – Litauen AB v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde nurodė, kad siekia ir neturtinės žalos atlyginimo, nors aiškaus reikalavimo dėl žalos atlyginimo nesuformulavo. Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šiuo atveju pareiškėjai žalą kildina iš galimai neteisėtų veiksmų būsto privatizavimo procese. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio veiksmai nėra viešojo administravimo veikla, todėl su būsto privatizavimu susijusiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš administracinių, o iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, todėl šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjų skundą atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

III. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. (pagal gavimo datą) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti pareiškėjo ieškinį.

Atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad terminas „valdžios institucija" reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminas „aktas" reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Galiausiai pagal straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte aiškiai įtvirtinta, kad CK 6.271 straipsnio pagrindu kilę ginčai – dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo – priskirtini apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjas teigia, kad savo ieškinyje kartu su savo sutuoktine labai išsamiai išdėstė, kodėl laiko, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atlikusi neteisėtus veiksmus (neveikimą), padarė jam ir jo šeimai turtinės ir neturtinės žalos, kurią reikalauja atlyginti. Teigia, kad ieškinio esminis reikalavimas būtent ir yra dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtos žalos atlyginimas, šis reikalavimas yra svarbiausias, pagrindinis, jo vertė ieškinyje yra didžiausia. Kiti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su šiuo reikalavimu, t. y. reikalavimas pripažinti pareiškėjui ir jo šeimai teisę į būsto privatizavimą yra tik viena iš sudėtinių dalių tos kompensacijos, kurios reikalauja, t. y. teisingai atlyginti patirtą žalą būtų galima ne tik priteisiant žalos atlyginimą pinigais, bet ir faktiškai pripažįstant pareiškėjo šeimos teisę į ieškinyje nurodyto gyvenamojo būsto privatizavimą.

Be to, pažymi, kad pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Akivaizdu, kad ieškinys grindžiamas visų pirma CK 6.271 straipsniu ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas vienareikšmiškai priskiria tokius ginčus administracinių teismų kompetencijai. Taigi byloje vyrauja būtent tie teisiniai santykiai, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Teigia, kad, esant neaiškumui, teismas turėjo remdamasis ABTĮ 21 straipsnio 3 dalimi, kreiptis į specialią teismingumo kolegiją dėl išaiškinimo, tačiau to nepadarė ir netinkamai traktavo susiklosčiusius teisinius santykius. Skundžiamoje nutartyje cituojama Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartis ir 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, tačiau tose nutartyse kalbama apie kitokias faktines situacijas: šioje byloje ginčo objektas nėra savivaldybės veiksmai pirkimo-pardavimo procese, privatizuojant turtą. Nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamas ilgametis savivaldybės neteisėtas veikimas ir neveikimas, prieš pareiškėją ir jo šeimą inicijuoti nesąžiningi teismo procesai, savivaldybės veiksmai siekiant pareiškėją iškeldinti, savivaldybei priklausančio turto nepriežiūra, savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo apraiškos ir kt., dėl ko buvo padaryta žala. Kitaip tariant, bylos objektas yra kompleksiniai santykiai tarp pareiškėjo ir savivaldybės, kuriuose vyrauja būtent žalos padarymo klausimas, todėl byla turi būti sprendžiama administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai 2013 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė pripažinti teisę privatizuoti būstą, adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant įvykdyti visas privatizavimo procedūras. Nurodė, kad investicijos į būsto pagerinimą turėtų būti įskaitytos į privatizavimo kainą ir pripažinta, kad pareiškėjas yra padengęs visą būsto privatizavimo kainą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino pareiškėjams teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš privatizavimo teisinių santykių. Dėl bylų, kylančių iš privatizavimo teisinių santykių rūšinio teismingumo yra ne kartą pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija.

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą byloje UAB „ Centresta“ v. Vilniaus apskrities viršininkas, 2004 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą byloje UAB „ Mabilona“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė; kt.).

Be to, pažymima, kad privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. Č. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje S. D. v. Klaipėdos miesto savivaldybes administracija; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta byloje Handelshuset Sverige- Litauen AB v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba). Šią išvadą patvirtina Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Atsižvelgdama į minėtą praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d., 25 str.).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Nurodo, kad ieškinio esminis reikalavimas būtent ir yra dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtos žalos atlyginimo, šis reikalavimas yra pagrindinis, jo vertė ieškinyje yra didžiausia. Kiti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su šiuo reikalavimu. Teigia, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas priskiria tokius ginčus administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde neatsižvelgia į vieną aspektą, kuris aktualus nagrinėjamos bylos atveju. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta viešoji atsakomybė taikoma tada, kai subjektas veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Tačiau, kaip minėta, viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose (kaip yra privatizavimo santykių atveju), nėra viešasis administravimas. Taigi ir žala, atsiradusi iš tokių santykių, negali būti pagrindu taikyti viešąją atsakomybę remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su CK 6.271 straipsnio 1 dalies taikymu, atmestini konstatavus, jog žala nagrinėjamu atveju kyla ne iš viešojo administravimo veiklos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius