A-438-887-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-887/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01544-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei A. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. S. (toliau – ir atsakovė) 683,94 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas nurodė, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, administruojanti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą surinkimą.

Paaiškino, kad Joniškio rajone iki 2007 m. rugsėjo 30 d. mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, ir atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007 m. spalio 1 d. Joniškio rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų tvarkymo sistema, pagal kurią minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto. Mokestis pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nustatyta, kad rinkliava mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės teise priklausančio būsto ar iš savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų gyventojų skaičiaus.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio l dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 straipsnyje nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 punktu. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010). Remdamasi tuo, Joniškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T-188 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-157 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T-96, 2009 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. T-1, 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-16, 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-263) (toliau – ir Nuostatai). Atkreipė dėmesį į tai, kad minėti sprendimai buvo skelbti interneto puslapyje www.joniskis.lt.

Nuostatų 9 ir 10 punktai bei Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. T-1 1.1 punktas nustato, kad pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vykdo vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 18, 19 ir 20 dalis, 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 1 punktą ir 4 punktą pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).

Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 4.1.1, 5.1 ir 15 punktais, Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. T-157 3.1 punktu bei 2009 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. T-1 1.1 punktu nustatyta tvarka pagal atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 23 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti. Atsakovė yra skolinga VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 683,94 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei įpareigoti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras siųsti gyventojams mokesčių apmokėjimo kvitus kas ketvirtį arba kas pusmetį.

Nurodė, kad pažymoje „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ yra labai daug klaidų. Teigė, kad atsakovei priklausančiame bute nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. gyvenamąją vietą deklaravę buvo 3 asmenys, t. y. atsakovė, jos sūnus ir globotinis. 2010 m. rugpjūčio 18 d. sūnus deklaravo išvykimą į Švediją. Pažymoje apie vietinės rinkliavos surinkimą ir skolą pažymėta, kad 2010 m. III ketv. bute gyveno 4 asmenys, 2010 m. IV ketv. – 13,2 asmenų, o 2011 m. I ketv. – 1 asmuo.

Paaiškino, kad iki pat 2011 m. II ketv. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras jokių paslaugų, už kurias prašoma sumokėti, faktiškai neteikė. Atsakovė nurodė net 8 kartus skambinusi pareiškėjui prašydama atgabenti konteinerį, deja iki pat 2011 m. II ketv. tai padaryta nebuvo. Todėl atsakovė dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras neveikimo buvo priversta išrūšiuotas atliekas savo pastangomis gabenti iki miesto konteinerių. Be kita ko, nurodė rinkliavos nemokėjusi ir dėl to, kad niekada negavo jokio apmokėjimo kvito nei už ketvirtį, nei už metus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės 683,94 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma.

Nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų. Joniškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T-188 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-157 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T-96, 2009 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. T-1, 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-16, 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-263).

Atsakovė gyvena Joniškio r. sav. ir pagal Nuostatų 5.1 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013m. birželio 30 d. yra 683,94 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (CK 6.59 straipsnis).

III. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neadekvati jos gaunamoms pajamoms. Paaiškina, kad dirba 0,75 etato Žagarės poliklinikoje, kad jos atlyginimas siekia tik 795 Lt sumą.

Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į jos pateiktą atsiliepimą ir prašymą, kuriame yra pažyma apie tikslų asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą atsakovės bute, skaičių. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, galimai iš viso nevertino atsakovės pateikto atsiliepimo, nes teismo sprendime nurodyta, kad ji atsiliepimo nepateikė. Atsakovė, be kita ko, prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad atsakovė nenurodė jokių materialinės teisės normų, kurias pažeidė teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Apeliacinis skundas motyvuojamas tik procesinės teisės normų pažeidimu, kuris yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios aplinkybės galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnis). Mano, kad teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Nurodo, kad pareiškėjas atsakovei siuntė rinkliavos mokėjimo pranešimus, juose nurodydamas gyventojų skaičių, siuntė ir įspėjimą, tačiau atsakovė vis vien rinkliavos nemokėjo. Siųsti dokumentai pareiškėjui niekada negrįžo, todėl jis turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė dokumentus gavo. Be to, pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietose pasikeitimą. Jeigu asmuo šiuos pareigos nevykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Duomenų apie gyventojų skaičių, pagal kurį apskaičiuota prašoma priteisti skola, byloje nebuvo nurodyta, nes iki pat apeliacinio skundo padavimo atsakovė šio skaičiaus neginčijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl 683,94 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės A. S. už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d..

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-157 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 4; 5 ir 15 punktus (su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą yra skaičiuojama nuo gyventojų, gyvenančių atitinkamame būste, skaičiaus, nustatant atitinkamą rinkliavos dydį vienam gyventojui, o gyventojų skaičius nustatomas pagal Gyventojų registro duomenis.

Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės grindžia tuo, kad neteisingai yra apskaičiuotas nesumokėtos rinkliavos atitinkamais laikotarpiais dydis, nes neteisingai buvo nustatytas, jai priklausančiame būste gyvenusių asmenų skaičius, kas ir įtakojo, jos nuomone, per didelės skolos priskaičiavimą. Kartu pripažįsta, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu ginčo rinkliavos yra nesumokėjusi.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja neginčija, jog jos būste laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. gyveno trys asmenys, o nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. – du asmenys. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir į bylą pateiktos Žagarės seniūnijos pažymos apie šiame būste savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis (b. l. 17;54;55).

Iš pareiškėjo pateiktų į bylą pažymų apie nesumokėtos rinkliavos dydžio paskaičiavimą matyti, kad skaičiuojant priklausančią sumokėti pareiškėjai rinkliavą atitinkamais laikotarpiais, buvo įvertinti duomenys apie skirtingą būste gyvenusių asmenų skaičių, o būtent, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. būste gyvena tik du asmenys (b. l. 22-25; 39-41). Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas detalizuotas nesumokėtos rinkliavos dydžio apskaičiavimas akivaizdžiai patvirtina, kad bendras - 683,94 Lt dydžio įsiskolinimas yra susijęs su sistemingu pastovaus dydžio rinkliavos (priklausomai nuo laikotarpio kai būste gyveno du ar trys asmenys) nemokėjimu (b. l. 39-41). Ir priešingai nei teigia pareiškėja, šios skolos susidarymas nėra sąlygotas, kokio tai netikėto skaičiavimo faktoriaus, kaip rinkliavos dydžio skaičiavimo už 13 asmenų gyvenančių būste ir pan..

Iš esmės įrodymų ar paskaičiavimų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytus duomenis, atsakovė teismui ir nepateikė.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas