AS-20-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-20-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03424-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – G. Š., S. Š., VĮ Registrų centro Kauno filialas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. KAKT-637 „Dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą“; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. cspr1-139; įregistruoti R. K. nuosavybės teisę į suformuotą atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą / patalpą-butą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. K. skundą, kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir išaiškino pareiškėjai, kad dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. KAKT-637 panaikinimo ji gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes. Atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai, o bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietas.

Teismas nustatė, kad iš VĮ Registrų centro 2014 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. cspr1-139 matyti, jog VĮ Registrų centras paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. KAKT-637, bei konstatavo, kad tiesiogines teisines pasekmes šiuo atveju pareiškėjai sukelia būtent VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. KAKT-637, todėl atsakovu šioje byloje turi būti VĮ Registrų centro Kauno filialas, kurio buveinė yra Kaune, ir skundas turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo buveinė.

III. Pareiškėja R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismas vadovavosi ydinga ir neatitinkančia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos teismingumo tvarkos dėl administracinių bylų nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme aiškinimo praktika dėl VĮ Registrų centro kaip centrinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo teismingumo. Pareiškėja pažymi, kad Nekilnojamo turto registro įstatymo 30 straipsnio norma įtvirtinta šiame įstatyme ne vien dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos kaip galimos neteisminės greitesnės ir pigesnės kilusio ginčo dėl netinkamai pritaikytų įstatymų ar kitų teisės normų pritaikymo, bet ir dėl VĮ Registrų centro specifikos. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-74 patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro įstatų 1, 7, 8 punktais, darė išvadą, kad VĮ Registrų centras (Centrinis registratorius) su savo buveine Vilniuje yra galutinė institucija, kuri išreiškia apibendrintą viso VĮ Registrų centro teisinę valią ir sprendimo galią dėl pareiškėjų skundžiamų teritorinių šios įmonės filialų priimtų sprendimų. Todėl spręsti, jog tik teigiamas Centrinio registratoriaus sprendimas pareiškėjui sukelia tiesiogines pasekmes, yra neteisinga iš esmės, kadangi bet koks Centrinio registratoriaus sprendimas sukuria pasekmes viso VĮ Registrų centro vardu, jis išreiškia galutinę visos šios valstybės įmonės teisinę poziciją nekilnojamojo turto registravimo ir kitais su tuo susijusiais klausimais. Pareiškėjos teigimu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio normos suderintos su ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kuriose nustatytas bylų teismingumas ir jų priskirtinumas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kai atsakovu byloje (ar vienas iš jų) yra centrinis administravimo subjektas, kokiu šiuo atveju yra VĮ Registrų centras. Niekur ABTĮ nenustatyta, neaiškinama ir nedetalizuojama, kokie valstybinių administravimo subjektų sprendimai sukelia tiesiogines ir netiesiogines pasekmes. Pareiškėjos manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali pakeisti savo suformuotą praktiką bylose dėl teismingumo nustatymo, kai atsakovu bylose yra centrinis administravimo subjektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja R. K. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. KAKT-637 „Dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą“; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. cspr1-139; įregistruoti R. K. nuosavybės teisę į suformuotą atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą / patalpą-butą.

Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad tiesiogines teisines pasekmes šiuo atveju pareiškėjai sukelia būtent VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. KAKT-637, todėl atsakovu šioje byloje turi būti VĮ Registrų centro Kauno filialas, kurio buveinė yra Kaune, ir skundas turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo buveinė. Dėl to teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio nuostatas teritorinis registratorius yra Centrinio registratoriaus įsteigtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo padalinys, veikiantis Centrinio registratoriaus nustatytoje teritorijoje (1 d.). Teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (2 d.). Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai (2 d.). Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (3 d.). Pagal minėto įstatymo 30 straipsnį teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (1 d.), o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (2 d.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatyta skundo pateikimo Centriniam registratoriui tvarka, o 32 straipsnyje įtvirtinta Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarka. Centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų (32 str. 1 d.). Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija (32 str. 2 d.). Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų (32 str. 3 d.). Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą (32 str. 4 d.).

Įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog teritorinių registratorių sprendimams apskųsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai ne kartą savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nenustato išimtinio bylų dėl Centrinio registratoriaus sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl, sprendžiant bylų dėl registratorių priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovais tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. KAKT-637 atmetė pareiškėjos prašymą. Pareiškėjai šį sprendimą apskundus VĮ Registrų centrui, t. y. Centriniam registratoriui, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. cspr1-139, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. KAKT-637, paliko galioti minėtą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą.

Įvertinus pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei byloje susiklosčiusias aplinkybes, matyti, jog nagrinėjamu atveju Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir pareiškėjos skundo netenkino bei paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą, o pareiškėja de facto nesutinka su paliktu galioti teritorinio registratoriaus sprendimu. Todėl konstatuotina, kad skundo teismui dalyku laikomas sprendimas, sukeliantis pareiškėjai tiesiogines pasekmes, t. y. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. KAKT-637, o atsakovu šioje byloje yra teritorinis registratorius – VĮ Registrų centro Kauno filialas. Pareiškėja byloje ir ginčija atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. KAKT-637, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Be to, ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi šiuo atveju atsakovu išlieka VĮ Registrų centro Kauno filialas, o ne VĮ Registrų centras.

Dėl pirmiau nuodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų keisti savo suformuotą praktiką bylose dėl teismingumo nustatymo ginčo klausimais.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos skundas turėjo būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjos skundo priimtinumo ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos atskirasis skundas būtų tenkinamas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė