2K-29/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-29/2014

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00111-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.16.2;

2.2.4.3;

2.3.2.1.3.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

įtariamojo A. V. (A. V.) gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei,

įtariamojo P. P. (P. P.) gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Regimanto Žukausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 332 straipsnio 9 dalimi, baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1982 straipsnio 1 dalį (dėl programinės įrangos DDoS atakoms vykdyti įsigijimo ir laikymo) ir jam skirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 3 dalį (dėl tinklalapio www.skundai.lt atakų) ir jam skirta 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 1 dalį (dėl tinklalapių www.tv3.lt ir www.tv3play.lt atakų) ir jam skirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 1982 straipsnio 1 dalį (dėl programinės įrangos interneto tarnybinėms stotims skenuoti įsigijimo ir laikymo) ir jam skirta 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalis, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 240 MGL (31 200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 ir 65 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. vasario 14 d. laikas (kas atitinka 114 MGL dydžio baudą) ir A. V. paskirta galutinė 126 MGL (16 380 Lt) dydžio bauda.

P. P. pripažintas kaltu pagal BK 197 straipsnio 3 dalį (dėl tinklalapio www.skundai.lt atakų) ir jam skirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, 197 straipsnio 1 dalį (dėl tinklalapių www.tv3.lt ir www.tv3play.lt atakų) ir jam skirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. P. paskirta galutinė 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

Iš A. V. ir P. P. solidariai priteista nukentėjusiajam S. G. 538 Lt ir UAB „Tele–3“ 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, įtariamųjų gynėjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. V. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 197 straipsnyje, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 2 d., internetu įgijo programinę įrangą, skirtą elektroninės paslaugos trikdymo atakoms vykdyti, ją skaitmeninėje išorinėje USB laikmenoje laikė bei 2010 m. lapkričio 2 d. perdavė UAB „R.“ darbuotojui P. P. nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalyse, vykdyti.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 3 dalį už tai, kad, keršydamas už tai, jog jo reikalavimu iš tinklalapio www.skundai.lt nebuvo pašalinta neigiama informacija apie UAB „R.“ ir jį, kaip UAB „R.“ akcininką, bei siekdamas dėl to sutrikdyti tinklalapio www.skundai.lt darbą, organizavo elektroninės paslaugos trikdymo atakas ir vadovavo jų vykdymui: 2010 m. lapkričio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, parinkęs nusikaltimo vykdytoją UAB „R.“ darbuotoją P. P., nurodė jam nuo 2010 m. lapkričio 2 d., pasinaudojant kompiuterine technika, esančia UAB „R.“ tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), internetu vykdyti elektroninės paslaugos trikdymo atakas, t. y. tyčia vienu metu išsiųsti didelį užklausų kiekį į tinklapį www.skundai.lt ir taip apkrauti informacinės sistemos naudojamus resursus, pateikė P. P. šiai atakai vykdyti išorinius mobiliojo ryšio USB modemus ir kitą tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę techniką bei programinę įrangą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio mėn., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nurodė P. P. nuo 2011 m. sausio 16 d. pasinaudojant interneto ryšiu iš UAB „R.“ priskirto IP adreso (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių kompiuterių, kuriems buvo priskirti UAB „Bitė Lietuva“ administruojami IP adresai, ir užsienio šalyse (Tailande, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vietname, Lenkijoje, Kolumbijoje ir kt.) esančių ir kenkėjišku programiniu kodu užkrėstu kompiuterinio tinklo (naudojančio užkrėstus kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis, siekiant nuslėpti realų naudotojo kompiuteriui priskirtą IP adresą) kompiuteriams priskirtų IP adresų tęsti elektroninės paslaugos trikdymo atakas, t. y. tyčia vienu metu išsiųsti didelį užklausų kiekį į tinklapį www.skundai.lt, bei pateikė jam šiai atakai vykdyti išorinius mobiliojo ryšio USB modemus ir kitą tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę techniką ir programinę įrangą.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 1 dalį už tai, kad, keršydamas už tai, jog UAB „TELE–3“ atsisakė vykdyti jo reikalavimą netransliuoti laidos „Akistata“, kurioje turėjo būti pateikta neigiama informacija apie jį, siekdamas dėl to sutrikdyti tinklapių www.tv3.lt ir www.tv3play.lt darbą, organizavo elektroninės paslaugos trikdymo ataką ir vadovavo jos vykdymui: 2011 m. spalio mėn. parinkęs nusikaltimo vykdytoją UAB „R.“ darbuotoją P. P., nurodė jam nuo 2011 m. spalio 19 d. iki spalio 21 d. internetu, pasinaudojant kompiuterine technika, esančia UAB „R.“ tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), ir užsienio šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Vietname, Rusijos Federacijoje ir kitose) esančiu kenkėjišku programiniu kodu užkrėstu kompiuteriniu tinklu (naudojančio užkrėstus kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis, siekiant nuslėpti realų naudotojo kompiuteriui priskirtą IP adresą), vykdyti elektroninės paslaugos trikdymo atakas, t. y. tyčia vienu metu išsiųsti didelį užklausų kiekį į tinklapius www.tv3.lt ir www.tv3play.lt. ir taip apkrauti informacinės sistemos naudojamus resursus, pateikė jam šiai atakai vykdyti reikalingą tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę techniką ir programinę įrangą.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 197 straipsnyje, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011 m. gruodžio 8 d., internetu įgijo ir skaitmeninėje išorinėje USB laikmenoje iki 2012 m. sausio 18 d. laikė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), programinę įrangą „Metasploit 4.1.4“, „Cain&Abel v4.9.43“, „NTOSQLInvader 1.0.0“, „Acunetix Web Vulnerability Scanner 7.0“, skirtą kompiuterių, kompiuterinių tinklų ir tarnybinių stočių (serverių) skenavimui ir saugumo spragų paieškai, kurią 2011 m. gruodžio 26 – 27 d. panaudojo, siekdamas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos – tinklalapio www.skundai.lt – valdymo panelės.

P. P. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 197 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vykdamas UAB „R.“ akcininko A. V. nurodymą, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d., būdamas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. V. pateiktais išorinio ryšio USB modemais ir kita turima kompiuterine technika bei programine įranga, skirta elektroninės paslaugos trikdymo atakai vykdyti, internetu iš skirtingų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių kompiuterių, kuriems buvo priskirti AB „TEO LT“, UAB „Bitė Lietuva“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro administruojami IP adresai bei UAB „R.“ priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), tyčia vienu metu išsiuntė didelį užklausų kiekį į tinklapį www.skundai.lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. V. nurodymu ir pasinaudodamas A. V. pateiktais išorinio ryšio USB modemais bei kita turima kompiuterine technika ir programine įranga, skirta elektroninės paslaugos trikdymo atakai vykdyti, 2011 m. sausio 16 d., 2011 m. sausio 30 d. ir 2011 m. sausio 31 d. internetu iš UAB „R.“ priskirto IP adreso (duomenys neskelbtini) ir iš kitų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių kompiuterių, kuriems buvo priskirti UAB „Bitė Lietuva“ administruojami IP adresai, bei 2011 m. vasario 5 d., vasario 10 d., spalio 21-22 d. iš užsienio šalyse (Tailande, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Kolumbijoje ir kitose) esančių ir kenkėjišku programiniu kodu užkrėstu kompiuterinio tinklo (naudojančio užkrėstus kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis, siekiant nuslėpti realų naudotojo kompiuteriui priskirtą IP adresą) kompiuteriams priskirtų IP adresų, tyčia išsiuntė didelį užklausų kiekį į tinklapį www.skundai.lt. Dėl įvykdytos elektroninės paslaugos trikdymo atakos buvo sutrikdytas informacinės sistemos – tinklapio www.skundai.lt – darbas ir padaryta 700 Lt turtinė žala tinklapio www.skundai.lt valdytojui S. G..

Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 197 straipsnio 1 dalį už tai, kad vykdamas A. V. nurodymą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 spalio 21 d., pasinaudodamas A. V. jam pateikta kompiuterine technika ir programine įranga, skirta elektroninės paslaugos trikdymo atakai vykdyti, internetu iš Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Vietname, Rusijos Federacijoje ir kitose pasaulio šalyse esančio kenkėjiškomis programomis užkrėsto kompiuterinio tinklo (naudojančio užkrėstus kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis siekiant nuslėpti realų naudotojo kompiuteriui priskirtą IP adresą) kompiuteriams priskirtų IP adresų, tyčia išsiuntė didelį užklausų kiekį į tinklapius www.tv3.lt ir www.tv3play.lt. Dėl įvykdytos elektroninės paslaugos trikdymo atakos buvo sutrikdytas informacinių sistemų – tinklapių www.tv3.lt, www.tv3play.lt –bei visos tarnybinės stoties darbas ir padaryta didelė – 52 809,56 Lt žala UAB „TELE–3“ ir 60 478 Lt žala AB „Viasat Satellite Services“.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka pagal P. P. ir A. V. gynėjos advokatės apeliacinius skundus, padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teismas nurodė, kad kaltinamajame akte, apibrėžiant nukentėjusiajam S. G. padarytos žalos dydį, buvo vertintas tik nusikalstama veika padarytos ir nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos aspektas, nors BK 197 straipsnyje numatyta nusikalstama veika žala padaroma ir neturtiniams informacinės sistemos savininko ir jos vartotojų interesams, suvaržoma visuomenės teisė į nevaržomą informacijos sklaidą, informacijos prieinamumą, ribojama minties ir žodžio laisvė, pažeidžiamas elektroninės erdvės saugumas.

Šie padarytos žalos dydžio aspektai liko neįvertinti, o kaltinamajame akte nurodyta 700 Lt turtinė žala neatitinka nedidelės žalos kriterijaus (nes viršija teismų praktikoje nustatytą 3 MGL dydžio sumą). Taip pat kaltinamajame akte nenurodyta, kokio pobūdžio žala, įvertinta kaip didelė, yra padaryta UAB „TELE–3“ ir AB „Viasat Satellite Services“. Byloje nėra pareikšto AB „Viasat Satellite Services“ civilinio ieškinio, šis juridinis asmuo į procesą neįtrauktas, jo atstovai dėl nusikalstamos veikos aplinkybių neapklausti, ir tai kelia pagrįstas abejones dėl šiai įmonei padarytos žalos buvimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, teismui papildžius kaltinimą naujomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nurodžius, kokio dydžio ir pobūdžio žala buvo padaryta A. V. ir P. P. galimai nusikalstamais veiksmais, šiems ne tik nebūtų suteikta galimybė gintis nuo tokio iš esmės pakeisto kaltinimo, ginčyti naujai nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bet ir galėtų būti pabloginta jų padėtis (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl tokiu atveju kaltinimo pakeitimas teisme turėtų esminę įtaką nuteistųjų teisės į gynybą įgyvendinimui.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. V. ir P. P. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamų veikų, numatytų BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalyse, požymius, byloje neatlikti itin reikšmingi teisingam nusikalstamų veikų kvalifikavimui bei nusikalstamų veikų padarinių nustatymui tyrimo veiksmai: neatlikta informacinių technologijų ekspertizė, neapklausti AB „TELE–3“ tinklalapius administruojančios AB „Viasat Satellite Services“ atstovai, neišspręstas šio juridinio asmens procesinės padėties klausimas.

Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad dėl nustatytų esminių kaltinamojo akto trūkumų byla negali būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta teisme, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam pačiam teismui. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai aiškino ir taikė BPK 219 straipsnio nuostatas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui bei taip užvilkino bylos procesą. Vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, 369 straipsnio 3 dalimi, prokuroras teigia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Anot prokuroro, skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai, kad kaltinamajame akte nebuvo aiškiai išdėstyti ir detalizuoti vertinamieji padarytos žalos, t. y. nusikalstamos veikos padarinių, dydžio kriterijai ir tai sutrukdė teismui nustatyti realią A. V. ir P. P. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir tinkamai kvalifikuoti jų nusikalstamas veikas, yra nepagrįsti. Prokuroras teigia, kad būtinasis BK 197 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai, t. y. žalos dydis, yra vertinamasis, todėl nustatant žalos dydį pirmiausia atsižvelgiama į tai, kaip šią žalą vertina ją patyręs fizinis ir (ar) juridinis asmuo. Dėl to ir nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodytas žalos dydis buvo nustatytas, remiantis visais kriterijais, išdėstytais ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose nukentėjusiojo S. G. ir UAB „TELE–3“ bei AB „Viasat Satellite Services“ civiliniuose ieškiniuose bei kituose bylos procesiniuose dokumentuose. Be to, kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kuo ši žala pasireiškė, t. y. kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo sutrikdytas informacinių sistemų www.skundai.lt, www.tv3.lt ir www.tv3play.lt darbas. Sutrikdymas pasireiškė dar ir tuo, kad pirmiau nurodytos svetainės laikinai tapo nepasiekiamos klientams, jie negalėjo pasinaudoti paslaugomis ir pan., dėl to padarinių papildomas detalizavimas kaltinamajame akte būtų nepagrįstas ir perteklinis. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, A. V. ir P. P. nusikalstamų veikų padariniai pakankamai detalizuoti ir išsamiai išdėstyti kaltinamajame akte, nurodyti nukentėjusiojo S. G. ir pirmosios instancijos teisme. Prokuroras nurodo, kad kaltinamajame akte nurodyti www.skundai.lt valdytojui S. G. bei UAB „TELE-3“ ir AB „Viasat Satellite Services“ padarytos žalos kriterijai, jos pobūdis buvo pakankami, aiškūs ir netrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Be to, UAB „TELE–3“ pateiktame civiliniame ieškinyje yra aiškiai nurodyta, iš ko susideda šiai bendrovei padaryta didelė žala.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu AB „Viasat Satellite Services“ atstovams buvo išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, tačiau jie šia teise nepasinaudojo ir dėl to pripažinti bendrovę civiliniu ieškovu nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo. Prokuroro nuomone, tiek ši aplinkybė, tiek ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas minėtos AB atstovas neduoda jokio pagrindo abejoti apie šiai bendrovei padarytą kaltinamajame akte nurodytą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą žalą. Juolab kad šis juridinis asmuo savanoriškai pateikė 2011 m. gruodžio 28 d. pranešimą su priedais, iš kurių matyti, kad dėl nusikalstamų veikų jam buvo padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala. Be to, bendrovė gali pateikti civilinį ieškinį ir civilinio proceso tvarka. Kita vertus, kilus abejonių dėl šiai bendrovei padarytos žalos, apeliacinės instancijos teismas galėjo ir privalėjo atlikti papildomą įrodymų tyrimą, t. y. iškviesti į teismo posėdį ir apklausti jos atstovą.

Prokuroras nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino patikslintą S. G. civilinį ieškinį ir iš A. V. bei P. P. priteisė solidariai 538 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes S. G. padarytą visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos A. V. atlygino dar iki nuosprendžio priėmimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nebuvo nurodyta, jog nukentėjusiajam buvo padaryta ir neturtinė žala, neduoda pagrindo teigti apie kaltinamojo akto surašymą, pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Priešingai nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, pagal BPK 256 straipsnio 4 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas pats savo iniciatyva galėjo pakeisti kaltinimą, nurodant, kad nukentėjusiajam S. G. buvo padaryta ir neturtinė žala, nes dėl to nei nusikalstamos veikos kvalifikacija, nei nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir padariniai iš esmės nesikeitė – nukentėjusiajam S. G. buvo padaryta nedidelė turtinė ir neturtinė žala. Dėl to prokuroras mano, kad A. V. ir P. P. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 197 straipsnio 3 dalyje, nes vertinti nukentėjusiajam S. G. padarytą 1238 Lt žalą kaip didelę nebuvo pagrindo. Be to, BK 197 straipsnyje numatytos žalos dydį sieti su BK 190 straipsnyje nurodytais turto vertės nustatymo kriterijais, kaip tai daroma skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju negalima, nes BK 190 straipsnyje įtvirtinti BK XXVIII skyriuje numatyto turto (kaip nusikaltimo dalyko) vertės nustatymo kriterijai, o ne apie nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos dydis. Kartu prokuroras pažymi, kad viso proceso metu nukentėjusysis S. G. neprašė keisti nusikalstamos veikos kvalifikacijos, t. y. sutiko, kad jam buvo padaryta nedidelė žala, kaip ir yra nurodyta kaltinamajame akte, ir teisme, patikslindamas savo civilinį ieškinį, nurodė, kokio dydžio jam buvo padaryta turtinė (668 Lt) ir neturtinė (570 Lt) žala. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumus galėjo ištaisyti ir pats apeliacinės instancijos teismas. Tuo abiejų įtariamųjų teisinė padėtis nebūtų pabloginta, nes teisiamojo posėdžio metu A. V. ir P. P. buvo įteiktas patikslintas S. G. civilinis ieškinys, jie su juo sutiko, A. V. atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos ir pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam S. G. iš abiejų įtariamųjų priteisė solidariai 538 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl to nėra pagrindo teigti ir apie įtariamųjų teisės į gynybą suvaržymą. Kartu prokuroras pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, įtariamųjų gynėjai prašė teismo atlikti papildomą įrodymų tyrimą ir skirti informacinių technologijų ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas prokuroro nuomonei, nusprendė papildomo įrodymų tyrimo neatlikti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Regimanto Žukausko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, jog kaltinamasis aktas šioje byloje iš esmės surašytas netinkamai, nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta. Kasatorius nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad šis teismas be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pats netinkamai aiškino ir taikė BPK 219 straipsnio nuostatas, dėl to padarė esminį BPK pažeidimą ir nepagrįstai užvilkino bylos procesą. Nesutikdamas su apeliacinio teismo nutartimi, kasatorius nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas nurodė kaltinamojo akto esminį trūkumą, jog A. V. ir P. P. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nes neatskleistos visos reikšmingos bylai aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamų veikų BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalies požymius – t. y. šioje konkrečioje byloje nenurodyti padariniai: didelė ar nedidelė žala. Tačiau, turint omenyje tai, kad žalos dydis yra vertinamasis, taigi, kiekvienu atveju nustatant žalą pirmiausia atsižvelgiama į tai, kaip šią žalą vertina ją patyręs fizinis ar juridinis asmuo, kasatoriaus nuomone, kaltinamajame akte visi BK 197 straipsnyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai yra išvardyti.

Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal teismų praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytą sprendimą gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013). Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktikos nuostatas, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-254/2013).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte netinkamai buvo įvertinti BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti padarytos žalos dydžio aspektai.

Dėl padarytos žalos tinklalapiui www.skundai.lt pažymėtina, kad įvertinta tik turtinė žala, kurią civiliniame ieškinyje nurodė nukentėjusysis S. G. (700,00 Lt), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, liko neįvertinta žala, kuri padaryta ne tik turtiniams, bet ir neturtiniams nukentėjusio asmens interesams, t. y. ne tik informacinės sistemos savininko interesams, bet ir informacinės sistemos vartotojams, nes tuo suvaržoma visuomenės teisė į nevaržomą informacijos sklaidą, suvaržomas informacijos prieinamumas, tuo ribojama minties ir žodžio laisvė, pažeidžiamas elektroninės erdvės saugumas. Šie aspektai kaltinamajame akte liko neįvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamasis aktas buvo surašytas nesilaikant BK 219 straipsnio reikalavimų.

Dėl padarytos žalos UAB „TELE-3“(52 809,56 Lt) ir AB „Viasat Satellite Services“ (60 478,00 Lt) pažymėtina, kad iš kaltinamojo akto formuluotės taip pat nematyti iš ko susideda jiems padaryta didelė žala (turtinė ar kitokio pobūdžio žala, jos neatribotos), be to, AB „Viasat Satellite Services“ iš viso nebuvo įtraukta į procesą, jos atstovai dėl žalos nebuvo apklausti, pirmiau išdėstytos aplinkybės taip pat liko neįvertintos. Tas pats pažymėtina ir dėl nusikalstama veika padarytos žalos tinklalapiams www.tv3.lt bei www.tv3play.lt.

Apeliacinės instancijos teismas, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatavo, kad A. V. ir P. P. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamų veikų, numatytų BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalyse, požymius, todėl neatitinka BK 219 straipsnio reikalavimų ir dėl šių išvardytų esminių kaltinamojo akto trūkumų byla negali būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta teisme, todėl ji perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje neatlikta informacinių technologijų ekspertizė, neapklausti AB „TELE-3“ ir AB „Viasat Satellite Services“ atstovai, neišspręstas pastarojo juridinio asmens procesinės padėties klausimas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje gana abstrakčiai išdėstė ir tik lakoniškai aptarė, jo nuomone, BPK 219 straipsnio esminius pažeidimus, padarytus surašant kaltinamąjį aktą, nurodęs tik tai, kad netinkamai nustatytas žalos dydis. Tačiau, tame pat sprendime apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad dėl žalos dydžio (ar padarytoji žala yra didelė, ar nedidelė), kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, nes tai yra vertinamasis požymis. Taigi toks prieštaravimas nutartyje, leidžia spręsti, kad pats apeliacinės instancijos teismas galėjo pašalinti trūkumus ir įvertinti žalos dydį, tinkamai apklausdamas nukentėjusiuosius, iškviesdamas ir apklausdamas AB „TELE-3“ ir AB „Viasat Satellite Service“ atstovus, patikslindamas žalos dydžius ir pan. Nutartyje taip pat nurodyta, kad atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, jog nėra atlikti reikšmingi tyrimo veiksmai – neatlikta informacinių technologijų ekspertizė, tačiau iš apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ( T. 5, b. l. 163 – 165) matyti, kad P. P. ir A. V. gynėja atlikti tokią ekspertizę prašė posėdžio metu, kolegijos pirmininkė tuo domėjosi, įtariamieji sutiko padengti ekspertizės išlaidas, bet teisėjų kolegija nesprendė šio klausimo, nes nutarė neatlikti įrodymų tyrimo. Taigi, ir šį klausimą galima buvo išspręsti apeliacinės instancijos teisme.

Be to, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų, pagal apeliacinės instancijos teismą, nutartyje, kaip minėta, pasisakyta, tačiau visiškai nenurodyta, kodėl šio teismo nustatytų BPK 219 straipsnio pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Tai šioje nutartyje liko visiškai neanalizuota ir apie tai motyvuotai nepasisakyta.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013).

Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyti A. V. ir P. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalis tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, jų veiksmus konkretizavo tiek, kiek tai padaryti leido bylos duomenys, o A. V. bei P. P. ir jų gynėjai viso bylos proceso teisme metu nepareiškė abejonių dėl pateiktų kaltinimų neaiškumo ar nekonkretumo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nurodyta tvarka taip pat gali būti keičiamos atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-570/2012, 2K-254/2013).

Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, o tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nutartį šioje byloje.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Šio nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teismui. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti greitą, išsamų nusikalstamų veikų atskleidimą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi taip pat ištirti bylos aplinkybes ir įrodymus, turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms, jei tai nebuvo tirta pirmosios instancijos teisme. Jei padaryti BPK pažeidimai, juos privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tik tuomet, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą teisme, tokią bylą šis teismas gali perduoti prokurorui. Iš išdėstytų argumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nemotyvavęs nutartyje, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą, pats padarė esminį BPK pažeidimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Olegas Fedosiukas

Rimantas Baumilas