A-146-1107-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1107/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02279-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, (b. l. 1-2, 12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 4R-1418-(6.1); 2) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją priimti sprendimą, kuriuo nustatyti teisėjų valstybinės pensijos dydį – 1 988,88 Lt iki to laiko, kol įsigalios atitinkamų įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų; 3) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos neišmokėtos valstybinės pensijos dalį – 9 548,03 Lt.

Pareiškėja paaiškino, kad nuo 1965 m. gruodžio 20 d. iki 2003 m. gruodžio 24 d. ji dirbo Marijampolės rajono apylinkės teisme teisėja. Iš pareigų atleista Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu sukakus senatvės amžiui. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu jai buvo paskirta nuo 2003 m. gruodžio 25 d. teisėjų valstybinė pensija (toliau – ir valstybinė pensija) už 10 metų darbo stažą – 1356,80 Lt. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu valstybinė pensija buvo perskaičiuota nustatant jos dydį – 1 371,64 Lt per mėnesį. Nuo 2010 m. gruodžio mėn. pritaikius 1,3 dydžio ribojimą pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pensija buvo sumažinta iki 1 126,67 Lt. Nacionalinė teismų administracija raštu patvirtino, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas valstybinė pensija jai turėtų būti skaičiuojama už trylikos metų teisėjo darbo stažą (nuo 1990 m. kovo 11 d.) ir pensijos dydis už šį stažą būtų 1988,88 Lt per mėnesį. Mokėti tokio dydžio pensiją atsakovas atsisako. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą priimti įsakymą dėl 1988,88 Lt teisėjų valstybinės pensijos paskyrimo iki to laiko kol bus įsigalios atitinkamų įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų, taip pat priteisti neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalis – 9 548,03 Lt.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 41−45) rėmėsi argumentais, kad 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti teisėjų valstybinių pensijų, taip, kad jos atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigia pareiškėjos teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, ir kol nėra atitinkamo finansavimo, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinę pensiją, kokios pareiškėja prašo.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos pareiga − skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimui, teisėjų valstybinių pensijų įstatyminis reguliavimas nebuvo pakeistas. Siekdamas vykdyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2010 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriame nurodyta teisėjų valstybines pensijas mokėti pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos. Šis įsakymas nepaneigta teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, esmės ir paskirties. Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nustatė, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų įstatymu ir Laikinuoju įstatymu. Nacionalinė teismų administracija ne kartą kreipėsi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčius subjektus, prašydama skubos tvarka spręsti dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Atsižvelgdamas į tai, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareigos vykdymą riboja 2012 metams skirti biudžeto asignavimai, siekdamas užtikrinti valstybinių pensijų mokėjimo nepertraukiamumą, Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. kovo 16 d. priėmė įsakymą Nr.9FB-7-(4.46), kuriuo pripažino netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (1,3), o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (1,5). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimas.

Pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir apskaičiuota vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, t.y. apskaičiuota iš paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 20 procentų šio dydžio kaip asmeniui, įgijusiam 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, tačiau neįgijusiai 15 metų teisėjo darbo stažo. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepasisakė kaip turėtų būti apskaičiuota teisėjų valstybinė pensija už kiekvienus metus. Paskirta pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija bus perskaičiuota kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Atsakovo nuomone, jei teismas įpareigotų Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai mokėti tam tikro dydžio teisėjų valstybinę pensiją, tai pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teismas, patenkindamas pareiškėjos reikalavimus dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, išspręstų dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu. Pagal administracijų teismų praktiką, teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 77−81), pareiškėjos D. A. skundą patenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 4R-1418-(6.1). Priteisė pareiškėjai iš Nacionalinės teismų administracijos 7 372,60 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką. Įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki nebus priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos, mokėti pareiškėjai kiekvieną mėnesį 1 988,88 Lt teisėjų valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 16 d. sprendimo Nr.4R-1418-(6.1), kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjai perskaičiuoti teisėjų valstybinę pensiją(b. l. 17-18, 49-50), teisėtumo ir pagrįstumo..

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1 D. A. nuo 2003 m. gruodžio 25 d. buvo paskirta 1 356,80 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 6, 54), o 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-51-(4.46) – 1 371,64 Lt (b. l. 7, 8, 65).

Nacionalinės teismų administracijos direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, 2012 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ (toliau – ir 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46)), kuriame nurodė: 1) apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; 2) apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų gavėjams teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo pritaikymo; 3) nuo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėjų valstybines pensijas apskaičiuoti įvertinus kiekvienus teisėjo darbo stažo metus; 4) apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas šio įsakymo 1.3 punkto nustatyta tvarka, teisėjų valstybinių pensijų gavėjams išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. lapkričio 16 d.; 5) šio įsakymo nustatyta tvarka apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas, jas išmokant nuo 2010 m. sausio 1 d. taikyti Laikinąjį įstatymą (b. l. 16, 47).

Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. kovo 16 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažino netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46), įvertindamas tai, kad Nacionalinė teismų administracija yra tik teisėjų valstybines pensijas apskaičiuojanti ir jas išmokanti institucija (b. l. 15, 46).

2012 m. birželio 11 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į Nacionalinės teismų administracijos direktorių ir prašė išmokėti pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. ir naujos pensijos paskyrimo (b. l. 51). Nacionalinė teismų administracija 2012 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 4R-1418-(6.1) atsisakė perskaičiuoti bei išmokėti teisėjų valstybinę pensiją, informuodama, kad paskirta teisėjų valstybinė pensija bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai (b. l. 17-18, 49-50).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 (toliau – ir Nuostatai), Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, 2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5,6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Konstitucijai“, paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. „Valstybės žinios“) ir kiti su tuo susiję teisės aktai.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja ginčija jai išmokamos pensijos dydį taikant apribojimus pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo bei Laikinojo įstatymo nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje turi būti nustatyta, ar pareiškėjai teisėtai buvo ribojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais (toliau – ir VMDU dydis) bei Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardintų šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, <...> perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius ir į Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas: valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal TVP įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1−3 dalys, 3 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas taip pat nurodė, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas nustatyta tvarka 2010 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir įsigaliojo, tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo paskelbimo nebuvo užpildytas ir nebuvo priimti Konstituciją atitinkantys teisės aktai teisėjų valstybinių pensijų reguliavimo srityje. Toks teisinis reguliavimas nėra sukurtas iki šiol.

Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai. Tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Taigi, nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos Teisėjų valstybinių įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai valstybinės pensijos dalies neišmokėjimui įtakos turėjo Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, kuris netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos.

Vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija nusprendė, kad Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 4R-1418-(6.1) yra nepagrįstas, todėl panaikino šį sprendimą. Iš Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. 3R-476 „Apie D. A. 2010 m. lapkričio 16 d. – 2012 m. vasario 29 d. teisėjų valstybinę pensiją“ ir 2012 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. 3R-475 „Apie D. A. 2010 m. sausio 1 d.– 2010 m. lapkričio 15 d. teisėjų valstybinę pensiją“ teismas nustatė, kad išmokamos teisėjų valstybinės pensijos skirtumas netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) ir skirtumas taikant pensijos dydžio ribojimą 1,5 VMDU dydžiu bei taikant Laikinojo įstatymo nuostatas yra iš viso 7 372,60 Lt (7 225,88 Lt + 146,72 Lt) (b. l. 9, 10, 52, 53, 63, 64).

Teismas pripažino, kad pareiškėjai teisėjų valstybinės pensijos dalis (7 372,60 Lt) buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, tačiau ši institucija yra valstybines teisėjų pensijas apskaičiuojanti ir jas išmokanti institucija, todėl būtent ji turės išmokėti pensijos nepriemoką ir toliau mokėti paskirtą teisėjų valstybinę pensiją neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio VMDU dydžiais.

Teismas pabrėžė, kad šiuo sprendimu pareiškėjos teisės apginamos laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas nustato įstatymų leidėjas.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 89−93), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti, o jeigu teismas nuspręstų apeliacinį skundą atmesti, atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įteisėjimo dienos (CPK 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi argumentais, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjos skundą. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo šiuos papildomus argumentus:

1.Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjai nustatyto dydžio pensiją – 1 988,88 Lt, neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas, nors Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime aiškiai pasisakė, kad šio įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria nurodyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai.

2. 2012 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymo 5,8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Minėti įstatymai įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr.9FB-23-(4.46), kuriuo pripažino netekusiu galios 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ ir 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr.9FB-7-(4.46) 2 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad teisėjų valstybinės pensijos bus mokamos pagal 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46).

Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. įsakyme Nr.9FB-23-(4.46) nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus bei užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Laikinojo įstatymo nuostatas bei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymo 5,8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas.

3. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Nacionalinę tesimų administraciją mokėti pareiškėjai 1 988,88 Lt pensiją pagal 13 metų teisėjo darbo stažą, neatsižvelgė į tai, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymai dėl teisėjų valstybinės pensijos paskyrimo pareiškėjai (2004 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 1 ir 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 9FB-51 (4.46)) buvo priimti vadovaujantis galiojančiomis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatoms, t. y. pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija apskaičiuota iš paskutiniųjų 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 20 procentų šio dydžio, kaip turinčiai 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, tačiau neįgijusiai 15 metų teisėjo darbo stažo. Taigi, teisėjų valstybinės pensijos dydis pareiškėjai negalėjo būti apskaičiuotas kitaip nei nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra pasisakęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis, t. y. nėra nurodęs, kokiu būdu turi būti skaičiuojamas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti, bei kokio dydžio pensija priklausytų už kiekvienus metus. Pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija bus perskaičiuota, kai bus priimti įstatymai, pašalinantys Konstitucinio Teismo nustatyti teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumus.

4. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka negali būti priteista iš Nacionalinės teismų administracijos. Nacionalinė teismų administracija yra įstatymą vykdantis subjektas. Teisėjų valstybinių pensijų nepriemokos susidarė dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas – po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo laiku ir tinkamai neatliko pareigos pakeisti įstatymų normas, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, t.y. neužpildė susidariusios teisės spragos.

Pareiškėja D. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 99), kuriame prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Pareiškėja prašo netaikyti CPK nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes jos sveikta yra bloga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Pareiškėjos kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą susijęs su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktais išaiškinimais dėl teisėjų valstybinių pensijų ribojimo. Pareiškėja kreipėsi teisminės gynybos dėl jai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimo VMDU dydžiu ir atsisakymo ją perskaičiuoti pagal pareiškėjos faktinį teisėjo darbo stažą, skaičiuojamą nuo 1990 m. kovo 11 d., t.y. už 13 metų teisėjo darbo stažą. Byloje yra duomenys apie tai, kad pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą pareiškėjai perskaičiuota ir nuo 2003 m. gruodžio 25 d. paskirta 1 371,64 Lt teisėjų valstybinė pensija, atsižvelgiant į Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas (asmeniui, įgijusiam 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, tačiau neįgijusiam 15 metų teisėjo darbo stažo).

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime (oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2010 m. lapkričio 16 d.) pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai tiek Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą dėl teisėjų valstybinių pensijų ribojimo VMDU 1,3 dydžiu, tiek Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), t. y. lex specialis, numatančią teisėjų valstybinės pensijos dydžio ribojimą VMDU 1,5 dydžiu. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime taip pat pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime (paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d.) pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr.152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėja prašė panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 16 d. sprendimą Nr.4R-1418-(6.1), kuriuo atsakovas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal faktinį teisėjo darbo stažą (13 metų), ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, nustatantį teisėjų valstybinės pensijos dydį – 1 988,88 Lt iki to laiko, kol įsigalios atitinkamų įstatymų normos dėl teisėjų valstybinių pensijų. Taip pat prašė priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos teisėjų valstybinės pensijos neišmokėtą dalį – 9 548,03 Lt.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl pareiškėjos skundo priėmė 2012 m. gruodžio 10 d., t.y. po to, kai buvo oficialiai paskelbti Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimas.

Nagrinėdamas bylą ir spręsdamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, teismas rėmėsi (sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti b. l. 9, 10, 52, 53, 63, 64) Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 16 d. pažymomis Nr. 3R-475, Nr.3R-476 (toliau – ir Pažymos Nr.3R-475, Nr.3R-476). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad Pažymose Nr.3R-475, Nr.3R-476 pateikti duomenys už 2010 m. sausio -2012 m. vasario mėnesių laikotarpį pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pakankamas pagrindas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas ištirti visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 81 str.).

Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde iškeltus klausimus, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, jog prieštarauja Konstitucijai teisėjų valstybinių pensijų ribojimas VMDU dydžiais tiek pagal Valstybinių pensijų įstatymą (1,3 VMDU dydžiu), tiek pagal teisėjų valstybinių pensijų įstatymą (1,5 VMDU dydžiu), teismui turėjo būti pateikti duomenys apie pareiškėjai faktiškai išmokėtą (taikant Konstitucijai prieštaraujančius ribojimus) ir priklausiusią išmokėti (netaikant ribojimų 1,3 ir 1,5 VMDU dydžiais, tačiau taikant Konstitucijai neprieštaraujančias Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas) nuo šių ribojimų taikymo pradžios (2010 m. sausio 1 d.). Pareiškėja savo skunde nenurodė laikotarpio už kurį prašo priteisti pensijos nepriemoką pabaigos, todėl į bylą turėjo būti gauti duomenys apie pensijos ribojimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki bylos nagrinėjimo teisme. Teismas nepareikalavo iš atsakovo pažymų už visą ginčui aktualų laikotarpį ir, nenurodydamas motyvų, priteisė pareiškėjai pensijos nepriemoką tik už pažymose nurodytą laikotarpį.

Teismo sprendimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo už 2010 m. sausio -2012 m. vasario mėn. laikotarpį taip pat nepagrįstas, nes Pažymose Nr.3R-475, Nr. 3R-476 pateikti duomenys apie pensijos nepriemoką nėra aiškūs ir neatitinka kai kurių Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo išaiškinimų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pareiškėjai priteista teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka 7 372,60 Lt (7 225,88 Lt + 146,72 Lt) susideda iš Pažymų Nr. 3R-475, Nr. 3R-476 paskutinėse skiltyse nurodytų sumų Pažymoje Nr. 3R-475 pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. apskaičiuota įtraukiant pensijos ribojimą 1,5 VMDU dydžiu, nors pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą šis ribojimas yra pripažintas antikonstituciniu. Pažymų Nr. 3R-475, Nr. 3R-476 paskutinėse skiltyse nurodytos teisėjų valstybinės pensijos skirtumai (nepriemokos) apskaičiuotos pagal skirtingus duomenis, nors nagrinėjamam ginčui išspręsti reikalingi duomenys turi būt surinkti atsižvelgiant į bylai aktualius Teismo 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjai iki 2010 m. sausio 1 d. buvo paskirta 1 371,64 Lt teisėjų valstybinė pensija ir nuo 2010 m. sausio 1 d. ji buvo ribojama atitinkamais VMDU dydžiais bei pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymoje Nr.3R-476 yra duomenys apie tai, kad skaičiuojant 13 metų teisėjo darbo stažą, pareiškėjai turėtų būti paskirta 1988,88 Lt teisėjų valstybinė pensija. Iš šios pažymos turinio nėra aišku, ar pensijos nepriemoka už 2010 m. lapkričio -2012 m. vasario mėn. laikotarpio apskaičiuota dėl pareiškėjai paskirtos pensijos (1 371,64 Lt) ar dėl 1988,88 Lt. Pažymoje Nr. 3R-475 dėl pareiškėjai paskirtos ir mokėtinos teisėjų valstybinės pensijos nurodytos dar kitos sumos. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepareikalavęs, kad atsakovas pateiktų į bylą patikslintas pažymas.

Atsižvelgiant į pareiškėjos byloje pareikštus reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo mokėti 1988,88 Lt (toks pensijos dydis nurodytas atsakovo Pažymoje Nr. 3R-476) teisėjų valstybinę pensiją, t. y. pensiją atitinkančią pareiškėjos 13 metų tesiėjo darbo stažą, taip pat dėl pensijos nepriemokos priteisimo, į bylą turėjo būti išreikalauti duomenys dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė tarp šio dydžio pensijų (1988,88 Lt ir 1 371,64 Lt) atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktus išaiškinimus.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką priteisė iš netinkamo atsakovo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 išaiškinta, kad dėl teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo, tinkamas atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija. Analogiškos pozicijos laikomasi ir dėl kitų rūšių valstybinių pensijų nepriemokų, kurios susidarė dėl antikonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir kt.). Pareiškėjos pirmajame skunde, atsižvelgiant į skundo reikalavimus, į bylą atsakovais buvo įtraukti Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, t.y. tinkami atsakovai. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo, pareiškėjai nepagrįstai pasiūlė pašalinti iš atsakovų Lietuvos valstybę. Pareiškėja, atsižvelgdama į minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, patikslintame skunde Lietuvos valstybės atsakovu nebenurodė. Dėl visų reikalavimų nurodė vieną atsakovą – Nacionalinę teismų administraciją. Byloje turi būti i ABTĮ nustatyta tvarka išspręsta dėl antrojo tinkamo atsakovo įtraukimo.

Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant ir netinkamai pritaikant procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), be to, bylos aplinkybėms ištirti būtina surinkti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas, be kita ko, turėtų gauti iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie pareiškėjos teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, parengtus atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktas išvadas dėl teisėjų valstybinių pensijų ribojimą ir perskaičiavimą numačiusių teisės aktų atitikties Konstitucijai, taip pat duomenis apie tai, ar Nacionalinė teismų administracija dėl pareiškėjos teisėjų valstybinės pensijos yra priėmusi kokius nors individualius administracinius aktus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Veslava Ruskan