A-1021-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1021-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01900-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2 –4), kurį patikslino (b. l. 15–21, 44–50), į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Mažeikių skyrius) 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602 „Dėl A. R. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ ir įpareigoti atsakovą tinkamai apskaičiuoti neišmokėtos ligos pašalpos dydį ir ją išmokėti bei paskirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

Pareiškėjas nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe – 2012 m. sausio 13 d. eismo įvykis – turėtų būti laikomas draudiminiu įvykiu, nes tik tyčinė, priešinga įstatymui veika galėtų būti traktuojama kaip nedraudiminis įvykis, o šiuo atveju tokių požymių nėra. Jam buvo netinkamai apskaičiuota ir išmokėta ligos pašalpa, taip pat nepagrįstai atsisakyta mokėti netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 141–142) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. SNAD-1602 nuspręsta neskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei ligos pašalpą pareiškėjas būtų galėjęs gauti, jeigu nelaimingas atsitikimas būtų buvęs pripažintas draudiminiu įvykiu (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 1 d. 1, 3 p.). Pareiškėjui ligos pašalpa buvo išmokėta pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pažymėjo, jog pareiškėjui 2012 m. sausio 13 d. įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas, kurį VSDFV Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13.2 punktu, 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-175 pripažino nedraudiminiu įvykiu, kadangi apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos. Ikiteisminio tyrimo institucija nustatė, kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, t. y. eismo įvykio kaltininkas – pareiškėjas – pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133 punktus. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui tik 2013 m. spalio 17 d., t. y. praleidęs terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad „<...> pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino skųsti VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą ir atsisakė priimti šį skundo reikalavimą“. Reikalavimas panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602, įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dalį ir ją išmokėti ir paskirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją yra neteisėtas. Panaikinus ginčijamą sprendimą, nei ligos pašalpa, nei netekto darbingumo periodinė kompensacija negalėtų būti mokamos, kadangi pasekmes sukėlė VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175, kurio apskundimo terminas neatnaujintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) atsiliepimu į skundą (b. l. 83–86, 106–109, 144–146, 151–153) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2012 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. SDR-175, kuriuo pareiškėjui 2012 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu. VSDFV Mažeikių skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. SNAD-1602 nusprendė neskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio pareiškėjas neteko 30 procentų darbingumo, pripažintas nedraudiminiu įvykiu. VSDFV Mažeikių skyrius, priimdamas pastarąjį sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo nesiremti galiojančiu 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-175.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 170–173) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei jo įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl inter alia turi būti vertinama, ar atsakovas yra kompetentingas atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus ir ar jis konkrečiu atveju turi pareigą, o pareiškėjas – teisę – reikalauti atlikti tokius veiksmus. Teismas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 12 straipsnio 1, 3 dalimis, 20 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 33, 62 punktais.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas inter alia prašė panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602. Prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas dėl šio sprendimo panaikinimo su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (11.1)I-6389 atmetė skundą. Pareiškėjas šio VSDFV sprendimo panaikinti neprašė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis individualus administracinis aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, yra VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175, kuriuo pareiškėjui 2012 m. sausio 13 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos; ikiteisminio tyrimo institucija nustatė, kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, t. y. eismo įvykio kaltininkas – pareiškėjas – pažeidė KET 9, 133 punktus. Kiti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti individualūs administraciniai aktai dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe yra išvestiniai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepatenkinti ir termino skundui paduoti neatnaujinti, skundą dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. SNAD-1602 panaikinimo, VSDFV Mažeikių skyriaus įpareigojimo apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dydį ir ją išmokėti bei įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių paskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją atsisakė priimti. Pareiškėjas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-147/2014 iš dalies patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602 ir įpareigoti atlikti veiksmus, panaikino ir tą bylos dalį grąžino Šiaulių apygardos administraciniam teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą. Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175, kuriuo pareiškėjo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino skųsti VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175 ir atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2012 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe yra pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175 (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu) yra galiojantis, nenuginčytas. Šis sprendimas pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Todėl VSDFV Mažeikių skyrius dėl pareiškėjo pateikto prašymo skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją negalėjo priimti tokio sprendimo, kuriuo būtų pakeistos paminėtu VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu nustatytos pareiškėjo teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-180/2010). Dėl šios priežasties VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. SNAD-1602 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti bei įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių tinkamai apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dydį ir ją išmokėti, paskirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 175–177), kurį patikslino (b. l. 182–184), prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas pakartotinai išanalizavo termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Tikisi, jog aukštesnis teismas jo nurodytas aplinkybes vertins kitaip, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Teismas konstatavo, jog VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas sukelia tiesiogines ilgalaikes teisines pasekmes, tačiau visiškai nenagrinėjo ir neatsižvelgė į prašymo dalį įpareigoti VSDFV direktoriaus pavaduotoją R. K. atlikti kontrolės veiksmus, įvertinant, ar VSDFV Mažeikių skyriaus direktorės pavaduotoja N. S. tinkamai pritaikė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, priimdama sprendimą dėl 2012 m. sausio 13 d. nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu, bei įpareigoti VSDFV Mažeikių skyriaus direktorės pavaduotoją N. S. laikytis Įstatymo nuostatų. Jų kompetencijai priskirti veiksmai iki šiol neatlikti, priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumas nevertintas, pareigos vykdytos netinkamai.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 188–189, 190–191) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjui 2012 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe yra pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175 (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu) yra galiojantis ir nenuginčytas. Reikalavimas panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602, įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dalį ir ją išmokėti ir paskirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją yra neteisėtas. Panaikinus ginčijamą sprendimą, nei ligos pašalpa, nei netekto darbingumo periodinė kompensacija negalėtų būti mokamos, kadangi pasekmes sukėlė VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175, kurį apskųsti terminas neatnaujintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 193–195) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175, kuriuo jam 2012 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir kurio pagrindu atsisakyta skirti socialinio draudimo išmokas. Pastarojo sprendimo panaikinimo klausimas jau yra išspręstas. Jis nebuvo nuginčytas, yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis, o jo pagrindu priimti VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimai dėl socialinio draudimo išmokų skyrimo (ligos pašalpos, netekto darbingumo periodinės kompensacijos) yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad 2013 m. spalio 17 d. pareiškėjas padavė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (kuris vėliau buvo patikslintas), kuriame buvo nurodyti šie prašymai: 1) panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175; 2) panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602; 3) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių tinkamai apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dydį ir ją išmokėti bei paskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175 panaikinimo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl paminėto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175 panaikinimo, paliko nepakeistą.

Esant nurodytai procesinei situacijai, konstatuotina, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175 yra galiojantis individualus teisės aktas. Tai reiškia, kad šio atsakovo sprendimo pareiškėjui sukurtos teisinės pasekmės Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo negali būti kvestionuojamos, o yra privalomos jų paisyti, sprendžiant teismo priimtų nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų (prašymų) pagrįstumo klausimą.

Kolegija pažymi, kad paminėtas VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175 yra reikšmingas nagrinėjamai bylai ta prasme, jog pareiškėjo nurodytas 2012 m. sausio 13 d. jam įvykęs nelaimingas atsitikimas (su kuriuo jis sieja savo reikalavimus panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602, įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių tinkamai apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dydį ir ją išmokėti bei paskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją) Įstatymo taikymo požiūriu buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, t. y. tokiu įvykiu, kuris panaikino pareiškėjo šioje administracinėje byloje ginamas teises į jo prašomų ligos pašalpos bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos gavimą (Įstatymo 11 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Todėl kolegija, pritardama ir pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, sutinka su teismo išvada dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis