A-272-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-272-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05155-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvedere prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvedere prekyba“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Belvedere prekyba“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Belvedere prekyba“, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–13) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. ATK2-152/13 (toliau – ir ginčijamas nutarimas, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas) taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) pažeidimus, kuriuo jam paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda.

Pareiškėjas nesutiko su Departamento pateiktu Alkoholio kontrolės įstatymo aiškinimu, Departamento nurodytų reklaminių frazių pripažinimu pažeidžiančiomis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus bei paskirtos sankcijos dydžiu.

Nurodė, kad atlikdamas pareiškėjo veiklos tyrimą ir vertindamas skleidžiamą reklaminę medžiagą Departamentas nesilaikė Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) reikalavimų, būtent – pažeidė šių taisyklių 9 punktą, nes nebuvo surašytas atskiras Departamento direktoriaus pasirašytas nustatytos formos pavedimas, įpareigojantis atlikti pareiškėjo patikrinimą, 26 punktą, nes Departamento direktorius nepriėmė sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą, bei nepaisė 31 punkto, numatančio, kad protokole patikrinimo rezultatai gali būti fiksuojami ir neatliekant tiesioginio ūkio subjektų patikrinimo, tačiau tai, pareiškėjo teigimu, paties patikrinimo fakto nepaneigia, nes, neatlikus patikrinimo, nebūtų jokio pagrindo fiksuoti patikrinimo rezultatų.

Atsižvelgdamas į tai, pažymėjęs, kad negavo jokių duomenų apie Departamento pareigūnų, surašiusių protokolą, įgaliojimus, bei įvertinęs Departamento 2013 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. S-(4.3-3)-2905, kuriame Departamentas nurodė, kad neatliko pareiškėjo patikrinimo ir jam atlikti nebuvo surašytas pavedimas, darė išvadą, jog protokolas surašytas įgaliojimų neturinčių asmenų, todėl naikintinas. Teigė, kad, nors pagal Patikrinimų taisyklių 22 punktą bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 260 straipsnį protokole aiškiai ir tiksliai turi būti nurodyta pažeidimų esmė, tačiau pareiškėjui gavus Departamento 2013 m. rugpjūčio 28 d. protokolą Nr. ATK2-205 (toliau – ir Protokolas) jame nurodytų pažeidimų esmė nebuvo aiški – Protokole buvo pateiktos įvairios frazės ir nurodyta, kad jos pažeidžia AKĮ reikalavimus, tačiau nebuvo įvardyta, kuo pasireiškia pažeidimas.

Paaiškino, jog dėl to 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu kreipėsi į Departamentą su prašymu išaiškinti Protokolo turinį, tačiau Departamentas 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2914 atsisakė pateikti tokius paaiškinimus, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti motyvuotų rašytinių paaiškinimų. Be to, surašydamas Protokolą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, Departamentas pažeidė Patikrinimų taisyklių 23 punkto ir ATPK 260 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, jog iš Departamento pareiškėjui pateiktos medžiagos nėra aišku, ar Departamentas patvirtino visų Protokole nurodytų faktinių aplinkybių buvimą, t. y. tam tikrų frazių skelbimą.

Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką taikant jam inkriminuotas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei Departamento išaiškinimą dėl žodžio „mėgavosi“ taikymo, kuriuose nebuvo nustatyti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 11 punkto reikalavimų pažeidimai.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją ir teigė, kad būtent Departamentas privalo įrodyti pareiškėjo kaltę dėl nurodytų AKĮ pažeidimų, o ne pareiškėjas – savo nekaltumą. Pažymėjo, kad Departamentas ginčijamame nutarime netiksliai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-421/2002, nes šioje byloje nepateiktas joks AKĮ nuostatų aiškinimas, ir nepagrįstai remiasi LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2651/2012, kadangi joje spręstas klausimas dėl absoliutaus išorinės alkoholio reklamos draudimo, o UAB „Belvedere prekyba“ neskleidė išorinės alkoholio reklamos, todėl AKĮ pareiškėjo skleistai reklamai nenustato absoliutaus draudimo. Pastebėjo, jog ginčijamame Departamento nutarime nėra nurodyto nei vieno AKĮ nustatyto absoliutaus draudimo pažeidimo, kurį pareiškėjas būtų padaręs, todėl jam nekaltumo prezumpcija turi būti taikoma visa apimtimi.

Nesutiko su Departamento vertinimu, kad ginčijamame nutarime nurodytos frazės pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus (informacija, Departamento pripažinta prieštaraujančia Alkoholio kontrolės įstatymui, tekste pažymėta pasvyruoju šriftu):

1. Dėl frazės „Danzka vodka – švelni savo klasikiniu aromatu, turtinga savo originaliu skoniu ir lengvu charakteriu degtinė“ (degtinė „Danzka vodka“) pripažinimo pažeidimu nurodė, jog negali nustatyti, dėl kokių konkrečių degtinės „Danzka vodka“ savybių, Departamento vertinimu, pareiškėjas klaidino vartotojus. Pažymėjo, kad šiame sakinyje yra pateikiamas degtinės „Danzka vodka“ skonio apibūdinimas, o Lietuvių kalbos žodyne žodžiui „charakteris“ priskirta ir tokia reikšmė „daikto ar reiškinio skiriamųjų ypatybių visuma, pobūdis“, kurią pareiškėjas ir naudojo, siekdamas perteikti bei aprašyti šios degtinės skonį. Atkreipė dėmesį, jog minėtame sakinyje pateikti tik abstraktūs teiginiai, susiję su šios degtinės skoniu, tačiau nepateikta jokių objektyvių duomenų apie reklamuojamą degtinę, todėl vartotojai negali būti suklaidinti dėl objektyvių jos savybių;

2. Dėl frazės „Maloniai moterų draugijai, visad jaunoms mylinčioms širdims“ (likeris „Damų likeris“) nesutiko su Departamento pateiktu vertinimu, nes, pasak pareiškėjo, šioje frazėje nėra jokios informacijos apie šio alkoholinio gėrimo didesnį ar mažesnį žalingumą, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, joje pateikta tik abstrakti informacija apie tai, kam šis alkoholinis gėrimas yra dedikuotas, kokia yra jo tikslinė auditorija. Ši frazė suteikia tik abstrakčius ir simbolinius duomenis apie alkoholinį gėrimą, todėl nėra pagrindo kalbėti apie vartotojų klaidinimą ir (ar) neteisingos informacijos vartotojams pateikimą;

3. Dėl frazės „Puikiai tinka prie šokolado, desertų, cigarų“ (brendis „Cortel“) nesutiko su Departamento vertinimu, nes vartodamas šį teiginį pareiškėjas siekė informuoti vartotojus apie šių produktų organoleptinių savybių (skonio) suderinamumą, o ne apie šių produktų įtaką sveikatai, šioje frazėje nėra jokių nuorodų apie jų suderinamumą sveikatos požiūriu, nes, kaip nurodė Departamentas, visuotinai žinoma, jog abu šie produktai yra žalingi vartotojų sveikatai.

Apibendrindamas pabrėžė, kad vertinant, ar alkoholio reklama yra klaidinanti ir (ar) neteisinga, reikia vadovautis ne tik AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punktu, bet ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi bei 5 straipsniu. Reklama gali būti pripažįstama klaidinančia tik tokiu atveju, kai ji gali suklaidinti vartotojus dėl tam tikrų objektyvių savybių, o tais atvejais, kai reklaminiai teiginiai yra akivaizdžiai simboliški ir abstraktūs, nėra pagrindo konstatuoti klaidinantį reklamos pobūdį, nes nėra objekto, dėl kurio vartotojai gali būti suklaidinti. Tokią poziciją patvirtina ir LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012.

Taip pat pareiškėjas nesutiko ir su Departamento vertinimu, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarime nurodytos frazės pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 bei 11 punktų reikalavimus:

1. Dėl frazės „Pinot Noir – raudonasis vynas iš baltųjų vynų regiono – netradicinis vynas, naujas įspūdis“ (vynas „Arthur Metz Pinot Gris AOC Elzasas“) nurodė, kad Departamentas visiškai neatskleidė, dėl kokių konkrečių reklamuojamo alkoholinio gėrimo savybių yra klaidinami vartotojai, tik pateikė bendro pobūdžio teiginius, kad vartojant alkoholinį gėrimą atsiras naujų įspūdžių ir taip bus pagerinta vartojančiųjų psichinė veikla. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutiko, nes žodis „įspūdis“ ar frazė „naujas įspūdis“, pareiškėjo nuomone, nereiškia jokio psichinės veiklos pagerėjimo. Ši frazė tik informuoja apie tai, jog vynas yra netradicinis („raudonasis vynas iš baltųjų vynų regiono“), todėl jis pasižymi tam regionui nebūdingomis savybėmis (skoniu, kvapu, spalva). Dėl šios priežasties vartojant šį vyną bus patiriamas kitoks, naujas įspūdis nei vartojant kitus vynus iš to paties regiono, tačiau neužsimenama apie tai, jog vartojant jį pagerės vartotojų psichinė veikla (pralinksmės, pagreitės reakcija ar pan.). Nurodė, kad žodis „įspūdis“ tame kontekste, kuriame jis pavartotas, yra neutralus, t. y. jis nesuteikia jokios informacijos, ar tie įspūdžiai bus teigiami, ar neigiami, tiesiog informuoja apie tai, jog bus patirti nauji potyriai, t. y. pajaustas naujas skonis;

2. Dėl frazės „Intensyvaus prieskonių, persikų, obuolių aromato; elegantiškas „kreminis“ pojūtis burnoje, gaivi rūgštelė, ilgai išliekančiame poskonyje jaučiami prieskoniai“ pažymėjo, kad Departamentas neatsižvelgė į faktą, jog visuotinai yra žinomi 5 žmogaus pojūčiai: rega, klausa, uoslė, skonis bei lytėjimas. Kai yra kalbama apie „pojūtį burnoje“, akivaizdu, jog yra kalbama apie skonį, nes nei vienas iš likusių pojūčių – rega, klausa, uoslė ar lytėjimas – nėra jaučiamas burnoje. Apibūdinamas skonis yra elegantiškas, kreminis, taip jis yra apibūdinamas vaizdžiai, bandoma atskleisti jo subtilybes. Pažymėjo, jog pripažinus, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 bei 11 punktai draudžia informuoti vartotojus apie alkoholinių gėrimų skonines savybes, toks draudimas turėtų būti taikomas visiems alkoholiniams gėrimams, apibūdinantiems bet kokias alkoholinių gėrimų skonines savybes (pvz., „kvietinis alus“, „saldus vynas“, „pusiau saldus vynas“), tačiau, pareiškėjo nuomone, šiuo metu galiojančios AKĮ nuostatos neriboja teisės informuoti vartotojus apie alkoholinių gėrimų skonį;

3. Dėl frazės „Lengvas, kaip dūmas po šūvio, kanapių ir prieskonių kvapas. Visa tai išlaikyta kaip didžiausia paslaptis, kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“ (degtinė „Shotka“) vertinimo nurodė, kad pareiškėjui nesuprantama, kaip ši reklama gali reklamuoti narkotinių medžiagų poveikį, su tokiu poveikiu sieti reklamuojamo produkto vartojimą, tačiau pačių narkotinių medžiagų nereklamuoti. Pareiškėjo teigimu, Departamentas, patvirtindamas, kad ant alkoholinio gėrimo butelio pateikiama informacija nereklamuoja narkotinių medžiagų, patvirtina ir tai, jog nėra reklamuojamas ir narkotinis šių medžiagų poveikis. Be to, pareiškėjui neaišku, kodėl Departamentas aromatines alkoholinio produkto savybes (tekste yra aiškiai įvardyta, jog kalbama apie kvapą), susieja su teisės aktų draudžiamų preparatų (narkotinių medžiagų) poveikiu. Paaiškino, kad tekste vartotojams perteikiama informacija tik apie aromatines alkoholinio gėrimo savybes, tai matyti iš pačios frazės ir jos formulavimo, naudojama metafora „kaip dūmas po šūvio“ tik apibūdina tokio kvapo lengvumą. Pažymėjo, jog gaminant šį alkoholinį gėrimą teisėtai yra naudojama Europos Sąjungoje pagaminta bei platinama kanapių kvapo aromatinė medžiaga, kuri suteikia alkoholiniam gėrimui kvapą, apie kurį ir yra informuojami vartotojai. Analogiškos praktikos laikomasi visoje maisto pramonėje – gaminami braškių skonio jogurtai, vyšnių skonio limonadai ir t. t. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo išskirti bei riboti vartotojų informavimo apie kanapių kvapą, ypač atsižvelgiant į AKĮ taikymo sritį bei apimtį;

4. Dėl ant degtinės butelio pavaizduoto kanapių lapo vertinimo kaip draudžiamos narkotinių medžiagų reklamos nurodė, kad kanapės lapo atvaizdas tik informuoja vartotojus apie organoleptines savybes (apie kurias vartotojai yra informuojami ir etiketėse). Pažymėjo, jog tuo atveju, jei tokio atvaizdo pateikimas būtų draudžiamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, tai pareiškėjas turėtų būti baudžiamas būtent už šio įstatymo, ne už AKĮ, pažeidimą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad maisto pramonės praktikoje yra įprasta nurodyti bei pateikti maisto produktų skonines savybes atspindinčią informaciją (pvz., braškių skonio jogurto pakuotė būna papuošta braškių atvaizdu, vyšnių skonio limonado etiketėje puikuojasi vyšnios), be kita ko, kanapių lapai yra vaizduojami ant daugelio prekių: drabužių, rankinių, maisto produktų. Pareiškėjui nėra žinoma apie tai, jog būtų uždrausta bent vienam subjektui platinti tokias prekes;

5. Dėl įvairių frazių su žodžiu „mėgautis“, kuriomis siekiama vartotojui pasiūlyti vartoti alkoholinius gėrimus („puikiai tinka mėgautis“, „rekomenduojama mėgautis“, kt.) paaiškino, kad pareiškėjas rėmėsi Departamento 2013 m. birželio 27 d. rašte Nr. S-(4.3-3)-2227 išdėstyta pozicija, be to, gavęs Protokolą, 2013 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Departamentą, siekdamas išsiaiškinti, kodėl UAB „Belvedere prekyba“ naudojamos frazės su žodžiu „mėgautis“ pažeidžia AKĮ nuostatas, kai kitų ūkio subjektų pateikiamos analogiškos frazės, analogiškame kontekste AKĮ nuostatų nepažeidžia, tačiau tokio paaiškinimo negavo. Nurodė, kad vadovavosi Departamento, kaip kompetentingos institucijos pateiktu AKĮ nuostatų aiškinimu, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnį bei netaikyti sankcijos pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas teigė, kad jo atsakomybę lengvina šios aplinkybės: buvo imtasi visų priemonių informacijai, galbūt pažeidžiančiai AKĮ reikalavimus, pašalinti; viso bylos nagrinėjimo metu bendradarbiauta su Departamentu; siekta išsiaiškinti pažeidimų esmę bei koreguoti skleidžiamą reklaminę medžiagą. Nurodė, jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnį ir atleisti pareiškėją nuo atsakomybės, nes Departamentas AKĮ nuostatas privalo taikyti vienodai visiems ūkio subjektams, taip pat dėl to, kad pareiškėjo internetinis tinklalapis www.belvedere.lt yra itin mažai lankomas, todėl jame skelbiama informacija negalėjo sukelti jokios ženklesnės žalos Alkoholio kontrolės įstatymo saugomoms vertybėms.

Apibendrindamas pareiškėjas pabrėžė, kad taikant AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei vertinant, ar pateikiama alkoholio reklama atitinka įstatymo reikalavimus, būtina atsižvelgti į pateikiamų teiginių simbolinę prasmę ir tais atvejais, kai tokie teiginiai yra akivaizdžiai simboliški ar abstraktūs, negalima kalbėti apie alkoholio reklamos klaidinantį pobūdį (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012). Pareiškėjo nuomone, visi Departamento nurodyti teiginiai yra akivaizdžiai simboliški ir abstraktūs, juose nėra pateikiamos jokios objektyvios informacijos apie alkoholinius gėrimus ar jų savybes, jie negali suklaidinti vartotojų dėl jų turinio (alkoholinių gėrimų savybių), nes juose nėra pateikiama jokios informacijos apie alkoholinių gėrimų savybes.

Nurodė, jog jei Departamentas būtų nurodęs, dėl kokių alkoholinių gėrimų savybių vartotojai yra klaidinami, pareiškėjas galėtų pateikti įrodymus, kurie patvirtintų Departamento nurodytas alkoholinių gėrimų savybes, tačiau Departamentas jokių duomenų neprašė. Teigė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kaip draudžiančios visų formų alkoholio reklamą Lietuvos Respublikoje, neatitinka LVAT 2011 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 suformuotos teismų praktikos, kadangi AKĮ nėra absoliutaus alkoholio reklamos draudimo (būtų draudžiama visa alkoholio reklama), draudžiama yra tik tam tikrų formų (siejanti alkoholio vartojimą su tam tikromis savybėmis) ir skleidimo būdo (išorinė, dienos metu transliuojamose programose ir pan.) alkoholio reklama.

Be to, AKĮ nuostatas pažeidžia tik tokia reklama, kuri sieja alkoholio vartojimą su AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytomis pasekmėmis. Akcentavo, kad, vertinant galimus minėtos įstatymo nuostatos pažeidimo atvejus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad viešosios teisės normos, susijusios su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei baudimu, negali būti aiškinamos plečiamai (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011), taip pat kad, pareiškėjui taikant atsakomybę už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimus, turi būti aiškiai ir tiksliai suformuluota, dėl kokių konkrečių alkoholinio gėrimo savybių yra klaidinami vartotojai ar kokie konkretūs teiginiai yra klaidinantys, tačiau Departamentas apsiribojo bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie tai, jog tam tikros UAB „Belvedere prekyba“ naudotos frazės tiesiog klaidina vartotojus ir (ar) pateikia neteisingą informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Nutarime turi būti nurodyta, kodėl nurodytos frazės formuoja ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo bei tam tikrų pasekmių atsiradimo (psichinės veiklos pagerėjimo).

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 38–45) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Departamento 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą.

Nurodė, kad vadovaudamasis surinkta medžiaga nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimus, kadangi jo interneto svetainėje www.belvedere.lt pateikta draudžiama alkoholio reklama. Rėmėsi AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje pateikta alkoholio reklamos sąvoka. Pažymėjo, kad skunde teismui pareiškėjas nurodė argumentus iš esmės tapačius pateiktiesiems Departamentui 2013 m. rugsėjo 9 d. preliminariame paaiškinime, jie yra išsamiai aptarti ir įvertinti ginčijamame nutarime. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija reklamos pateikimo fakto, ginčas kilo dėl tokios reklamos vertinimo. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą, darė išvadą, kad, nagrinėdamas UAB „Belvedere prekyba“ pateiktą komercinę informaciją, įvertino komercinę informaciją apie alkoholinius gėrimus, jos visumą (žodinę informaciją, tikslus ir pan.) ir pagrįstai tai vertino kaip draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą. Departamento nuomone, kiekvienas alkoholinių gėrimų reklamos atvejis yra vertinamas individualiai atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, įvertinant faktines aplinkybes (reklamoje pateiktą informaciją). Taip pat teigė, jog ginčijamame nutarime argumentuotai ir išsamiai pagrindė, kokiu būdu pažeisti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimai ir kokiu pagrindu pareiškėjui kilo atsakomybė už tokios draudžiamos reklaminės informacijos sklaidą, o pareiškėjas skunde pateikia tik subjektyvią gynybinę poziciją, siekdamas išvengti kilusios atsakomybės už AKĮ pažeidimus. Nurodė teisėtai ir pagrįstai vadovavęsis LVAT formuojama praktika dėl bendrų reklamos aiškinimo taisyklių, pareiškėjo padarytus pažeidimus vertino individualiai, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, pateiktos informacijos visumą, tikslą, pagrindinę mintį bei teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad skunde pateiktas ne tik paryškintos komercinės informacijos vertinimas, bet ir reklaminės informacijos, kurios Departamentas nevertino kaip pažeidžiančios AKĮ reikalavimus, vertinimas.

Nesutikdamas ir atsakydamas į atskirus pareiškėjo argumentus, nurodė:

1. Dėl frazės „Danzka vodka – švelni savo klasikiniu aromatu, turtinga savo originaliu skoniu ir lengvu charakteriu degtinė“ nurodė, kad joje kalbama būtent apie pačius alkoholinius gėrimus, reklamoje pateikta informacija yra tiesiogiai susijusi su konkrečiu alkoholiniu gėrimu. Šiuo atveju reklamos visuma sudaro klaidingą įspūdį, jog alkoholinis gėrimas gali būti turtingas lengvu charakteriu. Tokia informacija neatitinka teisingumo reikalavimų, nes nėra ją pagrindžiančių įrodymų, kad alkoholinis gėrimas (žalingas produktas) gali būti turtingas lengvu charakteriu. Nurodė, kad yra visuotinai žinoma apie neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes, tai patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime. Darė išvadą, kad reklamoje pateikta informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui – pareiškėjas klaidingai nurodė, kad apie alkoholinį gėrimą „Danzka vodka“ pateikta informacija apibūdina šio gėrimo skonines savybes, kadangi minėtoje frazėje aiškiai nurodyta, jog degtinė turtinga savo: 1) originaliu skoniu; 2) lengvu charakteriu, t. y. šioje frazėje nėra nurodyta, kad degtinė turtinga skonio charakteriu, atvirkščiai – apibūdinant degtinę pasirinktas atskiras skonio apibūdinimas („turtinga savo originaliu skoniu“) ir atskiras degtinės apibūdinimas („turtinga lengvu charakteriu“). Manė, jog tai pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas subjektyviai interpretuoja savo interneto svetainėje prie alkoholinių gėrimų pateiktas frazes, ir tai nepanaikina nustatyto pažeidimo sudėties šios frazės atžvilgiu;

2. Dėl frazės „Maloniai moterų draugijai, visad jaunoms mylinčioms širdims“ nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių pateiktą informaciją, jog alkoholiniai gėrimai yra skirti maloniai moterų draugijai, visad jaunoms ir mylinčioms širdims, yra neteisinga ir (ar) klaidinga tai teigti. Pažymėjo, kad šiai frazei yra taikomi visi teisingai reklamai keliami reikalavimai. Įstatymas nenustato išimčių tokios draudžiamos informacijos sklaidai, atvirkščiai, AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs reikalavimai ir draudimai. Teigė, jog toks teiginys yra klaidingas, kadangi visuotinai žinoma, koks žalingas yra alkoholinių gėrimų poveikis ir tokių gėrimų vartojimas bei vartojimo pasekmės, o vidutiniam vartotojui sudaromas įspūdis, kad alkoholinių gėrimų vartojimas visada susijęs su jaunomis mylinčiomis širdimis ir malonia moterų draugija, nors tokia informacija neatitinka tiesos;

3. Analogiškai atsakovas pasisakė ir dėl reklaminės informacijos, kad alkoholinis gėrimas „Puikiai tinka prie <...> cigarų“, ir teigė, kad klaidinantis šios reklamos pobūdis ir yra tai, jog alkoholinių gėrimų reklamoje pateikiama informacija, kad alkoholinis gėrimas puikiai tinka prie cigarų, t. y. prie produktų, kurie yra žalingi žmogaus sveikatai ar net gyvybei, todėl toks neteisingos ir (ar) klaidingos informacijos pateikimas, skatinantis šių dviejų produktų vartojimo suderinamumą, pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad neteisinga ir (ar) klaidinga teigti, jog alkoholinis gėrimas gali puikiai tikti prie cigarų, nes tokia informacija neatitinka tiesos;

4. Pareiškėjo teiginius dėl frazės „Pinot Noir – raudonasis vynas iš baltųjų vynų regiono – netradicinis vynas, naujas įspūdis“ vertino kritiškai. Pažymėjo, kad minėtoje alkoholinio gėrimo reklamoje pateikta informacija apie patį vyną „Pinot Noir“, o ne apie auginamas vynuoges, regionų specifiką ir dėl vynuogių auginimo specifikos sudaromą įspūdį. Šioje informacijoje pateiktas apibūdinimas apie alkoholinį gėrimą kaip netradicinį ir sudarantį naują įspūdį. Tokia alkoholinių gėrimų reklama ne tik pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją, bet ir sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su naujais įspūdžiais (sudaromas įspūdis, kad vartojant tokį alkoholinį gėrimą atsiras naujų įspūdžių), kurie gerina psichinę veiklą. Pažymėjo, kad pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodžiai „psichinis“, „psichika“ reiškia smegenų funkciją atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja, o žodis „įspūdis“ reiškia stiprų jausmų ir minčių paveikimą. Darė išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, teigiant, kad būtent vartojant alkoholį yra gerinama smegenų veikla: sudaromas įspūdis, t. y. stiprus jausmų ir minčių poveikis, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad vartojant šį alkoholinį gėrimą bus patirti nauji potyriai. Akcentavo, kad minėtoje frazėje apie vyną „Pinot Noir“ nėra nei vieno žodžio, apibūdinančio alkoholinio gėrimo skonio savybes, todėl pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis reklaminę informaciją vertino per skonio savybes, laikė siekiu išvengti kilusios atsakomybės;

5. Dėl frazės „Intensyvaus prieskonių, persikų, obuolių aromato; elegantiškas, „kreminis“ pojūtis burnoje, gaivi rūgštelė; ilgai išliekančiame poskonyje jaučiami prieskoniai <...>“ vertinimo paaiškino, jog joje kalbama būtent apie pojūčius, o ne apie skonį, todėl pareiškėjo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t. y. reklaminiame Departamento paryškintame teiginyje kalbama apie alkoholinius gėrimus, jų vartojimą ir sukeliamus pojūčius, o ne, kaip teigė pareiškėjas, skonines savybes. Departamentas vertino informaciją, kuri susijusi su sukeliamu poveikiu ir pojūčiais, t. y. „elegantiškas, „kreminis“ pojūtis burnoje“, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, jog jis aprašė skonines savybes, nes vidutiniam vartotojui sudaromas įspūdis būtent apie pojūčius. Pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta, kad gėrimai yra elegantiško, „kreminio“ skonio, buvo aprašyti su alkoholinių gėrimų vartojimu susiję pojūčiai;

6. Dėl frazės „Lengvas, kaip dūmas po šūvio, kanapių <...> kvapas, <...> kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“ aiškinimo pažymėjo, jog yra klaidinga bei neteisinga teigti, kad alkoholinis gėrimas ir jo vartojimas gali būti lengvas, kaip dūmas, kanapių kvapo. Pareiškėjo alkoholiniai gėrimai pristatomi kaip turintys su kanapėmis susijusių savybių, taigi ir su jų poveikį turinčiomis savybėmis. Rėmėsi Reklamos įstatymo 9 straipsniu, nurodė, kad alkoholinių gėrimų vartojimo siejimas su Lietuvos Respublikoje draudžiamomis reklamuoti narkotinėmis medžiagomis, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, vertintinas kaip neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus ir jų vartojimą. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kanapės lapo atvaizdo pateikimas interneto svetainėje degtinės etiketėje yra draudžiamos informacijos pateikimas bei alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą;

7. Nesutiko ir su pareiškėjo teismui pateiktu frazių, susijusių su žodžiu „mėgautis“, aiškinimu. Nurodė, kad kiekvienas konkretus reklamos atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, įvertinant faktines aplinkybes (reklamoje pateiktą informaciją, tikslą, pagrindinę mintį ir pan.). Departamento 2013 m. birželio 27 d. raštas Nr. S-(4.3-3)-2227, kuriuo pareiškėjas remiasi, fiziniam asmeniui neturi prejudicinės galios, nėra susijęs su šia byla ir yra vertintinas kaip nepatenkantis į šio konkretaus ginčo ribas. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-1191/2013. Pažymėjo, kad frazės, nurodančios stereotipą, jog alkoholinių gėrimų vartojimas visada yra susijęs su pasimėgavimu, malonumu ir su tuo susijusiais pojūčiais, yra komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, teigiant, kad jų vartojimas neabejotinai yra pasimėgavimas ir malonumas, o taip formuojamas ir palankus alkoholio įvaizdis. Žodis „mėgautis“ reiškia naudotis malonumais, smagintis, gėrėtis (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, P. 389). Pastebėjo, kad siūloma ne vartoti, o mėgautis, akcentuojant tariamą būseną vartojant alkoholį, pateikta informacija sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, teigiant, kad būtent vartojant alkoholį yra gerinama smegenų veikla: sudaromas įspūdis, jog alkoholiniai gėrimai suteikia malonumą, pasimėgavimą, o tokia alkoholinių gėrimų reklama AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų prasme yra draudžiama. Teigė, kad pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina ir LVAT praktika, formuojama panašaus pobūdžio bylose, kuriose alkoholinių gėrimų vartojimas buvo siejamas su pasimėgavimu, mėgavimusi, malonumais.

Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentais dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, kadangi minėtoje normoje įtvirtintos nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės fizinio asmens atžvilgiu, o šiuo atveju Departamentas atsakomybę pareiškėjui taikė kaip juridiniam asmeniui. Pastebėjo, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimui taikyti nebūtina nustatyti tiesiogines neigiamas pasekmes ir nereikia įrodyti žalingų pasekmių atsiradimo, kaip būtino pažeidimo sudėties elemento. Nesutiko, kad teisės normos buvo aiškinamos plečiamai. Nurodė, jog AKĮ 29 straipsnyje vartojamas žodis „siejanti“ rodo, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodomos tiesiogiai, bei kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalis neturi išimčių ar išlygų, ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Nesutiko, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nebuvo aiškiai įvardyti, ir paaiškino, jog Protokole ir ginčijamame nutarime paryškinta, kuri informacija yra draudžiama, ir nurodytos konkrečios pažeistos Alkoholio kontrolės įstatymo normos, pateiktas kiekvienos frazės vertinimas. Priimant nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, ir šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 118–132) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Departamento specialistai, vadovaudamiesi Departamento surinkta medžiaga, konstatavo, jog pareiškėjas pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimus pažeidžiančią alkoholio reklamą, t. y. UAB „Belvedere prekyba“ interneto svetainėje www.belvedere.lt pateikta draudžiama alkoholio reklama; Departamentas 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2760 apie tai informavo pareiškėją, nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. bus nagrinėjama pareiškėjo padarytų pažeidimų medžiaga, bei prašė iki 2013 m. rugsėjo 9 d. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų, išsiuntė pareiškėjui Protokolą; pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 13-284 kreipėsi į Departamentą, prašydamas išaiškinti Protokolo ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. S-(4.3-3)-2760 turinį, į kurį Departamentas atsakė 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2914, netenkindamas minėto pareiškėjo prašymo pateikti paaiškinimus ir patikslinimus; pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 13-283 kreipėsi į Departamentą su prašymu pateikti patikrinimą atlikusių asmenų įgaliojimus, Protokolo priedus bei nurodyti, kokia tvarka pareiškėjas galėjo pasinaudoti Patikrinimų taisyklių 12 ir 21 punktuose nustatytomis teisėmis, o 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 13-286 Departamentui pateikė preliminarius rašytinius paaiškinimus; Departamentas 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2905, atsakydamas į pareiškėjo prašymą Nr. 13-283, netenkino jo prašymų dėl pavedimo pateikimo ir dėl galimybės pasinaudoti Patikrinimų taisyklių 12 ir 21 punktuose nustatytomis teisėmis bei pateikė skenuotą bylos medžiagą – Protokole nurodytus priedus; Departamento 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo atstovas; Departamentas 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2992 išsiuntė pareiškėjui ginčijamą nutarimą; pareiškėjas ginčija ne pateiktos alkoholio reklamos faktą, o tik jos vertinimą, kaip pažeidžiantį AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas vertino nustatytas faktines aplinkybes ir rėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 punktu, 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktais, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 7 dalimi ir 9 straipsniu, LVAT formuojama vienoda AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto alkoholio reklamos draudimo aiškinimo praktika (pvz., LVAT 2011 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-1079/2011, 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (1997 m. vasario 13 d. nutarimu, 2004 m. sausio 26 d. nutarimu).

Nurodė, kad ginčijamame Departamento nutarime detaliai įvertinti pareiškėjo argumentai dėl ginčijamų frazių, kiekviena iš frazių atskirai ir detaliai įvertinta, konkrečiai nurodyta, kaip kuri frazė pažeidžia AKĮ nuostatas, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pateiktos frazės yra komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, sudarant įspūdį, kad jų vartojimas gerina psichinę veiklą, bei pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, bei su tuo, kad taip yra formuojamas ir palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis, skatinantis vartoti alkoholį. Teismo manymu, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Belvedere prekyba“ reklamoje pateikta alkoholinių gėrimų komercine informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu, tai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas – minėtų alkoholinių gėrimų platintojas Lietuvos Respublikoje bei licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra suinteresuotas iš alkoholinių gėrimų pardavimų gaunamu pelnu. Atsižvelgdamas į tai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimus.

Teismas sutiko su Departamento pateiktu ginčo frazėse pateiktos informacijos vertinimu:

1. Dėl apie alkoholinį gėrimą „Danzka vodka“ pateiktos informacijos nurodė, kad reklaminėje frazėje niekur nėra nurodyta, jog degtinė turtinga skonio charakteriu, atvirkščiai, apibūdinant degtinę pasirinktas atskiras skonio apibūdinimas („turtinga savo originaliu skoniu“) ir atskiras degtinės apibūdinimas („turtinga lengvu charakteriu“), kuris pažeidžia inkriminuotas AKĮ nuostatas. Sutiko, kad pareiškėjas subjektyviai interpretuoja savo interneto svetainėje prie alkoholinių gėrimų pateiktas frazes, ir tai nepanaikina Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimo sudėties šios frazės atžvilgiu;

2. Dėl frazės „Maloniai moterų draugijai, visad jaunoms mylinčioms širdims“ ir frazės „Puikiai tinka prie <...> cigarų“ sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių bendrovės pateiktą informaciją, jog alkoholiniai gėrimai yra skirti maloniai moterų draugijai, visad jaunoms ir mylinčioms širdims, todėl laikė neteisinga ir (ar) klaidinga teigti, jog alkoholinis gėrimas skirtas maloniai moterų draugijai, visad jaunoms ir mylinčioms širdims, bei sutiko su atsakovo vertinimu, jog visuotinai žinoma, koks žalingas yra alkoholinių gėrimų poveikis ir tokių gėrimų vartojimas bei vartojimo pasekmės. Tą patį nurodė ir dėl reklaminės informacijos, kad alkoholinis gėrimas „Puikiai tinka prie <...> cigarų“, pažymėdamas, kad ne tik alkoholiniai gėrimai yra žalingi žmogaus sveikatai ar net gyvybei, bet ir tabako gaminiai, todėl toks neteisingas ir (ar) klaidingos informacijos pateikimas, skatinantis šių dviejų produktų vartojimo suderinamumą, pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus;

3. Sutiko ir su Departamento pozicija dėl frazės „Pinot Noir <...> netradicinis vynas, naujas įspūdis“, kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad yra pateikta informacija apie tam regionui nebūdingų raudonųjų vynuogių auginimą, todėl tai – netradicinis ir pasižymintis įspūdžiu vynas. Nurodė, jog šioje reklamoje pateikta informacija apie patį vyną, o ne apie šiame regione auginamas vynuoges, regionų specifiką ir dėl vynuogių auginimo sudaromą įspūdį, joje alkoholinis gėrimas apibūdintas kaip netradicinis ir sudarantis naują įspūdį. Teigė, kad tokia alkoholinių gėrimų reklama ne tik pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją, bet ir sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su naujais įspūdžiais, sudaromas įspūdis, jog vartojant tokį alkoholinį gėrimą atsiras naujų įspūdžių, taip bus gerinama psichinė veikla, žmogus susidurs su naujais potyriais;

4. Dėl frazės „<...> elegantiškas, „kreminis" pojūtis burnoje“ nurodė, jog yra akivaizdu, kad joje kalbama ne apie skonį, o apie alkoholinių gėrimų vartojimą ir jo sukeliamus pojūčius. Departamentas išsamiai įvertino informaciją, kuri susijusi su sukeliamu poveikiu ir pojūčiais: elegantiškas, „kreminis“ pojūtis burnoje, todėl sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė aprašęs skonines gėrimo savybes;

5. Dėl frazėje „Lengvas, kaip dūmas po šūvio, kanapių <...> kvapas“ <...> kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“ pateiktos informacijos pažymėjo, jog atsakovas atliko išsamų tyrimą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad gėrimai, pareiškėjo pristatomi kaip turintys su kanapėmis susijusių savybių, siejasi ir su jų poveikį turinčiomis savybėmis. Atkreipė dėmesį į Reklamos įstatymo 9 straipsnį bei sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai inkriminuojami AKĮ pažeidimai;

6. Sutiko su atsakovo vertinimu, kad frazės: „Rekomenduojama mėgautis <...>“, „Pinot Noir <...> netradicinis vynas, naujas įspūdis“, „<...> elegantiškas, „kreminis“ pojūtis burnoje <...> puikiai tinka mėgautis <...>“, „<...> šia tekila rekomenduojama mėgautis <...>“, „<...> kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“, yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, nes naudojant šiuos žodžius sudaromas įspūdis, jog vartojant alkoholį būtų gerinama smegenų veikla, būtų patiriamas malonumas, o tokią alkoholinių gėrimų reklamą draudžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Nurodė, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų išvadų, taigi ir neįrodė, kad nepažeidė AKĮ reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas žodis „siejanti“ rodo, jog alkoholio vartojimas siejamas su psichinės veiklos pagerėjimu, tačiau tokios savybės nebūtinai turi būti nurodytos reklamoje tiesiogiai, tokią sąsają turi patvirtinti nustatytų aplinkybių visuma. Taip pat kad specialioje AKĮ normoje, skirtoje reglamentuoti teisinius santykius dėl alkoholio reklamos – 29 straipsnyje – imperatyviu būdu nustatyti alkoholio reklamos ribojimai (draudimai) yra absoliutūs: esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, turi būti taikoma tam tikro draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad žodis „mėgautis“ turėjo būti vertintas, kaip išaiškinta Departamento 2013 m. birželio 27 d. rašte Nr. S-(4.3-3)-2227, ir pažymėjo, kad minėtas raštas skirtas ne pareiškėjui, o konkrečiam fiziniam asmeniui, individualiai įvertinus jo kreipimosi aplinkybes ir pateikiant paaiškinimą būtent dėl jo paklausime nurodytų aplinkybių. Atkreipė dėmesį į LVAT praktiką ir nurodė, kad šis teiginys vertintinas kritiškai, o minėtas raštas šioje byloje neturi prejudicinės galios sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą.

Sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo interneto svetainėje pateiktos frazės: „Danzka vodka – <...> turtinga <...> lengvu charakteriu“, „Maloniai moterų draugijai, visad jaunoms mylinčioms širdims“, „Puikiai tinka prie <...> cigarų“, „Lengvas, kaip dūmas po šūvio, kanapių <...> kvapas“, laikytinos klaidinančiomis ir neteisingomis, kadangi negalima patvirtinti jose pateiktos informacijos tikrumo. Departamentas tinkamai ištyrė ir nustatė, kad neteisinga ir klaidinga reklamuojant alkoholinius gėrimus teigti, jog degtinė yra turtinga lengvu charakteriu, likeris yra tinkamas maloniai moterų draugijai, visad jaunoms mylinčioms širdims, brendis puikiai tinka prie cigarų, o degtinė yra lengvo, kaip dūmas po šūvio, kanapių kvapo.

Be to, neteisinga ir klaidinga teigti, kad alkoholiniai gėrimai yra skirti mėgautis, suteikia įspūdžių, elegantiškų pojūčių, minkštai ir maloniai degina gomurį, t. y. skirti patirti malonumą. Vertindamas vidutinio vartotojo požiūriu, tokią informaciją apie alkoholinius gėrimus teismas pripažino draudžiama alkoholio reklama. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių ir negalėjo įrodyti, kad skleidžia teisingą reklamą, be to, pats pasirinko tokį informacijos pateikimo būdą ir ją skelbė savo interneto tinklapyje, prieš skleisdamas tokio turinio informaciją nesikreipė į Departamentą su klausimu, ar ji nepažeis AKĮ 29 straipsnio reikalavimų, o, paskelbdamas informaciją, pats pasirinko jos pateikimo formą ir būdą.

Taip pat sutiko su Departamento pateiktu frazės „Pinot Noir <...> netradicinis vynas, naujas įspūdis“ vertinimu, pažymėjo, kad, šią informaciją vertinant vidutinio vartotojo lygmeniu, atkreiptinas dėmesys į tai, jog informacija, kad minėtam regionui nebūdingas raudonųjų vynuogių auginimas, nėra visuotinai žinoma, todėl įspūdis susidaro ne apie auginamas vynuoges, bet apie alkoholinio gėrimo – vyno „Pinot Noir“, kaip netradicinio ir sudarančio naują įspūdį, savybes, be to, nuo Protokolo surašymo momento žinodamas, kad ši frazė pripažinta prieštaraujančia AKĮ reikalavimams, pareiškėjas nepateikė informacijos apie tai, kad Elzaso regionui nebūdingas raudonųjų vynuogių auginimas, dėl to jį laiko netradiciniu ir pasižyminčiu įspūdžiu vynu.

Apibendrindamas, neatkartodamas ginčijamame nutarime išdėstytų argumentų, kuriuose detaliai buvo įvertinti pareiškėjo argumentai dėl kiekvienos ginčo frazės, pritarė atsakovo išdėstytai pozicijai ir sprendė, kad pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus.

Vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, nesutiko, kad pareiškėjui buvo skirta per didelė bauda, kadangi jam paskirta minimalaus dydžio bauda, jis nepateikė duomenų – nenurodė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kitų aplinkybių – dėl kurių galėtų būti skirta mažesnė nei minimali bauda, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ginčijamame nutarime pripažinta tai, kad pareiškėjas nekliudė nustatyti ir tirti pažeidimą. Pažymėjo, jog nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui paskirta bauda turi būti mažinama, o aplinkybė, kad charakterizuojant pareiškėją nutarime nurodyta, jog jis AKĮ pažeidimą draudžiamos reklamos atžvilgiu padaro nebe pirmą kartą, sprendžiant dėl bausmės sumažinimo nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes, net ir nurodydamas šią aplinkybę, atsakovas skyrė pareiškėjui minimalią baudą. Teigė, jog aplinkybė, kad UAB „Belvedere prekyba“ interneto svetainėje lankosi nedaug vartotojų, nėra kriterijus, leidžiantis mažinti paskirtą baudą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į AKĮ tikslo svarbą.

Dėl pareiškėjo nurodytų Patikrinimų taisyklių pažeidimų pažymėjo, kad, pagal Patikrinimų taisyklių 31.4 punktą, patikrinimų rezultatai gali būti užfiksuoti ir protokole: Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymų reikalavimų pažeidimai nustatomi tiesiogiai neatliekant ūkio subjektų patikrinimų (4 priedas). Atsakovas būtent ir pateikė tokios formos protokolą, kuris atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl pavedimo tikrinti, atliekamo patikrinimo ir įgaliojimų surašant Protokolą atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad Departamentas ginčijamame nutarime įvertino pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų ir, nors pareiškėjas teigė, kad buvo suvaržyta teisė teikti paaiškinimus, konstatavo, kad šia teise jis aktyviai naudojosi teikdamas Departamentui paaiškinimus, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, be to, pareiškėjo atstovas dalyvavo Departamente ir teisme vykusiuose posėdžiuose, kuriuose galėjo teikti papildomus paaiškinimus ir turimus įrodymus. Sutiko su Departamento paaiškinimu, kad skunde teismui pareiškėjas iš esmės pateikė tuos pačius argumentus, kaip ir teikdamas paaiškinimus Departamentui, šis išsamiai pasisakė dėl ginčijamose frazėse užfiksuotų pažeidimų.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 135–146) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą ir panaikinti atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Alkoholio kontrolės įstatymą, nurodydamas, jog jame nustatytas absoliutus alkoholio reklamos draudimas. Nurodo, jog teismo pateiktas aiškinimas neatitinka teisinio reglamentavimo ir vėliausios LVAT praktikos (pvz., 2011 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011), pagal kurią, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažįstama, jog nėra absoliutaus alkoholio reklamos draudimo, draudžiama tik tam tikro turinio, nurodyto AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje, reklama, be to, alkoholio reklama nėra draudžiama vien dėl to, jog sukelia teigiamas emocijas.

2. Teismas klaidingai aiškino AKĮ nuostatas, teigdamas, jog visi neaiškumai turi būti vertinami UAB „Belvedere prekyba“ nenaudai. Pažymi, jog dar skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad šiuo atveju negali būti vadovaujamasi LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2651/2012, kadangi ji buvo priimta dėl absoliutaus išorinės alkoholio reklamos draudimo, kuris šiuo atveju nebuvo inkriminuotas. Be to, teismo pateiktas aiškinimas prieštarauja LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 suformuotai praktikai, kurioje nurodytas viešojoje teisėje galiojantis plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas.

3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimo praktikos.

4. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo kelto klausimo dėl patikrinimą atlikusių ir ginčijamą nutarimą surašiusių Departamento darbuotojų įgaliojimų, taip pat nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Belvedere prekyba“ pateiktų įrodymų (žodžio „charakteris“ reikšmės, prekių su įvairiomis kanapių dalimis ir skoniu įsigijimo dokumento, nurodytų LVAT nutarčių bei suformuotos AKĮ nuostatų aiškinimo praktikos), tik apsiribojo ginčijamo nutarimo ir jame nurodytų nuostatų perrašymu.

5. Pareiškėjas neturėjo galimybės surinkti ir pateikti Departamento nurodytų teiginių teisingumą pagrindžiančius įrodymus, nes jam nebuvo nurodyta, kokios faktinės aplinkybės turi būti įrodytos, dėl ko konkrečiai yra klaidinami vartotojai.

6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu, AKĮ nuostatas pažeidžiančiomis pripažintų, reklaminių frazių vertinimu, nurodo argumentus, iš esmės atitinkančius pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus argumentus.

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, taip pat kad palaiko skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl jų padarymo.

8. Buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti įrodymus. Pabrėžia, kad pareiškėjo teikti preliminarūs rašytiniai paaiškinimai, kuriais teismas rėmėsi nustatydamas, jog ši pareiškėjo teisė nebuvo pažeista, buvo tik preliminarūs, juose nurodyta, kodėl UAB „Belvedere prekyba“ negali pateikti išsamių paaiškinimų bei visų įrodymų. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo prašymas leisti pateikti tam tikrus įrodymus buvo netenkintas ne tik Departamento, bet ir pirmosios instancijos teismo.

9. Teigia, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Paaiškina, kad UAB „Belvedere prekyba“ neskleidė išorinės alkoholio reklamos, jos skleistai reklamai Alkoholio kontrolės įstatymas nenustato absoliutaus draudimo, todėl pareiga įrodyti, kad tokia reklama pažeidžia AKĮ nuostatas, tenka Departamentui.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 156–158) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų, jis yra iš esmės nemotyvuotas, parengtas vadovaujantis apelianto subjektyvia nuomone ir tapačiais, pirmosios instancijos teismo jau įvertintais ir detaliai išnagrinėtais bei motyvuotai atmestais, teiginiais. Pažymi, jog savo poziciją Departamentas yra išsamiai išdėstęs ginčijamame 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarime ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Atsakovas papildomai nurodo nesutinkąs su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl to, kad šis neišnagrinėjo visų pareiškėjo argumentų, ir, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Taip pat nesutinka su argumentu, jog yra daugybė įvairių prekių, susijusių su kanapėmis, todėl neaišku, kodėl atsakomybėn patrauktas būtent apeliantas. Atsakydamas į tai pažymi, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas, negaliojęs ginčijamo nutarimo priėmimo metu, taip pat kad pluoštinės kanapės ir jų sertifikuotos sėklos nėra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Teigia, jog net ir esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtis išliktų, kadangi pareiškėjo reklaminė frazė ir šalia degtinės butelio pavaizduoti kanapių lapai siejo alkoholinių gėrimų vartojimą su narkotine medžiaga ir jos poveikiu, be to, yra nustatytas ypač pavojingas kanapių poveikis su alkoholiu vienu metu. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju vartotojas gali būti suklaidintas, žinodamas faktą, kad kai kurios kanapių rūšys turi narkotinėms medžiagoms būtinų savybių, todėl pagrįstai gali tikėtis panašaus poveikio.

Pažymi, jog nei Departamento, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, bei atkreipia dėmesį į LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-469/2014, kurioje teismas nurodė, kad AKĮ 29 straipsnyje imperatyviu būdu nustatyti alkoholio reklamos ribojimai (tam tikri draudimai) yra absoliutūs, t. y. esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti jos leistinumu, turi būti taikoma tam tikro draudimo pažeidimo prezumpcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 10 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą; sankcijos dydis atsakovo pasirinktas vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi; o pareiškėjo padarytas pažeidimas (pagal atsakovą) pasireiškė tuo, kad jam priklausančioje interneto svetainėje www.belvedere.lt buvo pateikta (nutarime išvardyta, išskiriant atskiras frazes apie pareiškėjo prekiaujamus alkoholinius gėrimus) Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų draudžiama alkoholio reklama.

Atsakovo pareiškėjui pritaikytose materialinės teisės normose - Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) – nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.). Pagal atsakovą, nagrinėjamoje situacijoje draudžiama alkoholio reklama buvo išreikšta paminėtoje interneto svetainėje frazėse: „Danzka vodka – švelni savo klasikiniu aromatu, turtinga savo originaliu skoniu ir lengvu charakteriu degtinė“ (kalbant apie degtinę „Danzka vodka“); „Maloniai moterų draugijai, visad jaunoms mylinčioms širdims“ (kalbant apie likerį „Damų likeris“); „Puikiai tinka prie šokolado, desertų, cigarų“ (kalbant apie brendį „Cortel“); „Pinot Noir – raudonasis vynas iš baltųjų vynų regiono – netradicinis vynas, naujas įspūdis“ (kalbant apie vyną „Arthur Metz Pinot Gris AOC Elzasas“); „Intensyvaus prieskonių, persikų, obuolių aromato; elegantiškas „kreminis“ pojūtis burnoje, gaivi rūgštelė, ilgai išliekančiame poskonyje jaučiami prieskoniai“; „Lengvas, kaip dūmas po šūvio, kanapių ir prieskonių kvapas. Visa tai išlaikyta kaip didžiausia paslaptis, kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“ (kalbant apie degtinę „Shotka“). Todėl, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, yra būtina išsiaiškinti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu tokios frazės (informacija apie alkoholinius gėrimus) laikytinos alkoholio reklama ir ar jos gali būti laikomos kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose nustatytų draudimų pažeidimai.

Pasisakydama dėl pirmosios šioje administracinėje byloje aiškintinos aplinkybės, kolegija pažymi, kad, ją aiškinant, yra būtina vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) pateiktu sąvokos „Alkoholio reklama“ apibūdinimu. Pagal jį, alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Iš šio apibūdinimo matyti, kad jame kalbama apie bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad tam tikros informacijos apie alkoholio produktus išreiškimo būdas nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą, ar ši informacija Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama. Nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad visos paminėtos frazės apie konkrečius alkoholinius gėrimus jų pateikimo būdo aspektu patenka į alkoholio reklamos apibūdinimą. Iš aptariamo apibūdinimo taip pat matyti, kad alkoholio reklama laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tai reiškia, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, tuo pačiu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip tam tikras aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei šiuo klausimu suformuotą administracinių teismų praktiką (teisingai nurodytą pirmosios instancijos teismo), kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visos paminėtos frazės (informacija apie alkoholinius gėrimus) Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu laikytinos (pripažintinos) jose minimų alkoholio produktų reklama.

Pasisakydama dėl antrosios šioje administracinėje byloje aiškintinos aplinkybės (ar Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 ir 11 p. taikymo požiūriu aptariamos reklaminės frazės gali būti laikomos alkoholio reklama, siejančia alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.), arba pateikiančia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.), kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo nutarimo, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas atsakovo yra siejamas su frazėmis: „Rekomenduojama mėgautis <...>“, „Pinot Noir <...> netradicinis vynas, naujas įspūdis“, „<...> elegantiškas, „kreminis“ pojūtis burnoje <...> puikiai tinka mėgautis <...>“, „<...> šia tekila rekomenduojama mėgautis <...>“, „<...> kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“; Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimas atsakovo yra siejamas su kitomis paminėtomis frazėmis.

Atsižvelgdama į administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog nurodytos reklaminės frazės (kaip nurodyta pirmiau) pripažintinos alkoholio reklama, savaime nereiškia, kad jos (aptariamos frazės) patenka į draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose. Tam, kad šios reklaminės frazės patektų į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose nurodytą draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, yra būtina nustatyti, kad jos (jų turinys) Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo prasme yra siejamos su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, o šios dalies 11 punkto taikymo prasme - atitinka neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos apie alkoholio gėrimus kriterijus. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1889/2014) tokio pobūdžio byloms reikšmingos faktinės aplinkybės teismo turi būti vertinamos, taikant vidutinio vartotojo suvokimo bei pirmojo įspūdžio (pirmųjų asociacijų) kriterijus.

Taikydama šiuos kriterijus frazėms: „Rekomenduojama mėgautis <...>“, „Pinot Noir <...> netradicinis vynas, naujas įspūdis“, „<...> elegantiškas, „kreminis“ pojūtis burnoje <...> puikiai tinka mėgautis <...>“, „<...> šia tekila rekomenduojama mėgautis <...>“, „<...> kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktiems argumentams (jų nekartodama), sutinka su teismo padaryta išvada, kad tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, t. y. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto draudžiama alkoholio reklama.

Pasisakydama dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad klaidinančios reklamos apibūdinimas ir tokios reklamos samprata yra pateikti specialiajame teisės akte – Reklamos įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą klaidinančios reklamos sąvoką, tai yra reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Klaidinančios reklamos samprata (tokios reklamos nustatymo kriterijai) nurodyta Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus:

1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu;

2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais;

3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Aiškindama nurodytas Reklamos įstatymo straipsnių nuostatas bylai aktualiu aspektu, kolegija pirmiausia pažymi, kad nuostatos dėl reklamos klaidinimo ir jos neteisingumo tarpusavyje yra susietos ta prasme, jog kalbant apie reklamos klaidinantį pobūdį panaudojami neteisingos reklamos apibūdinimai. Todėl šios nuostatos neturi būti aiškinamos atskirai vienos nuo kitų, o turi būti suprantamos kaip tam tikra klaidinančios reklamos apibūdinimo visuma. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimo kontekste tai reiškia, kad klaidinančios alkoholio reklamos nustatymo kriterijai iš esmės yra tokie patys, kaip ir neteisingos alkoholio reklamos nustatymo kriterijai, kurie yra nurodyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pasisakydama dėl šių kriterijų aiškinimo, kolegija pažymi, kad juose kalbama apie tam tikrą informaciją, skirtą suteikti reklamos vartotojui duomenis apie reklamuojamą produktą. Tai parodo nuostatos apie reklamoje pateiktų teiginių pagrįstumą ir išsamumą. Todėl darytina išvada, kad reklamoje pateikti duomenys (informacija apie reklamuojamą produktą) vidutinio vartotojo suvokimu turi būti tampriai susieti su reklamuojamo produkto kilme, jo savybėmis ir pan.

Nagrinėjamoje situacijoje aptariamos reklaminės frazės: „Danzka vodka – švelni savo klasikiniu aromatu, turtinga savo originaliu skoniu ir lengvu charakteriu degtinė“; „Maloniai moterų draugijai, visad jaunoms mylinčioms širdims“; „Puikiai tinka prie šokolado, desertų, cigarų“; „Pinot Noir – raudonasis vynas iš baltųjų vynų regiono – netradicinis vynas, naujas įspūdis“; „Intensyvaus prieskonių, persikų, obuolių aromato; elegantiškas „kreminis“ pojūtis burnoje, gaivi rūgštelė, ilgai išliekančiame poskonyje jaučiami prieskoniai“, kolegijos manymu, neatitinka teisingos informacijoje apie tokiu būdu reklamuojamus alkoholio gėrimus aptartų kriterijų. Todėl kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie šios reklamos draudžiamąjį pobūdį Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.

Pasisakydama dėl frazės „Lengvas, kaip dūmas po šūvio, kanapių ir prieskonių kvapas. Visa tai išlaikyta kaip didžiausia paslaptis, kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“ vertinimo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu, kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai aktualus šios frazės įvertinimas yra pateiktas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1889/2014. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ (šia reklama reklamuojamos degtinės „Shotka“ gamintojo) pateiktus argumentus apie šio gėrimo kvapiosios medžiagos sudėtį (pastebėtina, kad ne visi jie buvo pateikti pareiškėjo šioje administracinėje byloje), priėjo prie išvados, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokia reklama negali būti laikoma draudžiama alkoholio reklama. Kolegija šioje byloje, atsižvelgdama į tokią (kitoje administracinėje byloje padarytą) išvadą ir neturėdama argumentų jai nepritarti šioje administracinėje byloje, pašalina šią frazę iš skundžiamame atsakovo nutarime nurodyto Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimų aprašomojo sąrašo. Kartu kolegija pažymi, kad toks pašalinimas neturi įtakos pareiškėjui pritaikytos ekonominės sankcijos (10 000 Lt bauda) dydžiui, nes 10 000 Lt bauda yra minimali Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) 6 dalyje nustatyta ekonominė sankcija už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje, pašalinus tik vieną iš kelių pastarojo straipsnio pažeidimų, nėra jokio iš Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje numatytų pagrindo sumažinti pareiškėjui paskirtos minimalios baudos dydį.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvedere prekyba“ skundas dėl jo interneto svetainėje www.belvedere.lt pateiktos frazės „Lengvas, kaip dūmas po šūvio, kanapių ir prieskonių kvapas. Visa tai išlaikyta kaip didžiausia paslaptis, kad minkštai ir maloniai degintų gomurį“ pripažinimo Alkoholio kontrolės įstatymo draudžiama alkoholio reklama. Šią pareiškėjo skundo dalį patenkinti ir nurodytą frazę pašalinti iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. ATK2-152/13 nurodytų kaip pareiškėjo padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis