A-602-606-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-606/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02729-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) nuo 1994 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. gegužės 28 d. dirbo teisėju (b. l. 41). 2007 m. birželio 7 d. Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA, atsakovas) direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-4 pareiškėjui nuo 2007 m. gegužės 28 d. buvo paskirta 1 108,07 Lt teisėjų valstybinė pensija. Paskirta teisėjų valstybinė pensija buvo paskaičiuota už 10 metų teisėjo darbo stažą (b. l. 41-42).

2009 m. rugsėjo 29 d. NTA direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-23-(4.46) G. G. buvo perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija ir paskirta mokėti 1 164,33 Lt nuo teisėjų valstybinės pensijos skyrimo dienos, t. y. nuo 2007 m. gegužės 29 d. (b. l. 43-44).

Išmokant pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo taikomas 1,3 pensijos dydžio ribojimas ir ribojimas turintiems draudžiamų pajamų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo taikytas 1,5 pensijos dydžio ribojimas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2, 16-17) prašydamas: 1) įpareigoti NTA perskaičiuoti pensiją pagal 14 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 32 procentų skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (5 821,67 Lt), dydžio pensiją, t. y. 1 862,93 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, ir po pensijos paskyrimo jo turimų pajamų dydžiais, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos; 2) priteisti iš NTA valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. – 298,26 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. – 8 840,00 Lt; 3) įpareigoti NTA perskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtos pensijos skirtumą nuo perskaičiuotos 1 862,93 Lt pensijos su faktiškai išmokamos pensijos dydžiais, susidarantį nuo 2012 m. gruodžio l d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1994 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. gegužės 28 d. dirbo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėju. Pasibaigus įgaliojimų laikui, buvo atleistas. NTA direktoriaus įsakymu buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija, kuri 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo perskaičiuota ir paskirta 1 164,33 Lt. Pensija buvo apskaičiuota už 10 metų darbo stažą nuo vidutinio darbo užmokesčio (5 821 Lt), gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas. Paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir TVPĮ, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu jo darbo stažas yra šiek tiek didesnis nei 13 metų, todėl pensijos apskaičiavimas tik už 10 metų darbo stažą prieštarauja 2010 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimui, kuris įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgiant į tai ir į NTA pateiktą pažymą, kurioje nurodyta, kad pensija jam turi būti paskaičiuota už 14 metų darbo stažą, pareiškėjas prašo teismo ją perskaičiuoti pagal 14 metų teisėjo darbo stažą. Taip pat pažymėjo, kad TVPĮ yra specialus įstatymas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ, valstybinių pensijų įstatymas) atžvilgiu, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pagal VPĮ. Dėl neteisingo įstatymo taikymo nuo 2010 m. sausio mėnesio iki šios dienos jam mokama neteisingai sumažinta pensija, nes Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad TVPĮ 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl nuo minėto nutarimo paskelbimo dienos jam mokama pensija neturėjo būti ribojama ir šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Todėl mano, jog atsakovas neturėjo mažinti jam pensijos ir dėl to, kad jis turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. NTA direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-23-(4.46) jam buvo skirta pensija 1164,33 Lt, bet ši pensija buvo nepagrįstai mažinama įvairiais dydžiais ir išmokama pareiškėjui tik apie 400 Lt.

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus įstatymo spragų, atsiradusių po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atsakovas paaiškino ir tai, kad ne kartą buvo kreiptasi į subjektus, turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei jos prašymai nebuvo tenkinami. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki šios dienos įstatyminis teisėjų valstybinių pensijų reguliavimas nėra pakeistas. Nurodė, kad jeigu teismas patenkintų pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, tai faktiškai jis išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu.

Atsakovai nesutiko ir su pareiškėjo reikalavimu priteisti iš teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką nurodydami, kad pensijos nepriemoka buvo neišmokėta ne dėl jų kaltės, o dėl to, kad laiku nebuvo užpildytos susidariusios teisės spragos. NTA pažymėjo, kad nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, ji vadovaujasi galiojančiais įstatymais, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: priteisė pareiškėjui iš atsakovo NTA 298,26 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d.; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja NTA, 8 840,00 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.; įpareigojo atsakovą NTA perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 14 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 32 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (5 821,67 Lt), dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; įpareigoti atsakovą NTA perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pensijos skirtumą nuo perskaičiuotos 1 862,93 Lt pensijos su faktiškai išmokamos pensijos dydžiais, susidarantį nuo 2012 m. gruodžio l d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką teismas konstatavo, kad, kaip matyti iš byloje pateiktos 2012 m. lapkričio 29 d. NTA pažymos Nr. 3R-1367, pritaikius 1,3 (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pritaikius 1,5) dydžio ribojimą, pareiškėjui susidariusi pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. yra 8 840,00 Lt (b. l. 52-53).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. priteistina 8 840,00 Lt neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, įtvirtinto Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš NTA dėl nepagrįstai taikyto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto ribojimo dydžio 1.3 vietoje 1.5 susidariusį skirtumą per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Kaip matyti iš NTA 2012 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. 3R-1366, neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka minėtu laikotarpiu yra 298,26 Lt (b. l. 52).

Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, taigi atsakovui NTA nebuvo pagrindo pareiškėjui skiriamą teisėjų valstybinę pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuoti remiantis Valstybinių pensijų įstatyme nustatytu ribojimu, numatančiu, kad maksimali asmens valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Atsakovas, atsisakydamas taikyti specialųjį įstatymą, neteisėtai atsisakė pareiškėjui mokėti teisėjų valstybinę pensiją, apskaičiuotą pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, pritaikius ribojimą, numatantį, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1.5 dydžio. NTA neteisėtai pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą gaunamų pensijų ribojimo dydį 1.3 vietoje 1.5, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. susidarė 298,26 Lt (b. l. 52) dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, todėl teismas sprendė, kad ši suma priteisiama pareiškėjui iš NTA.

Dėl įpareigojimo NTA perskaičiuoti teisėjų valstybinę pensiją pagal 14 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 32 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (5 821,67 Lt) dydžio teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2007 m. gegužės 28 d. buvo paskirta 1 108,07 Lt teisėjų valstybinė pensija. Paskirta teisėjo valstybinė pensija buvo paskaičiuota už 10 metų teisėjo darbo stažą (b. l. 41-42).

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 nutarime, be kita ko, konstatuota, kad, teisėjui skiriant valstybinę pensiją, būtina atsižvelgti į teisėjo stažą. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pasisakė dėl stažo teisėjo valstybinei pensijai, nustatyto Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, skaičiavimo konstitucingumo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad minėtame straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, inter alia, Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų.

Remiantis šia argumentacija, teismas darė išvadą, kad teisėjų valstybinė pensija turi būti skaičiuojama įvertinant kiekvienus darbo teisėju metus. Taigi pareiškėjo reikalavimas, skiriant jam pensiją, įvertinti 14 metų teisėjo darbo stažą yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas. Dėl pareiškėjo 14 metų teisėjo darbo stažo neprieštaravo ir NTA, kuri pati savo pažymose nurodė, jog pritaikius Konstitucinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, pareiškėjui pensija turėtų būti apskaičiuota už 14 metų teisėjo darbo stažą (b. l. 53).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo NTA perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą teisėjo valstybinę pensiją pagal 14 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 32 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (5 821,67 Lt) dydžio teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tačiau perskaičiuotą pensiją įpareigota mokėti tik iki to laiko, kol įsigalios Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, kuriose bus konkrečiai numatyta teisėjų valstybinės pensijos skaičiavimo tvarka.

Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NTA perskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtos pensijos skirtumą nuo perskaičiuotos 1 862,93 Lt pensijos su faktiškai išmokamos pensijos dydžiais, susidarantį nuo 2012 m. gruodžio l d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

III. Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliaciniu skundu (b. l. 77-79) prašo pakeisti 2013 m. kovo 7 d. sprendimą dalyje, kurioje atsakovas NTA įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą teisėjo valstybinę pensiją pagal 14 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 32 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (5 821,67 Lt) dydžio teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais nurodant, kad pareiškėjui paskirta teisėjo valstybinė pensija turi būti perskaičiuota pagal 14 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 32 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (5 821,67 Lt) dydžio teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą.

Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Teismas, įpareigodamas pareiškėjui mokėti pensiją, neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas, nors Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime aiškiai pasisakė, kad minėto įstatymo nuostata (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Pritaikius Konstitucijai neprieštaraujančias Laikinojo įstatymo nuostatas pareiškėjo atžvilgiu, jam skirtinos nuo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėjų valstybinės pensijos dydis turėtų būti mažinamas taikant Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą koeficientą.

2. Papildomai nurodo, kad nesant naujo teisinio reglamentavimo ir nebuvus tinkamo finansavimo, NTA neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintais tokių pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime. Tačiau gavus pakankamą finansavimą 2013 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programai „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ įgyvendinti, buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 9FB-1-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu.

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 15 d. (pagal gavimo datą) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. Iš Laikinojo įstatymo preambulės matyti, kad šis įstatymas taikomas, kai valstybėje susidaro ypatinga padėtis (pvz., ekonominė krizė), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kiek būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti.

2. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tokie apribojimai gali būti taikomi tik vieneriems biudžetiniams metams. Šiuo metu nuo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo jau eina ketvirti biudžetiniai metai, o valdžios institucijos jau pernai paskelbė, kad krizė nugalėta. Laikinasis įstatymas buvo nulemtas ekonominės krizės, o sąlyga pasibaigė, taigi ir Laikinasis įstatymas turėtų nebegalioti. Per daugiau nei trejus metus ekonominė padėtis pasikeitė, o koeficientai prieduose iki šiol nepakeisti. Tai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams.

3. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo preambule ir Konstitucinio Teismo nutarimais, nuo 2013 m. sausio 1 d. pensijas ribojantys koeficientai nebegali būti taikomi, nes Laikinasis įstatymas galėjo būti taikomas tik, „kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų“ ir tik vieneriems biudžetiniams metams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2007 m. birželio 7 d. NTA direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-4 pareiškėjui nuo 2007 m. gegužės 28 d. buvo paskirta 1 108,07 Lt teisėjų valstybinė pensija, kuri 2009 m. rugsėjo 29 d. perskaičiuota ir paskirta 1 164,33 Lt pensija. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautos Nacionalinės teismų administracijos pažymos bei paaiškinimai (b. l. 103-108), iš kurių matyti, kad pareiškėjo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gauta teisėjų valstybinė pensija faktiškai buvo mokama mažesnė nei 1 164,33 Lt dydžio dėl jam pritaikytų įstatymuose numatytų apribojimų.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: priteisė pareiškėjui iš atsakovo NTA 298,26 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d.; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja NTA, 8 840,00 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.; įpareigojo atsakovą NTA perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą teisėjo valstybinę pensiją pagal 14 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 32 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (5 821,67 Lt) dydžio teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; įpareigojo atsakovą NTA perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pensijos skirtumą nuo perskaičiuotos 1862,93 Lt pensijos su faktiškai išmokamos pensijos dydžiais, susidarantį nuo 2012 m. gruodžio l d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nesant naujo teisinio reglamentavimo ir nebuvus tinkamo finansavimo, NTA neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją. Teismas, įpareigodamas pareiškėjui mokėti pensiją, neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas, nors Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime aiškiai pasisakė, kad minėto įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal ABTĮ 136 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Pažymėtina, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 5 p.). Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

Bylai aktualioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, viena vertus, pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek paminėtą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), tiek paminėtą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

Bylai aktualioje, pareiškėjui, apskaičiuojant jo valstybinę pensiją, taikytoje, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) nustatyta, kad stažas, aktualus skaičiuojant skiriamos teisėjų valstybinės pensijos dydį, skaičiuojamas penkerių metų intervalu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti tokioms teisinėms situacijoms, kai teisėjams, kurių gauto darbo užmokesčio vidurkis, pagal kurį apskaičiuojama teisėjų valstybinė pensija, yra vienodas ar panašus, tačiau jų teisėjo darbo stažo trukmė labai skiriasi, bus paskirta vienodo arba panašaus dydžio teisėjų valstybinė pensija. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų.

Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-671) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-671) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Aptariamame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad jį paskelbus iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas. Tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo paskelbimo užpildytas nebuvo, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nebuvo pakeistos. Taigi nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo pareiškėjui atsirado teisė reikalauti, kad jam nebūtų taikomi antikonstituciniais pripažinti ribojimai ir kad jo darbo teisėju stažas, skaičiuojant jo valstybinę pensiją, būtų apskaičiuojamas netaikant antikonstituciniu pripažinto reguliavimo. Šiuo atveju papildomi kriterijai turėtų būti nustatomi pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktą stažo skaičiavimo principą įvertinant tai, kad į stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai.

Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pareiškėjo pensija taip pat turėjo būti mažinama pagal Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Taigi pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo (nei pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą), tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, tai yra, perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo tik Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275)), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatuotina, kad apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nei VPĮ, nei TVPĮ nustatytas pensijos ribojimo dydis, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas.

Pabrėžtina ir tai, kad 2012 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4274) bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275). Minėti įstatymai įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d. Taigi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo ištaisyti pažeidimai, susiję su minėtų antikonstitucinių įstatymų nuostatų taikymu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad NTA direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu: apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, netaikomas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytas pensijos dydžio ribojimas; apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaitomi kiekvieni teisėjo darbo stažo metai; išmokant teisėjų valstybines pensijas, taikomas Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytas koeficientas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei NTA pažymas apie pareiškėjo 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. gautą teisėjų valstybinę pensiją, darytina išvada, jog pareiškėjui priteistina 8 316,90 Lt pensijos nepriemoka, susidariusi per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Be to, pagal NTA pateiktus duomenis, pareiškėjui, įskaitant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus, netaikant pensijos dydžio ribojimų bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo būti išmokėta 39 494,01 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Tačiau faktiškai šiuo laikotarpiu buvo išmokėta 18 625,28 Lt dėl aptartų antikonstituciniais pripažintų įstatymų ribojimų taikymo, todėl susidarė 20 841,73 Lt dydžio pensijos nepriemoka. Taigi iš viso ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjui neteisėtai buvo neišmokėta 29 158,63 Lt dydžio suma, kuri jam turi būti grąžinta.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas skunde reikalavo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką tik už laikotarpį iki 2012 m. lapkričio 30 d., tačiau jis taip pat prašė įpareigoti NTA įpareigoti ir išmokėti neišmokėtos pensijos skirtumą nuo perskaičiuotos pensijos su faktiškai išmokamos pensijos dydžiais, susidarantį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Taigi pareiškėjo skundo turinys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kuriais siekė apginti savo teises nuo teisės į pensiją paskyrimo tęsiant pensijos mokėjimą pagal galiojančius teisės aktus, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl laikytina, jog yra pagrįsta priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką už visą laikotarpį, kai apskaičiuojant jo teisėjų valstybinę pensiją, buvo taikomi Konstitucijai prieštaraujantys pensijų ribojimo dydžiai, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d., priteisė iš NTA, o pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. – iš Lietuvos valstybės. Tačiau šiuo klausimu yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 siekdama suvienodinti ligšiolinę administracijų teismų praktiką tiek dėl teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo, priteisimo, tiek dėl tinkamo atsakovo, iš kurio šios sumos priteistinos, nustatymo. Šioje nutartyje konstatuota, kad išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą, taip pat teismo aptarti pensijos nepriemoką nulėmę įstatymų leidėjo veiksmai, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 1.10 punktą, Nacionalinė teismų administracija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų. Todėl darytina išvada, jog visa susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka yra priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NTA perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 14 metų teisėjo darbo stažą neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Kadangi nesumažinta pensija pareiškėjui yra išmokama jau nuo 2013 m. sausio 1 d. (b. l. 107), darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti NTA perskaičiuoti jam paskirtą teisėjų valstybinę pensiją tenkinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Šiame kontekste pastebėtina, jog klausimas dėl įpareigojimo mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją analogiškai spręstas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-671/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-716/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-202/2013 ir kt.).

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ekonominei krizei pasibaigus, nėra prasmės taikyti Laikinojo įstatymo nuostatų (nagrinėjamu atveju turimas omenyje Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymas). Pareiškėjas siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Laikinojo įstatymo galiojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes, kaip pažymi ir pats pareiškėjas, tokiu atveju klausimų sprendimas labai užsitęstų ir ne vienas pensininkas sprendimo nebesulauktų, nes nagrinėjamos bylos turėtų būti stabdomos iki bus priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A602-288/2014 ir Nr. A602-292/2014 taikė ir faktiškai pripažino teisėtu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymą teisėjų valstybinėms pensijoms. Tad teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu ir atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra tikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-671), tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820), t. y. perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjui 29 158,63 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. G. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui G. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisti 29 158,63 Lt (dvidešimt devynių tūkstančių šimto penkiasdešimt aštuonių litų šešiasdešimt trijų centų) dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjo G. G. skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius