AS-881-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-881-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00323-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Klaipėdos skyrius) (toliau – ir atsakovas) konkrečiai nurodyti kokias dar neteisėtas pastato konstrukcijas R. R. turi išardyti, kad būtų priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo tinkamas įvykdymas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. R. skundą dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas iš skundo turinio ir pridedamų priedų nustatė, kad ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10475-2011-2) vykdymo. Šiuo teismo sprendimu R. R. įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad šis teismo sprendimas neįvykdytas, pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nutartimis pareiškėjai paskirtos baudos už sprendimo neįvykdymą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja teismui neskundžia viešojo administravimo subjekto Inspekcijos Klaipėdos skyriaus atsisakymo nagrinėti prašymą, išdėstyto 2015 m. kovo 12 d. rašte Nr. 2D-3425(16.17), kurį teismas laikė administraciniu aktu, tačiau siekia įpareigoti atsakovą atlikti įsiteisėjusio vykdomo teismo sprendimo teisinį vertinimą. Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtas teismų administracinio proceso tvarka, nes ginčas kilo ne dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas padarė išvadą, kad ginčas šioje byloje kilo dėl fakto, nes pareiškėja iš esmės siekia kitokio įsiteisėjusio teismo sprendimo vertinimo.

II. Pareiškėja R. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį bei išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja nurodo, jog teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir padaręs išvadą, kad skunde netinkamai suformuluotas skundo dalykas, turi įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, o ne atsisakyti priimti skundą. Pareiškėja teigia, kad ginčas kilo ne dėl fakto, kaip konstatavo teismas, o dėl jos teisės iš administravimo subjekto gauti atsakymą. Pareiškėja paaiškina, kad ji vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių atsakovas nepriima teismo sprendimo įvykdymo, ir pareiškėja siekia gauti tokios atsakovo pozicijos motyvus. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas atėmė iš jos teisę realizuoti savo teisę į gynybą apskundžiant teismui Inspekcijos Klaipėdos skyriaus priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėja R. R. atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyta priimti jos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą teismas konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilo ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, o dėl fakto, nes pareiškėja iš esmės siekia kitokio įsiteisėjusio teismo sprendimo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas).

ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose nustatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Jeigu skundas (prašymas) neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Nustatyta, kad pareiškėja R. R. 2015 m. vasario 3 d. Inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė užklausimą (b. l. 17), kuriame nurodė, kad ankstesniais raštais kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos skyrių norėdama gauti informaciją, kodėl nėra priimamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo įvykdymas. Aptariamu užklausimu pareiškėja prašė dar kartą išnagrinėti teismo sprendimo įvykdymo priėmimo klausimą ir pateikti motyvuotą atsakymą. Atsakydamas į šį raštą Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-3425(16.17) (b. l. 5), kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos užklausimą, nusprendęs jį laikyti skundu. Gavusi šį sprendimą, pareiškėja pateikė skundą teismui.

Įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 bei 24 straipsnių reikalavimų. Nors pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą – įpareigoti Inspekcijos Klaipėdos skyrių konkrečiai nurodyti kokias dar neteisėtas pastato konstrukcijas R. R. turi išardyti, kad būtų priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo tinkamas įvykdymas, tačiau skunde dėsto nesutikimo su Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2D-3425(16.17) argumentus, prie skundo prideda šį administracinį aktą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad iš pareiškėjos pateikto skundo nėra aišku, ar juo pareiškėja siekia Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimo panaikinimo ir šios institucijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, ar pareiškėja teismui skundžia Inspekcijos Klaipėdos skyriaus neveikimą (atsisakymą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimą tokius veiksmus atlikti), kas, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepašalinus šių skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą.

Nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, darytina išvada, kad skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą, ir tik pareiškėjai juos patikslinus, ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą. Nepasiūlius pareiškėjai pašalinti skundo trūkumų galėjo būti nepagrįstai apribota teisė ginti galbūt pažeistas teises.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.). Pareiškėja atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo jos skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau šis reikalavimas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė