A-858-112-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-112/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00179-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos “Karačiūnai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos “Karačiūnai“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas sodininkų bendrija “Karačiūnai“ (toliau – ir pareiškėjas, SB „Karačiūnai“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, Vilniaus miesto skyrius) 2012 m. birželio 18 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104)-1392 dalį, kuria atsisakyta patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-2420; 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. kovo 6 d. prašyme ir 2012 m. liepos 17 d. skunde keliamus klausimus dėl žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo patikrinimo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2012 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į NŽT ir prašė patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą: 1) ar minėto žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų atitinka teritorijų planavimo ir privatizavimo dokumentuose suformuotas jo ribas; 2) ar jo kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų; 3) ar sklypo planas parengtas ir jo patikra Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje (nuo 2012 m. balandžio 2 d. – Vilniaus miesto skyrius) 2003 m. spalio 20 d. atlikta pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad atlikus kadastrinius matavimus, 2003 m. spalio mėnesį parengtame ir 2003 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suderintame SB „Karačiūnai“ narės A. J. E. privatizuoto sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų plane buvo iš esmės pakeistos SB „Karačiūnai“ generaliniame plane ir šio sklypo privatizavimo dokumentuose suprojektuotos žemės sklypo ribos, t. y. iš žemės sklypo ribų be teisėto pagrindo išbrauktas apie 70 kv. m žemės plotas, į sklypo ribas įtraukta bendrojo naudojimo kelio dalis, palikti nei vienam iš žemės sklypų nepriskirti žemės plotai, iš esmės pakeisti generaliniame plane nurodyti sklypo ribų linijų ilgiai ir t. t. Ribų pakeitimai pažeidžia gretimų sklypų privatizuotas ribas, neatitinka racionalioms žemėvaldoms keliamų reikalavimų. SB „Karačiūnai“ 2012 m. birželio 20 d. gavo Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-1392, kuriuo prašymas buvo netenkintas, kadangi žemės sklypo Nr. 45 atlikti kadastriniai matavimai bei ribos įregistruotos valstybės įmonėje „Registrų centras“, o šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol yra nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad SB „Karačiūnai“ 2012 m. gruodžio 27 d. gavo NŽT Žemės tvarkymo departamento 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-2420, kuriame nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 45 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. J. E., yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atliekant kadastrinius matavimus. 2003 m. spalio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra gretimų žemės sklypų savininkų bei sodininkų bendrijos pirmininko parašų, o plane nėra SB „Karačiūnai“ pirmininko parašo, tačiau šie procedūriniai pažeidimai neturi įtakos žemės sklypo ribų nustatymui.

NŽT atsisakė nagrinėti žemės sklypo ribų, nustatytų kadastriniais matavimais, atitikimą žemės sklypo privatizavimo metu nustatytoms riboms, kadangi šį klausimą nagrinėjo teismai, kurie pažeidimų nenustatė. NŽT sprendime taip pat nurodyta, kad sklypo planas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003 m. spalio 20 d. suderintas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartį, kurioje nurodyta, jog A. J. E. pastatyta tvora atitinka jos žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J.

T. ir I. T. ieškinį atsakovei A. J. E., kuriame, be kita ko, buvo reiškiami reikalavimai panaikinti 2003 m. spalio mėnesį uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ (toliau – ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“) sudarytą žemės sklypo Nr. 45 planą ir panaikinti pagal jį atliktą sklypo teisinę registraciją, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1328-275/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinio šioje dalyje netenkino. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad riba tarp ieškovų ir atsakovės sklypo yra nustatyta ir 2003 m. spalio mėnesio plane pažymėta pagal atsakovei priklausančią tvorą, t. y. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintą ribą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad iš apartų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog teismai žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisėtumą vertino vieninteliu aspektu, t. y. tiek, kiek tai susiję su viena ginčo žemės sklypo riba, skiriančia šį sklypą nuo gretimo žemės sklypo Nr. 36 (savininkė I. T.). Teismai nevertino visų minėto sklypo ribų po kadastrinių matavimų teisėtumo. Pažymėjo, kad SB „Karačiūnai“ savo prašymą grindė kitais pagrindais nei nagrinėjo teismai, t. y. tuo, kad 2003 m. spalio 20 d.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suderintame sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų plane buvo pakeistos SB „Karačiūnai“ generaliniame plane ir šio sklypo privatizavimo dokumentuose suprojektuotos žemės sklypo ribos. Todėl NŽT neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog klausimas yra išnagrinėtas teisme ir atsisakyti nagrinėti skundo dalį.

Manė, kad tokia NŽT išvada dėl suinteresuotų asmenų parašų nebuvimo ant plano yra formali, padaryta nepatikrinus žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumo. Pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, be kitų reikalavimų, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentu (šiuo atveju SB „Karačiūnai“ generaliniu planu) bei sodo sklypo privatizavimo planu. Minėtas žemės sklypo planas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje galėjo būti suderintas tik nustatyta tvarka patikrinus, ar atliekant kadastrinius matavimus buvo laikomasi žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. NŽT turėjo patikrinti, ar planas suderintas nustatyta tvarka patikrinus jo atitikimą žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, tačiau tai nagrinėjant pareiškėjo skundą nebuvo padaryta.

Atkreipė dėmesį, kad SB „Karačiūnai“ valdyba 2012 m. kovo 6 d. prašyme ir 2012 m. liepos 17 d. skunde klausimus dėl žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo kėlė vykdydama jos kompetencijai Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijos įstatymas) 18 straipsnyje priskirtas funkcijas ir įgyvendindama sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pareiškėjo prašomų veiksmų atlikimas, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr., 7.26 punktą, yra priskirtas NŽT kompetencijai. Manė, kad NŽT pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnį bei pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą, o šie pažeidimai turi būti pašalinti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus miesto skyrius 2012 m. birželio 8 d. atliko žemės sklypo Nr. 45 naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2012 m. birželio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-93. Atsakovas nustatė, kad pietinėje žemės sklypo Nr. 45 dalyje savininkė A. J. E. yra užėmusi valstybinės žemės dalį (apie 68 kv. m), aptverdama ją tvora. Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 18 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1392 nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 45 kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, nuo jų įrašymo laikomos teisingomis ir išsamiomis, kol jos nepakeistos arba nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Tą pačią poziciją palaikė ir NŽT.

Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės). Atlikdamas žemės sklypų kadastrinius matavimus sodininkų bendrijos teritorijoje, matininkas turi vadovautis sodininkų bendrijos sodo suplanavimo projektu (generaliniu planu), taip pat sodų planais (privatizavimo schemomis). Žemės sklypo Nr. 45 kadastrinius matavimus 2003 m. spalio mėnesį atliko UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“.

Pažymėjo, kad NŽT nustatė, jog plano 4 punkte nėra gretimų žemės sklypų savininkų bei sodininkų bendrijos pirmininko parašų, o akto 5 punkte įrašyta pastaba, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2002 m. lapkričio 27 d. civilinė byla 3K-3-1433/2002 konstatuoja, jog J. E. sklypo Nr. 45 tvora atitinka jos žemės sklypo privatizavimo metu nustatytoms riboms“. Pagal žemės sklypo Nr. 45 planą buvo nustatyta, kad plane neužpildyta gretimybių lentelė bei nėra SB „Karačiūnai“ pirmininko parašo. Planas 2003 m. spalio 8 d. suderintas su žemės sklypo savininke, 2003 m. spalio 16 d. – su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu, 2003 m. spalio 20 d. – su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) vedėju. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1433/2002 nurodyta, jog A. J. E. pastatyta tvora atitinka žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas, o gretimo žemės sklypo Nr. 36 savininkės I. T. reikalavimas įpareigoti žemės sklypo Nr. 45 savininkę A. J. E. perkelti savavališkai pastatytą tvorą ties I. T. namu yra nepagrįstas. Darė išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002 m. vasario 14 d. sprendime vertino ne tik bendrą SB „Karačiūnai“ esančių žemės sklypų Nr. 36 ir Nr. 45 ribą, bet visas žemės sklypo Nr. 45 ribas. Pabrėžė, kad minėti procedūriniai pažeidimai neturi įtakos žemės sklypo Nr. 45 ribų nustatymui, kadangi plane nurodytos žemės sklypo ribos atitinka žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas. Pagal Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto (aktuali redakcija nuo 2011 m. spalio 19 d.) nuostatas analogiškoje situacijoje, t. y. atliekant žemės sklypo, kuris ribotųsi su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, kurią sodininkų bendrija naudoja ar nuomoja iš valstybės, kadastrinius matavimus, į žemės sklypo ribų paženklinimą sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas neprivalo būti kviečiamas, o turėtų būti kviečiamas šios valstybinės žemės patikėtinis.

Atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1328/275/2011 nustatė, kad žemės sklypo Nr. 45 ribos negali būti nustatytos kitoje vietoje nei buvo nustatyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimu. Teismas nurodė, kad padarius išvadą, jog A. J. E. pateiktame įregistravimui UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2003 m. spalio mėnesį parengtame žemės sklypo Nr. 45 plane ieškovų J. T. ir I. T. bei A. J. E. žemės sklypų riba pažymėta pagal privatizavimo dokumentus, nėra pagrindo naikinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2003 m. spalio mėnesį parengto žemės sklypo plano bei žemės sklypo Nr. 45 teisinės registracijos valstybės įmonėje „Registrų centras“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu (b. l. 129-136) pareiškėjo skundo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad SB „Karačiūnai“ valdyba 2012 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į NŽT ir prašė patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. kovo 15 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-98 Vilniaus miesto skyriui pavedė atlikti žemės sklypo Nr. 45 žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Vilniaus miesto skyrius, 2012 m. birželio 8 d. atlikęs žemės sklypo Nr. 45, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo valstybinę kontrolę, surašė 2012 m. birželio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-93, kuriame nustatė, kad pietinėje žemės sklypo Nr. 45 dalyje savininkė A. J. E. yra užėmusi apie 68 kv. m valstybinės žemės dalį, kuri aptverta tvora. Vilniaus miesto skyrius 2012 m. birželio 18 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1392 apie žemės sklypo Nr. 45 naudojimo patikrinimą informavo SB „Karačiūnai“ valdybą ir SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. 45 savininkę A. J. E. Minėto žemės sklypo savininkė buvo įpareigota iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. patraukti tvorą.

Pareiškėjas NŽT pateikė 2012 m. liepos 17 d. skundą, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus miesto skyrių patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą. NŽT 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatė, kad žemės sklypas Nr. 45, nuosavybės teise priklausantis A. J. E, yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atliekant kadastrinius matavimus. Išnagrinėjusi 2003 m. spalio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte esančią informaciją, NŽT nustatė, kad jame nėra gretimų žemės sklypų savininkų bei sodininkų bendrijos pirmininko parašų, tačiau padarė išvadą, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai neturi įtakos žemės sklypų ribų nustatymui. NŽT taip pat nurodė, kad sklypo planas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003 m. spalio 20 d. suderintas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kurioje nustatyta, jog A. J. E. pastatyta tvora atitinka jos žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas. Atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo klausimą nagrinėjo teismai ir nustatė, kad žemės sklypo ribos, nustatytos pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2003 m. spalio mėnesį sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas, NŽT nusprendė nenagrinėti šio pareiškėjo klausimo.

Teismas, remdamasis Sodininkų bendrijos įstatymu, nurodė, kad Sodininkų bendrijos valdybai teisės aktais nėra suteikti įgalinimai atstovauti sodininkų bendrijos narius ginčuose dėl jiems priskirtų privatizuotų žemės sklypų ribų nustatymo, o iš keliamo ginčo matyti, kad šioje byloje pareiškėjas iš esmės prašė administraciniais sprendimais nustatyti teisinius santykius, kurie atsiranda dėl atskirų sodininkų sklypų ribų nustatymo. Pagal ginčui išaiškinti pateiktą UAB „Inžinerinės geodezijos“ planą matyti, jog pagrindinę ginčo dalį sudaro sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų netikslumas, dėl ko šis sklypas vietomis dengia sodo sklypus Nr. 36 ir Nr. 37 bei palieka laisvos žemės juostą prie sodo sklypų Nr. 46 ir Nr. 50. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2012 m. vasario 4 d. skundo Vilniaus miesto skyriui dalis išdėstyta 2 skundo punkte, kuri dėl 68 kv. m ploto valstybinės žemės užėmimo buvo pripažinta pagrįsta ir pradėta procedūra dėl šio žemės ploto grąžinimo teisėtam savininkui, sodo sklypo Nr. 45 savininkė įpareigota iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. patraukti tvorą. Skundo reikalavimais pareiškėjas neprašo teismo peržiūrėti šios Vilniaus miesto skyriaus atsakymo dalies. Pareiškėjo teises ir pareigas viešojo administravimo procedūros vykdymo metu gali paliesti tik nedidelio žemės plotelio tarp sodo sklypo Nr. 45 savininkės užimtos valstybinės žemės ir sodo sklypo Nr. 36 ribos, kurio viena kraštinė pagal UAB „Inžinerinės geodezijos“ planą yra 1,72 m, o kita panašaus ilgio, bet plane tiksliai neišmatuota. Iš to paties plano matyti, kad ši žemės sklypo dalis yra kadastriniais matavimais išmatuota kaip sodo sklypo Nr. 45 dalis. Teismas vertino, kad pareiškėjas gali būti laikomas teisiškai suinteresuotas tik šio nedidelio sklypelio režimu, o dėl kitų sodo sklypo Nr. 45 koordinačių sodininkų bendrija neturi teisinio suinteresuotumo ir negali kreiptis teisminės gynybos, todėl teismas sprendime vertino tik tos dalies sodo sklypo Nr. 45 padėtį, kuri pareiškėjo teigimu dengia bendro naudojimo SB „Karačiūnai“ teritoriją.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. J. E., kuriai priklausantis sodo sklypas Nr. 45 dengia pareiškėjo teritoriją, 1994 m. birželio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-3924 įsigijo 1 200 kv. m žemės sklypą, esantį SB „Karačiūnai“. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. J. E. nuosavybės teisės į 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruotos 1994 m. birželio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3924 pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų registravimo data – 2003 m. spalio 7 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ 2003 m. spalio mėnesį atliko SB „Karačiūnai“ narės A. J. E. privatizuoto sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimus. Parengtas planas 2003 m. spalio 8 d. buvo suderintas su žemės sklypo savininke, 2003 m. spalio 16 d. – su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu, 2003 m. spalio 20 d. – su VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovu. Plane pažymėta, kad derinama vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo motyvacija bei tikslas rodo, jog jis siekia, kad nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenys būtų pakeisti administraciniu sprendimu. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 9 straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kada kadastro duomenys gali būti keičiami. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamas atvejis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1–3 punktų, todėl gali būti traktuojamas tik kaip kitas teisės aktų nustatytas atvejis pagal 4 punktą. Tokio konkretaus teisės akto, kuris numatytų galimybę keisti kadastro duomenis administraciniu sprendimu, šalys nenurodo. Teismas vertino, jog susidariusi padėtis tiksliausiai atitinka Kadastro nuostatų 21 punkte apibrėžtą situaciją.

Pažymėjo, kad pareiškėjas savo teises gali ginti, pradėdamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatytą procedūrą, t. y. kreiptis per kadastro duomenis nustatantį asmenį dėl kadastro duomenų patikslinimo. Galimybė ginti teises reikalaujant kadastro duomenų patikslinimo kreipiantis tiesiogiai į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisės aktuose nenumatyta ir teisė NŽT atlikti kadastro duomenų tikslinimą peržiūrint ankstesnius žemės sklypų planus Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisės aktais nesuteikta. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo išvada dėl to, jog kadastriniai matavimai negali būti tikslinami dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos nesilaikymo, t. y. nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų nenuginčijimo, yra teisinga.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat ginčija kitą atsisakymo pagrindą – tai, jog sodo sklypo Nr. 45 ribos nustatytos teismų sprendimais. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuri buvo priimta sprendžiant ginčą tarp sodo sklypų Nr. 36 ir Nr. 45 savininkų, pasisakė tik tiek, kad teismai nustatė, jog tvora atitinka privatizavimo metu nustatytas ribas. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl tvoros perkėlimo, todėl teismų išvados negali būti taikomos visų sodo sklypo ribų Nr. 45 nustatymui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu konstatavo, kad J. T. ir I. T. reikalavimas panaikinti A. J. E. užsakymu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2003 m. spalio mėnesį sudarytą 1 200 kv. m žemės sklypo Nr. 45, esančio SB „Karačiūnai“, Vilniuje, planą, atmestinas, padarius išvadą, kad tai, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos nesant teisėtų gretimų sklypų savininkų sutikimo, būtų aplinkybe, leidžiančia panaikinti sudarytą planą tik tuo atveju, jei tokio sutikimo nebuvimas pažeistų ieškinį reiškiančio asmens interesus. Patenkinus ieškinį šioje dalyje vien formaliu pagrindu – kad nebuvo gretimų sklypų savininkų sutikimo, toks sprendimas nesukels teisinių pasekmių proceso dalyviams. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu remtasi prejudicinį faktą – tvoros tarp sodo sklypų Nr. 36 ir Nr. 45 vietą – nustatančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartimi ir pasisakyta, kad 2003 m. spalio mėn. „Inžineriniai tyrinėjimai“ plano netinkamas derinimas tiesiogiai ieškovams nesukėlė teisinių pasekmių. Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl tos sklypo dalies, į kurią pareiškėjas gali turėti savarankiškų pretenzijų, t. y. į anksčiau minėtą jo intereso objektą sudarantį nedidelį bendro naudojimo žemės sklypelį. Kadangi teismai yra pasisakę tik dėl sklypų ribos tarp sodo sklypų Nr. 36 ir Nr. 45, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai negalima laikyti motyvacija dėl sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjas.

Teismas nesvarstė pareiškėjos sužinojimo apie jos teisių pažeidimą klausimo, kadangi administraciniame procese yra svarbi administracinio sprendimo priėmimo data. Aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą dėl termino skundui paduoti nepraleidimo, išdėstytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visą, ką išdėstė, konstatavo, jog prašoma panaikinti Vilniaus miesto skyrius 2012 m. birželio 18 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104)-1392 dalis, kuria atsisakyta patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą, bei NŽT 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 1SS-(10.5)-2420 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo juos panaikinti. Pripažinęs, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas nurodė, kad taip pat nėra ir teisinio pagrindo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. kovo 6 d. prašyme ir 2012 m. liepos 17 d. skunde keliamus klausimus dėl žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo patikrinimo.

III. Pareiškėjas sodininkų bendrija “Karačiūnai“ apeliaciniu skundu (b. l. 141-144) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio normas, reglamentuojančias pareiškėjo procesinę teisę į teisminę gynybą, nes nepagrįstai pripažino, kad SB "Karačiūnai" gali būti teisiškai suinteresuotas tik nedidelio žemės plotelio tarp sodo sklypo Nr. 45 savininkės užimtos valstybinės žemės ir sodo sklypo Nr. 36 ribos, o dėl kitų sodo sklypo Nr. 45 koordinačių sodininkų bendrija neturi teisinio suinteresuotumo ir negali kreiptis teisminės gynybos. Paaiškina, kad, skirtingai nei teigiama skundžiamame sprendime, pareiškėjo SB "Karačiūnai" valdyba 2012 m. kovo 6 d. prašyme ir 2012 m. liepos 17 d. skunde, adresuotuose NŽT, klausimus dėl žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo kėlė ne atstovaudama sodininkų bendrijos narius ginčuose dėl jiems priskirtų privatizuotų žemės sklypų ribų nustatymo, o nustačiusi pagrindinio sodininkų bendrijos teritorijos planavimo dokumento – sodo teritorijos generalinio plano – sprendinių pažeidimus, t. y. tai, kad sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų plane buvo iš esmės pakeistos SB „Karačiūnai" generaliniame plane suprojektuotos šio žemės sklypo ribos

Pažymi, kad skundžiamame sprendime minimas nedidelis sklypelis faktiškai yra SB "Karačiūnai" bendrojo naudojimo kelio dalis, kuri po kadastrinių matavimų nepagrįstai įtraukta į žemės sklypo Nr. 45 ribas, tokiu būdu sumažinant šios bendro naudojimo teritorijos plotą. Todėl pirmosios instancijos teismas jau vien dėl šio fakto neturėjo pagrindo teisėtu ir pagrįstu pripažinti NŽT atsisakymą patikrinti žemės sklypo Nr. 45 kadastro duomenų nustatymo teisingumą ir teisėtumą.

Daro išvadą, jog NŽT, įgyvendindama jai pavestas funkcijas ir nustačiusi imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimus, turi pareigą ginti viešąjį interesą, t. y. kreiptis į teismą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, NŽT turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą patikrinti sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą bei teisėtumą jau vien dėl to, kad kompetencijos ribose išsiaiškintų, ar atliekant sodo sklypo Nr. 45 kadastrinius matavimus nebuvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, t. y., ar nebuvo pagrindo ginti viešąjį interesą Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad SB "Karačiūnai", kaip ir bet kuris kitas asmuo, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 d. turi teisę kreiptis į įgaliotą viešojo administravimo subjektą ne tik gindamas savo teises, bet ir pranešdamas, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai,taip pat ir viešasis interesas, o viešojo administravimo subjektas privalo tokį pranešimą išnagrinėti ir priimti atitinkamą administracinės procedūros sprendimą. Akcentuoja, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino skirtingas teisines kategorijas – pareiškėjo teisinį suinteresuotumą kreiptis teisminės gynybos su jo teise kreiptis į įgaliotą viešojo administravimo instituciją su pranešimu, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo pareiškėjo prašymų turinį, todėl be jokio pagrindo konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į NŽT, siekia administracine tvarka pakeisti sodo sklypo Nr. 45 kadastro duomenis. Tokiu būdu teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, o visi skundžiamo sprendimo argumentai dėl tariamo bendrijos tikslo nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims pakeisti administracine tvarka yra nesusiję su pareiškėjo, kuris nekėlė ir nekelia šio klausimo, skundu.

Teigia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teises normas, nes, vertindamas atsakovo atsisakymo patikrinti sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą bei teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų keitimo pagrindus bei tvarką.

Akcentavo, kad teismas skundžiamame sprendime dideli dėmesį skyrė klausimų, kurių pareiškėjas nekėlė motyvacijai ir teisiniam vertinimui, tačiau nepasisakė dėl daugelio skunde administraciniam teismui pareiškėjo išdėstytų argumentų, jo supratimu, pagrindžiančių ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 150-155) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas dešimt metų delsė ginti, jo teigimu, pažeidžiamas savo teises naudotis bendrojo naudojimo kelio dalimi (bendrija nėra išsipirkusi bendrojo naudojimo žemės iš valstybės), kai duomenys apie žemės sklypo Nr. 45 ribas jau buvo viešai skelbiami nuo 2003 m., o susiklosčiusi faktinė situacija nėra pasikeitusi.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Todėl mano, kad teisingai Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime, pastebėjo, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas teisinį suinteresuotumą gali turėti nebent tik dėl visai mažos žemės sklypo dalelės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 18 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104)-1392 dalies, kuria atsisakyta patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-2420 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos pareigos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. kovo 6 d. prašyme ir 2012 m. liepos 17 d. skunde keliamus klausimus dėl žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo patikrinimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kiek tai susiję su pareiškėjo teise kreiptis į teismą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui teisės aktais nėra suteikta teisė atstovauti sodininkų bendrijos narius ginčuose dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo ir nurodė, kad pagrindinę ginčo dalį sudaro sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų netikslumas, dėl ko šis sklypas vietomis dengia privačius sodo sklypus Nr. 36 ir Nr. 37, ir palieka laisvos žemės juostą prie sodo sklypų Nr. 46 ir 50, todėl pareiškėjas gali būti laikomas teisiškai suinteresuotas tik dėl nedidelio valstybinės žemės sklypo dalies tarp sklypų Nr. 45 ir Nr. 36. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo skundą sprendė tik tiek, kiek tai susiję su sklypo Nr. 45 padėtimi SB „Karačiūnai“ bendrojo naudojimo teritorijos atžvilgiu.

Vertindamas pareiškėjo skundą šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad byloje vertinamu atveju nėra pagrindo keisti ar tikslinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis administraciniu sprendimu, todėl ginčijamus NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimus traktavo kaip teisėtus ir pagrįstus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria.

Iš pareiškėjo pateikto skundo ir formuluojamų reikalavimų matyti, kad jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad atsakovas įvertintų žemės sklypo Nr. 45 patvirtintų kadastrinių matavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, be kita ko, būtina įvertinti, ar pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka ir ar atsakovas turi pareigą atlikti pareiškėjo prašyme nurodytus veiksmus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje administracinėje byloje ginčo objektas nėra sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių duomenų teisingumas, o atsakovo atsisakymo atlikti šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastrinių duomenų teisėtumo ir teisingumo patikrinimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Kiek tai susiję su pareiškėjo teise kreiptis į administracinį teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Be to ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Administracinių teismų praktikoje, atskleidžiančioje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies turinį, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., 2009 m. spalio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pagal ginčui išaiškinti pateiktą planą matyti, kad pagrindinę ginčo dalį sudaro sklypo Nr. 45 pareiškėjo nurodomas kadastrinių matavimų netikslumas, kuris, pareiškėjo teigimu, pasireiškia tuo, kad vietomis šis sklypas dengia sodo sklypus Nr. 36 ir 37 bei palieka laisvos žemės juostą prie sklypų Nr. 46 ir Nr. 50, o pareiškėjas teisiškai gali būti suinteresuotas tik dėl nedidelio žemės ploto tarp sklypų Nr. 45 ir Nr. 36, kurio viena kraštinė yra 1,72 m.

Pareiškėjas šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių neginčija.

Pareiškėjas neteigia ir į bylą nepateikė įrodymų, kad į teismą kreipėsi atstovaudamas minėtų sodo sklypų savininkų teises. Nei įstatymai, nei SB „Karačiūnai“ įstatai (b.l. 8-20) nesuteikė pareiškėjui, t. y. sodininkų bendrijos „Karačiūnai“ valdybai ar jos pirmininkui teisės be atskiro sodo sklypų savininkų įgaliojimo atstovauti jų interesus paduodant skundą teismui. Akivaizdu, kad sodo sklypų kadastrinių matavimų teisingumas byloje vertinamu atveju sietinas su privačių sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinės teisenos objektas, nes pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį ginčai dėl žemės sklypų ribų tarp savininkų sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad teisės aktai nesuteikė pareiškėjui teisės kreiptis į teismą ginant ne savo, o viešąjį interesą, taigi šiuo atveju nėra pagrindo remtis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatančiu jame nurodytų subjektų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsniu, pastarajame nėra įtvirtinta sodininkų bendrijos valdybos teisė spręsti privačių sodo sklypų ribų nustatymo ar kadastrinių matavimų teisėtumo klausimus. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (2 straipsnio 16 dalimi, 19 straipsniu), šis įstatymas reglamentuoja asmenų kreipimosi ir skundų bei pranešimų viešojo administravimo subjektams, bet ne administraciniams teismams, pagrindus ir tvarką (Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnis). Taigi tai, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą su skundu savaime nereiškia, kad jis turi teisę ir kreiptis su skundu į administracinį teismą (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies, susijusios su sodo sklypo Nr. 45 pareiškėjo skunde nurodomais kadastrinių matavimų netikslumais, sietinais su greta jo esančiais privačiais sodo sklypais.

Kiek tai susiję su sodo sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų netikslumu, sietinu su bendrijos bendro naudojimo teritorija, būtina įvertinti ar, kaip teigia, pareiškėjas, atsakovas turi pareigą atlikti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų kadastrinių duomenų teisėtumo ir teisingumo patikrinimą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad su kadastriniais duomenimis susijusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, įskaitant 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (bylai aktuali 2011 m. spalio 19 d. redakcija).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai, o 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų keitimo pagrindai valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje vertinamas atvejis neatitinka nei vieno Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, todėl nebūtų pagrindo tikslinti kadastro duomenis atsakovo teikimu. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalaujami veiksmai, kuriuos, jo manymu, turi pareigą atlikti atsakovas, nesukeltų jokių teisinių pasekmių, dėl jų nepasikeistų pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukeltų jo minimas kadastrinių duomenų teisingumo ir teisėtumo patikrinimas, kaip tokiu patikrinimu būtų apgintos jo teisės.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta aiški nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo ir papildymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Taigi šioje teisės normoje nėra numatyta, kad siekiant kadastro duomenų ištaisymo (tikslinimo) būtų gauta Nacionalinės žemės tarnybos ar jos padalinio išvada dėl įregistruotų kadastro duomenų teisingumo ir teisėtumo tam, kad jie būtų pakeisti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Nors pareiškėjas kaip teisinį atsakovo pareigos atlikti kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimą nurodo 2003 m. gegužės 5 d. Žemės ūkio reikalų ministro įsakymu Nr. 3D-187 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.26 punktą, numatantį, jog Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinių bei savivaldybėse atliekamų geodezijos ir kartografijos darbų, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių valstybinę priežiūrą ir kokybės kontrolę, teisėjų kolegijos vertinimu ši teisės norma negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti pareiškėjo subjektinę teisę reikalauti, kad atsakovas atlikti kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimą, o bendrai įtvirtina Nacionalinės žemės tarnybos funkciją, nes, kaip minėta, tokio patikrinimo atlikimo nenumato specialiosios teisės normos, reglamentuojančios kadastro duomenų tikslinimą ir keitimą. Priešingas teisės normų aiškinimas iš esmės būtų nesuderinamas su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija.

Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, šioje teisės normoje įtvirtinta pareiga priimti skundą negali būti aiškinama kaip reikalaujanti, jog viešojo administravimo subjektas atliktų veiksmus, nors teisės aktai jam nenustato pareigos atlikti tokius veiksmus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje yra tiesiogiai nurodyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek Nacionalinė žemės tarnyba priėmė pareiškėjo pranešimą bei skundus ir juos išnagrinėjo bei atsakė į juos savo kompetencijos ribose.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo sodininkų bendrijos “Karačiūnai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys