A-261-1196-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1196/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02759-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–15), prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. TE-126 dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Įsakymas); 2) iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu, buvo netinkamai taikyti teisės aktai, t. y. be pagrindo buvo taikytas ne Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), o Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija, 2012 m. spalio 24 d. redakcija) (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės).

Pasak pareiškėjo, pažeidimo padarymo metu galiojusi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkto redakcija (iki 2012 m. spalio 24 d.) nenumatė galimybės atlikti tarnybinį patikrinimą asmeniui, kuris yra atleistas iš valstybės tarnybos. Nuostata, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai valstybės tarnautojas, apie kurio galimą tarnybinį nusižengimą gauta oficiali informacija arba kuriam pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų, atsirado vėlesnėje redakcijoje (nuo 2012 m. spalio 31 d.).

Tačiau tariamas pažeidimas buvo baigtas galiojant dar senajai redakcijai, todėl atsakovas negalėjo remtis nauja redakcija, kuri plačiau aiškino Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A10-593/2005 bei A143-01/2008. Be to, pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tariamo nusižengimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcija net nenumatė galimybės atlikti tarnybinį patikrinimą asmeniui, kuris yra atleistas iš valstybės tarnybos.

Vadinasi, FNTT pažeidė tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3, 9, 13 punktų reikalavimus. FNTT direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. TE-126 priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, nors pareiškėjas buvo statutinis pareigūnas ir jo veiklą reglamentavo Statutas (5 str. 2 d.).

Teigė, kad FNTT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. nurodymas Nr. 04/8-1-1829 patikrinti pareiškėjo 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų asmens duomenų peržiūros teisėtumą buvo parengtas vadovaujantis FNTT direktoriaus 2007 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 94-V patvirtintu Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) duomenų peržiūros kontrolės tvarkos FNTT aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris atitinka norminiams teisės aktams keliamus reikalavimus, todėl turėjo būti paskelbtas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme numatytų reikalavimų. Tačiau šis įsakymas nėra viešai paskelbtas, t. y. nesilaikyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo reikalavimų. Taip pat ir Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 „Dėl Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Peržiūros taisyklės), kuris taip pat nėra viešai paskelbtas. Be to, FNTT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. nurodymas prieštarauja Aprašo 13 punktui, kuriame nurodyta, kad komisija planinio, kontrolinio asmens duomenų peržiūros teisėtumo patikrinimo metu tikrina ne senesnius kaip 1 metų žurnalo duomenis. Pareiškėjo atveju nurodoma patikrinti net senesnius kaip 2 metų duomenis. Be to, nurodoma patikrinti duomenis už 2011 m. sausio mėnesį, kai pareiškėjas dar dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Dirbdamas FNTT, prieigos teisę prie Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko gavo tik 2011 m. vasario mėnesį.

Tvirtino, kad pagal FNTT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. nurodymą Nr. 04/8-1-1829 patikrinimą pavesta atlikti komisijai, sudarytai FNTT direktoriaus 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-52, kurios narys yra pats pareiškėjas. Teigė, kad komisijos narė D. M. atostogavo, o likusieji 2 komisijos nariai negalėjo atlikti patikrinimo, nes nebuvo kvorumo (Aprašo 20 p.). Be to, komisijos narė D. B. turėjo nusišalinti, nes su pareiškėju dirbo viename kabinete, o 2012 m. vasarą tarp jų įvyko konfliktas, po kurio jų tarpusavio santykiuose atsirado priešiškumas. Pabrėžė, kad iki šiol nėra supažindintas su komisijos išvada.

Pareiškėjo teigimu, iš 2013 m. kovo 22 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. 04/4-5-1-2541 jam nebuvo aišku, kokį tarnybinį nusižengimą jis padarė, o patikrinimo metu susipažinti nebuvo pateikta jokia tarnybinio patikrinimo medžiaga (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 p.). Net ir prašant ją pateikti (2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 3 d.), pareiškėjui buvo atsisakoma tą padaryti (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 9 p.). Tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (administracinė byla Nr. A42-177/2013). Be to, neaišku, kiek tariamai neteisėtų užklausų pareiškėjas atliko. O pareiškėjo prašymai prijungti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos ir išslaptinti bei pateikti jam susipažinti visus 2007–2011 m. FNTT vykdytų asmenų pokalbių pasiklausimo duomenis, taip pat informaciją apie nurodytų mobiliojo ir stacionariojo ryšio telefonų priklausomybę bei naudotojus iš FNTT operatyvinės įskaitos nebuvo tenkinti.

Nurodė, kad 2013 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 11VS-94(RN) (toliau – ir Išvada) nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas ne tarnybos tikslais, neturėdamas jokio teisinio pagrindo tvarkė Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenis, nes tai tik prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2013 m. birželio 7 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir veikdamas priešingais tarnybai interesais, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo padarydamas didelę žalą valstybei ar asmeniui. Su šia prokurorų išvada FNTT sutiko. Be to, Išvadoje nenurodyta, kad pagal FNTT direktorius 2011 m. sausio 31 d. prašymą Nr. 25/17-4-900 nuo 2011 m. vasario 8 d. jam buvo suteikta teisė naudotis VRIS CDB. Nėra pateikta nei vieno fakto, kad buvo pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas. Todėl nuo 2011 m. vasario 8 d. VRIS CDB duomenimis pareiškėjas naudojosi teisėtai. Be to, jam buvo nuolat pavedama atlikti kompensuojamų važiavimo išlaidų mokėjimo pareigūnams jų prašymuose pateiktos informacijos tikrumo patikrinimus, kuriems atlikti buvo reikalinga iš VRIS CDB gauti transporto priemonių priklausomybę. Teiginys, kad, tvarkydamas VRIS CDB duomenis, pareiškėjas atspausdino 13 fizinių asmenų duomenis, klaidingas, nes tai nėra paprastam kompiuterio vartotojui įprastas duomenų atspausdinimas ant popieriaus spausdintuvu. Teigė, kad vykdydamas pavestas funkcijas, naudojosi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – ir BK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksų, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo keliamiems uždaviniams įgyvendinti. Tai patvirtina ir FNTT 2012 m. sausio 18 d. raštas Nr. 25/8-3-1282. Taip pat atkreipė dėmesį, kad neaišku, kokias Administravimo taisykles jis pažeidė.

Nurodė, kad FNTT direktorius K. J., 2013 m. vasario 4 d. ir 2013 m. vasario 28 d. inicijuodamas patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, o vėliau patvirtindamas tarnybinio patikrinimo išvadą ir pasirašydamas Įsakymą, galėjo būti šališkas, nes pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. tuometinio Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko K. J. atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu buvo konstatuota, kad K. J. padarė tarnybinį nusižengimą. Dėl galimo interesų konflikto K. J. turėjo nusišalinti.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas jam sukėlė neigiamas pasekmes, nes, norint įsidarbinti pareigose, kuriose bus reikalavimas gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, toks leidimas gali būti neišduotas, o tai apriboja jo darbo pasirinkimą. Dėl skundžiamo Įsakymo patyrė didžiulį moralinį sukrėtimą. Didelį moralinį sukrėtimą patyrė ir jo šeima. Dėl patirto spaudimo teko atsisakyti mėgstamo darbo, daugiau kaip tris kartus sumažėjo šeimos pajamos. Teigė, kad nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2013 m. kovo 27 d. dėl padidėjusio kraujospūdžio, širdies veiklos sutrikimų, nugaros skausmų sušlubavo jo sveikata ir turėjo nedarbingumą. Dėl to yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 36–48) su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra vyko pagal teisės aktus, galiojusius tarnybinio patikrinimo atlikimo ir Įsakymo priėmimo metu. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. liepos 15 d.) yra įtvirtinta normų konkurencijos taisyklė, nustatanti, kokią teisės normą reikia taikyti, kai tuos pačius klausimus reglamentuoja šis įstatymas ir Statutas, t. y. statutiniams valstybės tarnautojams tiesiogiai buvo taikoma ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 dalis, nukreipianti į Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje dėl sprendimo priėmimo dėl buvusio valstybės tarnautojo padaryto tarnybinio nusižengimo, taip pat nuostata dėl 3 metų tarnybinės nuobaudos senaties termino įsigaliojo 2012 m. lapkričio 1 d. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai buvo baigti laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 20 d., galiojant dar senajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, todėl šiuo atveju taikytinas tuo metu galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

Nesutiko su tuo, kad FNTT direktoriaus 2007 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. 94-V ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 1V-68 nėra viešai paskelbti, todėl negalioja. Minėti įsakymai skirti vidiniam vidaus reikalų įstaigų naudojimui ir vidiniam konkrečių subjektų ratui, pagal jų turinį jie nėra norminiai teisės aktai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio prasme. Jų paskelbimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nebuvo ir nėra privalomas. Kadangi individulių teisės aktų įsigaliojimas nesietinas su jų paskelbimu „Valstybės žiniose“, toks įsakymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos arba dienos, kuri nurodoma įsakyme, todėl FNTT pagrįstai vadovavosi minėtais teisės aktais. Argumentas dėl Administravimo taisyklių taikymo vertintinas kaip techninė apsirikimo klaida, nes pareiškėjui išsiųstame pranešime apie tarnybinį nusižengimą šios taisyklės yra įvardytos, t. y. Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinių duomenų banko naudotojų administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-165 (toliau – ir Administravimo taisyklės). Pareiškėjas su jomis susipažino užpildydamas ir pateikdamas prašymą įregistruoti jį VRIS CDB naudotoju.

Pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje ir 228 straipsnio 1–2 dalyse, požymių, nepagrįsti, nes šiame nutarime prokuroras įvertino pateiktą medžiagą baudžiamosios atsakomybės prasme ir pagrįstai nurodydamas, kad galimai pareiškėjo veiksmais yra padaryti kituose teisės aktuose numatyti nusižengimai, užtraukiantys drausminę atsakomybę.

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad jam iš 2013 m. kovo 22 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. 04/4-5-4-2541 be papildomos medžiagos nebuvo aišku, kokį tarnybinį nusižengimą padarė, be to, nebuvo įvykdytas jo prašymas leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pažymėjo, jog 2013 m. kovo 22 d. registruotu laišku pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 04/4-5-1-2541. 2013 m. kovo 25 d. po ligos į darbą atvykusiam pareiškėjui FNTT patalpose tiesiogiai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, tačiau jis trijų pareigūnų akivaizdoje atsisakė pasirašytinai susipažinti su jam teikiamu pranešimu, todėl surašytas aktas dėl pranešimo nepasirašymo. Pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą buvo išsiųstas jam dar einant valstybės tarnautojo pareigas.

Nurodė, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu teisės aktų jam suteiktomis teisėmis nesinaudojo, pateikė prašymus susipažinti su medžiaga, tačiau su ja susipažinti neatvyko, o, baigus tarnybinį patikrinimą, pateikė du prašymus 2013 m. birželio 25 d. ir 2013 m. liepos 3 d. ir abu kartus buvo raštu informuotas, kad gali atvykti ir susipažinti. Vėliau pareiškėjas atvyko, tačiau su visa jam pasiūlyta susipažinti medžiaga, t. y. kartu su ta medžiagos dalimi, kurioje buvo ir asmenų bei transporto priemonių duomenys, susipažinti atsisakė.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad jo 2013 m. balandžio 22 d. prašymas dėl visų 2007–2011 m. FNTT vykdytų asmenų pokalbių pasiklausymo duomenų (pasiklausyto asmens vardas, pavardė, asmens kodas, telefono abonentinis numeris) bei prarastų dokumentų išslaptinimo nebuvo tenkintas ir dėl jų nepasisakyta Išvadoje, nes jo prašymai tarnybinio patikrinimo metu buvo išnagrinėti ir įvertinti, pareiškėjui atsakymas buvo pateiktas 2013 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 25/4-5-4-10222.

Taip pat nepagrįstas teiginys, kad pareiškėjas asmens duomenų peržiūras vykdė tikrindamas gautą operatyvinę informaciją ir kad tai tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įvertinta. FNTT pareigūnė, atlikusi tarnybinį patikrinimą, turi galiojantį leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ir tarnybinio patikrinimo metu buvo pateikti rašytiniai paklausimai visiems FNTT padaliniams, disponuojantiems ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) ir kitų tyrimų metu gauta informacija. Gauti duomenys buvo įvertinti ir atitinkamos užklausos išbrauktos iš nepagrįstų užklausų sąrašo.

Pareiškėjo argumentas dėl pavedimo atlikti kompensuojamų važiavimo išlaidų mokėjimo pareigūnams jų prašymuose pateiktos informacijos tikrumo patikrinimus, kuriems atlikti buvo reikalinga iš VRIS CDB gauti transporto priemonių priklausomybę, atmestinas, nes nėra ir nebuvo faktinio poreikio VRIS CDB pertikrinti transporto priemonių priklausomybę, be to, nei vienu transporto priemonių duomenų tikrinimo atveju pareiškėjas šio tikrinimo pagrindo VRIS CDB nenurodė. Pareiškėjas minėtų kompensuojamų važiavimo išlaidų mokėjimo pareigūnams patikrinimų metu sutikrindavo pareigūnų pateiktus dokumentus, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikotarpis, bei pareigūnų deklaruojamus pravažiavimo atstumus.

Dėl fizinių asmenų duomenų atspausdinimo paaiškino, kad šios pareiškėjo užklausos buvo vykdytos VRIS naršyklės Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro modulyje, kur, pasirinkus asmenį / bylą ir paspaudus duomenų atvaizdavimo lange esantį mygtuką [Pažyma], sugeneruojama atitinkama forma (pažyma), kurią galima atspausdinti. Visus duomenis galima peržiūrėti ir nepaspaudus mygtuko [Pažyma].

Pabrėžė, kad Informatikos ir ryšių departamento pateikta informacija neapima to laikotarpio, kai pareiškėjas dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. 2013 m. buvo suplanuotas ir atliktas FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus darbuotojų VRIS CDB duomenų peržiūros teisėtumo patikrinimas ir prieš pasirenkant tikrinamus darbuotojus, bendro pobūdžio informacija apie konkrečių darbuotojų atliktų peržiūrų skaičių suderinama su Informatikos ir ryšių departamentu žodžiu (telefonu). Tai įprasta komisijos darbo praktika, kad nebūtų gaunama nepagrįstai didelė duomenų apimtis. Šiuo atveju pareiškėjo atliktų užklausų skaičius buvo 526, kitų darbuotojų nuo 0 iki 7 užklausų, todėl pateikta oficiali užklausa Informatikos ir ryšių departamentui tik dėl pareiškėjo atliktų užklausų.

Dėl pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su komisijos sudėtimi, pažymėjo, kad skunde nurodytos komisijos sudėtis buvo pakeista FNTT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-52, todėl ji buvo teisėta. Nurodoma aplinkybė dėl galimo tarpusavio konflikto su komisijos nare D. B. vertintina kaip asmeninė pareiškėjo interpretacija ir nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Įsakymu jam sukeltų realių neigiamų pasekmių, nes pareiškėjas turėjo realią galimybę būti perkeltas dirbti į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, tačiau to nepadarė. Taip pat vertintini ir pareiškėjo teiginiai dėl jo asmeninio persekiojimo, nusistatymo ir spaudimo. FNTT teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, atliko tarnybinį patikrinimą ir priėmė skundžiamą Įsakymą, todėl negali būti ir prievolės atsakovui atlyginti neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 77–89) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog FNTT direktoriaus 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. TE-3 N. K. nuo 2011 m. sausio 10 d. buvo perkeltas į FNTT Marijampolės apskrities skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygio 12 kategorijos) pareigas (I t., b. l. 59). Pareiškėjas nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo laikinai perkeltas į Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo (A lygio 14 kategorijos) pareigas (I t., b. l. 62), o nuo 2011 m. gegužės 18 d. pareiškėjas FNTT direktoriaus 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. TE-468 perkeltas į Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo (A lygio 14 kategorijos) pareigas (I t., b. l. 63).

FNTT direktorius 2013 m. vasario 28 d. raštu (pavedimu) Nr. 04/81-1829 „Dėl asmens duomenų peržiūros teisėtumo patikrinimo“ įpareigojo Duomenų priežiūros kontrolės komisiją, sudarytą FNTT direktoriaus 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-52 „Dėl FNTT 2007-07-26 įsakymo Nr. 94-V „Dėl Vidaus reikalu ministerijos sistemos Centrinio duomenų banko duomenų priežiūros kontrolės tvarkos FNTT aprašo patvirtinimo ir duomenų peržiūros kontrolės komisijos sudarymo“ pakeitimo“, atlikti planinį asmens duomenų peržiūros teisėtumo patikrinimą: nurodė patikrinti Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko vartotojų FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyresniojo tyrėjo N. K. 2011 m. sausio – 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų asmens duomenų peržiūros teisėtumą ir leido susipažinti su FNTT tvarkomomis kriminalinės žvalgybos bylomis (operatyvinio tyrimo bylomis) ta apimtimi, kiek būtina atliekant asmens duomenų peržiūros teisėtumo patikrinimą (I t., b. l. 19).

Duomenų priežiūros kontrolės komisija, vykdydama FNTT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. pavedimą Nr. 04/81-1829, patikrino VRIS CDB vartotojo, FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyresniojo tyrėjo N. K. 2011 m. sausio – 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų asmens duomenų peržiūros teisėtumą ir pateikė atlikto patikrinimo 2013 m. kovo 20 d. išvadą Nr. 6S-64(RN), kurioje nustatė, kad tikrintu laikotarpiu N. K. atliko 526 VRIS asmens duomenų užklausas. Atlikdamas duomenų užklausas, N. K. daugumoje atvejų tiksliai nenurodė užklausos papildomų duomenų, tikslius papildomus duomenis pradėjo nurodyti tik nuo 2012 m. balandžio 24 d. Be to, nustatė, kad N. K. tikrinamu laikotarpiu operatyvinių tyrimų neatliko, tačiau atlikdamas VRIS CDB duomenų užklausas, kaip duomenų paieškos pagrindą nurodė „Operatyvinis tyrimas“, detaliau nenurodydamas, koks tai yra operatyvinis tyrimas, t. y. nenurodė tyrimo numerio, tarnybinio pranešimo ar konkretaus įslaptinto dokumento registracijos numerio. Komisija kaip pagrįstas įvertino tas N. K. VRIS CDB asmenų duomenų užklausas, dėl kurių veiklos FNTT buvo atlikti ar šiuo metu yra atliekami ikiteisminiai ar kiti tyrimai bei nagrinėti skundai, pareiškimai ar pranešimai. Be kita ko, nustatyta, kad N. K. VRIS CDB atliko 12-kos FNTT pareigūnų, jų artimųjų ir / ar giminių duomenų užklausas, iš jų: dėl 9 tikrintų pareigūnų veiklos buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, 1 pareigūnas tikrintas kaip siekiantis eiti aukštesnes pareigas ir FNTT pareigūnių R. D.–K. ir L. S. giminių patikrinimai. Šių pareigūnių patikrinimai galimai susiję su N. K. pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos – FNTT direktoriaus pavedimu tikrinti duomenis, pateiktus FNTT valstybės tarnautojų užpildytose viešųjų ir privačių interesų deklaracijose, - vykdymu, nors atskiro FNTT direktoriaus pavedimo tikrinti pastarąsias pareigūnes nebuvo. Komisija nenustatė pagrindo, kodėl N. K. (prisijungimo – M07598) VRIS CDB atliko asmenų ir transporto priemonių duomenų peržiūrą (I t., b. l. 98-100).

Pareiškėjui 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. 25/4-5-4-6668 jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2013 m. kovo 22 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 04/4-5-1-2541 (I t., b. l. 101). Pareiškėjas informuotas, kad buvo atliktas patikrinimas dėl pareiškėjo nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų VRIS CDB užklausų teisėtumo ir pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. balandžio 24 d., būdamas ypatingasis VRIS CDB vartotojas, be teisėto pagrindo, naudodamasis Vidaus reikalų informacinės sistemos specialiosios programinės įrangos „VRIS naršykle“ atliko 236 asmens duomenų ir transporto duomenų užklausas, nurodydamas pagrindu „Kitas tarnybinis naudojimas“, „Tarnybinis patikrinimas“, „Operatyvinis tyrimas“, „Duomenų patikrinimas, patikslinimas“, tačiau nenurodydamas su šiais pagrindais susijusiu papildomų duomenų. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punkto, FNTT įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinių duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 9 punkto reikalavimus (I t., b. l. 102).

2013 m. kovo 25 d. aktu dėl pranešimo nepasirašymo Nr. 04/4-5-1-1294 konstatuota, kad 2013 m. kovo 25 d. FNTT patalpose pareiškėjas atsisakė priimti 2013 m. kovo 22 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir susipažinti su informacija apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 103).

FNTT 2013 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. TE-72 N. K. 2013 m. kovo 27 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos (I t., b. l. 149).

Pareiškėjas 2013 m. kovo 28 d. kreipėsi į FNTT direktorių su prašymu leisti susipažinti su tarnybinio nusižengimo medžiaga (I t., b. l. 104).

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6-6)-9R-548 pateikė N. K. pasirašytą 2011 m. gegužės 24 d. pasižadėjimo laikytis Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų saugos reikalavimų kopiją (I t., b. l. 131), taip pat N. K. 2011 m. sausio 31 d. prašymą Nr. 25/17-4-900 (Informatikos ir ryšių departamente gautas 2011 m. vasario 2 d.) įregistruoti VRIS CDB naudotojui suteikti naudotojo prieigos prie VRIS CDB teises (I t., b. l. 132). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 10-S-6059 pateikė N. K. pasirašytas 2009 m. balandžio 27 d. ir 2009 m. liepos 24 d. prašymų dėl įrašymo į policijos programinio paketo naudotojų sąrašą bei 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. liepos 24 d. policijos informacinės sistemos naudotojo prašymų kopijas ir informavo, kad pareiškėjui nuo 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. liepos 24 d. suteikta teisė dirbti su Policijos registruojamų įvykių registru (I t., b. l. 133, 134–135, 136–137, 138–139, 140–141, 142–143).

Informatikos ir ryšių departamentui, kaip informacijos rengėjui, 2013 m. balandžio 2 d. išsiųstas prašymas Nr. 25-5s-161(RN) išslaptinti duomenis, dėl kurių yra atliekamas tarnybinis patikrinimas (I t., b. l. 51). Informatikos ir ryšių departamentas 2013 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą Nr. (6-2)3RN-25(RN), kad išslaptinti pateiktų duomenų neturi teisinio pagrindo ir jų neišslaptino (I t., b. l. 53).

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 25/4-5-4-7866 ir 2013 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 25/4-5-4-8341 buvo informuotas, kad dalis tarnybinio nusižengimo medžiagos yra išsiųsta išslaptinimui, o su kitais duomenimis galima atvykti į FNTT ir susipažinti bei pateikti paaiškinimą (I t., b. l. 105, 106).

FNTT 2013 m. balandžio 22 d. buvo gautas N. K. prašymas, kuriame nurodoma, jog jam nėra pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, o dėl savo sveikatos būklės jis neturi galimybės susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga FNTT patalpose. Tam, kad galėtų pateikti paaiškinimą pagal 2013 m. kovo 22 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 04/4-5-1-2541, prašė prie tarnybinio patikrinimo medžiagos prijungti ir nustatyta tvarka išslaptinti bei susipažinti pateikti visus 2007–2011 m. FNTT vykdytų asmenų pokalbių pasiklausimo duomenis – pasiklausyto asmens vardas, pavardė, asmens kodas, telefono abonentinis numeris. Be to, prašo prie tarnybinio patikrinimo medžiagos prijungti ir nustatyta tvarka išslaptinti ir susipažinti pateikti apie šimtą 2011 m. atliekant FNTT įslaptintų dokumentų sutikrinimą nerastų, o 2012 m. atsiradusių dokumentų, dėl kurių galimo praradimo FNTT direktoriaus nurodymu 2011–2012 m. atstatinėjo ir aprašinėjo galimai prarastų dokumentų turinį. Taip pat prašė paaiškinti, pagal kurią Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių redakciją atliekamas tarnybinis patikrinimas ir paaiškinti, kokiu pagrindu FNTT 2013 m. vasario 4 d. raštu Nr. 25/3-4-1-2626 prašė pateikti duomenis apie jo VRIS CDB vartotojo atliktas asmens duomenų peržiūras per 2011 m. sausio mėn., kai pareiškėjas dar dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (I t., b. l. 112).

2013 m. balandžio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/4-5-5-3623 buvo nuspręsta sustabdyti tarnybinį patikrinimą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti (I t., b. l. 154–158).

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2013 m. birželio 7 d. nutarimu nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvusio FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. K. atžvilgiu pagal FNTT direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. pareiškimą Nr. 25/4-5-4-9257 ir jo patikslinimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 167 straipsnyje ir 228 straipsnio 1 ar 2 dalyse, požymių. Vertindama buvusio FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. K. veiksmus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra konstatavo, kad FNTT pateikti duomenys objektyviai nepagrindžia, kad jis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir veikdamas priešingais tarnybai interesais, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tuo padarydamas didelę žalą valstybei ar asmeniui. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad N. K. duomenis būtų ne tik peržiūrėjęs, bet ir neteisėtai juos platinęs ar kitaip panaudojęs. Pagal FNTT pateiktą medžiagą daryti neabejotinas išvadas, jog asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, negalima. N. K. veiksmai, kad jis tikrindamas duomenis, kaip papildomus duomenis nurodė skaičius ar žodžius, kurių reikšmė tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, nepakankami traktuoti kaip nusikalstamus, o tik galimai pažeidžiančius nustatytą duomenų tikrinimo tvarką. Galimai N. K. veiksmais yra padaryti kituose teisės aktuose numatyti nusižengimai, užtraukiantys drausminę atsakomybę, kuriuos dar būtina nustatyti atliekant tarnybinį patikrinimą, kuris nebuvo atliktas išsamiai, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės gauti reikiamus duomenis apie atliktų užklausų teisėtumą ir pagrįstumą. Padarė išvadą, kad pagal pateiktus duomenis baudžiamasis procesas negalimas. Susipažinus su įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga, nenustatyta duomenų, kurie leistų padaryti kitokias išvadas (I t., b. l. 165–168).

2013 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 11VS-94 (RN) konstatuota, kad N. K., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio tarnybą, be Statuto, reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas bei kiti teisės aktai, nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 20 d. (per faktiškai dirbtą laiką), būdamas VRIS CDB ypatingasis vartotojas, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę tvarkyti arba gauti VRIS CDB duomenis nustatytoms funkcijoms atlikti, netinkamai atliko savo pareigas ir neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia, naudodamasis Vidaus reikalų informacinės sistemos specialiosios programinės įrangos „VRIS naršykle“, žinomai nenurodydamas tikslių papildomų užklausų duomenų, atliko 214 užklausų, tokiu būdu, tikrino 107 asmenų (98 fizinių ir 9 juridinių) ir 7 transporto priemonių duomenis ir šiais savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punktą, FNTT įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Peržiūros taisyklių 8 punktą, Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinių duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 9 punktą ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio patikrinimo metu tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo neigiamos pasekmės – neteisėtu būdu buvo gauta informacija apie fizinių asmenų privatų gyvenimą, tuo buvo pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas bei neteisėtu būdu gauta informacija apie 7 juridinius asmenis ir 7 transporto priemones. Be to, N. K. padarė analogiškus ir sisteminio kartotinio pobūdžio teisės aktų pažeidimus. Tarp padaryto tarnybinio nusižengimo ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kadangi tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai buvo baigti nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 20 d., dar galiojant senajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, taikytas tuo metu galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Todėl siūloma tarnybinį patikrinimą baigti ir, atsižvelgus į N. K. tarnybinio nusižengimo priežastis, kaltės laipsnį (tyčia), sukeltas pasekmes (kilo) bei kitas aplinkybes, pripažinti, kad N. K., būdamas FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiuoju tyrėju, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skirta, nes pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (I t., b. l. 170–179).

FNTT direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 15 punktu bei atsižvelgęs į 2013 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 11VS-94 (RN), Įsakymu pripažino, kad N. K., eidamas FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skirta, nes pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (I t., b. l. 16).

Dėl taikytinų teisės aktų teismas pažymėjo, kad 2012 m. birželio 5 d. įstatymu Nr. XI-2041 buvo pakeistas 1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 ir jo 30 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. liepos 14 d.) buvo nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos <...>. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Valstybės tarnybos 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat: <...> 2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.

Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis („Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas“) iki 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-434 priėmimo, kuriuo buvo pakeistas Statuto 26 straipsnis, ir kuris įsigaliojo 2013 m. liepos 15 dieną, išties nenumatė, kad tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas bei sprendimas dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą priimamas iš tarnybos atleisto pareigūno atžvilgiu.

Pagal Statuto 1 straipsnį Statutas inter alia nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę. Statuto 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog vidaus reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai bei darbuotojai, pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (2 d.), kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų buvo taikomas (iki 2013 m. liepos 14 d., skundžiamas Įsakymas priimtas 2013 m. birželio 17 d.) inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, kurio 7 dalyje numatyta, jog sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.

Taigi, atsakovas pagrįstai, teisėtai, t. y pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo atžvilgiu atliktam tarnybiniam tyrimui ir jo išvadų priėmimui taikė Valstybės tarnybos įstatymą ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles, patvirtintas Vyriausybės.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad pažeidimo padarymo metu galiojusi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkto redakcija (iki 2012 m. spalio 24 d.) nenumatė galimybės atlikti tarnybinį patikrinimą asmeniui, kuris yra atleistas iš valstybės tarnybos, teismas pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas FNTT direktorius 2013 m. vasario 28 d. pavedimu Nr. 04/81-1829, pažeidimo laikotarpis apima 2011 m. vasario 8 d. – 2012 m. vasario 20 d., o tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos, paprastai, yra procesinės ir taikomos tokios, kurios galioja tuo metu, kai atliekamas tarnybinis patikrinimas, tad šiuo atveju 2013 m. vasario 28 d. pradėtam tarybiniam patikrinimui turėjo būti taikoma tuo metu galiojusi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Tad atsakovas, 2013 m. vasario 28 d. pradėjęs galimo tarnybinio nusižengimo procedūrą, pagrįstai ir teisėtai, taikydamas Taisyklių 3 punktą, atleidus pareiškėją iš pareigų, tęsė tarnybinį patikrinimą ir priėmė sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo.

Dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo.

Remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1372 redakcija (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.)) 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punkto, FNTT įstatymo (2003 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-1754 redakcija (nuo 2003 m. spalio 29 d.)) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Administravimo taisyklių 9, 15 punktų nuostatomis, Administravimo taisyklių 2 priedu (1.1., 1.5., 1.8., 2.1., 2.2. p.), teismas nustatė, jog pareiškėjas 2011 m. gegužės 24 d. pasirašė pasižadėjimą Nr. 25/8-5654 laikytis VRIS CDB duomenų saugos reikalavimų (I t., b. l. 131).

Taip pat teismas vadovavosi Peržiūros taisyklių 5, 6, 8 punktų, Peržiūros taisyklių priedo nuostatomis bei kitų konfidencialių teisės aktų, reglamentuojančių duomenų gavimo tvarką, ir kuriuos teismas ištyrė slaptame pasitarimų kambaryje, nuostatomis ir nustatė, kad pareiškėjo nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 20 d. atliktos 236 užklausos išties neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, nes atliktos ne dėl pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimo, neturint tam teisėto pagrindo ir nenurodant tikslių papildomų užklausų duomenų, t. y. tam tikrais atvejais pačiam pareiškėjui neatliekant konkretaus ikiteisminio tyrimo, konkretaus operatyvinio tyrimo, nevedant konkrečių kaupiamųjų bylų.

Pagal bylos medžiagą pareiškėjas minėtu laikotarpiu tik vieno iš asmenų atžvilgiu vykdė operatyvinį patikrinimą (I t., b. l. 65), o laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. operatyvinių tyrimų minėtame sąraše nurodytų asmenų atžvilgiu neatliko (I t., b. l. 123); dalyvavo tik viename ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-135-11 (I t., b. l. 84); tvarkė tik vieną kaupiamąją bylą Nr. MP-001-11 (I t., b. l. 111). Tiek teismo išanalizuotas Užklausų sąrašas nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 20 d., tiek tarnybinio patikrinimo išvada leido teismui spręsti, jog visos užklausos padarytos nenurodant, kaip tai reikalauja teisės aktai, tikslių papildomų užklausų duomenų, dažniausiai nurodomas skaičius „11“, kas tereiškia ikiteisminio tyrimo bylos, operatyvinio tyrimo bylos ar kaupiamosios bylos vedimo metus, kitų privalomų papildomų duomenų nenurodė.

Teismas įvertino, kad tokių nepagrįstų, neteisėtų užklausų buvo padaryta virš dviejų šimtų, kaip ir tai, kad atsakovas iš 356 peržiūrėtų pareiškėjo užklausų išbraukė tas, kurios buvo atliktos teisėtai.

Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo slaptame pasitarimų kambaryje ištirti konfidencialūs aktai pareiškėjui yra žinomi, jis, tarnaudamas pas atsakovą, buvo su jais supažindintas, nes pagal tarnybos pobūdį privalėjo laikytis jų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad susirašinėjimas elektroninėje erdvėje su prokuratūros pareigūnais ir jų prašymai suteikti jiems tam tikros informacijos, netgi jei tai daroma jų vedamose ikiteisminio tyrimo bylose, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos užklausas daryti prisilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo cituojama Prokuratūros įstatymo nuostata, kad prokurorų reikalavimai turi būti vykdomi, yra viso labo bendra teisės norma, šiuo atveju tokių duomenų gavimui taikoma speciali tvarka ir specialios procedūros.

Iš to padaryta išvada, jog pareiškėjas pažeidė Peržiūros taisyklių 8 punkto, Administravimo taisyklių 9 punkto reikalavimus, o nesilaikęs jų – ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Taip pat teismas pažymėjo, jog šiuo atveju dauguma pareiškėjui inkriminuotų neteisėtų užklausų buvo padaryta būtent nepaisant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto draudimo tvarkyti ypatingus asmens duomenis, tad pareiškėjas pažeidė ir šios teisės normos, taip pat Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punkto, FNTT įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismas pažymėjo, jog Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės tvarkos FNTT aprašas bei Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklės yra procedūriniai, individualūs (t. y. tik siauriam vartotojų ratui skirti) aktai ir jie neturėjo būti paskelbti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme numatytų reikalavimų, nes reikalavimas paskelbti šio įstatymo nustatyta tvarka galioja tik norminiams aktams.

Teismas, inter alia įvertinęs Valstybės tarnautojų etikos komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. KS-92 „Dėl K. J.“ (II t., b. l. 17-23), kritiškai vertino pareiškėjo skundo teismui argumentus dėl dabartinio FNTT direktoriaus K. J. šališkumo atliekant tarnybinį patikrinimą bei pasirašant skundžiamą įsakymą, nes juo jokia tarnybinė nuobauda N. K. neskirta.

Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kad esminių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą bei vertinant jo išvadas nepadaryta, todėl naikinti skundžiamą Įsakymą pagrindo nėra.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pirmojo; skundžiamą Įsakymą pripažinus teisėtu bei teisingu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir pačios neturtinės žalos buvimą, t. y. nėra sąlygų neturtinei (deliktinei) atsakovo Lietuvos valstybės atsakomybei atsirasti.

Nepatenkinus nei vieno iš skundo reikalavimų, nebuvo pagrindo tenkinti prašymą priteisti pareiškėjui teismo išlaidas (ABTĮ 44, 45 str.).

III. Pareiškėjas N. K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 99-105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. FNTT direktoriaus 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-33 patvirtintame pareigybės aprašyme viena iš pareiškėjui priskirtų funkcijų – vykdo kitus FNTT direktoriaus ir skyriaus viršininko pavedimus (7.13 p.) (I t., b. 1. 151). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal pareiškėjui pareikštą kaltinimą jis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš VRIS CDB gavo duomenis neturėdamas tam teisėto pagrindo ir, tai darydamas, nenurodė tikslių papildomų užklausos duomenų. Tokia išvada grįsta prielaidomis, nes teismas netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie įrodo, kad visais atvejais, dėl kurių pareiškėjas yra kaltinamas, buvo gavęs FNTT direktoriaus V. G. pavedimą.

2. Pirmosios instancijos teismas, sprendime dėstydamas faktines aplinkybes, pradėjo nuo 2013 m. vasario 28 d. FNTT direktoriaus nurodymo Nr. 04/8-1-1829. Tačiau faktinis pareiškėjo patikrinimas buvo pradėtas 2013 m. vasario 4 d., kai FNTT 2013 m. vasario 4 d. raštu Nr. 25/3-4-1-2626, nenurodydamas pagrindo, paprašė Informatikos ir ryšių departamentą pateikti duomenis apie pareiškėjo Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) vartotojo atliktas asmens duomenų peržiūras nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., taip pat ir per 2011 m. sausio mėn., kai pareiškėjas dar dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (I t., b. 1. 49). Gavus duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento (2013 m. vasario 19 d. raštas Nr. (6-2)3RN-9(RN)) 2013 m. vasario 20 d. FNTT direktorius K. J. užrašė vizą „V. atlikti patikrinimą“, t. y. faktiškai buvo atliekamas pareiškėjo veiklos patikrinimas (I t., b. 1. 50). Kuo šis patikrinimas baigėsi, tarnybinio patikrinimo medžiagoje duomenų nėra. Dėl to nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas.

3. Teismas nenurodė, kad 2013 m. kovo 5 d. FNTT direktoriaus įsakymu Nr. V-58 buvo pakeistas 2007 m. liepos 26 d. FNTT direktoriaus įsakymu Nr. 94-V patvirtintas Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės tvarkos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos aprašo (FNTT direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V-38 redakcija) 13 punktas ir šis pakeitimas neteisėtai atgaline data buvo pritaikytas pareiškėjo atžvilgiu atliekamam patikrinimui (I t., b. 1. 89). Teismas nepasisakė dėl FNTT direktoriaus K. J. šališkumo priimant šį įsakymą, kas akivaizdu iš 2013 m. rugsėjo 24 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdžio protokolo (II t., b. 1. 25-27).

4. Apsiribodamas išaiškinimu, kad FNTT pagrįstai taikė ne Vidaus tarnybos statutą, o Valstybės tarnybos įstatymą ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2005 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-593/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-01/2008). Tariamo pažeidimo padarymo metu galiojusi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 straipsnio redakcija (iki 2012 m. spalio 24 d.) nenumatė galimybės atlikti tarnybinį patikrinimą asmeniui, kuris yra atleistas iš valstybės tarnybos. Nuostata, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai valstybės tarnautojas, apie kurio galimą tarnybinį nusižengimą gauta oficiali informacija arba kuriam pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų, atsirado vėlesnėje redakcijoje (nuo 2012 m. spalio 31 d.). Tačiau tariamas pažeidimas buvo baigtas 2012 m. vasario 20 d. galiojant dar senajai redakcijai, todėl, remdamiesi įstatymo negaliojimo atgal principu, FNTT ir teismas negalėjo remtis nauja redakcija, kuri plačiau aiškino Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles.

5. Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 (Peržiūros taisyklės) nėra viešai paskelbtos, tačiau jomis remiamasi. Pareiškėjas su jomis nesupažindintas, kaip tai reglamentuoja FNTT darbo reglamentas (11 p.) (II t., b. 1. 30). Taigi, negalima reikalauti laikytis teisės aktų reikalavimų, su kuriais nėra galimybės susipažinti. Todėl teismo išvada, jog pareiškėjas pažeidė Peržiūros taisyklių 8 punkto, Administravimo taisyklių 9 punkto reikalavimus nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje net nenurodyta, koks teisės aktas pavadintas „Administravimo taisyklės“.

6. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje (II t., b. 1. 92-93) nurodė, kad sutiko su pareiškėjo 2013 m. lapkričio 7 d. prašyme (II t., b. 1. 61-62) nurodytais motyvais, jog buvo pažeista įslaptintos informacijos išslaptinimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, kad ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka t. y. draudžiama pažeidžiant minėtą tvarką išslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų leistinumo taisyklių nesilaikymas, taip pat teismo sprendimo pagrindimas teismo posėdyje neištirtais įrodymais yra pripažįstami procesinės teisės pažeidimais, dėl kurių gali būti neteisingai išspręsta byla (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1177/2010, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2691/2011 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo motyvuotai išspręsti įrodymų leistinumo klausimą.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė į bylą pateiktais konfidencialiais įrodymais. Dalis 2013 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 11VS-94(RN) ir 2013 m. kovo 20 d. Duomenų priežiūros kontrolės komisijos atlikto patikrinimo išvados Nr. 6s-64(RN) yra įslaptinta. Ši konfidenciali medžiaga buvo pateikta teismui, tačiau teismas, kaip ir FNTT tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjui neleido susipažinti su šia bylos medžiaga. Tokiu būdu teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę aktyviai dalyvauti procese, t. y. teikti paaiškinimus dėl bylos medžiagos bei kitus įrodymus, taip pat buvo šiurkščiai pažeisti proceso rungtyniškumo ir šalių lygybės principai, nes atsakovas FNTT yra susipažinęs su visa bylos medžiaga. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, bei neužtikrino pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų realios ir efektyvios gynybos teisme. ABTĮ 51 straipsnio nuostatų bei esminių proceso principų, t. y. šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo, pažeidimų, buvo paneigta Konvencijos 6 straipsnyje pareiškėjui garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl tai sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindą pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, nes dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pareiškėjo skundas nepagrįstai atmestas.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslintą skundą, 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodė, kad įvertins FNTT 2013 m. kovo 20 d. Duomenų priežiūros kontrolės komisijos atlikto patikrinimo išvados Nr. 6s-64(RN) teisėtumą ir pagrįstumą (II t., b. 1. 58-60), tačiau teismo sprendime dėl šios išvados nepasisakyta. Taip pat teismas nepasisakė dėl teisės aktams prieštaraujančio FNTT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. nurodymo Nr. 04/8-1-1829, kuris yra nurodytos išvados pagrindas.

9. Pirmosios instancijos teismas net nesusipažino su FNTT pateikta kartu su 2013 m. vasario 19 d. Informatikos ir ryšių departamento raštu Nr. (6-2)3RN-9(RN)) įslaptinta laikmena (CD) su pareiškėjo 526 VRIS CDB asmens duomenų užklausomis. Dėl to teismas nepatikrino pareiškėjo pateiktų duomenų, kad vienu atveju tie patys veiksmai vertinti kaip teisėti (tikrinant duomenis apie FNTT darbuotojus D. B. ir V. M., ar renkant informaciją tyrėjos N. C. prašymu), o kitais – kaip be teisinio pagrindo. Taip pat, kad dalis tariamai neteisėtų užklausų yra prieš tai buvusių taip vadinamų teisėtų užklausų tęsinys (pvz. asmens užklausa įvardinta kaip teisėta, o po jos sekusi vyro ar žmonos užklausa – neteisėta). Nesudarius galimybės susipažinti su visomis užklausomis, buvo užkirsta galimybė visapusiškai ištirti esančius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek ABTĮ, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.

10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę teikti įrodymus, nes atsisakė tenkinti jo prašymą išreikalauti 2012 m. FNTT direktoriui V. G. ir FNTT direktoriaus pavaduotojui V. G. pateiktą Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus įslaptintų dokumentų sutikrinimo akto projektą su 100 nerastų dokumentų sąrašu, dėl kurių galimo praradimo FNTT direktoriaus nurodymu 2011-2012 m. pareiškėjas atstatinėjo ir aprašinėjo galimai prarastų dokumentų turinį, taip pat kitus pareiškėjo nekaltumą įrodančius įrodymus (pvz. nurodytus 2013 m. lapkričio 5 d. teismo nutartyje (II t., b. 1. 58-60)). Taip pat teismas nemotyvuotai liudytojais administracinėje byloje atsisakė iškviesti buvusį FNTT direktorių V. G., FNTT darbuotojus G. Č. (FNTT operatyvinės įskaitos administratorius) ir T. B. (atsakinga už įslaptintų dokumentų administravimą). V. G., G. Č. ir T. B. galėtų paliudyti teisingam bylos išnagrinėjimui itin svarbias aplinkybes apie tam tikrus tarnybinio patikrinimo metu nesurinktus duomenis, t. y. apie FNTT direktoriaus V. G. pavedimu atliktą pasiklausimo teisėtumo kontrolę ir įslaptintų dokumentų sutikrinimą. Teismas nemotyvuotai atsisakė išreikalauti reikšmingus duomenis ir liudytojais iškviesti nurodytus asmenis ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje bei 81 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą surinkti visus įrodymus, kuriuos gali, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės bei neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, teismas nepasisakė, kokią reikšmę pareiškėjo teisei į gynybą turėjo tai, kad tarnybinio patikrinimo metu ne kartą, neteisėtai ir nepagrįstai buvo pažeisti Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 ir 9 punktų reikalavimai.

11. Taigi, dėl minėtų argumentų pirmosios instancijos teismas net nevertino, ar tarnybinio patikrinimo Išvadose nustatyti pareiškėjo tarnybinių pareigų pažeidimai realiai buvo atlikti, t. y. teismas atsisakė vertinti, ar pareiškėjas iš tikrųjų netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Teismas, vertindamas skundžiamo Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, rėmėsi tik FNTT Išvadoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų kvalifikavimu, tačiau pats nustatytų aplinkybių betarpiškai netyrė ir neanalizavo. Taigi teismo sprendime tik atkartotos FNTT parengtoje Išvadoje nustatytos aplinkybės. Be to, teismas nenustatė kitų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nes netyrė ir visiškai nepasisakė dėl to, kokios pasekmės kilo dėl tariamai nustatytų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų, t. y. visiškai netyrė, kokius realius padarinius lėmė Išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas. Teismas taip pat nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp Išvadoje užfiksuoto tarnybinio nusižengimo ir pasekmių. Išvadoje nebuvo pateikta nei vieno fakto, kad buvo pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas. Priešingai, pareiškėjas gynė konstitucines asmenų teises nuo galimai neteisėtų FNTT pareigūnų veiksmų be teisėto pagrindo pasiklausant asmenų pokalbius. Teisme nurodė 30 asmenų, kurių galimai neteisėtai klausėsi FNTT pareigūnai. Duomenys apie juridinius asmenis VRIS CDB perkeliami iš viešo Juridinių asmenų registro ir net neįmanoma pažeisti niekieno teisių. Be to, teismas visiškai neatskleidė pareiškėjo tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų subjektyviosios pusės ir sprendime dėl šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento absoliučiai nepasisakė.

12. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas vertino FNTT tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių tikrumą, ir, kokiais įrodymais vadovaudamasis, atmetė pareiškėjo skundo argumentus. Teismas visiškai nevertino, ar tarnybinių patikrinimų metu užfiksuoti tariami pareiškėjo nusižengimai realiai buvo padaryti, netikrino tarnybinių patikrinimų metu nustatytų aplinkybių tikrumo ir padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas FNTT Išvados pagrįstumą ir teisėtumą pagrindė tik Peržiūros taisyklėmis, su kuriomis pareiškėjas negalėjo susipažinti ir nebuvo supažindintas. Iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokios aplinkybės patvirtino FNTT Išvados dėl pareiškėjo tariamai padaryto nusižengimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas iš viso nenagrinėjo operatyvinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų bei pareiškėjo vykdytos operatyvinės veiklos (pareigybės aprašymo 7. 4 p.), neanalizavo vadovo pavedimų, kuriuos pareiškėjas vykdė (pasiklausimo teisėtumo kontrolė patikrinimo, įslaptintų dokumentų sutikrinimo medžiagos ir kt.). Teismas nesuprantamai FNTT direktoriaus K. J. šališkumo nebuvimą grindė tik ta aplinkybe, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui nebuvo skirta nuobauda.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą prijungti rašytinius įrodymus administracinėje byloje bei jo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 1 Lt, nes, jo nuomone, dabar tai būtų pakankama satisfakcija, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą iš neteisėtus veiksmus atlikusių pareigūnų.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 109-117) prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra vyko pagal teisės aktus, galiojusius tarnybinio patikrinimo atlikimo ir Įsakymo priėmimo metu. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. liepos 15 d.) yra įtvirtinta normų konkurencijos taisyklė, nustatanti, kokią teisės normą reikia taikyti, kai tuos pačius klausimus reglamentuoja ir Valstybės tarnybos įstatymas, ir Vidaus tarnybos statutas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams 30 straipsnis (visas straipsnis, o ne atskiros jo dalys) taikomas be išlygų, t. y. tiesiogiai, darytina išvada, kad statutiniams valstybės tarnautojams tiesiogiai buvo taikoma ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 dalis, t. y. blanketinė norma, nukreipianti į Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija). Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka yra įstatymų įgyvendinamasis teisės aktas, t. y teisės aktas, kuris iš principo nesukuria jokių naujų teisės normų ir kuris negali konkuruoti su įstatymo normomis. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos yra procesinės ir taikomos tokios, kurios galioja tuo metu, kai atliekamas tarnybinis patikrinimas. Todėl šiuo atveju tarnybiniam patikrinimui, kuris buvo pradėtas 2013 m. kovo 20 d., pagrįstai buvo taikoma Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1300, redakcija. Vadovaudamasi šia Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių redakcija, FNTT teisėtai ir pagrįstai pradėjo tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, o atleidus pareiškėją iš pareigų, tęsė tarnybinį patikrinimą ir priėmė sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo.

2. Šios bylos dalykas yra FNTT direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. TE-126. Šio Įsakymo sudedamoji dalis yra 2013 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 11VS-94(RN). Tarnybinio patikrinimo išvada turinio aspektu vertinama kaip sudedamoji įsakymo, kuriuo jos išvadų siūlymas yra įgyvendinamas, dalis. Pažymėtina, kad pareiškėjo, be kita ko, skundžiami FNTT duomenų peržiūros kontrolės komisijos darbo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai, šios komisijos atlikto patikrinimo inicijavimas ir rezultatai (2013 m. kovo 20 d. išvada Nr. 6s-64(RN)) nėra ir negali būti skundžiamo Įsakymo dalimi. 2013 m. kovo 20 d. išvada Nr. 6s-64(RN) yra dokumentas, kuriame pateikta oficiali informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą dėl šioje išvadoje nurodytų 236 asmenų ir transporto priemonių duomenų užklausų teisėto atlikimo pagrindo, t. y. joje nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą, kurios metu buvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas, sprendimo 6 lape (2-oji pastraipa) įvardindamas faktines bylos aplinkybes, nurodė tiek FNTT duomenų peržiūros kontrolės komisijos, vykdžiusios Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 26 d. pavedimą Nr. 04/8-1-1829, atlikto patikrinimo laikotarpį (2011 m. sausio -2012 m. gruodžio 31 d.), tiek šio patikrinimo rezultatus. Teisės aktai, reglamentuojantys VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės tvarką, nenustato procedūros bei reikalavimų kreipimosi į Informatikos ir ryšių departamentą formai. Be to, Informatikos ir ryšių departamento pateikta informacija neapima to laikotarpio, kai pareiškėjas dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino, aptarė ir nurodė tik tas pareiškėjo pareigybės aprašyme vykdytas funkcijas, kurios buvo tiesiogiai susijusios su atliktais pareiškėjo veiksmais, dėl kurių buvo atlikta tarnybinio patikrinimo procedūra ir surašytas pareiškėjo skundžiamas Įsakymas bei su Įsakymu susijusi tarnybinio patikrinimo išvada. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų (dokumentų), kurie pagrįstų jo teiginius, bei nenurodė jokių motyvų, kaip jo teiginys, kad teismo sprendime nenurodyta, jog FNTT direktoriaus 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-33 patvirtintame pareigybės aprašyme viena iš jam priskirtų funkcijų – vykdyti kitus FNTT direktoriaus ir skyriaus viršininko pavedimus, susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas vykdė ir kitus FNTT direktoriaus pavedimus, atlikdamas užklausas VRIS CDB, privalėjo nurodyti tikslius papildomus duomenis, t. y. konkretų teisėtą užklausos pagrindą, kaip to reikalauja teisės aktai.

4. Pareiškėjo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl FNTT direktoriaus K. J. šališkumo priimant skundžiamą Įsakymą, yra akivaizdžiai neteisingas, nes sprendimo 12 lape (7 pastraipa) teismas nurodė, kad, inter alia įvertinęs Valstybės tarnautojų etikos komisijos (atsakovo pastaba: komisijos pavadinimas dėl apsirikimo nurodytas klaidingai, turėtų būti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. KS-92 „Dėl K. J.“ (II t., b. 1. 17-23), kritiškai vertina pareiškėjo skundo teismui argumentus dėl dabartinio FNTT direktoriaus K. J. šališkumo atliekant tarnybinį patikrinimą bei pasirašant skundžiamą Įsakymą.

5. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad jo pateikti teismui įrodymai įrodo, kad visais atvejais, dėl kurių yra kaltinamas, buvo gavęs buvusio FNTT direktoriaus pavedimą. Teismas visiškai pagrįstai pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų nevertino kaip rašytinių dokumentų, įrodančių jo teiginius. Visi pareiškėjo pateikti dokumentai nėra ir negali būti pripažinti nei dokumentais, nei rašytiniais įrodymais, nes jie nepagrindžia nei pareiškėjo teiginio, kad visais atvejais, dėl kurių yra kaltinamas, buvo gavęs FNTT direktoriaus V.

G. pavedimą, nei to, kad jie galėtų patvirtinti pareiškėjo vykdytų užklausų teisėtumą ir pagrįstumą. Visų pirma, pareiškėjas pateikė tik vieną elektroninio laiško kopiją, iš kuriuos matyti, kad V. G. pareiškėjui nurodė įmonės pavadinimą „Ragusta“ ir ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) numerį 10-2-655-08. Pažymėtina, kad tai ne ginčo objektas, kadangi pareiškėjo V. G. pateiktas atsakymas – tai duomenys iš viešųjų šaltinių, o ne užklausos VRIS CDB rezultatas. Be to, minėta byla buvo tirta ne FNTT, o kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato).

Kiti pareiškėjo teismui pateikti įrodymai niekaip neįrodo, kad visais atvejais, dėl kurių jis yra kaltinamas, buvo gavęs V. G. pavedimą, nes tai yra jo paties (pareiškėjo) tarnybiniai pranešimai direktoriui, susirašinėjimas su A. K. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotoju), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorais. Svarbu tai, kad pareiškėjas, tikrindamas duomenis VRIS CDB, nei vienu atveju kaip papildomo duomenų paieškos pagrindo FNTT direktoriaus V.

G. pavedimo (nei žodinio, nei rašytinio) nenurodė, o kai kuriais atvejais nurodė prokuroro prašymą (įrašydamas prokuroro pavardę). Tačiau, kaip teisingai nurodyta teismo sprendime, susirašinėjimas elektroninėje erdvėje su prokuratūros pareigūnais ir jų prašymai suteikti jiems tam tikros informacijos, netgi jei tai daroma jų vedamose ikiteisminio tyrimo bylose, neatleido pareiškėjo nuo pareigos užklausas daryti laikantis teisės aktų reikalavimų. Beveik visais kitais pareiškėjo vykdytų užklausų atvejais (išskyrus vieną atvejį, kai buvo nurodytas skaičius „747“ ir „Bandymas“), kurie buvo nagrinėti skundžiamo tarnybinio patikrinimo metu, jis nurodė skaičių „11“, kurie taip pat jokiu būdu negali būti vertinami kaip teisingai nurodyti papildomi duomenys, dėl kurių galima būtų įvertinti užklausą kaip atliktą pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

6. Pareiškėjo teiginys, kad FNTT 2011 m. nerasta šimtas įslaptintų dokumentų, vertintinas kaip nepagrįstas ir klaidinantis teismą. FNTT direktoriaus V. G. 2011 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-74 sudaryta komisija, kurios darbe dalyvavo ir aktą pasirašė pareiškėjas, nustatė tik formalius procedūrinius įslaptintų dokumentų patikrinimo atlikimo pažeidimus, kurie nesukėlė neigiamų pasekmių, t. y. įslaptinti dokumentai nebuvo prarasti ar sugadinti. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus ir jo prašymai vertintini kaip siekimas pateisinti savo veiksmus ir išvengti atsakomybės. Akcentuotina, kad tiek FNTT duomenų peržiūros kontrolės komisija, tiek tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo rėmėsi visais FNTT esančiais informacijos šaltiniais (duomenų bazėmis, bylomis, skundų, pareiškimų, pranešimų registru ir pan.), kuriuose galėjo būti informacija apie pareiškėjo vykdytų užklausų pagrįstumą.

7. Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklės yra skirtos tik vidiniam konkrečių subjektų (VRIS CDB vartotojų) ratui ir nustato VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės tvarką, siekiant užtikrinti VRIS CDB asmens duomenų saugą ir jų peržiūros teisėtumą. FNTT direktoriaus 2007 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 94-V „Dėl Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės tvarkos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos aprašo patvirtinimo ir duomenų peržiūros kontrolės komisijos sudarymo“ (FNTT direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V-38 redakcija) patvirtintas Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės tvarkos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos aprašas nustato šių Priežiūros taisyklių įgyvendinimą FNTT, siekiant vykdyti asmens duomenų peržiūros veiksmų teisėtumo kontrolę. Taigi, šie įsakymai skirti vidiniam vidaus reikalų įstaigų naudojimui ir vidiniam konkrečių subjektų ratui, todėl pagal savo turinį jie nėra norminiai teisės aktai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti teisės aktai yra procedūriniai, individualūs (t. y. tik siauram vartotojų ratui skirti) aktai ir jie neturėjo būti paskelbti laikantis įstatymo reikalavimų, nes reikalavimas paskelbti galioja tik norminiams aktams. Pareiškėjo teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių užklausų pateikimo VRIS CDB taisykles, žinojimas buvo įrodytas tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek nepaneigtas teisme. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo teisės aktų reikalavimų, keliamų pateikiant užklausas VRIS CDB, vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės.

8. Faktas dėl viso Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinių duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. IV-165, pavadinimo nenurodymo tarnybinio patikrinimo išvadoje vertintinas kaip techninė apsirikimo klaida, tačiau svarbiausia yra tai, kad, visų pirma, pareiškėjui išsiųstame pranešime apie tarnybinį nusižengimą šios taisyklės yra įvardintos visiškai. Antra, pareiškėjas pagal šias taisykles užpildė ir pateikė prašymą įregistruoti jį VRIS CDB naudotoju ir suteikti jam naudotojo prieigos prie VRIS CDB teises bei yra pasirašęs pasižadėjimą laikytis VRIS CDB duomenų saugos reikalavimų, taigi akivaizdu, kad jis privalėjo žinoti ir žinojo šias taisykles ir jų reikalavimus bei suprato, kokios konkrečiai taisyklės yra minimos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Atitinkamai dėl šios techninės apsirikimo klaidos pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

9. Teismas sprendime nurodė (sprendimo 12 lapo 8 pastraipa), kad, ištyręs bylai pateiktus įrodymus, nusprendė, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kad esminių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą bei vertinant jo išvadas nepadaryta. Ši teismo išvada yra pagrįsta tarnybinio patikrinimo medžiaga, iš kurios matyti, kad, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktu, pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, ir nors jis atsisakė pasirašyti, kad šį pranešimą gavo, ir buvo surašytas aktas, pranešimą pareiškėjas gavo registruotu paštu.

Be to, kaip minėta, tarnybinio patikrinimo metu jam buvo sudarytos visos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus ir susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, kiek tai buvo leidžiama atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus dėl įslaptintos informacijos ir asmens duomenų apsaugos. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 ir 8 punktais, pareiškėjui 2013 m. kovo 22 d. registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 04/4-5-1-2541 (2013 m. kovo 22 d. lydraštis Nr. 25/4-5-4-6668; siunta Nr. RN507113368LT gavėjui įteikta 2013 m. kovo 26 d.).

Tame pačiame pranešime pareiškėjas informuotas, kad su konkrečiais šių užklausų duomenimis gali susipažinti atvykęs į FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyrių, adresu Šermukšnių g. 3, Vilnius, kab. Nr. 203B (darbo laiku kreiptis į Teisės ir personalo skyriaus viršininką J. G., tel. (8 5) 271 7397). 2013 m. kovo 25 d. po ligos į darbą atvykusiam pareiškėjui FNTT patalpose (5 aukšte) tiesiogiai įteikiant pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pastarasis trijų pareigūnų akivaizdoje atsisakė pasirašytinai susipažinti su jam teikiamu pranešimu, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir su turima informacija apie tarnybinį nusižengimą.

Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktu, surašytas aktas dėl pranešimo nepasirašymo (2013 m. kovo 25 d. Nr. 04/4-5-1-2594). Nuo 2013 m. kovo 27 d. pareiškėją atleidus iš vidaus tarnybos jis neteko leidimo, patvirtinančio asmens teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad iki atleidimo pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet to nepadarė. Pareiškėjas tik po jo atleidimo kreipėsi į FNTT su prašymais jam pateikti visą tarnybinio patikrinimo medžiagos kopiją, nors kaip pareigūnas, ilgą laiką dirbęs su įslaptinta informacija, žinojo ir suprato, kad su tarnybinio patikrinimo medžiagos įslaptinta informacija gali būti supažindinami tik tikrinami pareigūnai, turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Vėliau tarnybinio patikrinimo metu jam buvo sudarytos galimybės atvykti ir susipažinti su daliniais duomenimis apie jo vykdytas užklausas VRIS CDB, dėl kurių neteisėtumo ir nepagrįstumo jis buvo kaltinamas, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas teisės aktų jam suteiktomis teisėmis nesinaudojo, pateikė prašymus susipažinti su medžiaga, tačiau su ja susipažinti neatvyko, o baigus tarnybinį patikrinimą pateikė du prašymus 2013 m. birželio 25 d. ir 2013 m. liepos 3 d. ir abu kartus buvo raštu informuotas, kad gali atvykti ir susipažinti.

Vėliau pareiškėjas atvyko į Tarnybą, tačiau su visa jam pasiūlyta susipažinti medžiaga, t. y. kartu su ta medžiagos dalimi, kurioje buvo ir asmenų bei transporto priemonių duomenys, susipažinti atsisakė (2013 m. liepos 11 d. aktas dėl supažindinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. 04/4-5-4-5976). Pažymėtina, kad supažindinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga būdą sąlygojo tarnybinio patikrinimo specifika, kuri buvo susijusi su tarnybos paslaptimi bei asmens duomenimis, įskaitant ypatingus (teistumo). Pažymėtina, kad negalima tapatinti teisės gauti informaciją iš darbdavių su teise kopijuoti dokumentus.

Atitinkamai, siekiant apsaugoti asmens duomenis, pareiškėjo prašymas pateikti tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų, kuriuose yra tikrintų asmenų duomenys, kopijas negalėjo būti vykdomas. Taigi, kaip matyti, pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme, remiantis proceso rungtyniškumo ir šalių lygybės principais, pažeista nebuvo, be kita ko, tai patvirtina ir tas faktas, kad pareiškėjas proceso metu teikė įrodymus byloje, susijusius su konkrečiomis jo užklausomis VRIS CDB, kas tik įrodo, kad pareiškėjas faktus ir duomenis, dėl kurių yra kaltinamas, žino.

10. Pirmosios instancijos teismas, sprendime apibrėžęs bylos dalyką, t. y. pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą, nurodė nustatytas bylos faktines aplinkybes, ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, atliko jų analizę, nurodė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir pateikė pagrįstas išvadas. Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais tiek bendrąsias pareigūno pareigas, tiek pareigas, kurias pareiškėjas turėjo atlikdamas užklausas VRIS CDB, pagrįstai nustatė, kad užklausos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes atliktos ne ryšium su pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimu, neturint tam teisėto pagrindo ir nenurodant tikslių papildomų užklausų duomenų, t. y. tam tikrais atvejais pačiam pareiškėjui neatliekant konkretaus ikiteisminio tyrimo, konkretaus operatyvinio tyrimo, nevedant konkrečių kaupiamųjų bylų. Taigi, teismas sprendime išsamiai nurodė ir įvertino pareiškėjo neteisėtus veiksmus, įvertino jo subjektyviąją pusę – pareiškėjas žinojo VRIS CDB reglamentuojančius teisės aktus ir atlikdamas neteisėtus veiksmus suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad kils pasekmės, t. y. bus pažeisti teisės aktų reikalavimai. Būtent motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-271/2011; 2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-76/2011). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo pagrįstumo klausimą, turi vertinti skundžiamo administracinio akto (įsakymo) bei jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje administracinėje byloje, įvertino teismui pateiktą viešą ir slaptą informaciją, kaip visumą, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Šioje byloje labai svarbi faktinė aplinkybė ir ta, kad pareiškėjui buvo žinoma tiek dalinė informacija apie jo vykdytas užklausas VRIS CDB, kurios būtų visiškai užtekę teikti paaiškinimus ir įrodymus, tiek teisės aktai, kurių reikalavimus jis kaltinamas pažeidęs, nes jie nėra įslaptinti. Be to, pareiškėjui yra žinoma įslaptinta medžiaga (operatyvinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai), kuri paties pareiškėjo prašymu buvo pateikta teismui susipažinti, t. y. konfidencialūs teisės aktai, nurodyti teismo sprendime (sprendimo 11 lapo paskutinė pastraipa), kadangi jis pats pagal tarnybos pobūdį ir vykdytas funkcijas su jais buvo susipažinęs, jais vadovavosi ir privalėjo laikytis jų reikalavimų. Taigi nebuvo susiklosčiusi situacija, kad įslaptinta informacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo visiškai nežinoma pareiškėjui.

12. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo 2013 m. lapkričio 7 d. prašyme nurodytais motyvais. Tokio konstatavimo nutartyje nėra, pats teismas nevertino, ar buvo pažeisti pareiškėjo minimi teisės aktų reikalavimai, o apie pareiškėjo 2013 m. lapkričio 7 d. prašymą nutarė pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

13. Sprendime pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė byloje surinktus įrodymus (visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, paaiškinimai, pareiškėjo pateikti įrodymai proceso metu), nurodė ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus ir konkrečias teisės normas, kurias pareiškėjas pažeidė. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ir teisingai išsprendė bylą, įvertino ir pasisakė dėl teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, tinkamai pritaikė teisės normas, nebuvo pažeistos nei proceso, nei materialiosios teisės normos, todėl jo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais, kuriuos lėmė padaryti procesiniai pažeidimai bei nesivadovavimas suformuota teismų praktika.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliacinio skundo argumentų vertinimui dėl teisės, taikytinos ginčo santykiams, yra reikšmingos faktinės aplinkybės, tokios kaip inkriminuoto pareiškėjui tarnybinio nusižengimo laikotarpis, tarnybinio patikrinimo pabaiga bei įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo procedūros užbaigimo bei pareiškėjo atleidimo iš tarnybos data.

Byloje nustatyta ir nėra paneigta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl galimai pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 8 d. ir iki 2012 m. vasario 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2013 m. birželio 14 d. ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo užbaigta šioje byloje ginčijamu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. TE-126 dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos nuo 2013 m. kovo 27 d. atsakovo 2013 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. TE-72 dėl išėjimo į pensiją.

Šios aplinkybės patvirtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. TE-126 buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o nuobauda nebuvo paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui jau po pareiškėjo tarnybos santykių nutraukimo, t. y. pareiškėją atleidus iš tarnybos.

Toks teisinis reguliavimas suteikiantis galimybę tęsti tarnybinį patikrinimą bei skirti tarnybinę nuobaudą atleistam iš tarnybos asmeniui buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies bei 30 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) pakeitimais. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu buvo nustatyta, kad kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso), sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.

Formaliai minėtos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos apima pareiškėjo tarnybinio patikrinimo dėl tarnybinio nusižengimo procedūras, tačiau į jį nepatenka pareiškėjui inkriminuotos veikos laikotarpis. Dėl minėtų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką bylą, nurodė, kad naujai įsigaliojusi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas bei tarnybinė nuobauda skiriama ir asmeniui, netekusiam statutinio valstybės tarnautojo statuso (pvz., atleistam iš vidaus tarnybos) (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., 30 str. 2 d. 2 p.; 2012 m. birželio 5 d.

įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.), iš esmės blogina tokio teisinių santykių subjekto padėtį. Tokia naujai priimta Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, lyginant su jos senąja redakcija, išplečia tarnybinių nuobaudų skyrimo statutiniams valstybės tarnautojams ribas, t. y. išplečia subjektų, kuriems gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, ratą. Pareiškėjo veiksmų, dėl kurių jam paskirta tarnybinė nuobauda, atlikimo ir pabaigimo metu negaliojant jo padėtį sunkinančiam teisiniam reguliavimui, jis turėjo realų pagrindą manyti, jog jam bus taikomas tas teisines pasekmes sukeliantis teisinis reguliavimas, kuris galiojo minėtų veiksmų atlikimo ir pabaigimo metu.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo veiksmų atlikimo ir pabaigimo metu nebuvo teisinio reguliavimo, nustatančio tarnybinės atsakomybės taikymą iš vidaus tarnybos atleistam asmeniui, į tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo baigti iki naujų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įsigaliojimo (2012 m. lapkričio 1 d.), išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą, nepagrįstai vadovavosi po pareiškėjo atliktų veiksmų įsigaliojusiomis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies bei 30 straipsnio (2012 m. birželio 5 d.

įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) nuostatomis, iš esmės bloginančiomis pareiškėjo padėtį. Po pareiškėjo veiksmų pasibaigimo įsigaliojusių minėtų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymas ginčo atveju paneigtų lex retro non agit, asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-890/2014).

Nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taisyklės dėl Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo analogiškoje byloje yra aktualios šiam ginčui (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjui inkriminuotos veikos laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. ir iki 2012 m. vasario 20 d. teisės aktai nenustatė galimybės pradėti ir tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą bei spręsti dėl tarnybinės nuobaudos taikymo iš vidaus tarnybos atleistam asmeniui ir pagal galiojusią tuo metu Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalį (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 34 punktą (2003 m. rugpjūčio 27 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.), 8.4 punktą (2011 m. rugpjūčio 31 d. redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 4 d.) pradėta tarnybinio nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti nutraukta, jei pareigūnas nedirba vidaus tarnybos sistemoje.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. TE-126 Dėl tarnybinio nusižengimo teisėtu neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, taikytinas ginčo santykiams, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.). Panaikinus sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. TE-126 Dėl tarnybinio nusižengimo naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), o tarnybinio nuobaudų skyrimo procedūra nutrauktina.

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Ginčo atveju atsakovas, pradėdamas tarnybinį patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose ir šioje byloje konstatuojama, kad atsakovo įsakymas naikinamas dėl netinkamo teisės taikymo užbaigiant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, todėl, kaip minėta, ne dėl kiekvieno netinkamo teisės taikymo atvejo gali kilti neturtinė žala. Yra reikšminga, ar institucijos padarytas pažeidimas susijęs su standartinės veiklos normų, kurių ji privalėjo laikytis, nesilaikymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju atsakovas standartinės veiklos normų nepažeidė, todėl žalos nepadarė ir prašomos pareiškėjo žalos valstybė atlyginti neprivalo. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nustatęs ginčijamo įsakymo negaliojimo pagrindą dėl netinkamo teisės taikymo jį priimant, teismas neprijungia prie bylos pareiškėjo 2014 m. lapkričio 5 d. pateiktų naujų dokumentų ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, turinčių įtakos įsakymo panaikinimui bei neturtinės žalos atlyginimui.

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. TE-126 Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo N. K. procedūrą nutraukti.

Pareiškėjo N. K. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys