A-442-1250-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1250/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01088-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–8), prašydamas: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. 2012 m. rugsėjo 24 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą jam buvo skirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriaus. Nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2012 m. spalio 19 d. buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kuris neatitinka higienos normų reikalavimų. 2012 m. spalio 24 d. parašė skundą Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centrui dėl baudos izoliatoriaus kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams. Faktą, kad Kybartų pataisos namuose (baudos izoliatoriaus kameroje) jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis patvirtina ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. lapkričio 21 d. raštas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t. y. jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, pasidarė irzlus ir agresyvus, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais bei pareigūnais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepimu (b. l. 27–29) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2012 m. spalio 19 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių atlikti paskirtą nuobaudą. Kybartų pataisos namai pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., tuo metu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:1999, todėl priėmimo metu vadovautasi šia norma. Po minėtos higienos normos priėmimo Kybartų pataisos namai nebuvo rekonstruoti. Baudos izoliatorius buvo tikrintas 2012 m. liepos 4 d. ir rasti apšvietimo neatitikimai Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimams.

Kybartų pataisos namai apie tai, kad nesutinka, jog yra pažeidę HN 76:2010 reikalavimus, išskyrus pastabas dėl paprastojo remonto, 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 1-2/3707 informavo Marijampolės visuomenės sveikatos centrą, motyvuodami tuo, kad pagal HN 76:2010 2 punkto nuostatas ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ar teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi atsakovas Marijampolės visuomenės sveikatos centrą informavo, kad Kybartų pataisos namų administracija vien tik dirbtinio apšvietimo rekonstrukcijos baudos izoliatoriuje neatliks, nes baudos izoliatoriaus patalpų ir apšvietimo rekonstrukcijai nėra numatyta lėšų. 2012 m. lapkričio 13 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą pagal nuteistojo V. J. skundą. 2012 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. Pa-428 nurodyta, kad dirbtinė šviesa neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų ir dušo patalpose iš dviejų čiaupų veikė tik vienas, dėl to buvo pažeistas HN 76:2010 68 punkto reikalavimas, t. y. nustatyta, kad nesudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Kybartų pataisos namų baudos izoliatorius kameros, kuriose gyvena bausmę atliekantys nuteistieji, neatitinka HN 76:2010 22 punkto (dirbtinis ir natūralus apšvietimas) ir 26 punkto (oro judėjimo greitis) reikalavimų, kadangi šiems reikalavimams užtikrinti reikalinga patalpų rekonstrukcija (didesnių langų įrengimas, oro kanalų keitimas, liuminescencinio apšvietimo įrengimas). Tokį HN 76:2010 reikalavimų netaikymą reglamentuoja ir leidžia tos pačios HN 76:2010 2 punktas. Patikrinimo akte nurodytas pažeidimas, kad iš dviejų dušo galvučių veikia tik viena, todėl nuteistiesiems neužtikrinama HN 76:2010 68 punkte numatyta teisė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, neatitinka realios tikrovės. Net jeigu būtų užpildytas visas baudos izoliatorius (28 gyvenamosios vietos) ir vienas nuteistasis praustųsi 20 minučių, tai visiems nuteistiesiems išsimaudyti reikėtų apie 9 valandų laiko, maudantis veikiant vienai dušo galvutei.

Dušo patalpos yra pačiame baudos izoliatoriuje ir naudotis jomis yra galimybė 7 dienas per savaitę po 16 valandų. O dušo galvutė atsitiktinai buvo sugedusi patikrinimo metu ir nedelsiant pataisyta, todėl pastoviai veikia dvi dušo vietos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 57–60) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, aiškinančia valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą (adm. bylos Nr. A17-499/2007, Nr. A11-1642/2005). Nustatė, kad baudos izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2012 m. spalio 19 d.

Kybartų pataisos namai buvo rekonstruoti iš Kybartų atvirosios kolonijos ir 2006 m. birželio 14 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. AS4-52 jie buvo pripažinti, kad tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Tačiau Marijampolės visuomenės sveikatos centras, atlikęs operatyviąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2012 m. liepos 5 d. patikrinimo akte nurodė, kad 6 kameros (baudos izoliatoriaus) oro judėjimo greitis neatitiko HN 76:2010 VI skyriaus 26 punkto reikalavimų, natūralios apšvietos koeficientas neatitiko HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkto reikalavimų, dirbtinė šviesa neatitiko HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkto reikalavimų, o neatlikus pagal poreikį paprastojo remonto nustatytas HN 76:2010 X skyriaus 62 punkto pažeidimas; 2012 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte nurodė, kad baudos izoliatoriaus kamerose dirbtinė šviesa neatitiko HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkto reikalavimų, duše iš dviejų čiaupų veikė tik vienas ir tai neatitiko HN 76:2010 X skyriaus 68 punkto reikalavimų.

Teismas nurodė, kad patikrinimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismo vertinimu, natūralios ir dirbtinės apšvietos ir oro judėjimo greičio pagerinimas Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriuje susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, tokią teismo išvadą patvirtina ir Kybartų pataisos namų pozicija.

Be to, net ir pripažinus tai, kad baudos izoliatoriaus kameros apšvietimas nebuvo pakankamas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėją uždarius į baudos izoliatorių, jis buvo laikomas nežmoniškomis, žiauriomis ir antisanitarinėmis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, jog dėl to pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2012 m. spalio 19 d. pareiškėjui atsakovas neužtikrino galimybės prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimu, kad patikrinimo akte nustatytas trūkumas, jog nuteistiesiems neužtikrinama HN 76:2010 68 punkte numatyta teisė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę, neatitinka realios tikrovės, o dušo galvutė atsitiktinai buvo sugedusi patikrinimo metu ir nedelsiant pataisyta, todėl pastoviai veikia dvi dušo vietos. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo praleistas laikas baudos izoliatoriuje nebuvo ilgas, jokių sveikatos stovio pablogėjimų nebuvo nustatyta, be to, patalpinimą į baudos izoliatorių sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, teismas konstatavo, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į valstybės garantuotą pakankamą apšvietimą Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriuje pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Pabrėžė, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, akivaizdu, kad higienos normų reikalavimų pasikeitimai negali būti vertinami, kaip pareiškėjo laikymas nežmogiškomis, žiauriomis, antisanitarinėmis sąlygomis arba prilyginamas asmens kankinimui.

III. Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (b. l. 67–68) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo veiksmų teisėtumo pareiškėjo atžvilgiu, todėl teismo sprendimas nemotyvuotas. Be to, teismas netyrė pareiškėjo kartu su skundu pateiktų dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas V. J. kildina iš to, kad 15 parų jis praleido Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje, neatitinkančioje higienos reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, jog atsakovo neteisėtus veiksmus sieja su buvimu baudos izoliatoriuje, kur buvo netinkamas apšvietimas, todėl jis negalėjo skaityti literatūros, bei tuo, kad nebuvo vedamas nusiprausti po dušu, nes veikė tik viena dušo galvutė.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Pažymėtina, kad tam, jog būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. S-48/753 (b. l. 9) pareiškėjui V. J. paskirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Kybartų pataisos namų 2012 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. (1.6)78-7P7 (b. l. 10) patvirtina, jog paskirtą nuobaudą pareiškėjas atliko nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2012 m. spalio 19 d. 2012 m. spalio 16 d. su skundu dėl to, kad baudos izoliatoriaus kamera neatitinka higienos normų reikalavimų, pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, kuris skundą nagrinėti persiuntė Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentui ir Kalėjimų departamentui (b. l. 12, 14, 16, 18). Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 5D-2231 (b. l. 21–22) informavo pareiškėją, kad pagal jo 2012 m. spalio 16 d. skunde nurodytus faktus 2012 m. lapkričio 15 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatyta, jog dirbtinė apšvieta Kybartų pataisos namų 1–6 kamerose neatitiko higienos normos HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkto reikalavimų, be to, atsakingi asmenys iki 2012 m. gruodžio 16 d. yra įpareigoti sutaisyti čiaupią duše. Iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akto Nr. Pa-428 (b. l. 40–41) matyti, jog Kybartų pataisos namų duše iš dviejų čiaupų veikė tik vienas, todėl tai laikyta higienos normos HN 76:2010 X skyriaus 68 punkto pažeidimu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ VI skyriaus 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, o natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. Pa-428 nustatyta, jog dirbtinė apšvieta 6 kameroje (b. l. 36) yra 150 lx. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad nagrinėjamu atveju taikoma HN 76:2010 2 punkte nustatyta išimtis, pagal kurią ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, t. y. iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. Pa-428 nurodytos informacijos negalima spręsti, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus atitinkančio dirbtinio kamerų apšvietimo įrengimas gali būti atliktas tik atlikus elektros instaliacijos kapitalinį remontą, t. y. atlikus pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbus. Todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo aspektu atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ X skyriaus 68 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. Pa-428 nustatė, jog duše iš dviejų čiaupų veikė tik vienas. Iš į bylą pateikto Kybartų pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 7.10/232 patvirtinto „Naudojimosi dušo paslaugomis grafiko“ (b. l. 51) matyti, jog baudos izoliatoriuje nuobaudas atliekantys nuteistieji dušo paslaugomis naudojasi trečiadieniais nuo 9.00 val. iki 17.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, jog nuobaudos atlikimo baudos izoliatoriuje metu jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti dušu, o iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 5D-2231 bei Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 2S-5544 galima spręsti, jog V. J. skundėsi tik dėl to, kad iš dviejų dušo galvučių veikia viena, t. y. ne dėl to, kad jam nesuteikiama teisė naudotis dušu), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui atsakovas nesuteikė teisės naudotis dušu, šiuo atveju nėra.

Pasisakydama dėl neturtinės žalos fakto nustatymo, kolegija pažymi, kad byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas savaime nesuponuoja tokio fakto atsiradimo (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013). Tam, kad tam tikri valstybės valdžios institucijos asmens atžvilgiu padaryti veiksmai (neveikimas) būtų pakankamu pagrindu konstatuoti pinigais įvertintinos neturtinės žalos asmeniui atsiradimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismui yra būtina įvertinti neteisėtų veiksmų pobūdį, jų mastą ir įtaką asmeniui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai CK 6.250 straipsnio taikymo prasme būtų pripažinti neabejotinu pagrindu konstatuoti, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų asmuo patyrė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.). Be to, ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis teismų praktikoje pripažįstamas neturtine žala. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, jog dėl netinkamo apšvietimo kamerose pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata, susilpnėjęs regėjimas, jam būtų pasireiškusi depresija ar kt. Nors kalėjimas nustatytų teisės aktų reikalavimų neatitinkančioje baudos izoliatoriaus kameroje galėjo lemti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas baudos izoliatoriuje, kuriame dirbtinė šviesa neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, buvo neilgai, t. y. tik 15 parų. Todėl įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui tuo aspektu, kad, viena vertus, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau, kita vertus, šie išgyvenimai pagal savo pobūdį laikytini tokiais, jog pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma.

Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs minėtą išvadą, nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai keistina, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. J. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.”

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys