A-662-1104-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1104/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01021-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT, Tarnyba) 2013 m. gegužės 28 d. raštą Nr. SD-696(7.2385), įpareigoti Tarnybą pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą G. A. kitu advokatu, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 500 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. birželio 21 d. jis kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir VGTPT) su prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje prieš advokatą J. L.. Vilniaus VGTPT 2012 m. liepos 11 d. pareiškėjo prašymą persiuntė į Panevėžio VGTPT, kuri 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą persiuntė Šiaulių VGTPT. Šiaulių VGTPT 2012 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SP-3034-(7.2385) teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, teisinės pagalbos teikimui paskyrė advokatą G. A.. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 31 d. pateikė advokatui prašymą, kuriuo prašė konsultacijai dėl ieškinio parengimo susitikti su pareiškėju Vilniuje. Iš advokato G. A. 2012 m. rugsėjo 18 d. gavo laišką, iš kurio matyti, kad jis nesupranta pareiškėjo pretenzijų advokatui J. L. ir suinteresuotiems asmenims Kauno VGTPT ir Lietuvos advokatūrai esmės. Taip pat advokatas G. A. prašė atsisakyti jo paslaugų. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 25 d. raštiškai informavo Šiaulių VGTPT, jog jis neturi pagrindo atsisakyti advokato G. A. paslaugų, bei norėjo su juo susisiekti konsultacijai. Advokatas G. A., remdamasis solidarumo su kolega J. L. principu, tęsė bandymus išsisukti nuo savo pareigų.

Šiaulių VGTPT 2012 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4643-(7.2385) nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S., tačiau 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. SP-4671-(7.2385) minėtą sprendimą pripažino netekusiu galios. Šį sprendimą advokatas G. A. apskundė teismui. Pareiškėjas ne kartą (2013 m. vasario 11 d., 2013 m. kovo 15 d., 2013 m. gegužės 2 d., 2013 m. gegužės 31 d.) raštu kreipėsi į Šiaulių VGTPT, prašydamas pakeisti jam skirtą advokatą G. A. kitu advokatu, kadangi advokatas G. A. dirbti atsisako, bando pakenkti bylos eigai, įtariamas korupciniu suokalbiu su atsakovu. Tačiau Šiaulių VGTPT ignoravo pareiškėjo prašymus, atsiuntė tik formalius, biurokratiškus, neteisėtus pagal turinį atsakymus.

Tarnyba 2013 m. gegužės 28 d. priėmė skundžiamą raštą Nr. SP-696(7.2385), kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą be aiškių motyvų, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio, nepagrįstas teisės normomis, neatsakyta į iškeltą klausimą, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Taip pat nurodė, jog Šiaulių VGTPT patenkinti pareiškėjo prašymą ir pakeisti advokatą įpareigoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalis. Teigė, jog savo veiksmais atsakovas sistemingai kėlė pareiškėjui materialinę ir nematerialinę žalą. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui kilo neturtinė žala, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose. Manė, kad materialinę žalą sudaro išlaidos, kurios susidarė sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2011 metų, bei vertino, kad materialinė žala yra 500 Lt, neturtinė – 1 000 Lt. Nors turtinė žala yra didesnė nei 500 Lt, tačiau nurodė, kad be teisinės pagalbos negali jos įrodyti, dėl to prašė minimalios sumos, kurią sudaro pašto išlaidos ir jo skundų, kurie buvo paduoti į įvairias valstybės institucijas, vertimai. Nurodė, kad jam vertimo paslaugas suteikęs asmuo neturi licencijos verstis tokia veikla, todėl negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, tačiau byloje pateikti skundai, kiti dokumentai savaime įrodo tai, kad buvo naudojamasi vertėjo paslaugomis ir už jas mokama, kadangi tokio pobūdžio paslaugos nemokamai neteikiamos, todėl tokius faktus įrodinėti nėra reikalo, kadangi tai viršija protingumo principą. Nors išlaidų negalima pagrįsti dokumentais, tačiau teismas turi matyti, kad šios išlaidos patirtos dėl šios administracinės bylos ir gali taikyti protingumo ir teisingumo principus.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujanti Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių VGTPT 2013 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SD-696(7.2385) informavo pareiškėją dėl advokato pakeitimo procedūros sustabdymo iki Šiaulių apygardos administracinis teismas priims sprendimą administracinėje byloje Nr. I-794-257/2013. Sustabdydama administracinę procedūrą tarnyba vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Tarnyba, sužinojusi apie administracinės bylos Nr. I-794-257/2013 nagrinėjimą teisme, apie advokato G. A. siekį ginčyti Tarnybos priimtą sprendimą tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui V. S. bei pareiškėjui 2013 m. gegužės 6 d. pateikus prašymą (skundą) dėl advokato pakeitimo, privalėjo sustabdyti administracinę procedūrą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos, padarytos advokato J. L., atlyginimo. Byla dėl šio pareiškėjo reikalavimo nėra prasidėjusi (neparengti ir nepateikti procesiniai dokumentai teismui), nėra nustatytų terminų parengti procesinius dokumentus, nėra paskirtų teismo posėdžių, todėl administracinės procedūros dėl advokato pakeitimo sustabdymas nesukelia pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių.

Šiaulių VGTPT 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. SD-696(7.2385) yra informacinio pobūdžio, kuriame aiškiai nurodytas administracinės procedūros sustabdymo faktinis ir teisinis pagrindai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų nekompensavimo motyvai bei teisės aktų normos, nurodyta rašto apskundimo tvarka, raštas pasirašytas tarnybos direktoriaus, yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja administraciniu procesu. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą G. A. kitu advokatu, tačiau kitoje administracinėje byloje, kurioje tarnyba ir advokatas G. A. sudarė taikos sutartį, kuria tarnyba sutiko pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą G. A. kitu advokatu, pareiškėjas nutartį, kuria buvo patvirtinta ši taikos sutartis, apskundė. Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdyje, jis siekia ne advokato pakeitimo, o jo nubaudimo, todėl pareiškėjo veiksmai prieštarauja šioje byloje skunde nurodytam reikalavimui.

Nurodė, jog pareiškėjas 2013 m. gegužės 6 d. pateikė Tarnybai prašymą kompensuoti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, pateikdamas kvitų kopijas (pašto išlaidos 20,40 Lt, pašto ženklas 2 Lt, kopijavimo paslaugos 14,40 Lt) bei išlaidas, susijusias su vertimais (ieškinio vertimas į lietuvių kalbą 200 Lt ir 2013 m. balandžio 12 d. atskirojo skundo vertimas į lietuvių kalbą 80 Lt), kurios nėra pagrįstos jokiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė sąskaitų ar kvitų originalų, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, patirtos išlaidos, nepagrįstos kvitų originalais, yra nekompensuojamos. Pareiškėjui 2013 m. birželio 3 d. pateikus prašymą bei visų turėtų išlaidų kvitų originalus, Tarnyba 2013 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPI-24(E-05.39), kuriuo pareiškėjui kompensavo 44,60 Lt išlaidų, susijusių su civiline byla teikiant antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų (kvitų, sąskaitų faktūrų ir pan.) dėl turėtų vertimo išlaidų.

Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla tada, jei yra trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Vienos iš šių sąlygų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Tarnybos administracinės priemonės nagrinėjamu atveju buvo proporcingos ir adekvačios, jos neturi būti vertinamos kaip neteisėtos. Be to, vien tik pareiškėjo paaiškinimų, nepagrįstų faktais apie patirtą neturtinę žalą, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas tinkamai nerealizavo pareigos pateikti reikiamus įrodymus dėl žalos atlyginimo bei nepagrindė Tarnybos rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl prašoma pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas G. A. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies – nurodė, jog sutinka su skundo dalimi dėl advokato pakeitimo, tačiau nesutinka su skundo dalimi dėl žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu G. A. nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi klausimas dėl advokato pakeitimo jau yra išspręstas kitoje administracinėje byloje. Taip pat G. A. nesutiko ir su pareiškėjo reikalavimu atlyginti žalą, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių turtinę žalą, taip pat nepagrindė neturtinės žalos.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Teismas pažymėjo, kad skundžiamą atsakovo raštą sudaro dvi dalys: „Dėl prašymo pakeisti advokatą“ ir „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo“. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1111/2007 ir darė išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Pirmąja skundžiamo rašto dalimi „Dėl prašymo pakeisti advokatą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad Šiaulių VGTPT 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. SD-461(7.2385) yra pareiškėją informavusi, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdo administracinę procedūrą iki kol teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-794-257/2013 dėl Šiaulių VGTPT 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SP-4671-(7.2385) „Dėl 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SP-4643-(7.2385) pripažinimo netekusiu galios“. Taip pat pareiškėjui nurodyta, kad klausimą dėl advokato pakeitimo Tarnyba iš esmės išnagrinės tik Šiaulių apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą dėl Tarnybos sprendimo Nr. SP-3034-(7.2385) teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinus šios skundžiamo rašto dalies turinį pažymėta, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Šiaulių VGTPT 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas stabdyti administracinę procedūrą, tačiau pareiškėjas šio sprendimo neskundė, jis nėra šios administracinės bylos dalykas. Teismas konstatavo, kad šia skundžiamo rašto dalimi pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas apie 2013 m. balandžio 9 d. priimtą sprendimą stabdyti administracinę procedūrą, ši rašto dalis yra informacinio pobūdžio, nedaranti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, šioje dalyje nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), toks administracinis aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių ir negali būti laikomas administraciniu aktu ABTĮ prasme (ABTĮ 2 str. 14, 15 d.).

Antroje skundžiamo rašto dalyje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo“ buvo atsisakyta pareiškėjui kompensuoti išlaidas, susijusias su civiline byla teikiant antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas nepateikė kvitų ar kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų originalų. Teismas nurodė Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje esanti medžiaga įrodo, to neginčija ir pareiškėjas, kad pareiškėjui pateikus Tarnybai išlaidas patvirtinančius dokumentus, 2013 m. birželio 6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SPI-24(E-05.39) (b. l. 10) patvirtinti pareiškėjo išlaidas, susijusias su civiline byla teikiant antrinę teisinę pagalbą – 44,60 Lt sumą – bei jas apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėža, jog išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, pagrįstos atitinkamais dokumentais, įrodymais, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo. Todėl asmuo, prašantis priteisti išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog jis patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS525-135/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos (ieškinio vertimas į lietuvių kalbą 200 Lt ir 2013 m. balandžio 12 atskirojo skundo vertimas į lietuvių kalbą 80 Lt) nebuvo pagrįstos jokiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo jas kompensuoti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, padaryta išvada, kad Šiaulių VGTPT 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. SD-696(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašė įpareigoti Tarnybą pakeisti jam Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-3034-(7.2385) skirtą advokatą G. A. kitu advokatu. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-794-257/2013 (b. l. 97-98), Šiaulių VGTPT ir advokatas G. A. 2013 m. spalio 7 d. sudarė taikos sutartį, kuria sutarė, jog tarnyba sutinka pakeisti Šiaulių VGTPT 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. SP-3034-(7.2385), kuriuo advokatas G. A. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą V. S., paskiriant ir pavedant kitą advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą V. S.. Nors pareiškėjas šią teismo nutartį apskundė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnyba, sudarydama taikos sutartį su G. A., sutiko pareiškėjui pakeisti skirtą advokatą kitu, įpareigoti Tarnybą pakeisti jam Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-3034-(7.2385) skirtą advokatą G. A. kitu advokatu nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pareiškėjas prašė teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių VGTPT, priteisti jam 500 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodė, kad turtinė žala kilo sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2011 metų, ją sudaro pašto išlaidos ir išlaidos už skundų, kurie buvo paduoti į įvairias valstybės institucijas, vertimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose.

Teismas išdėstė CK 6.271 straipsnio nuostatas. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismui šiuo sprendimu konstatavus, kad Šiaulių VGTPT 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. SD-696(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ yra teisėtas ir pagrįstas, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį, pareiškėjo prašoma turtinė ir neturtinė žala nepriteista.

III. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 127-135) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo tokius pat argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog jo skundą išnagrinėjo šališkas teismas ir iškreipė jo skundo esmę. Nurodo, jog teismas skundžiamą Tarnybos aktą paskelbė paprastu informaciniu laišku, kuris neva nesąlygoja pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas skundo nepripažino nepriimtinu. Teismas ignoravo tą faktą, kad jis apskundė ne tik atsakovo institucijos biurokratų formalų susirašinėjimą, bet ir valdininkų neteisėtus veiksmus ir neveikimą. Šie veiksmai ir neveikimas pasireiškė tuo, kad Tarnyba atsisakė išpildyti pareiškėjo teisėtą prašymą ir pakeisti jam anksčiau paskirtą advokatą G. A.. Tiek teismo posėdyje, tiek savo atsiliepime advokatas G. A. pripažino pareiškėjo teisę prašyti pakeisti jį kitu advokatu, bet nesutiko su reikalavimu priteisti iš atsakovo kompensaciją už moralinę ir materialinę žalą. Teismas nepagrįstai susiejo šį ginčą su panašiu ginču administracinėje byloje Nr. I-794-258/2013, kuriame taip pat buvo keliamas šis klausimas ir kuriame šalių buvo priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui netinkantį advokatą G. A. kitu advokatu. Atsakovas savo veiksmais užkerta kelią gauti teisinę pagalbą prieš savo darbuotoją, tokiais veiksmais sukeldamas moralinę ir materialinę žalą. Teismo sprendimas yra neobjektyvus. Atsakovas sistemingai šiurkščiai pažeidžia Įstatymą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 straipsnius. Atsakovo veiksmai buvo akivaizdžiai nukreipti prieš pareiškėjo teisėtus interesus ir galėjo būti korupcinio susitarimo su atsakovu jo civilinėje byloje aktas. Nagrinėdami administracines bylas, teismai privalo aktyviai dalyvauti renkant ir tiriant įrodymus, nustatant visas bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas tirti, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. Bylos medžiagoje beveik nėra jokių dokumentų, paremiančių atsakovo poziciją. Tarnyba sistemiškai daro pareiškėjui materialinę ir nematerialinę žalą. Yra visos CK numatytos aplinkybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas buvo neobjektyvus, tendencingas ir palaikė atsakovo pusę.

Atsakovas Šiaulių VGPTP, atstovaujanti Lietuvos valstybei, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139-141) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad skundu pareiškėjas siekia panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1252-84/2013, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. rašto Nr. SD-696(7.2385) panaikinimo. Akivaizdu, kad pareiškėjo tikslas yra ne advokato pakeitimas ir tinkamas antrinės teisinės pagalbos gavimas, bet kiti Tarnybai nežinomi tikslai, nes siekiant gauti kitą advokatą pareiškėjas nebūtų skundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. AS556-25/2014 teismo patvirtintą taikos sutartį, kurioje Tarnyba įsipareigojo pakeisti pareiškėjui advokatą.

Darytina išvada, kad pareiškėjas veikia nesąžiningai bei be pagrindo kreipiasi į teismą kas pripažįstama kaip piktnaudžiavimas teismine gynyba (ABTĮ 40 str. 4 d.). Taip pat pažymi, kad pareiškėjo galimas reikalavimo patekinimas panaikinti Tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. raštą Nr. SD-696(7.2385) nesukels pareiškėjui jokių pasekmių, nes šiuo raštu nei atsisakyta pakeisti jam advokatą, nei jis yra keičiamas. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstai ir vien formaliam bylinėjimuisi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011, 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo akivaizdu, kad pareiškėjas rėmėsi vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei asmeniniu nepasitenkinimu esama teismų, politine situacija, advokatų teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia naujų argumentų ar įrodymų dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo nepagrįstumo, tik dar kartą išdėsto tuos pačius motyvus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai visiškai nesusiję su Tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SD-696(7.2385) bei administracinės procedūros sustabdymu ar žalos priteisimu iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos. Tarnybai nėra aiški pareiškėjo siekiamybė kreiptis į teismą bei kokią pažeistą teisę arba įstatymų saugomą interesą pareiškėjas nori ginti teisme.

Pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas dėl žalos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp Tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. rašto Nr. SD-696(7.2385) ir pareiškėjo nurodytos 500 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti turtinę ir neturtinę žalą, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.271 straipsnyje. Dėl šių aplinkybių nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Tarnyba pastebi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria subjektyviai advokatų G. A., J. L. veiklos kritikai. Tarnybos manymu, šie subjektyvūs argumentai byloje yra teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, jeigu pareiškėjas turi kokių nors asmeninių pretenzijų minimiems advokatams (ne viešojo administravimo subjektams) dėl jų darbo teikiant antrinę teisinę pagalbą, dėl to yra patyręs žalą ir gali tai patvirtinti objektyviais įrodymas, pareiškėjas savo interesus turėtų ginti ne nagrinėjamoje byloje, o bendrosios kompetencijos teisme, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinė byla Nr. A502-728/2010). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-3218/2011, 2007 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-225/2007 ir kt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 143-144) prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog apeliacinio skundo motyvai yra nesuprantami ir niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-28 rašto Nr. SD-696(7.2385), kuriuo pareiškėjas informuotas dėl advokato pakeitimo ir patirtų išlaidų nagrinėjant civilinę bylą apmokėjimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Išnagrinėjęs ginčą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. S. ginčijamas anksčiau minėtas atsakovo raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį, pareiškėjo prašoma turtinė ir neturtinė žala nepriteistina.

Dėl advokato pakeitimo ir patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Kaip matyti iš skundžiamo rašto, pareiškėjas jo viena dalimi buvo informuotas apie tai, jog klausimą dėl advokato pakeitimo Tarnyba iš esmės išnagrinės tik Šiaulių apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą dėl Tarnybos sprendimo Nr. SP-3034-(7.2385) teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo 2013-04-09 sprendimu Nr. SD-461(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ Tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas nagrinėja klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. teikimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdė administracinę procedūrą dėl pareiškėjo prašymo kol teismas išnagrinės bylą. Tai reiškia, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-28 rašto Nr. SD-696(7.2385) dalis dėl advokato pakeitimo niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl V. S. nelaikytinas suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme. Kadangi anksčiau minėtas įsakymas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, t. y. neliečia besikreipusio teisminės gynybos asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl ir ginti jo tariamai pažeistas subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus nėra pagrindo. Pabrėžtina, jog teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS146-327/2011, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS146-201/2009). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo rašto turinį, padarė teisingą išvadą, kad šia skundžiamo rašto dalimi pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas apie 2013-04-09 priimtą sprendimą stabdyti administracinę procedūrą, ši rašto dalis yra informacinio pobūdžio, nedaranti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, šioje dalyje nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), toks administracinis aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių ir negali būti laikomas administraciniu aktu ABTĮ prasme.

Analogiškai vertintina ir antroji Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-28 rašto Nr. SD-696(7.2385) dalis, t. y. dėl patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą kompensavimo. Šia rašto dalimi V. S. informuojamas apie tai, kad išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, nėra pagrįstos jokiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais (kvitų originalais), todėl yra nekompensuojamos bei jam pateikus visus turėtų išlaidų kvitų originalus, Tarnyba apmokės patirtas ir pagrįstas išlaidas, t. y. nėra tiesiogiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (atsisakymas įgyvendinti pareiškėjo subjektines teises). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-06-06 priėmė sprendimą Nr. SPI-24(E-05.39), kuriuo patvirtino pareiškėjo V. S. išlaidas, susijusias su civiline byla teikiant antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Tarnybos 2012-08-21 sprendimu Nr. SP-3034(7.2385) ir 2012-12-20 sprendimu Nr. SP-4671(7.2385) 44,60 Lt (keturiasdešimt keturi Lt 60 cnt) sumai bei jas apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši minėto rašto dalis pareiškėjui nesukelia jokių juridinių pasekmių, todėl negali būti administracinio ginčo dalyku.

Atsižvelgiant į tai, kad advokato pakeitimo klausimo sprendimas atsakovo 2013-04-09 sprendimu Nr. SD-461(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ buvo sustabdytas, taip pat į tai, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013-10-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-794-257/2013 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir advokatas G. A. 2013-10-07 sudarė taikos sutartį, kuria sutarė, jog Tarnyba sutinka pakeisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-21 sprendimą Nr. SP-3034-(7.2385), kuriuo advokatas G. A. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą V. S., paskiriant ir pavedant kitą advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą V. S., įpareigoti atsakovą pakeisti jam Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-21 sprendimu Nr. SP-3034-(7.2385) skirtą advokatą G. A. nėra pagrindo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, dėl kurių jis patyrė materialinę (pašto išlaidos ir išlaidos už skundų vertimą) bei nematerialinę žalą. Dėl atsakovo veiksmų patirtą turtinę žalą V. S. vertina 500 Lt, o neturtinę – 1 000 Lt.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi viena iš anksčiau minėtų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėti veiksmai (2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. SD-696(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus (pakeisti advokatą ) nėra pagrindo). Tai reiškia, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų (šiuo atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisės normas aiškino bei taikė ir įrodymus byloje vertino iš esmės tinkamai, teismo išvados yra pagrįstos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius