A-438-1253-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1253/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00929-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo V. O.) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, savivaldybė) 2 439,08 Lt patirtos žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja paaiškino, kad V. O. 2013 m. balandžio 29 d., apie 09.20 val., vairuodamas jai priklausantį automobilį Mercedes Benz ML35O 3,0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje P. Kalpoko gatvėje, Kaune, susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino vairuojamą automobilį. Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio galinė dešinės pusės padanga. Šioje gatvėje duobės buvo neįmanoma išvengti net važiuojant atsargiai ar ją pastebėjus, nes staigiai stabdant arba išsukant į kitą eismo juostą, sukeliamas pavojus eismo saugumui. Iš karto po įvykio buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, esančią šalia P. Kalpoko g. namo Nr. 31, Kaune, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nenustačius automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2013 m. balandžio 29 d. buvo kreiptasi į Autotransporto priemonių nepriklausomus vertinimo ekspertus, kad būtų įvertinta padaryta žala. Ekspertai nurodė, kad automobilio atkūrimo sąnaudos (automobilio galinės dešinės pusės padangos) yra 1 891,8 Lt plius 21 proc. PVM. Iš viso automobilio atkūrimo sąnaudos yra 2 289,08 Lt. Automobiliui padarytų nuostolių apskaičiavimo kaina yra 150 Lt. Bendras patirtas nuostolis – 2 439,08 Lt. 2013 m. gegužės 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas prašymas dėl žalos atlyginimo už duobėtoje Kauno gatvėje sugadintą automobilio ratą, tačiau savivaldybė atsisakė atlyginti patirtą žalą. Kauno miesto savivaldybė neužtikrino P. Kalpoko gatvės priežiūros, neorganizavo jos taisymo (remonto), todėl privalo atlyginti dėl automobilio apgadinimo atsiradusią žalą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 37–42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota, nei kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi būtent su ta duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta. Nė viename iš pateiktų dokumentų nėra išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasekoje buvo patirta pareiškėjos nurodoma 2 439,08 Lt žala.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nustatyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Vien tai, kad pareiškėjos pateiktame policijos nutarime užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalo atlyginti pareiškėjos tariamai patirtą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, buvusią P. Kalpoko gatvėje, Kaune.

Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nėra. 2013 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojas tiksliai nurodyti duobės, į kurią įvažiavus buvo apgadintas ratas, negalėjo. 2013 m. balandžio 29 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime yra užfiksuoti tik vairuotojo paaiškinimai. Pareiškėjos skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. 2013 m. balandžio 24 d.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai: „galinė dešinės pusės padanga“, tačiau iš pareiškėjos pateikto UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2013 m. balandžio 29 d. transporto priemonės apžiūros akto Nr. 21304047 matyti, kad keistinų detalių sąraše jau yra ir rato diskas, nors nei policijos nutarime, nei tarnybiniame pranešime ši keičiama detalė nenurodyta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl įvažiavimo į duobę.

Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias informavimo priemones, prašoma jų būti atidesniais. Taigi žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio V. O. kaltės, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties. Atsakovas nurodė, jog nesutinka ir su pareiškėjos skundo reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio palūkanas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b. l. 62–67) pareiškėjos skundą tenkino, priteisė jai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 439,08 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 439,08 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą, nustatė, jog Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Teismas bylos medžiaga nustatė, kad V. O. 2013 m. balandžio 29 d., apie 9.20 val., vairuodamas pareiškėjos automobilį Mercedes Benz ML350 3,0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje P. Kalpoko gatvėje, Kaune, susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino vairuojamą automobilį. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, V. O. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. 2013 m. balandžio 29 d. eismo įvykio vietos schemoje ir minėtame nutarime nurodyta, kad sugadinta automobilio galinė dešinės pusės padanga. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota duobė, esanti P. Kalpoko g. 31.

Pareiškėjo pateikti dokumentai (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio metu nustatyti automobilio apgadinimai, patrulio G. K. tarnybinis pranešimas, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita) patvirtina skunde nurodyto eismo įvykio faktą, šio įvykio kilimo aplinkybes bei automobilio sugadinimų pobūdį. Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo poziciją, kad automobilio sugadinimus lėmė ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė.

Atsakovas šią poziciją grindė prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, buvo neatsargus ir neatidus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes, ar automobilis jau anksčiau buvo techniškai netvarkingas. Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatančiuose transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiose eismo situacijose, įtvirtintų pažeidimo aplinkybių.

Galiojantis Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas patvirtina, kad vairuotojas V. O. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Taigi eismo įvykį nulėmė būtent nelygi kelio danga – duobė, esanti važiuojamojoje kelio dalyje. Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa), P. Kalpoko g. 31, esanti važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, kitus reikšmingus atstumus.

Atsižvelgus į eismo įvykio schemoje pažymėtos ginčo kelio duobės lokaciją, darytina išvada, kad esant nepažymėtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, V. O. objektyviai galėjo neišvengti įvažiavimo į ginčo duobę. Iš to darytina išvada, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Atsakovo ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų lėmę eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, nėra jokio pagrindo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina eismo įvykio faktą bei automobilio apgadinimus, kurie policijos pareigūnams buvo matomi įvykio vietoje akivaizdžiai, taip pat transporto priemonės apgadinimų pobūdį, mechanizmą bei vietą. Policijos pareigūnų užfiksuoti apgadinimai iš esmės sutampa su pareiškėjos nurodytais apgadinimais. Ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai užfiksavo automobilio dešinės pusės galinės padangos sugadinimą, o vėliau buvo nustatyta, kad sugadintas ir rato diskas, nesudaro pagrindo nesivadovauti UAB „Silberauto“ ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ nustatytais apgadinimų duomenimis, nes policijos pareigūnai įvykio vietoje turi galimybę užfiksuoti tik akivaizdžiai matomus transporto priemonės sugadinimus. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ transporto priemonės apžiūros akte nurodytos transporto priemonės keistinos detalės – padanga Pireli Scorpion Verde 255/50R19103W, rato diskas LM. Iš esmės analogiškus automobilio pažeidimus nustatė ir UAB „Silberauto“ savo pažymoje. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“, turintis teisę verstis turto vertinimo veikla, 2013 m. balandžio 29 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodė bendrą patirtą nuostolį – 2 439,08 Lt (1 891,80 Lt numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos (įvertinus 0 proc. keistinų detalių nuvertėjimą), 397,28 Lt (21 proc. PVM) ir biuro paslauga 150 Lt). Įrodymų, paneigiančių žalų vertintojo nustatytus transporto priemonės sugadinimus, nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonių dėl šio vertintojo nustatytų transporto priemonės sugadinimų. Abejoti šio asmens kompetencija nėra jokio pagrindo. Vertintojo nustatyti transporto priemonės sugadinimai akivaizdžiai susiję su nustatyto eismo įvykio aplinkybėmis. Atsakovas, neigdamas šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių transporto priemonės sugadinimus. Atsakovas įrodymų, paneigiančių skunde nurodytą nuostolio dydį ar patvirtinančių pareiškėją patyrus mažesnį nuostolį, teismui nepateikė.

Iš to teismas padarė išvadą, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino P. Kalpoko gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl atsakovo neveikimo buvo sugadinta pareiškėjai priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjai priteistinas 2 439,08 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pareiškėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. (nutarties dėl skundo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Palūkanų priteisimo klausimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76–81), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 150 Lt, patirtų vertinant transporto priemonei padarytą žalą (vertinimas neprivalomas), nes gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Be to, nebuvo pasisakyta dėl šių išlaidų būtinumo.

Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 85–87) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė svarbios aplinkybės, jog ginčo automobilis buvo pagamintas ir pirmą kartą užregistruotas 2013 m. kovo mėnesį, kai tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2013 m. balandžio 29 d. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė neprieštaravo dėl žalos padangai atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų jam įvažiavus į savivaldybės vietinės reikšmės kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, atlyginimo, t. y. keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 d.), trūkumų, klausimas.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant materialines teisės normas, reguliuojančius šiuos teisinius santykius yra konstatuota, kad statinių savininko (valdytojo) atsakomybę nustato Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis, pagal kurią žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Byloje nustatyta, kad V. O. 2013 m. balandžio 29 d., apie 9.20 val., vairuodamas pareiškėjos automobilį Mercedes Benz ML350 3,0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje P. Kalpoko gatvėje, Kaune, susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino vairuojamą automobilį. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, V. O. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. 2013 m. balandžio 29 d. eismo įvykio vietos schemoje ir minėtame nutarime nurodyta, kad sugadinta automobilio galinė dešinės pusės padanga. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota duobė, esanti P. Kalpoko g. 31.

Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado trečiajam suinteresuotam asmeniui įvažiavus į neaptvertą ir jokiais ženklais nepažymėtą duobę Kauno mieste, P. Kalpoko g..

Byloje duomenų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), nenustatyta, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir atsakovas.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio- savininkas yra atsakingas už atsiradusią žalą, automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę.

Padarytos žalos dydis yra įrodytas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktais paskaičiavimais – Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita. Iš bylos matyti, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ yra įmonė, kuriai yra suteikta teisė verstis turto ir verslo vertinimo veikla (b. l. 14-34).

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį „Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.“

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad kompetentingos institucijos nustatyta tvarka surašyta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, kuria nustatoma automobiliui padarytos žalos dydis, yra tas teisės aktais leistinas įrodymas, kurio duomenų teisingumu nėra pagrindo abejoti, kol jie teismine tvarka nėra nuginčijami.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos atlikimas yra susijęs su specialių žinių panaudojimu. Tai lemia, kad ir duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti nuginčijami tik tokių pat žinių pagalba. Atsakovas tokio pobūdžio įrodymų bei argumentų neteikia. Todėl įrodymų vertinimo prasme, minėta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, yra nenuginčyta, o joje nustatyti duomenys laikytini teisingais.

Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo išvada, nustatant padarytos žalos dydį, remtis minėta ataskaita, yra pagrįsta ir teisinga.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, yra įskaičiuojamos į patirtų nuostolių bendrą sumą, todėl 150 Lt, pareiškėjos sumokėti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, už Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos atlikimą, taip pat yra priteistini iš atsakovo, o priešingi šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįsta ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys