A-1458-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1458-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08295-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. U. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Inspekcija) 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120229-00075) įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Reikalavimas).

Prašyme (b. l. 1, 24, 34) pareiškėjas paaiškino, kad statybą įteisinančių dokumentų tvarkymas užstrigo valstybės institucijose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (b. l. 14–15, 44–45) paaiškino, kad iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) redakcijos 27, 28 straipsnių nuostatos, o nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 ir 14 straipsnių nuostatos įtvirtina Inspekcijos pareigą vykdyti statybos valstybinę priežiūrą ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus, imtis priemonių pažeidimams pašalinimui. 2012 m. vasario 29 d. buvo surašyti savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120229-00081, kuriuo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje atlikti nesudėtingo statinio – tvoros – statybos darbai neturint statybą leidžiančio dokumento, ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. nugriauti šią tvorą bei sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (23.29)-RE-457 Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2012 m. lapkričio 29 d. Pasinaudodamas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo galimybe, pareiškėjas kartą jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, paaiškindamas, kad galimybę įvykdyti reikalavimą laiku jam užkirto procedūros, susijusios su savavališkos statybos įteisinimu, t. y. užtrunka dokumentacijos, reikalingos valstybinės žemės prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo įsigijimui, parengimas ir derinimas valstybės institucijose.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1476-168/2013 pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir reikalavimo vykdymo terminas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Inspekcija pažymėjo, kad konkrečiu atveju savavališkos statybos padarinių šalinimas vykdomas jau daugiau nei dvejus metus, o pratęsus Reikalavimo vykdymo terminą savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas užsitęstų dar ilgiau. Prašant tokio ilgo termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nepakanka prašyme lakoniškai užsiminti apie tebesitęsiančias žemės įgijimo nuosavybėn procedūras.

Sprendžiant klausimą, ar egzistuoja realus pagrindas pakartotinai pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, būtina išsiaiškinti aplinkybes, ar pareiškėjas per prieš tai teismo nustatytą terminą aktyviai siekė atlikti ir atliko visus būtinus veiksmus reikalavimui įvykdyti, bei kokios kliūtys šiuo metu jam užkerta kelią pašalinti savavališkos statybos padalinius. Kartu su patikslintu prašymu pareiškėjas pateikė 2013 metų balandžio, rugpjūčio, gruodžio mėnesių dokumentus. Jokie vėlesni dokumentai, patvirtinantys, kad valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūra tebevyksta, nėra pridedami.

Reikalavimo įvykdymo terminas galėtų būti pratęsiamas tik tuomet, jeigu pareiškėjas konkrečiais įrodymai pagrįstų, kad buvo ir toliau yra atliekami veiksmai savavališkai statybai įteisinti, tačiau iki šiol egzistuoja konkrečios, nuo jo valios nepriklausančios, statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrinės kliūtys. Inspekcijos nuomone, turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas terminas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Pareiškėjo prašomas terminas (iki 2015 m. gruodžio 31 d.) neatitiktų nurodytų kriterijų, todėl teismui nusprendus, kad egzistuoja pagrindas Reikalavimo vykdymo terminą pratęsti, turėtų būti nustatomas trumpesnis laikas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. U. prašymą atmetė (b. l. 52–56).

Teismas nurodė, kad į bylą pareiškėjas pateikė 2013 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. 2013/04-SO2 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir kadastrinių matavimų bylų parengimo“, pagal kurios 1.1 punktą susitarimo objektas – žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengimas. Šios sutarties dalyku yra ir kadastrinių matavimų bylų parengimas pagal suderintą planą (sutarties 1.2 punktas). Sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad plano rengimo tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne mažiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų.

Sutartį pasirašė pareiškėjas ir matininkas V. P.. Matininkas V. P. 2013 m. gruodžio 23 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad parengė minėto sklypo planą, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus specialistai atsisakė jį derinti, motyvuodami tuo, kad, jų vertinimu, pageidaujamas prijungti žemės sklypas nėra įsiterpęs. Pareiškėjas teismui pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8).

Rašte, adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriui, prašoma pakartotinai peržiūrėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rašte išreiškiama pozicija, jog nėra pagrįstas minėtos institucijos teiginys, jog pageidaujamas prisijungti žemės sklypas nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme. Jokie vėlesni dokumentai, patvirtinantys, kad valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūra tebevyksta, nebuvo gauti. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. I-5373-437/2014 pareiškėjui pasiūlė pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, kokios institucijos ir kokius veiksmus atliko po 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas prašyme teismui lakoniškai paaiškino, kad dokumentai vis keliauja po institucijas ir yra užstrigę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje. Po 2013 m. rugpjūčio 1 d. datos priimtų institucijų dokumentų, patvirtinančių, kad vyksta procesas, kuriuo pareiškėjas suinteresuotas, nepateikiama. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam rūpimu klausimu domėjosi, teikė kompetentingoms institucijoms prašymus dėl informacijos, gavo atsakymus, iš kurių būtų galima spręsti apie proceso eigą.

Taigi šiuo atveju neįrodyta, kad savavališkos statybos šalinimo procedūra po 2013 m. rugpjūčio 1 d. dar tebevyksta.

III. Pareiškėjas V. U. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti (b. l. 60–61).

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengimo kreipėsi į matininką, kuris 2013 m. gruodžio 23 d. jį informavo, jog visus privalomus darbus, susijusius su įsiterpusio žemės sklypo suformavimu, atliko, bet dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistų veiksmų negali įvykdyti sutarties. Gavęs minėtą raštą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kuris surašė teigimą atsakymą dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo, adresuotą pareiškėjui ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui. Minėtas raštas buvo įteiktas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, bet pareiškėjas iki šiol nesulaukia šios institucijos nuomonės, ar bus patvirtintas planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pažymi, kad šioje byloje yra aiškiai išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomonė, kad statybos darbai, atlikti ginčo teritorijoje, yra galimi ir neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Kita vertus, nepalanki padėtis susiklostė dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, o teismo perkelta neveikimo našta pareiškėjui prieštarauja gero administravimo principui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašo V. U. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (b. l. 66–67) Inspekcija paaiškina, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo V. U. prašymo pratęsti Inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120229-00075 įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nustatyta, jog Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2012 m. vasario 29 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120229-00081 dėl to, kad pareiškėjas, neturėdamas rašytinio pritarimo statinio projektui, valstybinėje žemėje pastatė betoninių segmentų tvorą, kurios ilgis – 49 m, aukštis – 1,5 m. Reikalavimu pareiškėjui buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti teritoriją. Inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (23.29)RE-457 dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, tenkindamas pareiškėjo prašymą, Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2012 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam laikui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1476-168/2013 iš dalies tenkino V. U. prašymą ir Reikalavimo įvykdymo terminą nustatė iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau tvirtindamas, jog ir šis laikas nėra pakankamas, 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas padavė pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą. 2013 m. gruodžio 31 d. prašymą ir vėlesnius jo patikslinimus pareiškėjas motyvavo tuo, jog Nacionalinė žemės tarnyba stabdo užstatyto valstybinės žemės ploto įsigijimo procedūrą.

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, pagal kurio 14 straipsnio 3 dalį, privalomieji nurodymai, nagrinėjamu atveju – Reikalavimas, turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. Reikalavimo surašymo metu, savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavo Statybos įstatymo 28 straipsnis, kurio 3 dalyje buvo nustatyta, jog reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Kaip matyti, ankstesniu teisiniu reguliavimu buvo nustatytos iš esmės tapačios reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo sąlygos, kokios įtvirtintos ir dabar aktualiame Priežiūros įstatyme. Sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos aplinkybės, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėto įstatymo normoje pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu, tačiau taip pat yra nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (pvz., 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015).

Tikrinamos bylos medžiaga rodo, kad iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1476-168/2013 nustatyto termino pabaigos pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir valstybinės žemės patikėtinį – Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginimą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus nepritarimas valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, formavimui ir pertvarkymui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių kitų įrodymų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8), patvirtinančių, jog 2013–2014 m. pareiškėjas tęsė pradėtas administracines procedūras, suponuojančias Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų statytojo teisės įgyvendinimo prielaidų atsiradimą, nepateikta. Taigi šiuo atveju nėra pakankamai akivaizdu, jog pareiškėjo inicijuotas savavališkos statybos įteisinimo procesas apskritai tebevyksta, ir kad suinteresuotas asmuo objektyviai negali daryti jam įtakos (pvz., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsisakymą ar neveikimą apskųsti teismui arba pan.).

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė šešių mėnesių reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, su galimybe jį pratęsti trims mėnesiams ir vėliau dar kartą pratęsti ilgesniam laikotarpiui teismo nuožiūra, t. y. dėl termino pratęsimo ilgesniam nei devynių mėnesių laikotarpiui paliekama spręsti teismui. Paminėtu aspektu teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos argumentais, kad negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, kadangi savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, kitaip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų. Kitaip tariant, savavališkų statinių savininko teisė į nuosavybę neturi besąlygiškai nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir viešojo intereso.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Inspekcijos ir administracinio teismo sprendimais pareiškėjui buvo suteikta reali galimybė teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įteisinti ginčo statinį, tačiau pareiškėjas jos tinkamai neišnaudojo. V. U. nurodomos priežastys trečią kartą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą nėra pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, todėl negali būti pripažintos svarbiomis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas