AS-492-448-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492 -448/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00143-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. vasario 11 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (b. l. 3-4), kuriame prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 8 d. nutarimą, kuriuo nutarta Moksleivių klubo direktorę R. G. atestuoti 2014 m. I pusmetį, t. y. sausio-birželio mėn.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija, neinformavusi pareiškėjos, 2013 m. kovo 14 d. įvykusio posėdžio metu priėmė du nutarimus, kurie įtakojo jos teises ir pareigas. Komisijos protokolo išrašą gavo tik 2014 m. sausio 8 d. Protokole nenurodyti Komisijos posėdžio dalyviai. Iš protokolo nėra aiškūs Komisijos nutarimų teisiniai pagrindai.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi (b. l. 8-9) pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Procesiniame sprendime teismas nustatė, kad pagal Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 (toliau – Atestacijos nuostatai), 51 punktą vadovų atestacijos apeliacijas nagrinėja atestacijos komisijos bei švietimo ir mokslo ministro sudaryta Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinė komisija. Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinės komisijos sprendimą suinteresuotas asmuo ar institucija įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui (Atestacijos nuostatų 59 punktas). Pažymėjo, kad skundu ginčijamas Atestacijos komisijos 2013 m. kovo 14 d. posėdžio nutarimas pareiškėjai jokių teisių nesuteikė, kaip ir nenustatė jokių pareigų (įpareigojimų), kurie jai būtų skirti, dėl šios priežasties laikė, kad nutarimas pats savaime pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Tik mokyklos steigėjui, savivaldybės vykdomajai institucijai ar viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl asmens tolesnio darbo einant vadovo pareigas, jis būtų laikomas galutiniu atestacijos procedūros užbaigimo aktu. Toks patvarkymas (įpareigojimas) būtų privalomas pareiškėjai, t. y. sukeliantis pareiškėjai atitinkamas teisines pasekmes, todėl pareiškėja galėtų tokį patvarkymą (įpareigojimą) ginčyti teismine tvarka ir nagrinėjant tokį ginčą teisme.

II. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 14-16), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti nagrinėti jos skundą, privalėjo nurodyti į kokią instituciją jai kreiptis. Taip pat, be pagrindo padarė išvadą, kad Komisijos skundžiamas nutarimas nesukėlė jai teisinių pasekmių, kadangi šis nutarimas tapo pagrindu pareiškėjai rengtis neeilinei atestacijai, kuri jokiuose teisės aktuose nėra numatyta. Pažymi, kad teismas netinkamai taikė Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, kuriame numatyta atestacijos tvarka. Skundžiamas Komisijos nutarimas yra susijęs su vadovo atestacijos inicijavimu, organizavimu ir vykdymu, todėl tokie nutarimai ir Komisijos veiksmai turi būti skundžiami, kadangi inicijuojama akivaizdžiai neteisėta mokyklos vadovo neeilinė atestacija. Atestacijos komisijos nutarimai atestuojamam asmeniui yra privalomi vykdyti, tokie nutarimai sukelia atestuojamam asmeniui atitinkamas teisines pasekmes, kadangi asmuo privaro rengtis atitinkamai atestacijai. Šių nutarimų pagrindu savivaldybės vykdomosios institucijos atstovai priima atitinkamai kitus patvarkymus, susijusius su mokyklos vadovo atestacijos vykdymu, organizavimu, rezultatų tvirtinimu, su vadovo tolesniu darbu, einant vadovo pareigas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje informacinio pobūdžio dokumentai, viešojo administravimo subjekto priimti rekomendacinio pobūdžio dokumentai, nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011). Tačiau, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, turi būti nustatyta, ar teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nustačius, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, darytina išdava, jog jis negali būti administracinės bylos dalyku, todėl skundą priimti atsisakyta pagrįstai. Atitinkamai nustačius, kad skundžiamas aktas pareiškėjai sukelia tam tikras teisines pasekmes, skundas turėtų būti priimtas nagrinėti, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo priimamas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiama Komisijos protokoline nutartimi (b. l. 5-6), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Skundžiama Palangos miesto savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos posėdžio protokoline nutartimi pareiškėjos R. G. atestacija perkeliama į 2014 m., kadangi pareiškėjos atestacija 2013 m. neįvyko dėl jos laikino nedarbingumo. Atestacijos nuostatų 27 punkte numatyta, kad Mokyklos vadovo atestaciją gali inicijuoti mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas. Protokolinėje nutartyje nurodyta, jog Administracijos direktorius Palangos kontrolės ir audito tarnybai yra pateikęs rekomendacijų įgyvendinimo planą dėl veiklos audito ataskaitos „Dėl Moksleivių klubo 2012 metų veiklos“, kur vienoje iš rekomendacijos priemonių nustatyta, kad bus vykdoma Moksleivių klubo direktorės R. G. atestacija. Viena iš Atestacijos komisijos funkcijų yra svarstyti ir tvirtinti vadovų atestacijos nustatymo grafikus nustatytam laikotarpiui (Atestacijos nuostatų 16.1. punktas). Nagrinėjamu atveju, Palangos miesto savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisija protokoline nutartimi ne nutarė vykdyti pareiškėjos neeilinę atestaciją, kaip nurodo pati pareiškėja, o, atsižvelgusi į savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. Administracijos direktoriaus pareiškėjos atestacijos iniciavimą, perkėlė Moksleivių klubo direktorės atestaciją į 2014 metų I pusmetį, kadangi 2013 metais ši atestacija negalėjo būti įvykdyta. Iš skundžiamo akto turinio akivaizdu, jog jame pateikta Atestacijos komisijos išvada dėl atestacijos datos perkėlimo. Protokolinė nutartis yra informacinio pobūdžio, ja nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi Administracijos direktoriaus valia atlikti pareiškėjos atestaciją buvo išreikšta anksčiau ir šis sprendimas teismui apskųstas nebuvo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad skundžiama protokolinė nutartis nėra teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas. Pareiškėjos pateiktas akto vertinimas bei atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo prieiti kitokią išvadą.

Atskirajame skunde pažymima, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų, turėjo nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjai reikia kreiptis, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija paaiškina, jog nors ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą), tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šiuo atveju, tai yra, skundą atsisakius priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, dėl to, kad juo skundžiamas aktas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, yra informacinio pobūdžio, teismas objektyviai negalėjo nurodyti į kokią instituciją pareiškėja turėtų kreiptis, norėdama jį apskųsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė