A-146-2131-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2131/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07839-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–4) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir MDPS, atsakovas) 2013 m. gruodžio 5 d. atsisakymą Nr. 1P-474 (toliau – ir Atsisakymas Nr. 1P-474) duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. B.

Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1B-621 buvo sudaryta komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės L. B. ir posto inspektorės A. K., atliekančių pareigas Vilniaus oro uoste, galimiems tarnybiniam nusižengimams ištirti. 2013 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2237 (toliau – ir TP Išvada Nr. 7B-2237) nustatyta, kad posto vyriausioji inspektorė L. B., 2013 m. rugsėjo 8 d. gavusi pamainos viršininko pavedimą padėti atvykimo salėje dirbantiems pareigūnams ir privalėjusi atlikti II etape „Muitinės formalumai su keleiviais ir prekėmis“ prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo bare dirbančių pareigūnų pareigas, vykdyti kontrabandos prevenciją, netinkamai atliko reisu Nr. SU2108 Vilnius–Maskva atvykusių keleivių ir jų gabenamo bagažo rizikos vertinimą, nepaisė akivaizdžių rizikos požymių, dėl ko nepriėmė sprendimo atrinkti detaliam muitiniam tikrinimui akivaizdžius rizikos požymius atitinkantį keleivių gabenamą bagažą, leido rizikos požymius atitinkantį bagažą gabenantiems keleiviams be muitinės kontrolės kirsti žaliąjį kanalą, neatlikus šių keleivių ir jų gabenamo bagažo detalaus muitinio tikrinimo, dėl ko nenustatė jų daromo pažeidimo ir neįformino jo teisės aktų nustatyta tvarka.

Šio neveikimo pasekmė – leista per žaliąjį kanalą kontrabanda įvežti į Lietuvos Respubliką nedeklaruotas prekes, kurių dalis buvo su saugomais prekių ženklais. Patikinimo metu nustatyta, kad L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Vilniaus oro uoste, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303, 8.1, 8.4, 8.20 punktus, dėl to neįvykdė 8.5 punkto reikalavimų, nesilaikė Keleivių ir jų gabenamo bagažo atrankos muitiniam tikrinimui bei muitinio tikrinimo rekomendacijų, patvirtintų Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 2 d.

įsakymu Nr. 1B-771, 5.1, 5.3 punktų nuostatų, neįvykdė pareigų, numatytų Oro uosto posto keleivių terminale esančių darbo vietų aprašymo II etapo „Muitinės formalumai su keleiviais ir prekėmis“ prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo baro 7 darbo vietos (keleivių bagažo tikrinimas) 1, 6 punktuose, 8 darbo vietos 1, 4 punktuose, ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl didelio aplaidumo.

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, TP Išvadoje Nr. 7B-2237 nustatytas aplinkybes, dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilusias neigiamas pasekmes, pareigūnės kaltę, buvo priimtas sprendimas skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. yra MDPS narė, deleguota ir išrinkta Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo renkamojo organo – jaunimo komiteto – nare, Muitinės departamentas 2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (5.34)3B-13476 kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą skirti L. B. tarnybinę nuobaudą. MDPS 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1P-474 atsisakė duoti sutikimą. Atsisakymą motyvavo tarnybinio nusižengimo sudėties faktiniu ir teisiniu vertinimais bei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados nepagrįstumu, taip viršydama savo kompetenciją. Pareiškėjas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje yra suformuluota taisyklė, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.

Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. B. ketinama skirti nustačius jos pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, o tarnybinė nuobauda yra susijusi su šios pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, sukėlusiu neigiamas pasekmes, o ne su dalyvavimu MDPS veikloje. Atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją ir taip pažeidžia viešąjį interesą. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-755 (toliau – ir Tarnybinių tyrimų tarnybos nuostatai) suteikia teisę Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams tikrinti turimą informaciją, atlikti muitinio tikrinimo rekontrolės veiksmus, neįspėjus muitinės pareigūnų. Atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą atsakovas vadovavosi Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 32 ir 33 punktais, kurie yra nesusiję su atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. atsakovas rėmėsi netinkamu atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindu ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo atsisakymo teisėtumą. MDPS atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 33–34) atsakovas vadovavosi Tarnybos Lietuvos respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 1 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, taip pat Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, kuris reglamentuoja profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas. Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 3 dalies ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 punkto nuostatomis 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos Kolektyvinės sutarties 35 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y. kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo bei kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Tarnybos Lietuvos respublikos muitinėje statuto pasikeitimams dėl personalo valdymo funkcijų centralizavimo ir perėmimo iš muitinės įstaigų, Kolektyvinės sutarties nuostatų privalo laikytis ir Muitinės departamentas. Atsakovas teigė, kad susipažinęs su TP Išvada Nr. 7B-2237 , priėjo prie išvadų, jog tarnybinis patikrinimas dėl L. B. veiksmų atliktas tendencingai, išvados prieštaringos, o kaltinimai paremti subjektyviais komisijos narių samprotavimais ir vertinimais, teisės aktai ir surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. TP Išvada Nr. 7B-2237 nurodyta, kad kilo neigiamos pasekmės, tačiau nenurodyta kokios, be to, komisija traktuoja, kad reali žala valstybei neatsirado.

Atsakovas sutiko, kad MDPS įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, todėl pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinės nuobaudos skyrimą vadovavosi ne tik Kolektyvine sutartimi, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 33 punktu, kuris suteikia teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Įvertinusi visas aplinkybes, MDPS konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą nuobaudos skyrimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 49–53) pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkino – panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. gruodžio 5 d. atsisakymą Nr. 1P-474 duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobauda Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. B..

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Muitinės departamento sudarytai komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės L. B., atliekančios pareigas Vilniaus oro uoste, veiksmų, buvo nustatyta, jog pareigūnė netinkamai atliko savo pareigas: 2013 m. rugsėjo 8 d. gavusi pamainos viršininko pavedimą padėti atvykimo salėje dirbantiems pareigūnams ir privalėjusi atlikti II etape „Muitinės formalumai su keleiviais ir prekėmis“ prekių transporto priemonių tikrinimo darbo bare dirbančių pareigūnų pareigas, vykdyti kontrabandos prevenciją, netinkamai atliko reisu Nr. SU2108 Vilnius–Maskva atvykusių keleivių ir jų gabenamo bagažo rizikos vertinimą, nepaisė akivaizdžių rizikos požymių, dėl ko nepriėmė sprendimo atrinkti detaliam muitiniam tikrinimui akivaizdžius rizikos požymius atitinkantį keleivių gabenamą bagažą, neatliko šių keleivių ir jų gabenamo bagažo detalaus muitinio tikrinimo, dėl ko nenustatė jų daromo pažeidimo ir neįformino jo teisės aktų nustatyta tvarka.

Šio neveikimo pasekmė – leista per žaliąjį kanalą kontrabanda įvežti į Lietuvos Respubliką nedeklaruotas prekes, dalis kurių buvo su saugomais prekių ženklais. Patikinimo metu nustatyta, kad L. B. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, savo pareigybės aprašymo 8.1, 8.4, 8.20 punktus, dėl to neįvykdė 8.5 punkto reikalavimų, nesilaikė Keleivių ir jų gabenamo bagažo atrankos muitiniam tikrinimui bei muitinio tikrinimo rekomendacijų, patvirtintų Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 2 d.

įsakymu Nr. 1B-771, 5.1, 5.3 punktų nuostatų, neįvykdė pareigų, numatytų Oro uosto posto keleivių terminale esančių darbo vietų aprašymo II etapo „Muitinės formalumai su keleiviais ir prekėmis“ prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo baro 7 darbo vietos 1, 6 punktuose, 8 darbo vietos 1, 4 punktuose, ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl didelio aplaidumo (b. l. 9–15). Atsižvelgiant į tai, kad L. B. yra MDPS narė, deleguota ir išrinkta Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo renkamojo valdymo organo – jaunimo komiteto – nare (b. l. 7), Muitinės departamentas kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti L.

B. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 16). Atsakovas 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1P-474, vadovaudamasis Kolektyvinės sutarties 32 ir 33 punktais, atsisakė duoti sutikimą nuobaudai skirti (b. l. 17–18). Motyvavo tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti duomenys ir įrodymai nepatvirtina L. B. kaltės, pareigūnė savo kaltės nepripažįsta. Minėtame rašte pareikšta Profesinės sąjungos nuomonė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, siekiant nubausti pareigūnę, netirtos aplinkybės kodėl Muitinės kriminalinės tarnybos ir Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnai, turėdami informacijos apie asmenų neteisėtą veiką, neinformavo apie tai posto pareigūnų ir kartu su jais neatliko tikrinimo atvykimo salėje.

Komisija nenustatė pareigūnės tiesioginės kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, TP Išvadoje Nr. 7B-2237 pateikė tik subjektyvią savo nuomonę, o teisės aktus bei surinktus įrodymus pritaikė formaliai. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju pakako vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros.

Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Nuorodų dėl profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese nėra ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Tokį aiškinimą atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostata, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Taigi nagrinėjamu atveju profesinės sąjungos dalyvavimą tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui procedūroje reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas, PSĮ) 21 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, būtinas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LVAT praktiką, kurioje išaiškinta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz., LVAT 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.).

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl darytina išvada, kad šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga.

Kita vertus, ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo motyvus, atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog L. B. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovas atsiliepime nepateikė jokių argumentų, kaip L. B. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste profesinėje sąjungoje. Atsakovas nurodė, kad nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, t. y. atsakovas nagrinėjamu atveju vertino drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, nors tokia teisė jam nėra suteikta. Teismas atsakovo teiginius, esą tokią teisę jam suteikia Kolektyvinės sutarties 35 punktas, pagal kurį prieš skiriant tarnybinę (drausminė) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi, kaip ne kartą pažymėta ir LVAT praktikoje (2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1751/2008, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-1195/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-673/2007), nurodytu Kolektyvinės sutarties reglamentavimu profesinei sąjungai yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatyminėms nuostatoms, taigi, šis Kolektyvinės sutarties punktas negalioja. Taip pat profesinei sąjungai tokių teisių nesuteikia ir Kolektyvinės sutarties 32 bei 33 punktai, kuriuos atsakovas nurodo savo 2013 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1P-474.

Teismas vertino, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad pareigūno dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1P-474 pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. B. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 59–60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Muitinės departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus . Darbdavys aplinkybę, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę. Muitinės departamentas savo prašyme teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu; prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų Muitinės departamentas nepateikė ir teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, taip suteikdamas darbdaviui, stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją bei profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 64–66) atsakovas nurodo, kad Kolektyvinės sutarties 35 punktu Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms; tai reiškia šios Kolektyvinės sutarties nuostatos negaliojimą. Tai ne kartą nurodyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Nei narystė profesinėje sąjungoje, nei Kolektyvinė sutartis nesukuria ir negali sukurti muitinės pareigūnui išskirtinės padėties prieš įstatymą ir kitus pareigūnus, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. MDPS, viršydama įstatymo suteiktus įgaliojimus, atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. B., remdamasi tarnybinio patikrinimo teisiniu vertinimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įrodyta pareigūnės L. B. kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, o skiriama nuobauda yra susijusi su netinkama pareigūnės tarnybine veikla. MDPS nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. B. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti diskriminuojant pareigūnę dėl jos narystės profesinėje sąjungoje. Įrodžius, jog skiriama nuobauda nėra susijusi su asmens dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, nepagrįstas nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą užkerta kelia darbdaviui užtikrinti drausmę statutinėje tarnyboje, o prasižengusiam pareigūnui garantuoja galimybę nepagrįstai išvengti tarnybinės atsakomybės. MDPS, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. B., įgyja nepagrįstą pranašumą prieš darbdavį ir trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą, užkerta kelią darbdaviui įgyvendinti Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, leidžiančią tarnybinę nuobaudą skirti per vienerius mėnesius nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės statutiniam pareigūnui, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, pagrįstumo bei teisėtumo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Minėtos įstatymo normos 2 dalyje nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo straipsniai, kurie kaip išlyga taikomi statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybose įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais (VTĮ 16 str. 1 d. 7 p.), tačiau šiuo įstatymu nėra nustatyta kokios garantijos valstybės tarnautojui – profesinės sąjungos nariui turi būti užtikrintos kai vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, sprendžia dėl tokio valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. valstybės tarnybos įstatymas.

Muitinės pareigūnai Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio prasme yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (Statuto 1 straipsnio 2 dalis), darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teises ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus,

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (bylai aktuali 2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 2 dalis numatė, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t.y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-455 redakcija) profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Be to, Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta muitinės pareigūnų profesinių sąjungų teisė Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Statuto 5 straipsnyje detaliai aptartos muitinėje veikiančių profesinių sąjungų teisės dalyvaujant Muitinės departamento statutinės komisijos, kuri vertina Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statuto 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Muitinės departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys (iš numatytų penkių) turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas. Be to, Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Muitinės departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Muitinės departamento statutinės komisijos nariai. Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, išskyrus nurodytus Statuto 5 straipsnyje ir 16 straipsnio 3 dalyje, Statutas nenumato.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises. Naudojimasis stebėtojo teisėmis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme muitinėje veikiančiai profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant Muitinės departamento vadovo kreipimąsi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti muitinės pareigūnui, išrinktam į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų.

Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Nors minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo pasisakyta dėl ankstesnės redakcijos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatų, tačiau šie išaiškinimai yra aktualūs ir pagal naujos ir šiai bylai aktualios Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio redakcijos nuostatas, kadangi esminė taisyklė, jog skiriant drausminę nuobaudą atitinkamoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo (valdymo) organo sutikimas, liko nepakeista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., LVAT 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktiką Nr. 5, p. 110-123; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, taip pat LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statutą profesinės sąjungos diskrecijos ribos siekia tik tarnybinės nuobaudos įvertinimą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo patikrinti tik tai, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių, tačiau, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Šioje administracinėje byloje ginčo dalykas yra Atsisakymas Nr. 1P-474 duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnei L. B., todėl TP Išvados Nr. 7B-2237 pagrįstumas tarnybinės atsakomybės taikymo prasme šioje byloje negali būti revizuojamas. TP Išvada Nr. 7B-2237 nagrinėjamoje byloje yra tik kaip vienas iš įrodymų tais aspektais, ar pareiškėjas įrodė, kad Profesinės sąjungos nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo iš esmės pažeidžia darbdavio (pareiškėjo) interesus, taip pat, ar atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, TP Išvados Nr. 7B-2237 nepanaudojo aiškiai klaidingai savo diskrecijos prasme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad Atsisakymas Nr. 1P-474 duoti Muitinės departamento vadovui išankstinį sutikimą skirti Vilniaus TM pareigūnei L. B. – Profesinės sąjungos renkamojo organo narei – tarnybinę nuobaudą peržengia profesinei sąjungai suteiktas diskrecijos ribas, trukdo pareiškėjui vykdyti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl yra neteisėtas.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, esą pareiškėjas byloje neįrodė, jog MD profesinės sąjungos atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento interesus). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl Atsisakymo Nr. 1P-474 panaikinimo nurodė konkrečius ir teisės aktų normomis pagrįstus argumentus, kad MDPS neteisėtas (pateiktas viršijant kompetenciją) atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtai muitinės pareigūnei tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą. Minėtų teiginių pagrindimui pareiškėjas kartu su prašymu pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamus įrodymus (Išvadą Nr. 7B-2237 ir kt.) iš kurių matyti kokiu pagrindu buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas (galimą tarnybinį nusižengimą nustatė savo uždavinius ir funkcijas atliekanti Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba ir apie tai informavo Muitinės departamento generalinį direktorių). Pareiškėjas prašyme akcentavo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas TP Išvadoje Nr. 7B-2237 atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, o ne diskriminuojant ją kaip MDPS renkamojo organo narę, ir atsakovas Atsisakyme Nr. 1P-474 nenustatė, kad yra priešingai.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Muitinės statuto 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 straipsnis). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 straipsnis). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t.y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Muitinės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinti muitinės veiklos principai: įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais. Šio įstatymo 9 straipsniu muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas, nesilaiko muitinės veiklos principų, yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, kurią užtikrinti ji privalo pagal įstatymus. Todėl įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 straipsnio 2 dalis), kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovo Atsisakymas Nr. 1P-474 yra neteisėtas. Atsakovas Atsisakyme Nr. 1P-474 sprendė jo kompetencijai nepriskirtą klausimą, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta muitinės pareigūnės tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. savo diskrecijos prasme TP Išvadą Nr. 7B-2237 panaudojo aiškiai klaidingai. Atsisakyme Nr. 1P-474 nėra argumentų iš kurių būtų galima prieiti prie išvadų, kad atsakovas apskritai nagrinėjo jo kompetencijai priskirtą klausimą ir aiškinosi, ar Muitinės departamento vadovo ketinimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su minėtos pareigūnės naryste MDPS ar jos veikla MDPS renkamajame organe. Atsakovas nei Atsisakyme Nr. 1P-474, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Muitinės departamento vadovas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą siekdamas diskriminuoti ją už narystę MDPS ar dalyvavimą MDPS renkamojo organo veikloje. Taigi atsakovas byloje nepaneigė pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnei L. B. procedūrą pradėjo įstatyme numatyta ir tvarka ir siekdamas įstatyme nustatytų tikslų.

Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo muitinei (institucijai) užtikrinti jai priskirtų įstatymų funkcijų tinkamą įgyvendinimą, trukdo Muitinės departamento vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą). TP Išvadoje Nr. 7B-2237 pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas, lėmęs Muitinės departamento vadovo įsitikinimą, kad yra padarytas teisės pažeidimas, ir apsisprendimą, kad už nustatytą pažeidimą turi būti skiriama viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų – griežtas papeikimas, patvirtina, kad pažeidimas buvo vertintas kaip žalingas muitinės veiklai, kenkiantis jos prestižui, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą tokiu neveikimu kaltinamai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. užbaigti nuobaudos skyrimo procedūrą, iš esmės pažeidžia darbdavio ( pareiškėjo) interesus minėtų funkcijų atlikimo srityje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo nurodyta Kolektyvinė sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindimas, nes pagal minėtą įstatymais nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką profesinė sąjungą, spręsdama darbdavio prašymą sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose ar veiklos veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ir /ar valdymo organuose.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir nagrinėjamoje byloje nėra faktinio bei teisinio pagrindo kurti naują precedentą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis