AS-146-256-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-256/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07778-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. individualios įmonės „Almasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. individualios įmonės „Almasta“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. S. individuali įmonė „Almasta“ (toliau – ir IĮ „Almasta“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Prezidento kanceliarija), 450 milijardų litų neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi (nutartyje padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas nurodant nutarties priėmimo metus „2012 m.“) atsisakė priimti pareiškėjo IĮ „Almasta“ skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš IĮ „Almasta“ pateikto skundo teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyta neturtinė žala yra kildinama iš 2001 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto Nr. 1501 dalies, kurioje buvo patenkintas šios įmonės savininko V. S. (V. S.) prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies normas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad IĮ „Almasta“ skundas administracinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas ir jį priimti atsisakytina.

III. Pareiškėjas V. S. individuali įmonė „Almasta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėjimui.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis prašomą priteisti neturtinę žalą sieja ne su neteisėtai priimtu Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidentas) dekretu, kaip nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, o su šio dekreto neįteikimu, t. y. žala atsirado dėl institucijos, įpareigotos įgyvendinti Prezidento aktus, – Prezidento kanceliarijos funkcijų nevykdymo. Be to, Prezidentas skunde net nėra įvardijamas kaip ginčo šalis.

2014 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo papildomas pareiškimas, kuriame jis pažymi, kad skundžiama teismo nutartis, kuri yra grindžiama ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, užkerta jam kelią kreiptis į teismą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnį ir tuo pačiu pažeidžia Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas IĮ „Almasta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Skundžiama nutartis grindžiama argumentu, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš 2001 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto Nr. 1501 dalies, kurioje buvo patenkintas šios įmonės savininko prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies normą, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti inter alia Respublikos Prezidento veiklos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas paminėtos įstatymo nuostatos atitiktį tam tikroms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Tačiau ši valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima Administracinių bylų teisenos įstatyme vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Aiškindamas ABTĮ 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą. Taigi, Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo, administraciniai teismai nagrinėti gali. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011, be kita ko, buvo nagrinėjamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateiktą teisės aiškinimą, galima pagrįstai teigti, kad administracinis teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo reikalavimų, pareikštų ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytiems subjektams tiesiogiai arba kitaip su šiais subjektais ar jų veikla susijusių, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių skunde pareikštų reikalavimų turinį.

Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kildina prašomą priteisti neturtinę žalą iš 2001 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto Nr. 1501 dalies, kurioje buvo patenkintas IĮ „Almasta“ savininko prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Tačiau iš pareiškėjo skundo ir apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja ne su minėto Prezidento dekreto priėmimu, o su jo neįteikimu, už kurį (neįteikimą) mano esą atsakinga Prezidento kanceliarija. Pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nėra pateikta jokių argumentų, kuriais jis nesutiktų ir ginčytų paties 2001 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto Nr. 1501 dalies, kuria buvo patenkintas IĮ „Almasta“ savininko, t. y. fizinio asmens, prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, turinį ar atkreiptų dėmesį į neva padarytus minėto dekreto priėmimo procedūros pažeidimus. Priešingai, iš skundo argumentų galima spręsti apie tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą, kuri jam esą buvo padaryta, sieja su individualios įmonės „Almasta“, t. y. juridinio asmens, pavadinimu ir turtu. Be to, pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Taigi Respublikos Prezidentui, kaip ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytam subjektui, skundo reikalavimai nėra reiškiami.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakydamas priimti pareiškėjo IĮ „Almasta“ skundą nagrinėti teisme administracinio proceso tvarka. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Kadangi teismas nevertino pareiškėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose numatytiems reikalavimams, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. individualios įmonės „Almasta“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. S. individualios įmonės „Almasta“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas