A-525-1285-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1285/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03133-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l.18–20) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, Ministerija) 2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1D-6826(11) (toliau – ir VRM Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 411,11 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį;

3) įpareigoti VRM išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 12 d. prašymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam išėjus iš vidaus tarnybos buvo mokama 569,62 Lt dydžio valstybinė pensija, kuri nuo 2011 m. gegužės mėnesio buvo sumažinta. Pareiškėjas su 2013 m. liepos 12 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. VRM skundžiamu VRM Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos teisėtumo dienos. Pareiškėjas su VRM Sprendimu nesutiko ir skundą grindė 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu, kuriame konstatuota, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis prieštarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnį įstatymai ir kiti teisės aktai, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai negali būti taikomi ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti minėtais įstatymais ar kitais teisės aktais, jeigu jie nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėtotą praktiką sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje periodinių išmokų, t. y. ir pensijų, išieškojimui taikomas sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas, kurio jis nepraleido. Nepraleido termino ir pagal LVAT suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Pareiškėjas nurodė, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. susidarė 3 411,10 Lt valstybinės pensijos nepriemoka. Kadangi pažeidimas kilo dėl Lietuvos valstybės, o konkrečiai dėl Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne VRM, atitinkamai neišmokėtos pensijos dalis 3 411,10 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 16) teismo prašė bylą nutraukti. Teismui tenkinus skundą, prašė valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo dieną atsakovas siejo su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo diena, t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d., o skundas paduotas tik 2013 m. liepos 12 d., t. y. praleidus 6 mėnesių terminą. Teigė, kad net ir remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymu, terminas būtų praleistas, kadangi šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nuo 2013 m. sausio 1 d. 3 metų terminas pakeistas 6 mėnesių terminu. Teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, atsakovas prašė atidėti neišmokėtų valstybinių pensijų kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d., kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b. l. 42–46) pareiškėjo V. P. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 3 411,10 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Kitoje dalyje V. P. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VRM 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 11SP-2904 pareiškėjui neterminuotai paskirta 569,62 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. VRM skundžiamu VRM Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi.

Nagrinėdamas bylą, teismas apžvelgė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje A444-2232/2013 bei kitą aktualią bylai LVAT praktiką.

Pasisakydamas dėl skundžiamo VRM Sprendimo teismas vertino, jog atsakovas nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, skirta administracinei procedūrai reglamentuoti. Pareiškėjas nekvestionuoja VRM, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo, t. y. savo teisių pažeidimo nesieja su šio subjekto veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė (Lietuvos Respublikos Seimas) netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius. Pareiškėjas neginčijo atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, todėl administracinę procedūrą reglamentuojančios teisės normos jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas laikė, kad atsakovas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl skundžiamą sprendimą panaikino kaip neteisėtą.

Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, teismas nurodė, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo santykiams turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios tesės normos, skirtos valstybinių socialinių draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti. Todėl skundams dėl valstybinių pensijų nepriemokų išmokėjimo taikomas 3 metų terminas. Iš byloje pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos pareiškėjui pradėtos taikyti nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2013 m. rugpjūčio 12 d., todėl nepraleido 3 metų termino kreiptis į teismą. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. liepos 17 d. pažymos Nr. 1PP(P)-4427 teismas taip pat nustatė, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas pareiškėjo perskaičiuota pensijos suma sudarė 9 113,92 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuota ir dar kartą sumažinta pensija sudarė 5 702,82 Lt sumą. Taigi, pareiškėjui iš viso neišmokėta 3 411,10 Lt valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai. Teismas pareiškėjo reikalavime prašomą priteisti 3 411,11 Lt sumą laikė rašymo apsirikimo klaida.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, teismas konstatavo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, kadangi „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vidaus reikalų ministerija.

Nors atsakovas prašė atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d., teismas vertino, kad pareiškėjo teisė gauti nesumažintą pensiją buvo ilgai pažeista, o VRM ši suma nėra reikšminga. Todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą.

III. Atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 50), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Apeliantai nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo pritaikytu trijų metų terminu kreiptis į teismą ir teigė, kad turėjo būti taikomas 6 mėnesių terminas, nuo 2013 m sausio 1 d. galiojantis pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalį. Taip pat teigė, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT praktika, suformuluota administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovaudamasi ABTĮ 131 straipsnio 1 dalies nuostatomis pateikė prašymą dėl prisidėjimo prie VRM apeliacinio skundo (b. l. 54–55), sutiko su visais jo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės vyksta dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2011–2012 metų laikotarpius pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo. Minėta Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostata Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. P. skundą patenkino iš dalies. Panaikino Ministerijos 2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1D-6826(11). Priteisė pareiškėjui V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 3 411,10 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes (be kita ko, pirmosios, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, sumažintos pensijos išmokėjimo datą – 2011 m. birželio mėnuo; skundo teismui pateikimo dieną – 2013 m. rugpjūčio 12 d.), ginčui aktualų teisinį reguliavimą, remdamasi šiam ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, bei vėlesne nuosekliai plėtojama administracinių teismų praktika šios kategorijos bylose, pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog jame nepagrįstai teigiama, kad teismas taikė negaliojantį procesinį 3 metų terminą, kad šios bylos ir bylos, kurioje buvo priimta išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pareiškėjų situacija iš esmės skiriasi. Apeliacinio skundo argumentų neteisingumą patvirtina pačios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismą, siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundą teismui paduoda po 2013 m. sausio 1 d., motyvai.

Aptariamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, priminė kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Šiuo aspektu taip pat priminta, kad tokia išvada buvo padaryta, atsižvelgus į tai, kad, pirma, valstybines pensijas reguliuojantys teisės aktai terminų reikalavimams dėl valstybinių pensijų nepriemokos apskritai nenumatė ir, antra, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas buvo akivaizdžiai per trumpas, lyginant jį su valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikomais sprendimų apskundimo terminais. Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas buvo pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme.

Nagrinėtos bylos (kurioje, minėta, skundas teismui buvo paduotas po 2013 m. sausio 1 d.) faktinių aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. kito teisinis reguliavimas, reglamentuojantis sprendimų dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų apskundimo tvarką. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas. Padarytais pakeitimais įstatymų leidėjas nuo 3 metų iki 6 mėnesių sutrumpino skundų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikimo terminus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) įtvirtinta, jog skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.

Įvertinusi paminėtas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Šią poziciją išplėstinė teisėjų kolegija pagrindė išsamiais argumentais (nutarties 5-7 lapai), galiausiai apibendrindama, jog nagrinėjamu atveju kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas.

Tai, jog pastarojoje byloje (Nr. A444-2232/2013) pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas 2013 m. kovo 22 d., o šioje nagrinėjamoje byloje (Nr. A525-1285/2014) – 2013 m. rugpjūčio 12 d., neleidžia vertini, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo išplėstinių teisėjų kolegijų suformuotos praktikos dėl termino skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pateikti, t. y. taikyti ne 3 metų, o 6 mėnesių terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimui atitinkant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, nesant pagrindo nuo jos nukrypti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str.), teisėjų kolegija plačiau dėl bylos esmės nepasisako, nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis