A-556-2447-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2447/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01953-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.4; 14.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Profit & Splendour“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Villon“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Villon“) teismui padavė skundą (1 t., b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T3-264 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; 2) atlyginti proceso išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su sprendimu, kuriuo patvirtintas UAB „Profit & Splendour“ parengtas detalusis planas, pakeičiant teritorijos paskirtį iš žemės ūkio į rekreacinę, sukuriant pagrindus didelio masto pastatų statybai ir dirbtinių vandens telkinių įrengimui. Pareiškėjas yra gretimo žemės sklypo, kuriame įrengtas golfo aikštynas su viešbučiu, valdytojas. Pareiškėjo nuomone, detaliojo plano sprendiniais bus negrįžtamai pakenkta gretimoms teritorijoms ir gamtinei aplinkai bei sukelta grėsmė verslo projekto egzistavimui.

Nurodė, kad detaliojo plano dokumentacijoje turėjo būti nurodytos nuotekų talpyklų pagrindinės charakteristikos, parametrai ir skaičiavimai, sanitarinės apsaugos zonos. Be to, neaptartas paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių klausimas. Pažymėjo, kad pareiškėjo sklype yra jam priklausantys du ežerai, todėl nesant tinkamų sprendinių dėl nuotekų tvarkymo šie ežerai gali būti užteršti ir negalės būti eksploatuojami. Ginčo sklypai patenka į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T3-165 patvirtinto specialiojo plano sprendiniais reglamentuojamą teritoriją, todėl jais taip pat privaloma vadovautis: būtina kompleksiškai spręsti visos ginčo teritorijos vandentiekio ir buitinių nuotekų valymo sistemų klausimą, suprojektuoti bendrą sistemą visai teritorijai; pastatų galimas maksimalus aukštis turi būti 12 m, o numatomų statinių aukštis siekia 24 m; būtina papildomai rengti kraštovaizdžio studiją.

Dokumentacijoje prieštaringai teigiama, kad buitinės nuotekos bus išvežamos, kartu nurodant, jog jomis bus laistoma teritorija ir papildomi dirbtiniai vandens telkiniai. Nors pareiškėjui priklausančio ežero Notiškis apsaugos zona yra 100 m, detaliajame plane klaidingai nurodoma, kad ši zona yra 50 m, jos ribose planuojamos statybos. Pareiškėjo teigimu, detalusis planas nebuvo tinkamai apsvarstytas su visuomene, nesudaryta galimybė tinkamai susipažinti su jo sprendiniais. Pareiškėjas kreipėsi tiek į UAB „Profit & Splendour“, tiek į atsakovą, prašydamas pateikti plano dokumentacijos kopiją, pirmoji atsisakė tai atlikti, o atsakovas pateikė tik dalį medžiagos.

Visuomenei susipažinti pateiktoje dokumentacijoje nebuvo planuojamojoje teritorijoje projektuojamų statinių vizualizacijos; neįtrauktos AB „Lietuvos dujos“ išduotos planavimo sąlygos. Tais atvejais, kai planuojama teritorija yra svarbi kraštovaizdžio apsaugos požiūriu, turi būti laikomasi teritorijos apželdinimo reikalavimo. Detaliojo plano dokumentacijoje nėra želdinių plano, nėra tinkamos topografinės nuotraukos ir pagrindinio brėžinio su kaimyninių sklypų savininkų parašais. UAB „Profit & Splendour“ koregavo detaliojo plano sprendinius, bet pakartotinai jų su visuomene nesvarstė ir nesuteikė galimybės su jais susipažinti.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (2 t., b. l. 1-3) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad detaliajame plane aiškiai nurodyti buitinių nuotekų valymo įrenginių parametrai, šalinimo būdai, biologinių valymo įrenginių parametrai ir sanitarinės zonos nurodytos brėžinyje „Inžinerinių tinklų ir transporto brėžinys“. Teritorijoje numatomos atskiros, mažesnės kaip 0,01 ha ploto mašinų stovėjimo aikštelės, todėl lietaus nuotekų tinklų nereikia. Nurodė, kad sklype Nr. 4 detaliajame plane per klaidą statinių aukštis nurodytas 24 m, šiuo metu šis punktas keičiamas ir numatomas aukštis sieks 10 m. Detaliajame plane padaryta išvada, kad numatomas teritorijos funkcinis panaudojimas esminės įtakos kraštovaizdžio estetinei kokybei neturės. Plano aiškinamajame rašte išdėstyti veiklos tikslai ir parametrai nėra objektas planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkai vertinti. Be to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. gruodžio 13 d. pritarė plano sprendiniams. Pažymėjo, kad statinių vizualizacija, atsižvelgus į planavimo tikslus, teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus, yra detaliojo plano sudedamoji dalis, todėl statinių vizualizacijos brėžinys nėra privaloma dalis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour“ atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 170-181) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra kaimyninės teritorijos, išsidėsčiusios prie planuojamos teritorijos, savininkas, nereiškia, jog plano sprendiniai besąlygiškai turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Dauguma pareiškėjo argumentų grindžiami tik prielaidomis ir abejonėmis, bet ne konkrečiais faktais ir teisės aktų nuostatomis. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, detaliajame plane pateikti išsamūs duomenys apie išvalytų nuotekų gamtinio priimtuvo charakteristikas ir reikiami skaičiavimai.

Be to, šie klausimai sprendžiami ne detaliojo planavimo metu, bet statinių projektavimo metu, statinių projekto sprendiniai bus rengiami laikantis statybą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Specialusis planas nedraudžia šio plano teritorijoje rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų tol, kol nėra suprojektuota bendra visai specialiojo plano teritorijai vandentiekio sistema ir nuotekų valymo įrenginiai. Pareiškėjo nurodomas 24 m statinių aukštis sklype Nr. 4 yra techninė klaida, nes pagal kitus detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamento lentelėje pateiktus šio sklypo užstatymo sprendinius matyti, kad aukštis sudaro 10 m, tai nurodyta ir plano aiškinamajame rašte.

Pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodo, jog iki detaliojo plano viešo svarstymo galėjo susipažinti su planu ir tai atliko, tačiau jo netenkino plano dokumentų forma. Tai, kad patvirtintas detalusis planas nėra identiškas visuomenei pristatytam planui, savaime nepažeidžia pareiškėjo teisių ir interesų. Planavimo organizatorius gali įvertinti visus pateiktus pasiūlymus ir į juos atsižvelgti tik po viešo susirinkimo pabaigos, todėl ir pats planas atitinkamai gali būti koreguojamas. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo visame planavimo procese ir susipažino su plano dokumentais, teikė pasiūlymus organizatoriui, į kuriuos šis atsakė teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgė į juos.

Tuo atveju, jei keičiami ar tikslinami kiti neprivalomi teritorijos tvarkymo ir režimo naudojimo reikalavimai, tokiems pakeitimams nereikia rengti detaliojo plano, tokiems pakeitimams nebūtina iš naujo atlikti visuomenės informavimo ir dalyvavimo planavimo procese procedūrų. Pareiškėjo nurodytos institucijų pastabos nesąlygojo privalomų plano sprendinių keitimo, pagal jas buvo tik tikslinami plano sprendiniai ir tai neturėjo įtakos pareiškėjo ar kitų asmenų teisėms ir interesams. Detaliajame plane nėra nurodyta 50 m Notiškio ežero apsaugos zona, tik nustatyta riba ties ežeru, už kurios nėra galima pastatų statyba.

Planuojami sklypai yra (duomenys neskelbtini), todėl detaliojo plano sprendiniai, numatantys galimybę statyti poilsio pastatus 50 m atstumu iki ežero, nepažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkto reikalavimų. Detaliajame plane nenumatyta, kad esama vandens telkinio apsaugos zona keičiama ar naikinama, be to, 50 m apsaugos zona nustatyta ir pareiškėjo valdomų sklypų prie Notiškio ežero detaliojo plano brėžinyje. Detalusis planas numato galimas kelias rekreacines veiklas suplanuotuose sklypuose, kurioms nustatytos skirtingos priklausomųjų želdynų normos.

Specialusis planas nenumato imperatyvaus reikalavimo apželdinti ne mažiau kaip 50 procentų teritorijos, tokį plotą nurodo kaip rekomendaciją. Kai kiekviename iš sklypų bus pasirinkta konkrečių statinių statyba ir paaiškės, kokie tiksliai statiniai bus statomi, bus galima konkrečiai paskaičiuoti nurodytą privalomą želdynų normą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad poilsio namų užimamas plotas sudaro apie 10 ha: turi būti nustatyta sklypo ploto dalis, planuojama užstatyti poilsio statiniais, bet ne imamas bendras visų formuojamų sklypų plotas.

Bendras poilsio statiniais užstatomas plotas sudaro apie 0,48 ha ir neviršija reikalaujamo 0,5 ha ploto. Detaliojo plano aiškinamajame rašte pateikta išsami kraštovaizdžio analizė ir sprendinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimas. Reikalavimo atlikti kraštovaizdžio studiją nėra. Pažymėjo, kad plano pakeitimai buvo padaryti atsižvelgiant į visuomenės pateiktus pasiūlymus iki plano viešo svarstymo pabaigos. Pareiškėjas nenurodo, kokį konkrečiai neigiamą poveikį plano sprendiniai gali turėti jo teisėms; didžioji dalis pareiškėjo nurodytų sprendinių numato tik gaires ir bendro pobūdžio teritorijos vystymo principus, kurie savaime nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui jokių pasekmių, nes jie turi būti tikslinami statinių projektavimo metu.

Pareiškėjas neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2488/2011).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (5 t., b. l. 173–181) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T3-165 patvirtino žemės sklypų, esančių <...> (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), teritorijos komercinės paskirties, turizmo ir rekreacijos, socialinės, kultūrinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros specialųjį planą. Nurodyta detaliojo planavimo metu atlikti rekreacijos teritorijų zonavimą papildomai rengiant kraštovaizdžio studiją. Nustatyti rekreacinio prioriteto teritorijų reglamentai: rekreacinių – maksimalus statinių aukštis 2 aukštai iki 10 m, želdiniams skirti ne mažiau kaip 50 procentų teritorijos, komercinių – maksimalus aukštis 3 aukštai iki 12 m, želdiniams skirti iki ne mažiau kaip 15 procentų teritorijos, visuomeninių – maksimalus statinių aukštis 3 aukštai iki 12 m, želdiniams skirti ne mažiau kaip 30 procentų teritorijos.

Nurodyta suprojektuoti visai teritorijai bendrą vandentiekio sistemą ir buitinių nuotekų valymo įrenginius, o paklojus centralizuotus tinklus, prisijungti prie jų (3 t., b. l. 60–61). 2009 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybė ir UAB „Profit & Splendour“ sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl žemės sklypų: <...> 6,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 5,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26–32).

Teismas nustatė, kad UAB „Profit & Splendour“ 6,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudoja panaudos teisėmis, o 5,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kad Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklauso nuosavybės teisėmis (2 t., b. l. 59–65, 67–68). Žemės sklypai, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi taip pat ir su UAB „Villon“ priklausančiais žemės sklypais (2 t., b. l. 76–80). 2010 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius UAB „Profit & Splendour“ parengė planavimo sąlygų sąvadą žemės sklypų (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti (1 t., b. l. 54–55). 2010 m., vadovaujantis 2009 m. rugpjūčio 4 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi bei 2010 m. birželio 3 d. planavimo sąlygų sąvadu, buvo parengtas žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas; planavimo organizatorius – UAB „Profit & Splendour“; planavimo tikslas – žemės ūkio tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę: rekreacines teritorijas – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos R1 ir trumpalaikio poilsio pastatų statybos R2; sklypų skaidymas numatant miško ploto ir ūkininko sodybos atidalinimą, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. 2010 m. liepos 7 d.

Vilniaus rajono savivaldybėje, seniūnijoje, 2010 m. liepos 8 d. Vilniaus krašto savaitraštyje paskelbta apie teritorijos planavimą, apie tai informuoti gretimų sklypų savininkai, taip pat ir UAB „Villon“. 2010 m. spalio 21 d. detaliojo plano viešojo svarstymo metu pareiškėjas pateikė UAB „Profit & Splendour“ pasiūlymus dėl detaliojo plano, nurodydamas šalintinus trūkumus. 2010 m. lapkričio 17 d. UAB „Profit & Splendour“ informavo, kad visi pateikti pasiūlymai ir pastabos nepagrįsti, dėl to laikoma, jog viešo svarstymo procedūra su visuomene baigta, parengtas detalusis planas atitinka reikalavimus, todėl nebus pildomas ir tobulinamas. 2012 m. sausio 4 d.

UAB „Profit & Splendour“ papildomai informavo, kad detaliajame plane buvo atsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymą dėl odoruotų dujų skirstymo stoties sanitarinės apsaugos zonos nurodymo ir užstatymo zonų koregavimo. 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patvirtino detaliojo plano projektą. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-264 patvirtino UAB „Profit & Splendour“ 12,2453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą: skl.

Nr. 1 – 1,5214 ha žemės ūkio paskirties žemės – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; skl. Nr. 2 – 0,5857 ha miškų ūkio paskirties žemės – rekreacinių miškų sklypai; skl. Nr. 3 – 2,1382 ha kitos paskirties žemės – rekreacinės teritorijos – ilgalaikio poilsio pastatų statybos ir trumpalaikio poilsio pastatų statybos, iš jos 0,6329 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas; skl. Nr. 4 – 2,9000 ha kitos paskirties žemės – rekreacinės teritorijos – ilgalaikio poilsio pastatų statybos ir trumpalaikio poilsio pastatų statybos, iš jos 0,4495 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas, 0,1204 ha dydžio inžinerinių tinklų servitutas; skl.

Nr. 5 – 5,1000 ha kitos paskirties žemės – rekreacinės teritorijos – ilgalaikio poilsio pastatų statybos ir trumpalaikio poilsio pastatų statybos, iš jos 0,3514 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas. 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo užsakymu UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ vyr. ekspertas prof. dr. S. M. parengė ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 12-08/16 dėl detaliojo plano. Ataskaitoje nurodyta, kad detaliajame plane numatytas per mažas sklypų apželdinimo procentas (turi būti ne mažiau kaip 50 procentų);

Notiškio ežero apsaugos zona nustatyta netinkamai ir šio zonos reikalavimai neišlaikyti (turėtų būti ne mažiau kaip 100 metrų); susisiekimo, komunikacijų ir inžinerinių tinklų sprendinių neatitikčių nenustatyta; sprendiniai dėl išvalytų nuotekų valymo įrenginių netinkami, nes numatyta tik daliai teritorijos, nepateikti gamtinio priimtuvo charakteristikos ir skaičiavimai; sprendiniai dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo yra tinkami ir išsamūs; poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas atliktas, bet tai padaryta netinkamai, nes atlikta atranka dėl vertinimo, neparengta kraštovaizdžio studija, neįvardintas numatytų įrengti tvenkinių poveikis esamiems vandens telkiniams; detalusis planas neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl specialaus plano patvirtinimo 3 punkto reikalavimo, kuriuo leidžiamas maksimalus statinių aukštis yra 10 m, tuo tarpu detaliajame plane numatytas aukštis – 24 m (1 t., b. l. 128-204). 2012 m. spalio 9 d.

UAB „Profit & Splendour“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, informuodama, kad detaliojo plano brėžinyje pastebėjo techninio pobūdžio klaidą: sklypo Nr. 4 nurodytas statinio aukštis 24 m, nors faktiškai numatytas aukštis yra 10 m (3 t., b. l. 34). 2012 m. spalio 24 d. UAB „Profit & Splendour“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama priimti sprendimą dėl minėtos techninės klaidos ištaisymo (3 t., b. l. 35-36). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. A33(1)-6098-(25.31) nurodė UAB „Profit & Splendour“, kad planavimo organizatorius kviečiamas atvykti į Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių dėl detaliojo plano brėžinyje nustatytos techninės klaidos (skl.

Nr. 4 statinio aukščio) ištaisymo. Nurodė, kad ištaisius šią klaidą detalusis planas bus paviešintas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų žemėlapyje (3 t., b. l. 23). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T3-264, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas, teisėtumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 5 d.) 24 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 3, 4 dalimis, 27 straipsnio 1 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-239 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 14 d.), Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 (toliau – ir Reglamentas), 4.1, 22 punktais, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 5, 15, 20 punktais. Teismas pažymėjo, kad Detaliojo plano tekstinės dalies 3.3 skyriuje „Buitinės nuotekos“ nurodyta, kad projektuojami dveji buitinių nuotekų uždarieji biologinio valymo įrenginiai ir kaupimo rezervuarai; naujai statomiems įrenginiams, atsižvelgus į jų apkrovimą, sanitarinė apsaugos zona – 10 m, kai įrenginių našumas iki 50 m3 per parą, ir 25 m, kai įrenginių našumas nuo 50 iki 200 m3 per parą.

Nuvedamo vandens kiekis į kiekvienus valymo įrenginius atskirai: Qp = 9,7 m3/p, Qmaxh = 0,53 m3h, Qmet = 3,54 t.m3/met. Detaliojo plano tekstinės dalies 3.3 skyriuje „Lietaus nuotekos“ nurodyta, kad teritorijos esamų centralizuotų lietaus nuotekų tinklų neturi; teritorijoje numatomos atskiros, mažesnės kaip 0,01 ha ploto mašinų stovėjimo aikštelės (1 t., b. l. 42-43). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010 m. spalio 5 d. rašte Nr. VŪ-736-27 nurodė, kad ties detaliuoju planu planuojamais sklypais nenutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, todėl rengiant detalųjį planą tikslinga atlikti projektą vietiniam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, o kai bus nutiesti centralizuoti tinklai, prisijungti prie jų (1 t., b. l. 73).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010 m. spalio 3 d. planavimo sąlygų 7.5 punkte nurodė, kad bendrą vandentiekio sistemą ir buitinių nuotekų valymo įrenginius numatyta projektuoti tik planuojamai teritorijai, o nutiesus centralizuotus tinklus, prisijungti prie jų (1 t., b. l. 56-58). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Detaliojo plano tekstinėje dalyje aiškiai nurodyti buitinių nuotekų valymo įrenginių parametrai, šalinimo būdai. Kadangi išvalytos nuotekos į atvirus pratekančius vandens telkinius neišleidžiami, gamtinio priimtuvo charakteristikos ir skaičiavimai neatliekami.

Atsižvelgiant į tai, kad nuotekų surinkimo plotas numatomas ne didesnis kaip 0,01 ha, susidarys mažiau nei 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų, prieš išleidžiant į aplinką jų valyti nebūtina. Teismas, atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatą ir bei minėtų institucijų raštus, nurodančiais suprojektuoti bendrą tik planuojamai teritorijai, o ne visai specialiojo plano teritorijai, vandentiekio sistemą ir nuotekų valymo įrenginius, priėjo išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai šiuo klausimu atitinka keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas skunde išreiškia abejones, ar nurodytų pajėgumų rezervuarai atitiks teisės aktų reikalavimus, ir kelia prielaidas, kad nuotekos galėtų patekti į gruntinius vandenis bei tokiu būdu pasiekti pareiškėjui priklausančius ežerus. Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį, teismas konstatuoja, jog yra tam tikros aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, remdamasis įrodymais – faktiniais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių duomenų, pagrindžiančių jo išsakomas abejones, nepateikė, o detaliajame plane nurodyti skaičiavimai ir kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jame numatytas buitinių nuotekų tvarkymas teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Teismas taip pat nustatė, kad Specialiojo plano 3 punkte nurodoma, jog pastatų galimas maksimalus aukštis yra 12 m. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės papildomų reikalavimų skilties grafoje „Statinio aukštis nuo žemės“ sklypo Nr. 4 nurodytas statinio aukštis yra 24 m.

Planavimo organizatorius informavo savivaldybės administraciją apie minėtą faktą ir nurodė, kad tai yra techninė klaida, prašė ją ištaisyti (3 t., b. l. 34-35). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje lentelėje nurodytas aukštų skaičius – 2, statinio aukščio altitudė – 174,00, aiškinamajame rašte nurodytas sklypo Nr. 4 maksimalus aukštis – iki 10 m, sutiko su tuo, jog faktiškai numatytas maksimalus leidžiamas statinių aukštis yra 10 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracija informavo planavimo organizatorių apie galimybę atvykti dėl techninės klaidos ištaisymo, be to, atsiliepime taip pat nurodė, kad artimiausiu metu bus pakoreguotas atitinkamas detaliojo plano punktas.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Ši procedūra yra skirta administracinės procedūros techninėms klaidoms ištaisyti, nagrinėjamas atvejis – techninės klaidos, o ne detaliojo planavimo procedūros, kaip teigia pareiškėjas, – priskirtinas būtent šiai kategorijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010).

Detaliojo planavimo proceso vykdymas iš naujo dėl minėtų aplinkybių pakeitimo prieštarautų protingumo ir gero viešojo administravimo principams. Teismas pabrėžė, kad Specialiojo plano 2 punkte nurodyta, kad atliekant detaliojo planavimo procedūras būtina atlikti rekreacijos teritorijų zonavimą papildomai rengiant kraštovaizdžio studiją. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. rugsėjo 16 d. išduotų planavimo sąlygų detaliajam planui rengti 9 punkte taip pat nurodyta, kad atliekamas poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas.

Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.4 punkte aptarta esama kraštovaizdžio būklė, detaliojo plano sprendinių poveikis aplinkai. Teisės aktai nereglamentuoja formos, kokia turėtų būti atliktas vertinimas. Todėl pareiškėjo teiginys, jog toks vertinimas neatliktas, šiuo atveju nėra pagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo sklypuose Nr. 3, 4, 5 buvo nustatytas 40 procentų apželdinimo plotas, kai pagal specialųjį planą turi būti jis ne mažesnis kaip 50 procentų. Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. D1-694, nustato, jog ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų (poilsio namų, sveikatingumo kompleksų, motelių, kempingų, turizmo bazių ir kt.) statybos sklypams numatytas 40 procentų, trumpalaikio poilsio statinių (stovyklaviečių, poilsiaviečių ir kt.) statybos sklypams – 50 procentų apželdinimas. Nagrinėjamu atveju detaliajame plane nurodyta minimali apželdinimo riba – 40 procentų, kurios negalima pažeisti. Tačiau konkretus apželdinimo plotas priklauso nuo statinių tipo, t. y. ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio statinių.

Teismas pažymėjo, kad, rengiant detalųjį planą, privaloma vadovautis ne tik specialiojo plano sprendiniais, bet taip pat ir kitų teisės aktų reikalavimais, taigi šiuo atveju – ir minėto tvarkos aprašo nuostatomis dėl apželdinimo pagal statinių tipus. Želdynų plotą nustatyti pagal šio aprašo normas nurodė ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (2 t., b. l. 47-48). Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis reikalauja, jog specialiojo plano sprendiniai neprieštarautų kitiems teisės aktams, todėl, vertinant nurodytas normas, sutinkama su planavimo organizatoriumi, jog specialiajame plane 50 procentų želdynų ploto norma yra rekomendacinio pobūdžio.

Pareiškėjo teigimu, detaliajame plane klaidingai nurodoma, kad Notiškio ežero apsaugos zona yra 50 m, nors turėtų būti 100 m, be to, ežero apsaugos zonoje planuojamos statybos. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo teiginių, vadovavosi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. liepos 1 d.), 127.9.1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1415-08 ir 2011 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-337/2011, kuriose nurodyta, kad Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto norma negali būti aiškinama plečiamai, nes plečiamasis jos aiškinimas ribotų asmenų teises.

Šiame punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant šioje nuostatoje išvardytus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų. Ginčui aktualūs žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas laikytis Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto reikalavimų yra nepagrįstas. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypuose Notiškio ežero apsaugos zona nustatyta apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-8728-(30) ir 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1508-41 bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Detaliojo plano brėžinyje pažymėta vandens apsaugos zonos riba, reguliuojanti užstatymą.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo valdomų žemės sklypų prie Notiškio ežero detaliojo plano brėžinyje pažymėta tokia pati vandens telkinio apsaugos zonos riba, reguliuojanti užstatymą. Duomenų detaliajame plane, pagrindžiančių, jog Registrų centre įregistruota apsaugos riba būtų keičiama, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nustatyta apsaugos riba nepažeidžia ir negali pažeisti UAB „Villon“ interesų. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad detalusis planas nebuvo tinkamai apsvarstytas, buvo tikslinami sprendiniai, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė su jais susipažinti, vadovavosi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 18 d.), 10 punktu.

Teismas nurodė, kad ši norma patvirtina, kad detaliojo plano koregavimas galimas po teritorijų planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų, įvertinus gautus pasiūlymus. Ginčo dėl to, kad planavimo organizatorius tikslino detaliojo plano sprendinius po viešo svarstymo pabaigos, nėra. Tačiau UAB „Profit & Splendour“ teigimu, sprendiniai tokiu būdu buvo ne keičiami, bet tikslinami pagal derinančių institucijų pastabas. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, detalieji planai rengiami, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti; kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas.

Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad po detaliojo plano viešo svarstymo buvo keičiami minėti reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, būtinybę kartoti detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūrą sąlygoja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad tais atvejais, kai planuojamoji teritorija yra svarbi kraštovaizdžio apsaugos, <...> privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas papildomais šiais reikalavimais: <...> teritorijos apželdinimas (procentais).

To paties straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas. Reikalavimas numatyti želdynų normas ir pateikti želdynų išdėstymo schemą buvo numatytas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotose planavimo sąlygose. Detaliojo plano byloje pateiktas želdynų brėžinys, privažiavimo ir apželdinimo schema. Bylos medžiaga patvirtina, kad šie dokumentai buvo parengti po viešo svarstymo procedūros, tačiau visuomenei buvo pateikti duomenys – pagrindiniame brėžinyje ir tekstinėje dalyje nurodyta privaloma želdynų norma procentinė išraiška nuo kiekvieno sklypo ploto, taip pat preliminarūs želdinių formavimo kompoziciniai sprendimai.

Pagal Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, priklausomųjų želdynų norma (plotas) nustatoma procentais nuo žemės sklypo, kuriam želdynai priklauso, ploto. Teismo vertinimu, pripažintina, kad teritorijos apželdinimo klausimai buvo pristatyti viešai, todėl tai, jog galutinis brėžinys parengtas po viešo svarstymo, šiuo atveju nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ir interesų. Teismas pažymėjo, jog LVAT ne kartą yra išaiškinęs (pvz., bylos Nr. A11-443/2005, Nr. A502-304/2009, Nr. A502-857/2009), kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodyti tik abstraktūs teiginiai, susiję su jos materialiniu teisiniu suinteresuotumu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Dėl nurodytų motyvų ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o tenkinti pareiškėjo skundo, vadovaujantis jo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Netenkinus pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (6 t., b. l. 1–14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą; atlyginti proceso išlaidas (proceso išlaidų faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo metu). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendime padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir aktualių teisės normų. Be to, teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su detaliojo plano rengimo procedūros prieštaravimais planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – ir PAV) reglamentuojančioms teisės normoms.

2. Vienas iš specialiojo teritorijų planavimo uždavinių - plėtoti inžinerinių tinklų sistemas bei kitą infrastruktūrą ir rezervuoti teritorijas jų plėtrai (Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. 2 d. 2 p.). Taigi esminiai inžinerinių sistemų plėtros būdus reglamentuojantys sprendiniai įtvirtinami specialiojo teritorijų planavimo lygmens planais. Specialieji teritorijų planavimo dokumentai pagal savo turiniu nustatomų teisių ir pareigų esmę laikytini bendrųjų normų teises aktais, todėl jais nustatyti reikalavimai yra vienodai privalomi visiems asmenims (įskaitant viešąsias institucijas).

Specialiojo plano 4 punkte yra įtvirtintas privalomas reikalavimas kompleksiškai spręsti visos Specialiojo plano objektu esančios teritorijos vandentiekio ir buitinių nuotekų valymo sistemų klausimą, be kita ko, suprojektuoti bendrą vandentiekio sistemą ir buitinių nuotekų valymo įrenginius visai Specialiojo plano objektu esančiai teritorijai. Imperatyvus reikalavimas suprojektuoti bendrą vandentiekio sistemą ir buitinių nuotekų valymo įrenginius visai Specialiojo plano objektu esančiai teritorijai Specialiajame plane buvo nurodytas neatsitiktinai, o atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems „Notiškio“ ir „Varlinio“ ežerams.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 5 d. raštas (kuriame nurodoma, jog rengiant sklypo detalųjį planą tikslinga atlikti projektą vietiniam vandens tiekimui bei nuotekų šalinimui) jokia apimtimi nepakeitė planavimo sąlygose ir Specialiajame plane įtvirtinto reikalavimo minėtą inžinerinę infrastruktūrą projektuoti visai Specialiojo plano objektu esančiai teritorijai. Nors iš Detaliojo plano tekstinės dalies yra akivaizdu, jog Detaliojo plano sprendiniai dėl buitinių nuotekų tvarkymo yra prieštaringi ir nelogiški, į pastarąją aplinkybę priimant sprendimą atsižvelgta nebuvo.

Be to, priešingai negu konstatuota teismo sprendime, vadovaujantis aptarta Detaliojo plano aiškinamajame rašte pateikiama informacija, buitinės nuotekos po valymo bus išleistos į atvirus pratekančius vandens telkinius - planuojamus dirbtinius vandens telkinius, kurie per aukštus gruntinius vandenis būtų susiję su esamu hidrografiniu tinklu. Taigi, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus išduotų sąlygų 10 punktu, Detaliajame plane privalėjo būti pateiktos nuotekų gamtinio priimtuvo charakteristikos ir reikiami skaičiavimai.

Detaliajame plane taip pat privalėjo būti motyvuotai aptartos visos planuojamos teritorijos aprūpinimo komunaliniais inžineriniais tinklais alternatyvos. Be to, atsakovas galėjo savo iniciatyva parengti visos Specialiojo plano objektu esančios teritorijos detalųjį planą ir taip įgyvendinti Specialiojo plano reikalavimus - teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, esą pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių (teismo teigimu) „prielaidas“, kad nuotekos galėtų patekti į gruntinius vandenis bei tokiu būdu pasiekti pareiškėjui priklausančius ežerus.

Iš byloje esančios medžiagos yra akivaizdu, kad buitinės nuotekos bus išleidžiamos į dirbtinius vandens telkinius, kurie bus susieti su esamu hidrografiniu tinklu dėl aukštų gruntinių vandenų ar tiesiogiai į aplinką. Šias aplinkybes patvirtina ne tik Specialiojo plano derinimo metu parengta medžiaga (2009 m. vasario 25 d. Geologijos ir geografijos instituto ekspertinė išvada), bet ir UAB „Profit & Splendour“ Detaliojo plano tekstinėje dalyje pateikiama informacija. Teismas ignoravo aplinkybes, jog Detaliojo plano sprendinių poveikio kraštovaizdžiui ir aplinkai vertinimas buvo atliktas nesilaikant Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 10-17 punktuose įtvirtintų bei kitų reikalavimų ir jokia apimtimi nevertinant galimo neigiamo poveikio pareiškėjui priklausantiems „Notiškio“ ir „Varlinio“ ežerams bei tai, jog nebuvo atliktos PAV procedūros.

Teismas, elgdamasis nepagrįstai ir neteisėtai, pareiškėjui perkėlė ne tik galimų neigiamų pasekmių jo valdomai teritorijai ir vandens telkiniams įrodymo pareigą, bet ir pareigą motyvuotai įrodyti, kodėl dėl esamų Detaliojo plano sprendinių tokios neigiamos pasekmės atsiras. Taigi byloje esančios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui priklausančių vandens telkinių užteršimo galimybė dėl netinkamų nuotekų tvarkymą reglamentuojančių Detaliojo plano sprendinių yra objektyviai galima ir jokia apimtimi nepaneigta Detaliojo plano medžiaga.

3. Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, jog Detaliojo plano brėžinyje Specialiojo plano nuostatoms prieštaraujantis maksimalus statinių aukštis buvo nurodytas sąmoningai, o ne dėl klaidos kaip bandoma teigti teismo sprendime. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 39 punkte nurodoma, kad statinių aukštis nurodomas detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, o ne aiškinamajame rašte. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 straipsnio 17 punktas patvirtina, kad rengiant detalųjį planą, kaip vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų yra leistinas pastatų aukštis, kuris turi būti skaičiuojamas (tuo pačiu ir išreikštas) statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško.

Dėl to sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo privalomai turi būti nustatytas būtent minėtas aukštis išreikštas metrais, atitinkamo reikalavimo nėra nei dėl statinio aukštų skaičiaus (kuris dėl skirtingo aukštų aukščio gali įtvirtinti skirtingą statinio aukštingumą), nei dėl statinio aukščio absoliutinės altitudės, t. y. dėl statinio aukščio nuo jūros lygio pagal Baltijos aukščių sistemos altitudes (LVAT 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2137-12). Dėl nurodytų motyvų detaliojo plano dalis, kuri buvo nurodyta pagrįstai, bet kuri nėra priskirta įstatymo prie privalomo detaliojo plano elementų, negali būti vertinama kaip garantija, kad patvirtintas detalusis planas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir patvirtintu detaliuoju planu nebus vėliau pažeidžiamos suinteresuotos visuomenės teisės ir teisėti interesai.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Detaliojo plano objektu esančio žemės sklypo Nr. 4 altitudė svyruoja daugiau kaip 20 m. Tai reiškia, jog UAB „Profit & Splendour“, vadovaudamasi Detaliojo plano sprendiniais, gali minėtame sklype (nuokalnėje) pastatyti aukštesnį nei 12 m pastatą neviršydama maksimalios statinių aukščio altitudės - 174 m. Taigi yra akivaizdu, jog 24 m leistinas pastatų aukštis Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo nurodytas tikslingai. Priešingai negu nurodoma teismo sprendime, byloje nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje neteisėtai (dėl pastarosios aplinkybės ginčo byloje nėra) nurodytas maksimalus leistinas statinių aukštis yra ar bus pakoreguotas.

Nesant jokių garantijų dėl to, kad Detalusis planas bus pakeistas, teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko galioti neteisėtą Detaliojo plano sprendinį. Detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūra neatitinka administracinės procedūros sąvokos, todėl jos metu priimti sprendimai negali būti keičiami (jų klaidos šalinamos) UAB „Profit & Splendour“ nurodoma tvarka. Priešingai, detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 7 d.).

Teismas, nepagrįstai pripažindamas neteisėtai ir tikslingai Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje numatytą žemės sklypo Nr. 4 maksimalų leistiną statinių aukštį technine klaida, kurią galima patikslinti administracine tvarka, sudarė prielaidas Detaliojo plano objektu esančiame žemės sklype Nr. 4 statyti didesnius nei pagal Specialųjį planą leistina statinius, kurie sukels papildomą vizualinę taršą ir taip turės neigiamos įtakos gretimais esančioje teritorijoje pareiškėjo vystomam verslui.

4. Priešingai negu teigiama teismo sprendime, teisės aktuose yra aiškiai įvardyti pagrindiniai reikalavimai atliekamam detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai (taigi ir kraštovaizdžiui) vertinimui (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 43 d., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 40.4 p., Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas) ir šio vertinimo tikslai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 str.). Be to, teisės aktai netgi pateikia klausimyną, į kuriame esančius klausimus turėtų būti atsakyta atliekant poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimą (Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas, 21-29 klausimai). Nepaisant to, Detaliojo plano aiškinamajame rašte pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija neatitinka jokių iš paminėtuose teisės aktų normose įtvirtintų kriterijų; ją rašant jokia apimtimi nebuvo vadovaujamasi pavyzdiniu klausimų sąrašu ar atsižvelgta į PAV tikslus. Taigi teismas nepagrįstai nustatė, kad poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas buvo atliktas bei kad šis vertinimas buvo atliktas tinkamai. Poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra atlikta nebuvo. Spręsdamas, ar privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranką, trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo vadovautis ne rekreaciniais objektais užstatyto, bet viso rekreacinio komplekso užimamo ploto kriterijumi. Rekreacinę veiklą planuojama vykdyti teritorijoje, kurios bendras plotas yra 10 ha, taigi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranką trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo atlikti.

5. Esant mišrios paskirties teritorijai, nustatant konkretų želdynams skirtiną plotą, turėtų būti atsižvelgta į tai, kokią žemės sklypo dalį užima ilgalaikio ar trumpalaikio poilsio pastatai. Šioje byloje nagrinėjama skirtinga situacija: egzistuoja papildoma Specialiuoju planu nustatyta teisės norma, pagal kurią Specialiojo plano objektu esančioje teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar rekreacinėse teritorijose bus statomi ilgalaikio, ar trumpalaikio poilsio pastatai, želdynams privalo būti skirta ne mažiau kaip 50 procentų ploto. Vienas iš specialiojo planavimo uždavinių yra nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones. Dėl šios priežasties pripažintina, kad minėta Specialiojo plano norma nustatyta pagrįstai ir teisės aktams neprieštarauja, todėl ja ir derėtų vadovautis nustatant želdynams skirtą Detaliojo plano objektu esančių žemės sklypų dalį. Teismas taip pat nepakankamai įvertino pareiškėjo argumentus dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė želdynų išdėstymo Detaliojo plano objektu esančiuose sklypuose brėžinio. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad tais atvejais, kai planuojamoji teritorija yra svarbi kraštovaizdžio apsaugos požiūriu, privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas papildomas teritorijos apželdinimo reikalavimais. Reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 3 d.). Taigi, į Detaliojo plano rengimo sąlygas įtraukus reikalavimą parengti želdynų išdėstymo Detaliojo plano objektu esančiuose žemės sklypuose brėžinį, šio reikalavimo privalėjo būti laikomasi. Teismas netinkamai aiškino aktualias teisės aktų nuostatas bei bylos faktines aplinkybes, susijusias su želdynų kiekiu ir išdėstymu - aspektais, kurie yra reikšmingi vizualinei taršai minimizuoti ir kraštovaizdžiui formuoti.

6. Teismo sprendime minimoje teismo praktikoje (LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1415-08 ir 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-337/2011) suformuotas taisykles galbūt teoriškai ir galima vertinti kaip apribojančias galimybę Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punkto normą aiškinti plečiamai (šios bylos aspektu ši aplinkybė neturi jokios reikšmės). Vadovaujantis čia paminėta teismo praktika, nustatant, ar konkreti vietovė laikytina miestu, miesteliu ar kaimu, ar ne, reikėtų vadovautis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme pateikiamomis sąvokomis.

Be to, pagal minėtą praktiką, nustatant, ar konkreti vietovė yra kaimas, miestas ar miestelis, visų pirma, reikia vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Priešingai negu nurodoma teismo sprendime, ginčui aktualūs žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) teritorijoje (vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis). Šie sklypai priklauso Masionių viensėdžiui. Kaip nurodoma Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnyje, kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių, o viensėdžiai - istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų skirtingu adresu.

Taigi viensėdis nėra kaimas ar, juo labiau, miestas ar miestelis, todėl viensėdžio teritorijai taikytini Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punkte nustatyti reikalavimai. Dėl šios priežasties „Notiškio“ ežero apsaugos zona, kurioje draudžiamos statybos yra ne 50 (kaip nurodoma Detaliajame plane), o 100 metrų. Taigi teismas padarė bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklypai yra ne kaimo ribose, todėl jų aspektu taikytina 100 m „Notiškio“ ežero apsaugos zona, kurioje statybos draudžiamos.

Be to, šioje byloje yra nagrinėjamas Detaliojo plano sprendinių teisėtumo klausimas, kuriam įtakos kitų detaliųjų planų sprendiniai neturi ir negali turėti. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai interpretavo teisės normas, reikšmingas „Notiškio“ ežero apsaugos zonos nustatymui, ir todėl nepagrįstai nepripažino Detaliojo plano sprendinių, įteisinusių statybas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio „Notiškio“ ežero pakrantėje neteisėtais.

7. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog detaliojo planavimo dokumentų koregavimas galimas ir po viešumą užtikrinančių procedūrų, kai toks koregavimas atliekamas atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės siūlymus ar kompetentingų institucijų nurodymus, su sąlyga, kad tokie pakeitimai nėra susiję su Teritorijų planavimo įstatyme ar jo pagrindu nustatytais privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais. Kita vertus, visuomenei svarstyti ir valstybinėms institucijoms tvirtinti pateiktas detalusis planas turi būti identiškas; šio reikalavimo nesilaikant, konstatuotina, kad viešo svarstymo procedūra atlikta netinkamai ir privalo būti atlikta iš naujo (LVAT 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1968-08). Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad visuomenei susipažinti pateiktas bei sąlygas išdavusioms institucijoms derinti, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tikrinti ir atsakovui tikrinti pateiktas Detalusis planas savo turiniu buvo skirtingas. Jokia informacija apie želdinių išdėstymą, kaip ir statinių vizualizacijos, AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. liepos 14 d. išduotos planavimo sąlygos Nr. 850 bei kiti dokumentai, turėję reikšmės tinkamam Detaliojo plano sprendinių įvertinimui pareiškėjo interesų aspektu, pareiškėjui pateikta nebuvo. Tą patvirtina byloje esanti medžiaga, įskaitant, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad institucijoms buvo pateikta Detaliojo plano versija, kuri iš esmės skyrėsi nuo versijos, kuri buvo pateikta svarstyti visuomenei.

8. Į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo iki šiol į gretimais Detaliojo plano objektu esančią teritoriją investuotų lėšų apimtis. Aplinkos estetiškumo, geros kokybės vandens telkinių būklės svarba pareiškėjo vykdomai golfo aikštynų ir viešbučių veiklos sėkmei yra akivaizdi ir nereikalaujanti jokių papildomų įrodymų. Nepaisant to, į bylą pareiškėjas pateikė schemas, pademonstruojančias galimą vizualinę taršą įgyvendinus neteisėtus Detaliojo plano sprendinius ir kt. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad bet kokie bandymai išvengti imperatyvių reikalavimų dėl minimalių želdynų normų, planuojamos neteisėtos statybos „Notiškio“ ežero pakrantėje ar neleistino aukštingumo statyba turi tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjo interesams. Ginčo byloje dėl to, jog Detaliojo plano objektu esančiame žemės sklype yra aukšti gruntiniai vandenys, nėra. Be to, iš byloje esančių topografinių nuotraukų ir/ar Detaliojo plano brėžinių yra akivaizdu, kad Detaliuoju planu planuojami įrengti dirbtiniai vandens telkiniai bus aukščiau nei „Notiškio“ bei „Varlinio“ vandens lygis. Taigi tarša iš Detaliojo plano objektu esančios teritorijos gali lengvai pasiekti pareiškėjo vandens telkinių hidrografinį tinklą ar turėti jam kitokios neigiamos įtakos (sumažinti esamo hidrografinio tinklo vandens lygį ar jį padidinti). Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, jog Specialiojo plano sprendiniams prieštaraujantys, tarpusavyje prieštaringi ir nelogiški Detaliojo plano sprendiniai dėl vandentiekio ir nuotekų tvarkymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad bent pagal minimalius standartus nebuvo atliktas poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas, o poveikio aplinkai vertinimo procedūrų buvo piktybiškai išvengta (tokių procedūrų svarba yra itin didelė kalbant apie naujų dirbtinių vandens telkinių įrengimą), gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjo interesams. Apibendrinant, konstatuotina, jog pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įrodė savo materialinį suinteresuotumą Detaliojo plano sprendiniais.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (6 t., b. l. 28–30) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas palaiko nuomonę, išdėstytą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu. Sutinka su teismo išvada, kad Detaliajame plane nurodyti skaičiavimai ir kitos aplinkybės leidžia teigti, jog numatytas buitinių nuotekų tvarkymas teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pažymi, jog visi pareiškėjo prieštaravimai ir pasiūlymai dėl buitinių nuotekų tvarkymo sprendinių turėjo būti teikiami ir nagrinėjami rengiant Detalųjį planą iki viešo susirinkimo ir jo metu, o nesutikus su planavimo organizatoriaus atsisakymu atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, pareiškėjas galėjo atsakymą apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 1 ir 2 d.).

Pareiškėjas taip pat klaidingai nurodo, jog Detaliajame plane turėtų būti aptariamos visos planuojamos teritorijos aprūpinimo komunaliniais inžineriniais tinklais alternatyvos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai. Tačiau priešingai negu nurodo pareiškėjas, ši nuostata nereiškia, jog detaliajame plane turi būti numatytos kelios arba visos galimos alternatyvos - planavimo organizatorius pasirenka, kurie būdai planuojamojoje teritorijoje yra galimi ir jam priimtini.

Nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog būtent pareiškėjas privalo įrodyti galimas neigiamas pasekmes jo valdomai teritorijai bei įrodyti, kodėl dėl esamų Detaliojo plano sprendinių tokios neigiamos pasekmės atsiras. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog būtent pareiškėjas, o ne teismas, turi įrodyti, kad teisė arba interesas yra pažeisti, taip turi įrodyti, jog iš tikrųjų yra suinteresuotas apginti šią teisę ar interesą.

Dėl Notiškių ežero apsaugos zonos sutinka su teismo išvada, jog Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant šioje nuostatoje išvardytus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų, tuo tarpu ginčui aktualūs žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas laikytis minėtų Specialiųjų sąlygų reikalavimų yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, jog minėti žemės sklypai iš tikrųjų priklauso Masionių viensėdžiui, tačiau, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėti sklypai yra (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kad duomenys apie sklypų buvimą (duomenys neskelbtini) būtų nuginčyti. Dėl kitų besikartojančių pareiškėjo argumentų atsakovas jau pasisakė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (6 t., b. l. 19-24) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisės aktų nuostatas bei pagrįstai rėmėsi LVAT suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (6 t., b. l. 32-34) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei pagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimų nepatenkino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus išskirtini šie pagrindiniai motyvai, kurie, pareiškėjo (apelianto) nuomone, sąlygoja skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo naikinimą bei skundo tenkinimą: 1) teismo nepasisakymas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo; 2) nuotekų tvarkymo sistemos neatitikimas keliamiems reikalavimams, įtvirtintiems Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus išduotose sąlygose; 3) Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje numatytas žemės sklypo Nr. 4 didesnis nei leistina aukštis - tikslinis, prieštaraujantis teisiniam reguliavimui ir negalėjęs būti pripažintas technine klaida; 4) Detaliuoju planu želdynams skirta mažiau nei 50 procentų ploto; 5) vandens apsaugos zona turėjo būti 100 metrų, o ne 50 metrų; 6) visuomenei svarstyti ir valstybinėms institucijoms tvirtinti pateikti ne identiški detalieji planai, t.y. skirtingos Detaliųjų planų versijos, o tai reiškia, jog viešo svarstymo procedūra atlikta netinkamai ir privalo būti atlikta iš naujo.

Apeliaciniame skunde pasisakoma ir dėl pareiškėjo (apelianto) materialiojo suinteresuotumo, bet šioje plotmėje, teisėjų kolegijai tikrinančiai bylą, jokių abejonių nekyla, nes UAB „Villon“ valdomas žemės sklypas ribojasi su planuojamu ir vietos savivaldos priimtas sprendimas liečia pastarosios bendrovės interesus. Kitų, aukščiau išvardytų argumentų atžvilgiu, manytina, tikslinga pasisakyti aptariant kiekvieną atskirai.

V. Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjo UAB „Villon“ pateiktame skunde buvo nurodyta, kad „<...> Detaliojo plano aiškinamajame rašte apsiribota esamo kraštovaizdžio įvertinimu, t.y. Detaliojo plano dokumentacijoje nėra įvertintas Detaliojo plano sprendinių poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, dėl ko Detalaus plano projektas neatitinka jam taikytinų imperatyvių teisės aktų reikalavimų“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl šio argumento pasisakė, kad Specialiojo plano 2 punkte nurodyta, kad atliekant detaliojo planavimo procedūras būtina atlikti rekreacijos teritorijų zonavimą papildomai rengiant kraštovaizdžio studiją. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. rugsėjo 16 d. išduotų planavimo sąlygų detaliajam planui rengti 9 punkte taip pat nurodyta, kad atliekamas poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.4 punkte aptarta esama kraštovaizdžio būklė, detaliojo plano sprendinių poveikis aplinkai. Teisės aktai nereglamentuoja formos, kokia turėtų būti atliktas vertinimas. Visa tai, teismo nuomone, ir lėmė šio skundo pagrindo atmetimą.

Vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde tvirtinama esą pirmosios instancijos teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su detaliojo plano rengimo procedūros prieštaravimais planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nepagrįstai nustatyta, kad poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas buvo atliktas bei kad šis vertinimas buvo atliktas tinkamai, nes poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra atlikta nebuvo apskritai.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapo principus, aspektus bei patį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (2004, Nr. 113-4228 - neteko galios nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1024, tačiau Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojo 2012 m. birželio 8 d. šio Nutarimo redakcija) patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad vykdant detalųjį teritorijų planavimą, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3015) 3 straipsnyje 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. ir galiojusi Detaliojo plano tvirtinimo metu) nustatytais atvejais atliktinas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, jei jis nebuvo atliktas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 4 d. ir 25 str. 4 d.).

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, tačiau jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas specialiojo ar (ir) detaliojo plano rengimo metu (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 4 d., 25 str. 4 d.). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog nebuvo atliktas teritorijos planavimo dokumento sprendinių (planuojamos ūkinės veiklos) poveikio aplinkai vertinimas, kai toks vertinimas yra privalomas, laikytina pakankamu pagrindu pripažinti atitinkamą teritorijos planavimo dokumentą neteisėtu ir jį panaikinti. Pavyzdžiui, vienoje iš Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų buvo sprendžiamas ginčas dėl Plinkšių durpių telkinio naudojimo detaliojo plano panaikinimo, nes nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas detalusis planas patvirtintas pažeidžiant imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas dėl būtino planuojamos veiklos poveikio tarptautinės reikšmės saugomai teritorijai – Plinkšių miško biosferos poligonui – vertinimo. Tai, teisėjų kolegijos teigimu, sudarė pagrindą pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtintas minėtas detalusis planas, yra neteisėtas dėl to, jog prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–86/2007).

Pačią Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarką nustatė minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas. Aspektų, kuriais turi būti vertinami parengti sprendiniai, sąrašas yra pateikiamas šios tvarkos aprašo 7 punkte, o jų taikymas konkretizuotas 8 punkte, nustatančiame, jog sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų ir uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio.

Išdėstyta leidžia tvirtinti, jog argumentas dėl poveikio aplinkai įvertinimo yra pakankamai reikšmingas, nes gali sąlygoti teritorijos planavimo dokumento pripažinimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į argumentą dėl poveikio aplinkai vertinimo bei nurodydamas, kad teisės aktai nereglamentuoja formos, kokia turėtų būti atliktas vertinimas, iš esmės buvo neteisus.

Pabrėžtina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi Detaliojo plano tvirtinimo metu) buvo nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pasisakyta: poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Dėl įstatymų leidėjo įvardytos paskutinės trečiosios aplinkybės duomenų nėra. Įvertinus Detaliojo plano medžiagą bei atlikus Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo (1 priedas) analizę, taip nėra pagrindo teiginiui ir apie pirmosios aplinkybės egzistavimą.

Tačiau aplinkybė, kai atrankos metu nustatomas būtinumas atlikti poveikio aplinkai vertinimą, reikalauja platesnio aptarimo, kiek tai reikšminga aptariamu atveju.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, jog atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Antroje dalyje apibrėžtas atrankos tikslas - nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

To paties straipsnio 4 dalyje sakoma, kad atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

Taigi pagal šį teisinį reguliavimą, kiek aktualu tikrinamoje administracinėje byloje, atrankos atlikimas būtų sąlygotas, visų pirma, aplinkybe, ar planuojama ūkinė veikla, įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedas). Tai reiškia, jog nustačius pastarąją aplinkybę turėtų prasidėti atrankos procesas, kuris nebūtinai suponuotų poveikio aplinkai vertinimą. Bet pats procesas, esant ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), yra privalomas. Keliant klausimą dėl atrankos procedūros pradžios, t.y jos inicijavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vienas iš iniciatorių yra ūkinės veiklos organizatorius (šiuo atveju UAB „Profit & Splendour”) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kurie turi kreiptis į kompetentingą instituciją su atitinkama informacija dėl atrankos proceso. Pastaroji spręstų, ar planuojama ūkinė veikla yra įrašyta į 2 priedą ir, ar yra privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip jau buvo minėta, užėmė klaidingą poziciją, teigdamas apie ribotą poveikio aplinkai vertinimo reguliavimą. Apeliacija dėl to, kad pirmosios instancijos teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su detaliojo plano rengimo procedūros prieštaravimais planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nepagrįstai nustatė, kad poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas buvo atliktas bei kad šis vertinimas buvo atliktas tinkamai, pripažintina teisiškai yra pagrįsta.

Vyriausiasis administracinis teismas teigia, kad be pakartotinio faktinių duomenų vertinimo, atsižvelgiant į nurodytą bei kitą galimą su šiuo aspektu susijusį reguliavimą, bylos išnagrinėjimas iš esmės nėra galimas. Esant poreikiui būtina gauti ir naujus įrodymus bei jau platesniame faktinių duomenų kontekste pasisakyti dėl šio skundo argumento. Poveikio aplinkai vertinimo aplinkybė (pats poveikio aplinkai vertinimo privalomumas ar tokio privalomumo neegzistavimas) iš principo yra esminė. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką poveikio aplinkai vertinimo nebuvimas paprastai lemia teritorijų planavimo dokumento neteisėtumą, todėl tikrinamoje administracinėje byloje turi būti atliekamas pakartotinis tyrimas. Dėl šios aplinkybės kitų jau pirmiau apibendrintų apeliacinio skundo argumentų svarstymas teisiškai nebetikslingas, nes vien tik dėl aptariamo skundo pagrindo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

V. Dėl administracinės bylos proceso šalių

Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje pasisakyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vieno iš suplanuoto žemės sklypo savininkas yra ne „UAB „Profit & Splendour”, tačiau toks asmuo į procesą nebuvo įtrauktas (2 t., b.l. 59, 64, 67). Laikytina, kad priimtinas sprendimas nepriklausomai nuo jo baigties vienaip ar kitaip palies žemės savininko, kurio teritorijoje vyksta detalusis planavimas, interesus, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo žemė perleista naudotis kitam teisiniam vienetui. Neįtraukus į procesą minėto asmens ir šiam pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (bendrine prasme) tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmens teisių ir pareigų, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, proceso atnaujinimas aiškiai nepaneigtinas. Tai akivaizdžiai prieštarautų bylos ekonomiško nagrinėjimo principui, teismo patvirtinti visuomeniniai santykiai galimai būtų koreguojami, kas prasilenkia su asmenų teise pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

Šiam bylos nagrinėjimo momentui, sprendžiant pagal turimą medžiagą, esama situacija vis dėl to nėra suderinama su Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, 53 straipsniu bei lemia Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvardyto atvejo konstatavimą – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų.

Dėl visų aukščiau išdėstytų priežasčių skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nebetikrintinas toliau ir administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius