AS-662-167-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-167/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02603-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. L. (J. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė suėmimo metu (nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 25 d.) į suimtiesiems teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista ir skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 29 d. gautas J. L. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2013 m. spalio 28 d. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo sprendimo galėjo būti paduotas iki 2013 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2013 m. lapkričio 27 d., t. y. praleidęs jo padavimo terminą. Teismas nurodė ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį. Teikdamas prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų pateisinti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjui ginčijamas sprendimas buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. nepasibaigus apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo terminui. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pirmą kartą su apeliaciniu skundu į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. nepraėjus 14 dienų terminui nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, nėra pagrindas šį terminą atnaujinti, nes ir šiuo atveju įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjui apeliacinio skundo padavimo terminą nėra, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

II. Pareiškėjas J. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir konstatavo faktines aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas, neteisingai įvertino pareiškėjo galimybes bei padėtį. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad byla yra vedama be advokato, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, bylą veda pats. Pažymi, jog šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Teigia, jog Vilniaus pataisos namų bibliotekoje nėra pakankamai teisinės literatūros, o gauti juridinę konsultaciją neįmanoma. Paaiškina, kad teismo posėdyje nedalyvavo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą gavo paštu, 2013 m. lapkričio 5 d., praėjus savaitei nuo sprendimo priėmimo dienos. Iki skundo padavimo teismui termino pabaigos jam buvo likusi tik savaitė. Nurodo, jog šiuo metu dirba Pravieniškių valstybės įmonėje siuvimo bare, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvinių gamintojo specialybės. Vilniaus pataisos namų bibliotekos darbo laikas yra ribotas, tam, kad būtų galima paimti tam tikrą literatūrą ir ja naudotis, yra nustatytos tam tikros valandos, kurių nuteistieji privalo laikytis. Pažymi, jog pirmą savo skundą teismui siuntė 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. nepraėjus 14 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Išdėsto argumentus, susijusius su pareiškėjo kalinimu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, mano, kad pareiškėjui nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje paprastai laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2013 m. spalio 28 d. (b. l. 58-59, 61-67), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2013 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. lapkričio 27 d. (b. l. 92), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą motyvuodamas tuo, kad pirmą kartą į teismą apeliaciniu skundu jis kreipėsi 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. nepraėjus 14 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atskirajame skunde jis papildomai nurodė, jog šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, kuriuose yra ribotos galimybės pasinaudoti bibliotekoje esančia teisine literatūra, kuri nėra pakankama, be to, neturi teisinių žinių.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą (b. l. 58), taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2013 m. spalio 28 d. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2013 m. lapkričio 5 d. (b. l. 72). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą) (b. l. 61-67).

Taigi, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. terminui pateikti apeliacinį skundą dar nepasibaigus. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši aplinkybė, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013). Pareiškėjas turėjo dar šešias dienas apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog pirmą kartą su apeliaciniu skundu pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. nepraėjus 14 dienų terminui nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nesudarančia pagrindo apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti, kadangi ir šiuo atveju apeliacinis skundas buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, o pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos papildomos aplinkybės nelaikytinos pagrįstomis. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jame pareiškėjas išdėsto atitinkamų teisės aktų nuostatas bei remiasi teismų praktika. Pareiškėjas nenurodė, kokios dar informacijos norėjo rasti teisinėje literatūroje, kuri būtų ar kurios nebūtų Vilniaus pataisos namų bibliotekoje. Taip pat pastebėtina, jog savo skundo faktinį pagrindą bei jį pagrindžiančias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjo argumentai dėl ribotos galimybės pasinaudoti teisine literatūra vertintini kaip nesudarantys pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo tvarka. Pakartotina, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė pirmosios instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pagrįstai netenkintas ir jo apeliacinį skundą pagrįstai atsisakyta priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo J. L. atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius